Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aštuonių klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:

2011 m. sausio 24 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 d. 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; 2011 m. gegužės 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu bausmė sumažinta ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui; 2012 m. gegužės 24 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikęs bausmę;

2012 m. liepos 17 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto; 2012 m. rugsėjo 12 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;

2015 m. gruodžio 1 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; 2017 m. gegužės 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę; 2017 m. birželio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2017 m. gegužės 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas galioti;

2016 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; įsiteisėjo 2017 m. birželio 1 d. Šiaulių apygardos teismui nutartimi atmetus apeliacinius skundus,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. Š. 2017 m. vasario 9 dieną apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. konflikto metu kambaryje ant sofos sėdinčiai savo sugyventinei S. D. trenkė kumščiu ne mažiau kaip du kartus į kairės rankos petį, dėl ko ji nukrito ant grindų, po to vieną kartą kumščiu trenkė į dešinės rankos plaštaką, kuria ji dengėsi kairį petį, ir tokiais savo veiksmais jis sukėlė S. D. fizinį skausmą ir padarė dešinės plaštakos sumušimą, sukėlusį lokalų patinimą ir skausmingumą ir taip nežymiai sutrikdė S. D. sveikatą.

Be to, O. Š. 2017 m. vasario 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, paskambinęs telefonu S. D. ir žodžiais grasindamas, kad ji bus invalido vežimėlyje, kad ją sulaužys, sukėlė S. D. pakankamą pagrindą manyti, kad jis siekia sunkiai sutrikdyti jai sveikatą.

Be to, O. Š. 2017 m. vasario 19 d., laikotarpiu nuo 16.59 val. iki 22.35 val. iš jam priklausančio mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė grasinančio pobūdžio žinutes savo buvusiai sugyventinei S. D.: 16.59 val. „Tada gausiu tave pasigaut, pririšiu belekur ir pisiu smegenis, pamatysi ir tu tai žinai“, S. D. nieko neatsakius, 17.18 val. parašė „Ignoruok kiek nori, keisk tą numerį, nepasislėpsi, išmoksi šnekėt ir nemeluot, pririšiu prie medžio, nors ir savaite laikysiu, bet tu šnekėsi, apykojį ant dienų jau nusiimsiu, tai man čia ne problema“, S. D. SMS žinute paprašius neberašyti jai žinučių, nes ji sudaužys savo telefoną, 17.52 val. parašė „Sudaužyk, gaudyt pradėsiu, kas iš to“, 17.58 val. parašė „Na gerai, sakau nuims apykojį ant dienų, pagausiu, išsivešiu, pririšiu prie medžio nors ir savaitę, vis tiek kalbėsi“, 22.35 val. parašė „Tau dar labai apsidžiaugt reikėtų, po laiminga žvaigžde gimei, tave kitas vietoj manęs būtų tikrai pribadęs“ ir taip jis grasino sunkiai sutrikdyti S. D. sveikatą, suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Be to, O. Š. 2017 m. vasario 20 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, prie pirmos laiptinės, viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei panaudojo fizinį smurtą savo buvusios sugyventinės S. D. atžvilgiu – konflikto metu sugriebė už plaukų ir parklupdė ant kelių, sukeldamas jai fizinį skausmą keliuose, S. D. išsilaisvinus ir įbėgus į (duomenys neskelbtini) namo pirmą laiptinę, jis ją pasivijo ir, stovinčiai prie sienos, spjovė į veidą bei garsiai šaukdamas, girdint kitiems asmenims, iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, taip savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė S. D. fizinį skausmą.

Parodymai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (2017 m. vasario 9 d.)

Iš 2017 m. vasario 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad užfiksuotas S. D. pareiškimas dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, bei įvykio vieta – ties įėjimu į daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirmą laiptinę (I tomas, b. l. 11–17).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Kaip pati nukentėjusioji S. D. parodė teismo posėdžio metu, ji su O. Š. draugavo apie dvejus metus, iki nagrinėjamų įvykių apie pusę metų jie kartu gyveno išnuomotame bute adresu (duomenys neskelbtini), už buto nuomą bei komunalines paslaugas jie mokėjo bendrai, maistą pirko taip pat bendrai. Aplinkybę, kad S. D. ir O. Š. gyveno kartu išnuomotame bute, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja S. V.. Kaltinamasis teismo posėdžio metu taip pat patvirtino aplinkybę, kad jis su S. draugavo, jie kartu gyveno išnuomotame bute, tačiau nepripažino, kad jie vedė bendrą ūkį, teigdamas, kad kartu gyveno tik kelis mėnesius, už buto nuomą mokėjo tik kaltinamasis. Be to, kaip pats kaltinamasis pripažino teismo posėdžio metu, tarp jo ir S. vis dėlto buvo šeima, tačiau iki tol, kol kaltinamasis turėjo pinigų. Pažymėtina, kad teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais. Teismas, įvertinęs nukentėjusios S. D., liudytojos S. V. parodymus, atsižvelgdamas, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis bendrai gyveno išnuomotame bute, abu mokėjo už buto nuomą ir komunalinius mokesčius, kartu pirko maistą ir pan., pripažįsta, kad yra pagrindas O. Š. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (2016-02-16 diena)

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410-693/2015). Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str., ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Jei minėtos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų ar nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų turi būti pradėtas prokuroro reikalavimu (BPK 167 str. 1, 2, 4 d.). Baudžiamajame įstatyme taip pat imperatyviai nurodyta, kad už BK 145 str. 1 ir 2 dalyse nurodytas veikas kaltininkas atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius (BK 145 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra nei nukentėjusiosios S. D. skundo, nei prokuroro pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal minėtą straipsnį. Tačiau kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Telšių AVPK gavus nukentėjusios pranešimą, 2017-02-20 buvo pradėtas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo tęsiamas ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. nustačius, kad O. Š. 2017 m. vasario 9 d. apie 9 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), konflikto metu smogė sugyventinei S. D. keletą kartų kumščiu į kairės rankos petį, bei nukritusiai ant grindų dar kartą trenkė į dešinės rankos plaštaką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Papildomai apklausus S. D., ikiteisminis tyrimas byloje buvo tęsiamas ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius, pripažintina, jog kaltininkui O. Š. gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji S. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad 2017-02-16 jai būnant pas tetą S. V. bute Mažeikiuose, O. Š. jai skambino mobiliuoju telefonu ir išsakė grasinančio pobūdžio žodžius: „kad ji sėdės invalido vežimėlyje“, „kad sulaužys“ (ikiteisminio tyrimo metu kad „sudaužys“). Iš nukentėjusios ir liudytojos S. V. parodymų matyti, kad kartu su nukentėjusiąja buvusi liudytoja S. V. kaltinamojo išsakytų grasinančio pobūdžio žodžių tiesiogiai negirdėjo, tačiau iš nukentėjusios pokalbio metu išsakytų žodžių – „nupirksi invalido vežimėlį“ supratusi, kad S. buvo grasinama. Pažymėtina, kad nukentėjusios parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs ir nėra pagrindo jais netikėti. Išsakydama savo jausmus ir išgyvenimus, nukentėjusioji parodė, kad ji dėl šių grasinančių žodžių pradėjo verkti, labai išsigando, kad grasinimas gali būti realiai įgyvendintas, kad O. Š. su ja gali padaryti ką nors negera, kadangi ji gerai pažįsta kaltinamąjį, žino jį ir jo draugus, kaltinamasis ne kartą yra kėlęs ranką prieš ją. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog 2017-02-09 O. Š. smurtaudamas sužalojo S. D. rankos plaštaką. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į O. Š. išsakytų žodžių turinį, atsižvelgiant į tai, kad prieš savaitę laiko O. Š. smurtaudamas sužalojo S. D. rankos plaštaką, be to, S. D. teigimu, O. Š. ir prieš tai ne kartą yra smurtavęs jos atžvilgiu, yra pagrindas konstatuoti, kad kaltinamasis siekė sudaryti nukentėjusiajai įspūdį, jog grasina jai sunkiai sutrikdyti sveikatą ir šis grasinimas bus įvykdytas, o nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog O. Š. jai grasino sutrikdyti sunkiai sveikatą ir šis grasinimas bus realizuotas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji teismo posėdžio metu nenurodė grasinančių žodžių „kad nebegyvens“, „kad ji yra giliai pribridusi“, šie žodžiai iš kaltinimo šalintini, tačiau veikos kvalifikacijos tai nekeičia. Vietoje kaltinime nurodytų žodžių „kad ją sudaužys“ teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė „kad ją sulaužys“, todėl kaltinimas keistinas šiais žodžiais, tačiau grasinimo pobūdžio tai nekeičia ir veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios S. D. ir liudytojos S. V. parodymus, konstatuoja, kad jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi byloje nustatytų aplinkybių visumai, todėl yra pakankamas pagrindas apkaltinamajai išvadai padaryti, jog O. Š. 2017 m. vasario 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, paskambinęs telefonu S. D. ir žodžiais grasindamas, kad ji bus invalido vežimėlyje, kad ją sulaužys, sukėlė S. D. pakankamą pagrindą manyti, kad jis siekia sunkiai sutrikdyti jai sveikatą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (2016-02-16 diena)

2017-03-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus S. D. priklausantį mobilųjį telefoną, užfiksuotos jai iš O. Š. mobilaus telefono 2017-02-19 siųstos tokio turinio žinutės: „Tada gausiu tave pasigaut, pririšiu belekur...“; „Ignoruok kiek nori, keisk tą numerį, nepasislėpsi, išmoksi šnekėt ir nemeluot, pririšiu prie medžio, nors ir savaite laikysiu, bet tu šnekėsi, apykojį ant dienų jau nusiimsiu, tai man čia ne problema“; „Sudaužyk, gaudyt pradėsiu, kas iš to“, „Na gerai, sakau nuims apykojį ant dienų, pagausiu, išsivešiu, pririšiu prie medžio nors ir savaitę, vis tiek kalbėsi“; „Tau dar labai apsidžiaugt reikėtų, po laiminga žvaigžde gimei, tave kitas vietoj manęs būtų tikrai pribadęs“.

Teisiamojo posėdžio metu S. D. parodė, kad po telefonu gautų grasinančių žinučių iš O. ji tikėjo, kad O. realiai gali atvykti su savo draugais ir ją kažkur išvežti ir ką nors padaryti. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į O. Š. išsakytų žinučių turinį, atsižvelgiant į tai, kad prieš kiek daugiau nei savaitę laiko O. Š. smurtaudamas sužalojo S. D. rankos plaštaką, be to, S. D. teigimu, O. Š. ir prieš tai ne kartą yra smurtavęs jos atžvilgiu, yra pagrindas konstatuoti, kad kaltinamasis siekė sudaryti nukentėjusiajai įspūdį, jog grasina jai sunkiai sutrikdyti sveikatą ir šis grasinimas bus įvykdytas, o nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog O. Š. jai grasino sutrikdyti sunkiai sveikatą ir šis grasinimas bus realizuotas. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus kaip nepagrįstus, kadangi teismo vertinimu, tokio turinio žinutės negali būti rašomos siekiant su asmeniu tinkamai pasikalbėti ar pabendrauti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus aukščiau įvardintus įrodymus tiek atskirai, tiek šių įrodymų visumą, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas apkaltinamajai išvadai padaryti, jog O. Š. 2017 m. vasario 19 d., laikotarpiu nuo 16.59 val. iki 22.35 val. iš jam priklausančio mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė grasinančio pobūdžio žinutes savo buvusiai sugyventinei S. D.: 16.59 val. „Tada gausiu tave pasigaut, pririšiu belekur ir pisiu smegenis, pamatysi ir tu tai žinai“, S. D. nieko neatsakius, 17.18 val. parašė „Ignoruok kiek nori, keisk tą numerį, nepasislėpsi, išmoksi šnekėt ir nemeluot, pririšiu prie medžio, nors ir savaite laikysiu, bet tu šnekėsi, apykojį ant dienų jau nusiimsiu, tai man čia ne problema“, S. D. SMS žinute paprašius neberašyti jai žinučių, nes ji sudaužys savo telefoną, 17.52 val. parašė „Sudaužyk, gaudyt pradėsiu, kas iš to“, 17.58 val. parašė „Na gerai, sakau nuims apykojį ant dienų, pagausiu, išsivešiu, pririšiu prie medžio nors ir savaitę, vis tiek kalbėsi“, 22.35 val. parašė „Tau dar labai apsidžiaugt reikėtų, po laiminga žvaigžde gimei, tave kitas vietoj manęs būtų tikrai pribadęs“ ir taip jis grasino sunkiai sutrikdyti S. D. sveikatą, suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

BK 284 straipsnio saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta šiame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibūdinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta), taip pat įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Šie nusikalstamos veikos padarymo būdai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Teismas, įvertinęs nukentėjusios S. D. teismo posėdžio metu duotus parodymus, liudytojos S. V. tiek teismo posėdžio metu duotus parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teismo posėdžio metu patikrintus parodymus, tarnybinius pranešimus, pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, nukentėjusiosios S. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolą, liudytojos S. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolą, liudytojų R. B. ir S. K. parodymus, pripažįsta, jog šie įrodymai patvirtina aplinkybes, kad O. Š. 2017 m. vasario 20 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, prie pirmos laiptinės, panaudojo fizinį smurtą savo buvusios sugyventinės S. D. atžvilgiu – konflikto metu sugriebė už plaukų ir parklupdė ant kelių, sukeldamas jai fizinį skausmą keliuose, S. D. išsilaisvinus ir įbėgus į (duomenys neskelbtini) namo pirmą laiptinę, jis ją pasivijo ir, stovinčiai prie sienos, spjovė į veidą bei garsiai šaukdamas, girdint kitiems asmenims, iškoneveikė necenzūriniais žodžiais. Kalinamasis jam inkriminuojamą veiką padarė daugiabučio namo kieme prie laiptinės ir ją tęsė laiptinėje, t.y. vietose, kuriose turi teisę lankytis kiti asmenys. Ir nors kieme prie laiptinės su konfliktu nesusijusių žmonių, nenustatyta, tačiau ši aplinkybė jokios įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui neturi, kadangi dėl laisvos galimybės daugeliui žmonių būti vietoje, kurioje demonstruojama nepagarba aplinkiniams, joje bet kuriuo metu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų galėjo patirti nepatogumus. Be to, kaltinamajam tęsiant nusikalstamos veikos veiksmus daugiabučio namo laiptinėje, įvykį girdėjo ir dalinai matė ne tik teismo posėdžio metu parodymus davusios liudytojos R. B. ir G. K., tačiau kaip liudytoja S. V. parodė, ji girdėjusi, jog ir daugiau kaimynų buvo išėjusių į laiptinę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko viešoje vietoje. Įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį, taip pat spjūvis kitam asmeniui bei necenzūrinių žodžių vartojimas, yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi minėti veiksmai viešoje vietoje sukelia ten esančių žmonių sumaištį ir didelį išgąstį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo O. Š. viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, spjaudymas į nukentėjusiąją, necenzūrinių žodžių vartojimas nukentėjusiosios atžvilgiu, buvo įžūlūs veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, ir šie kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo O. Š. nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl bausmių skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo O. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad O. Š. Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-01-24 nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2011-05-02 nuosprendžiu) pripažintas kaltu padarius plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimą, nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, už šias nusikalstamas veikas jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams ir vienam mėnesiui. Be to, O. Š. Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-07-17 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Be to, O. Š. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-12-01 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-05-12 nutartimi buvo panaikintas 2015-12-01 nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas O. Š., Šiaulių apygardos teismo 2017-06-15 nutartimi buvo palikta galioti 2015-12-01 teismo nutartis. Be to, Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-23 nuosprendžiu O. Š. pripažintas kaltu padarius plėšimą, už nusikaltimą paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui (nuosprendis įsiteisėjo 2017-06-01).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje O. Š. keturias tyčines veikas padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.). Ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Pažymėtina, kad O. Š. niekur nedirba (1 t., b.l. 210, 211), Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (1 t., b.l. 2). Kaltinamasis 2012- 2017 metais net 19 kartų baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 189-203), daugiausiai baustas už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ir kt.), be to, už teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, nedidelį chuliganizmą, komercinės ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą ir kt., duomenų apie jam už administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų sumokėjimą nėra, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės rodo O. Š. antivisuomenines nuostatas bei atsainų požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, išvadų dėl savo elgesio nedaro. Šioje nagrinėjamoje byloje padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, tačiau padarytos veikos yra smurtinės, tyčinės, jos padarytos prieš savo artimą asmenį, merginą, žymiai silpnesnę už jį ir nepajėgiančią apsiginti. Kaltinamasis yra nuteistas už septynis smurtinius nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo abejingumą žmogaus orumui, sveikatai ir net gyvybei ir leidžia teigti, kad nagrinėjami nusikaltimai nėra atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Sistemingas tiek administracinio, tiek baudžiamojo įstatymo pažeidinėjimas rodo kaltinamojo socialinį pavojingumą. Už padarytas nusikalstamas veikas 2011-01-24 nuosprendžiu O. Š. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikęs jis vėl darė nusikalstamas veikas. 2012-07-17 teismo baudžiamuoju įsakymu O. Š. paskirtas areštas taip pat nepasiekė paskirtos bausmės tikslų. 2015-12-01 nuosprendžiu paskyrus vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, tačiau 2017-05-12 teismo nutartimi O. Š. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas (nutartis įsiteisėjo 2017-06-15). Pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamos veikos padarytos esant priimtam, bet dar neįsiteisėjusiam apkaltinamajam nuosprendžiui O. Š. atžvilgiu (nuosprendis priimtas 2016-11-23, įsiteisėjo – 2017-06-01), minėtu nuosprendžiu O. Š. buvo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui. Akivaizdu, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas neturėjo efektyvaus poveikio, O. Š. nepadarė teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio, adekvačiai nevertino jo pavojingumo ir toliau rinkosi draudžiamą ir pavojingą elgesį.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas neturės tinkamo teigiamo poveikio O. Š. elgesiui ir nesulaikys jo nuo nusikalstamų veiksmų, todėl už padarytas nusikalstamas veikas skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 dalies, 145 straipsnio 1 dalies bei 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą (2017-02-16) skirtina laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą (2017-02-19) skirtina laisvės atėmimo bausmė 7 mėnesiams, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymą skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, taip pat vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2016-11-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu (įsiteisėjo 2017-06-01) paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme 2 metams, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2016-11-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir O. Š. skirtina subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės atlikimo laiką O. Š. įskaitytinas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 32017-10-05 iki nuosprendžio paskelbimo – 2017-10-27.

Kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

O. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje (2017-02-16 padaryta veika), 145 straipsnio 1 dalyje (2017-02-19 padaryta veika), 284 straipsnyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį (2017-02-16 padaryta veika) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį (2017-02-19 padaryta veika) – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes

subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti O. Š. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-11-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu (įsiteisėjo 2017-06-01) paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2016-11-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir O. Š. skirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2017-10-05 iki nuosprendžio paskelbimo – 2017-10-27.

Kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.