- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-753-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14433-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Betono statiniai“
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybei
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Betono statiniai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Betono statiniai“ skundą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei, antstoliui J. P. dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2013-12-09 kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti antstolio priimtą 2013-11-18 turto areštą aktą vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01304 ir leisti iš piniginių lėšų, esančių UAB „Betono statiniai“ kasoje, mokėti darbo užmokestį bei vykdyti Darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. APS-1-15529/2013. Nurodė, kad 2013-11-21 gavo turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuotas jos kasoje esančios ir būsiančios piniginės lėšos 45349,55 Lt sumai, gautos iš ūkinės komercinės veiklos, uždraudžiant bet kokius mokėjimus, išskyrus skolos ir vykdymo išlaidų pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą. Areštavus visas lėšas yra sutrikdyta įmonės veikla, atimama galimybė įsigyti ūkinei-komercinei veiklai vykdyti būtinų priemonių ir medžiagų, pažeidžiami darbuotojų interesai. CPK 665 straipsnis numato išieškojimo iš skolininko turto tvarką ir jame nurodyta, kad tik ketvirtąja eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamųjų turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai. Šioje vykdomojoje byloje jau yra areštuotos visos įmonės sąskaitos, todėl į įmonės kasą įplaukiančios lėšos yra vienintelė bendrovės galimybė vykdyti veiklą ir mokėti darbo užmokestį darbuotojams. A. J. P. 2013-12-13 patvarkymu Nr. 0172/13/01304 „Dėl atsisakymo patenkinti skundą“ netenkino pareiškėjos skundo ir vykdomąją bylą Nr. 0172/13/01304 kartu su skundu perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-30 nutartimi pareiškėjos UAB „Betono statiniai“ skundą atmetė. Nurodė, kad pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kad turi darbuotojų, kuriems negali išmokėti darbo užmokesčio, taip pat nepateikė įrodymų, kad pilnai nėra įvykdytas 2013-10-04 darbo ginčų komisijos sprendimas byloje APS-1-15529/2013. Be to, darbuotojas, dėl kurio neišmokėto darbo užmokesčio yra priimtas 2013-10-04 sprendimas, kreipęsis į antstolį, nepaisant antstolio J. P. vykdomo išieškojimo, būtų pirmosios eilės išieškotojas, todėl 2013-11-18 turto arešto aktas jokios 2013-10-04 darbo ginčų sprendimo vykdymui įtakos neturėtų. Teismas padarė išvadą, kad antstolis priimdamas 2013-11-18 turto areštą aktą vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01304 vykdymo proceso teisės normų nepažeidė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nutartį panaikinti ir leisti iš piniginių lėšų, esančių įmonės kasoje, mokėti darbo užmokestį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.
Šioje vykdomojoje byloje jau yra areštuotos visos UAB „Betono statiniai“ banko sąskaitos, todėl bendrovės kasos areštas, nenumatant jokių išimčių, yra neproporcingai griežta priemonė neigiamai veikianti ne tik skolininko veiklą, bet ir mokėjimus darbuotojams, kuriems pagal galiojančius įstatymus darbo užmokestis turi būti mokamas pirmąja eile. Bendrovėje šiuo metu dirba 19 darbuotojų ir bendrovė pirmenybę teikia jų darbo vietų išlaikymui, neatsiskaitymas su darbuotojais įmonei sukels dar didesnius nuostolius, nes reikės mokėti išeitines kompensacijas darbuotojams, nutraukiantiems darbo sutartis dėl laiku nemokamo atlyginimo. Įmonės kasos areštas, kai jau areštuotos visos atsiskaitomosios sąskaitos, visiškai atima bendrovės galimybę vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, užkertamas kelias gauti pajamas, atimama galimybė realiai vykdyti sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ne dėl visų pareiškėjo skunde esančių argumentų, taip pažeisdamas CPK 291 straipsnio nuostatas. Teismo argumentas, kad nebuvo įrodytas įsiskolinimas darbuotojams, prieštarauja CPK 291 straipsnyje numatytiems imperatyviems reikalavimams teismo nutarčiai, ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens antstolio atstovas advokatas J. P. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis vykdymo proceso normų nepažeidė.
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl 2013-11-18 turto arešto akto, kuriuo areštuotos skolininkei priklausančios lėšos, esančios ir būsiančios įmonės kasoje.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/13/01304 medžiagos nustatyta, kad antstolio J. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/13/01304 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-17 vykdomąjį raštą Nr. 2-1330-328/2013 dėl 45349,55 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Betono statiniai“ išieškotojos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai (v. b. l. 1-4). Antstolio 2013-08-27 patvarkymu Nr. 0172/13/01304 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (v. b. l. 7). Priėmęs vykdomąjį dokumentą, antstolis 2013-08-27 surašė raginimą Nr. 0172/13/01304 įvykdyti sprendimą, kuriame nurodyta skolininkui per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 45 349,55 Lt ir 538,03 Lt vykdymo išlaidų (v. b. l. 8). Šie patvarkymai dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo atidėjimo, priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui išsiųsti registruota pašto siunta su įteikimu, skolininkui įteikta 2013-08-30 (v. b. l. 12). Pareiškėja savo pareigos nevykdė, tad antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolis 2013-09-20 patvarkymu įpareigojo skolininką pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą (v. b. l. 75). 2013-09-20 priimtas patvarkymas areštuoti skolininko lėšas (v. b. l. 76-80). 2013-09-20 priimtas patvarkymas areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą (Turto arešto aktas 2013-09-20 Nr. 0172/13/01304) (v. b. l. 81-89). Minėti patvarkymai bei pranešimas dėl turto arešto skolininkui išsiųsti registruota pašto siunta 2013-09-26 (v. b. l. 91). 2013-11-15 antstolis užklausė kredito įstaigas apie skolininko lėšas, sudarytas sutartis (v. b. l. 119-120). 2013-11-18 priėmė patvarkymą Nr. 0172/13/01304 „Dėl turto arešto akto“ ir turto arešto aktą, kuriuo areštavo UAB “Betono statiniai” priklausančias lėšas, esančias ir būsiančias įmonės kasoje (v. b. l. 121, 123-125).
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). CPK 675 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tik areštavęs minėtą turtą ar jo dalį, neviršijant arešto masto, ir nustatęs, kad areštuoto turto vertės nepakanka vykdomojo dokumento įvykdymui, antstolis galėtų spręsti dėl kito areštuotino turto – piniginių lėšų, esančių kasoje, arešto, nes piniginių lėšų areštas yra itin varžanti juridinio asmens ekonominę veiklą priemonė, todėl visų pirma, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, proporcingumo, interesų derinimo principus, turi būti nustatytinas ir areštuotinas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad pareiškėja neturi turto. Iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjai priklauso dalis statinių Žarijų g. 8, Vilniaus m., t. y. pastatas-kontrolinė, kurio vertė 6320 Lt; cemento iškrovimo punktas, kurio vertė 61 500 Lt; gamybinis pastatas, kurio vertė 201 000 Lt; svėrimo punktas, kurio vertė 12 000 Lt; arkinis sandėlis, kurio vertė 21 700 Lt; cemento sandėlis, kurio vertė 141 000 Lt; kiemo statiniai, kurių vertė 10 000 Lt. (v. b. .l 133-137). Hipoteka yra nustatyta, tik gamybiniam pastatui, kurio vertė yra 201 000 Lt (v. b. l. 61).
Apeliacinės instancijos teismas neneigia, kad kiti anksčiau paminėti statiniai taip pat areštuoti kitų institucijų, tačiau pažymi, kad kitų antstolių ar institucijų uždėtas areštas netrukdo antstoliui dar kartą areštuoti to paties turto. Pagal Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktą, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo, vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Taigi tai, kad turtas areštuotas kelių antstolių, nesąlygoja to, kad antstolis šiuo atveju negalėjo areštuoti jau ne kartą areštuoto turto. Kelių antstolių areštas, jo eiliškumas svarbus nustatant tik tai, kuris antstolis pirmas turi pareigą areštuotą turtą realizuoti. Tačiau šiuo atveju antstolis nustatęs, kad kiti antstoliai jau yra areštavę turtą, minėto kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto ar jo dalies neareštavo ir realios turto rinkos vertės nenustatė.
Be to, byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų aiškinęsis išieškotojų eiles kitose vykdomosiose bylose (CPK 754 straipsnis), kas jam leistų daryti pagrįstą išvadą, kad šioje byloje esančio trečios eilės išieškotojo 45 349,55 Lt dydžio reikalavimas negalėtų būti patenkinamas dėl pirmos ar antros eilės išieškotojų, nurodytų CPK 754 straipsnio 2 ir 3 dalyse, reikalavimų patenkinimo kitose bylose, realizuojant areštuotą kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą ar jo dalį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad antstolis prieš taikydamas piniginių lėšų pareiškėjos (skolininkės) kasoje areštą neatliko įstatyme numatytų reikalavimų.
CPK 624 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, negali būti atsietai aiškinama nuo teisingumo, protingumo, proporcingumo, išieškotojo ir skolininko interesų derinimo principų. Šioje proceso stadijoje, antstoliui, atsižvelgiant į turto arešto mastą, visų pirma neareštavus skolininkui nuosavybės teise priklausančio kito nekilnojamojo turto ar jo dalies, t. y. tokiu būdu ir nenustačius reikšmingų aplinkybių, šiame vykdomosios bylos vykdymo etape, kasoje esančių ir būsiančių piniginių lėšų areštas yra nepagrįstas. Teismas sprendžia, kad areštavus kitą kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą ar jo dalį (atsižvelgiant į turto arešto mastą, nustatytą turto rinkos vertę, galimus kitus išieškotojus iš minėto turto) būtų užtikrinti ne tik išieškotojo interesai, tačiau nepažeistos ir skolininkės teisės bei teisėti interesai. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad 2014-04-04 pareiškėjos įmonėje dirbo 17 darbuotojų, taigi įmonė turi darbuotojų, kuriems privalo mokėti darbo užmokestį, todėl piniginių lėšų, esančių kasoje areštu pažeidžiami ir darbuotojų interesai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti 2013-11-18 turto arešto aktą, kuriuo areštuotos pareiškėjai priklausančios lėšos, esančios ir būsiančios įmonės kasoje (CPK 513 straipsnis). Siekiant išspręsti ginčą iš esmės, naikintinas ir 2013-11-18 patvarkymas „Dėl turto arešto“, kuriuo pritaikytas piniginių lėšų, esančių ir būsiančių pareiškėjos kasoje, areštas (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Kadangi naikintini 2013-11-18 turto arešto aktas ir patvarkymas dėl piniginių lėšų, esančių kasoje arešto, teismas nepasisako dėl pareiškėjo prašymo leisti mokėti darbo užmokestį bendrovės darbuotojams bei vykdyti pasirašytas taikos sutartis darbo bylose, kadangi šie reikalavimai iš esmės yra susiję – patenkinus pirmąjį reikalavimą, antrojo nagrinėjimas nebetenka prasmės, t. y. panaikinus piniginių lėšų, esančių kasoje, areštą, pareiškėjas jomis gali laisvai disponuoti – skirti įmonės veiklai, mokėti darbo užmokesčius.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos skundas tenkintinas, naikintinas antstolio J. P. 2013-11-18 turto arešto aktas, kuriuo areštuotos pareiškėjai priklausančios lėšos, esančios ir būsiančios įmonės kasoje, ir 2013-11-18 patvarkymas „Dėl turto arešto“ vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01304 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Betono statiniai“ skundą dėl antstolio J. P. veiksmų patenkinti.
Panaikinti antstolio J. P. 2013-11-18 turto arešto aktą, kuriuo areštuotos pareiškėjai UAB “Betono statiniai” priklausančios lėšos, esančios ir būsiančios įmonės kasoje, ir 2013-11-18 patvarkymą „Dėl turto arešto“ vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01304.