- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- II-139-891/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00786-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- V. K., G. K.
- Advokatai
- Mindaugas Ginkaus
- Kategorijos
- 2.10.6pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, priėmusios nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato – atstovėms Justynai Bortkevič, Jurgitai Srėbalienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2017 m. vasario 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-86398178-17 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato (toliau – ir Institucija, priėmusi Skundžiamą nutarimą) 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja Dovilė Švabauskienė 2017 m. vasario 14 d. priėmė nutarimą administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 14N-86398178-17 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), kuriuo J. K. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) numatytus administracinius pažeidimus (6 atskiri pažeidimai), bei, vadovaudamasi ATPK 33 straipsniu, nutarė skirti J. K. galutinę administracinę nuobaudą - įspėjimą. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 1 d., 23:30 val., iki 2016 m. spalio 2 d., 03:00 val., taip pat 2016 m. spalio 8 d., apie 23:57 val., taip pat 2016 m. spalio 29 d., apie 00:10 val., taip pat 2016 m. lapkričio 6 d., apie 00:55 val., taip pat 2016 m. lapkričio 12 d., apie 01:18 val., bei 2016 m. lapkričio 20 d., apie 00:13 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiame restorane „T.“, J. K., būdamas minėto restorano savininku ir direktoriumi, neužtikrino, kad iš restorano sklindanti muzika netrukdytų viešosios rimties, ir taip trikdė aplinkinių gyventojų poilsį ir ramybę.
Šalies argumentai
J. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Savo skundą motyvuoja tuo, kad visos bylos aplinkybės nebuvo visapusiškai ištirtos, neatskleista įvykių esmė, pateiktas skubotas ir formalus veiksmų vertinimas. Jis yra UAB „S.“, vykdančios restorano-baro „T.“, įsikūrusio negyvenamosios paskirties pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, veiklą direktorius. Minėtos patalpos pagal su patalpų savininku sudarytą nuomos sutartį nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo išnuomotos UAB „S.“ viešojo maitinimo, naktinio ir kokteilių baro, lauko, terasos, restorano administracinei veiklai vykdyti. Atliekant minėtų patalpų remonto bei įrengimo darbus UAB „S.“ įrengė papildomą garso izoliaciją, siekiant užtikrinti, jog patalpose vykdoma restorano-baro veikla kiek įmanoma mažiau veiktų aplinką. Minėtame negyvenamosios paskirties pastate iš viso yra įregistruota 53 vnt. patalpų, kurios priklauso 24 skirtingiems savininkams, tačiau UAB „S.“ vykdoma veikla ir, neva, jos keliami padariniai – muzikos sukeltas triukšmas, kuris trikdo viešą rimtį bei poilsį ir ramybę, sulaukė pretenzijų tik iš G. ir V. K., o kiti pastate esančių patalpų savininkai dėl restorane-bare grojamos muzikos, jos garsumo ar kito skleidžiamo triukšmo nei UAB „S.“, nei pačiam pareiškėjui, nei kokioms nors institucijoms pretenzijų, skundų niekada nereiškė. Dėl 2016-10-02, apie 23:30 val., įvykio, tai policijos pareigūnai savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog gavus pranešimą apie garsiai sklindančią muziką iš naktinio klubo „T.“ ir atvykus į vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, triukšmas iš baro buvo tik tada, kai durys buvo atidaromos, lankytojai išeidinėjo į lauką ar įeidinėjo į barą. Pirmiausia, tos durys išeina į vakaro bei savaitgalio metu judrią Vilniaus miesto gatvę, tuo tarpu dėl tęstinio triukšmo besiskundžiančio pranešėjo K. (negalima nustatyti, kuris – G. ar V. K. pranešė apie tariamą triukšmą) gyvenamųjų patalpų langai ir durys išeina į pastato kiemo pusę bei iš kitos namo korpuso dalies – ne tos namo dalies, kurioje yra veikiantis baras-restoranas „T.“. Esant tokioms aplinkybėms pranešėjas K. dėl muzikos iš restorano-baro patalpų, sklindančios atidarant duris, objektyviai negalėjo skųstis. Konkrečiu atveju atvykę pareigūnai turėjo garsą vertinti ne pačiame bare-restorane, ne prie atsidarinėjančių durų į priešingą pastato pusę, o iš paties pranešėjo gyvenamosios patalpos, vertinant, ar joje yra girdima garsiai grojama muzika, dėl kurios tariamai yra trikdomas pranešėjo poilsis, ramybė ir rimtis. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atvykus policijos pareigūnams pranešėjas į telefoninį skambutį neatsakė, į gyvenamąsias patalpas pareigūnų neįsileido. Todėl šiuo konkrečiu atveju nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, įvykio aplinkybes įvertinus visiškai paviršutiniškai. Dėl 2016-10-08, apie 23:57 val. įvykio, tai pranešėjas G. K. bendruoju pagalbos telefonu informavo pareigūnus apie garsiai grojančią muziką bare-restorane „T.“, atvykę pareigūnai paprašė patildyti muziką, tačiau pačios muzikos garsumo pojūčio pranešėjo bute apskritai nė nevertino, nes duomenų, kad pareigūnai būtų užėję į pranešėjo butą ir vertinę grojamos muzikos garsumą, nėra. Skunde pažymi, kad reaguodamas į K. ir G. K. pretenzijas ir pareiškimus policijai, nedelsiant po šių įvykių jis asmeniškai bei geranoriškai kreipėsi į G. K. su pasiūlymu atlikti garso tyrimus siekiant nustatyti, ar baro-restorano darbo metu nėra viršijami teisės aktų nustatyti ribiniai garso dydžiai, tačiau iki šios dienos G. K. susidomėjimo ir pritarimo atlikti garso tyrimus nepareiškė. Toks kategoriškas G. K. elgesys ir nenoras bendradarbiauti ir priešingai – tikslingas, dažnas pareigūnų kvietimas į jo vadovaujamos bendrovės UAB „S.“ valdomas baro-restorano „T.“ patalpas ir beatodairiški reikalavimai jo atžvilgiu taikyti administracines nuobaudas, rodo K. ir G. K. asmeninį priešišką nusiteikimą prieš jo vadovaujamos bendrovės vykdomą veiklą. Visa tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad G. K. 2014-05-09 įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, į gyvenamosios paskirties patalpas jos buvo pertvarkytos tik 2015-06-26, o bute nebuvo gyvenama iki pat 2016 m. trečiojo ketvirčio, tačiau pretenzijas įvairia forma dėl, neva, negalėjimo užmigti ir dėl per garsiai grojamos muzikos V. K. jam reiškė dar 2016 m. balandį. Taigi pranešėjų pranešimai yra aiškiai melagingi ir nuobauda šiuo atveju taip pat buvo skirta nepagrįstai, visiškai paviršutiniškai įvertinus įvykio aplinkybes, nepatikrinus iš restorano „T.“ sklindančio triukšmo lygio pranešėjo G. K. bute. Asmeninis triukšmo suvokimas, nematuojant jo specialiais prietaisais, yra visiškai subjektyvus dalykas, todėl asmenys nevienodai reaguoja į triukšmą ir nevienodai jį vertina kaip viešosios rimties trikdymą, ir atskirais atvejais tuo pradeda piktnaudžiauti. Tik matavimo prietaisų pagalba gali būti išmatuotas realus triukšmo lygis ir nustatoma, ar yra viršijamos leistinos triukšmo lygio ribos, ypač tais atvejais, kai tarp asmenų kyla tęstinis ginčas dėl fakto buvimo ar nebuvimo, tačiau K. ir G. K. bendradarbiauti ir atlikti realius garso tyrimus nenori. Dėl 2016-11-06 ir 2016-11-12 įvykių, aplinkybės nurodytos visiškai identiškai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti paviršutiniškai, iš esmės nesigilinant į nustatytas aplinkybes, nurodyta, jog atvykus į G. K. butą buvo girdimas triukšmas, muzika, nenurodant nei koks tai buvo triukšmas, nei koks jo šaltinis. Duomenų apie kitus apklaustus asmenis dėl pranešėjų K. galimai girdimos muzikos ir nesutarimo su restorano-baro „T.“ patalpų valdytojais nėra. Dėl 2016-11-19, apie 23:56 val., įvykio, pareigūnai, atvykę į objektą ir užėję į barą, konstatavo, kad „minėtame bare triukšmas buvo“. Tačiau tai tėra visiems ir taip gerai žinomas faktas – bet kuriame restorane ar bare Vilniaus senamiestyje šeštadienio vakarą triukšmas būna, tačiau, ar triukšmo lygis už baro ar restorano sienų yra toks, kad jis neatitiktų teisės normomis nustatytų ribų ir kad juo būtų trikdoma nukentėjusiojo-pranešėjo rimtis, kiekvienu atveju turi būti sprendžiama individualiai. Duomenų, ar šio įvykio metu pareigūnai vertino garso lygį iš pranešėjo gyvenamųjų patalpų, nėra. Apibendrindamas mano, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinių teisės pažeidimų padarymą, nebuvo apklausti kiti asmenys, galintys patvirtinti reikšmingas aplinkybes apie pažeidimo buvimą ar nebuvimą, duomenys byloje buvo vertinami paviršutiniškai, atmestinai ir neobjektyviai.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi Skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į J. K. skundą prašo skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisingas. Tai, kad muzika sklido būtent iš restorano „T.“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buto patvirtina medžiagoje esantys liudytojų parodymai – nurodo, jog muzika groja garsiai ir sklinda būtent iš minėto restorano. Negauta duomenų, kad kaimynas būtų susipykęs su J. K., o priekaištų turi tik dėl garsiai leidžiamos muzikos, todėl negalima daryti išvados, kad liudytojas būtų suinteresuotas pakenkti J. K. ir šmeižtų jį. Dėl būtinybės pareiškėjo teiginius patikrinti policijos pareigūnams specialiu garsu matuokliu, tai teismų praktikoje įtvirtinta, jog asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta. Nagrinėjamu atveju liudytojas bei policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodė, kad sklindanti muzika yra garsi, ji trikdo rimtį gyvenamosiose patalpose vakaro ir nakties metu. Institucijos nuomone, Vilniaus miesto trečiasis komisariatas priėmė teisingą ir objektyvų nutarimą, o J. K. teiginius reikėtų vertinti kritiškai – kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas J. K. palaikė savo skundo reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad 2012 m. išsinuomojo Vilniaus arkivyskupijai priklausančias patalpas prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, (duomenys neskelbtini), įėjimas iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, kurias pritaikė restoranų ir barų veiklai ir kur šiuo metu yra restoranas „T.“. Pradėjo remonto darbus žinodamas paslaugų verslo specifiką, nusimatė, jo nuomone, reikalingus veiksmus garso izoliacijai, atskyrė visas grindis nuo viso pastato konstrukcijos, kad nevibruotų pačios sienos ir neskleistų per konstruktyvą garso bangų. Taip pat su garso inžinierių pagalba įrengė akustinę sieną vienintelėje sienoje, kuri juos sieja su likusia pastato dalimi. To proceso eigoje jį ir susirado K., kuris ir skundėsi dėl keliamo triukšmo ir jau pirmo susitikimo metu pareiškė, kad jeigu planuoja, jog pas jį bus daug žmonių, tai gali net neatsidarinėti. Iš karto pasiūlė jam atlikti tyrimus dėl garso, bet K. atsisakė, neleidžia užeiti į patalpas ir įsitikinti dėl garso. Po to viskas kaip ir nutilo, bet vėliau iš K. ėmė gauti žinutes, kad jis negali užmigti ir prašo patildyti muziką. Reagavo į tai, skambino jam ir bandė kalbėti siūlydamas ir prašydamas, jog jį įsileistų į patalpas, kad leistų inžinieriams išgirsti, ar tikrai yra problema, ir jeigu yra, ją išspręsti, bet kiekvieną kartą gaudavo neigiamą atsakymą arba į jo prašymus, oficialius raštus iš viso nebuvo sureaguota, todėl susidarė nuomonę, kad K. ieško kažkokios naudos. Bare-restorane „T.“ muzika groja pirmame aukšte, ten yra kokteilių baras, antrame aukšte yra restoranas. Patalpoje, kur groja muzika, visos grindys atskirtos nuo konstruktyvo, t. y. jos yra pakabintos ant smėlio ir yra 5 cm tarpas tarp visų sienų, todėl galima trepsėti ir garsas neišeina iš patalpos. Kolonėlės, iš kurių sklinda muzika, guli ant grindų, kurios yra atskirtos. Kartais ten būna didžėjus, o kartais taip groja muzika. Jo nuomone, bare-restorane nėra didelio garso ir asmuo negali jo girdėti. Policija buvo atvykusi į barą, su ja bendravo administracijos atsakingas asmuo A. M., o jis pats buvo tik vieną kartą, kai buvo iškviesta policija, ir bandė aiškintis, kokiu pagrindu jie teigia, jog yra triukšmas. Policijos pareigūnai užėję į barą teigė, jog jame yra triukšmas. Jis nematė, kad pareigūnai eitų pas K.. Su kitais kaimynais nėra problemų, tik su K..
Teisminio nagrinėjimo metu Institucijos, priėmusios Skundžiamą nutarimą, atstovė Justyna Bortkevič nurodė, jog mano, kad Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Paaiškino, kad su K. jie nebandė tartis dėl išmatavimo, rėmėsi teismų praktika, kur konstatuojama, jog nėra būtinas garso dydžio matavimas, o yra tinkami ir kiti įrodymai. Šiuo atveju, buvo pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kur jie patvirtino, jog girdėjo triukšmą. Be to, tiek K., tiek ir policijos pareigūnai triukšmo šaltinį gali atskirti, todėl, jeigu rašo, jog garsas sklinda iš baro, tai nemano, kad reikėtų tuo abejoti. Taip pat prieš surašant protokolą institucijos pareigūnė A. N. buvo nuvykusi ir užėjusi pas G. K. į butą ir pati girdėjo sklindantį triukšmą, ji girdėjo garsą, kurio negalima įvardyti garsu, tai buvo žemų decibelų bumbsėjimas. Ji sakė, jog prie tokio garso vargu ar galima užmigti ir ilsėtis. Jai yra žinoma, kad ten pastoviai gyvena vienas G. K., nors to tvirtinti negali, tačiau pareigūnai norėjo apklausti kitus asmenis, bet buto durų niekas neatidarė. Jie šią situaciją žino, turi bendruomenės pareigūnus, kurie galėtų su skundą padavusiu asmeniu kreiptis į G. K. ir spręsti šią problemą.
Nukentėjusysis G. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad prieš trejus metus įsigijo butą (duomenys neskelbtini), tai jo ir jo žmonos butas, kurį laiką vykdė remontą, kurį baigė 2016 m. pradžioje. Iš pradžių tai buvo administracinės patalpos, bet po to pakeitė paskirtį į gyvenamųjų patalpų, tai padarė anksčiau nei skundą padavęs asmuo pradėjo restoranų veiklą. Beįsikuriant išgirdo triukšmą iš baro-klubo „T.“ ir bendravo su to klubo savininku. Savininkas buvo atėjęs pats ir girdėjo tą triukšmą, kuris sklido ne tik jų bute, bet ir pirmame aukšte. Po to jie pradėjo gyventi tame bute ir prasidėjo tos problemos. Jie ir telefonu prašė spręsti bėdą, po to kvietė pareigūnus, bet nerašė pareiškimų, nes norėjo geranoriškai viską išspręsti, tačiau ir pareigūnų apsilankymas nedavė rezultatų, nes triukšmas nesumažėdavo. Jis yra gydytojas, gyvena Šiauliuose, bet penktadieniais ir šeštadieniais dirba Vilniuje, todėl būna tame bute ir nori pailsėti. Triukšmas trukdo ne tik jam, bet ir jo šeimai, dukra negali mokytis. Tai yra kažkokia žemų garsų vibracija, kuri yra nereali. Viskas vyksta penktadieniais ir šeštadieniais, kitomis dienomis taip nebūna, būna tylu. Jie žadėjo, kad sieną sutvarkys, izoliuos, bet ar taip darė - nežino. Jei būtų kažką darę, tai nevyktų tas procesas. Datos nepasakys, bet apie 3 val. nakties su žmona nuėjo į tą barą „T.“, norėjo susitarti gražiuoju ir paprašė patildyti muziką, bet kažkoks asmuo apsaugos darbuotojams liepė jį išmesti. Ir dabar ta muzika girdisi. Su J. K. dėl garso buvo susitikęs vieną kartą 2016 m. vasarą, nakties metu, kai jis buvo užėjęs į butą, prašė, kad patildytų muziką, taip pat vieną kartą kieme. Tame klube yra kelios salės, bet iš kurios sklinda muzika, nežino. Buvo užėjęs į barą, matė sieną, kuri ribojasi su jų butu, viduje muzikos garsas didelis, žalojantis klausą, ten neįmanoma išbūti. Nekvietė specialistų iš Visuomenės higienos centro, kad pamatuotų garso stiprumą, nes mano, jog tai netikslinga, tą triukšmą girdėjo jis, pareigūnai, todėl nėra prasmės trukdyti tų specialistų, be to, sunku pakviesti tada, kai tas triukšmas yra. Mano, kad garsą reikia sumažinti, kad jo nebesigirdėtų, dažnis čia niekuo dėtas.
Nukentėjusysis V. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno iki 2017 m. kovo 11 d., jam teko išsinuomoti kitą butą, nes tame bute savaitgaliais dėl triukšmo iš baro „T.“ buvo neįmanoma miegoti. Gyvenant minėtame bute jam pačiam teko kviesti pareigūnus, kai tėčio nebūdavo namie. Buvo taip, kad iš pradžių jie bandė rasti sprendimą draugiškai ir įspėdavo patį J. K. dėl triukšmo, kad jis ieškotų sprendimo. Tai vyko gana ilgą laiko tarpą. Kartą ir pats buvo nuėjęs į barą „T.“, bet rezultatų nebuvo. Tada kvietė policiją, bet nerašė pareiškimų, o prašė, jog jie juos įspėtų, tačiau galiausiai ėmė rašyti ir pareiškimus ir kviesti pareigūnus į buto vidų, kad jie užfiksuotų triukšmo faktą. Pareigūnai į namus buvo atvykę. Triukšmas girdisi svetainėje, kurioje jis miega, kai būna tėvai, ir kurios siena ribojasi su naktiniu klubu, ir miegamajame. Garso pobūdis yra įvairus, dažniausiai būna žemi dažniai, virpesys, dreba siena, kartais girdisi net kokia daina groja. Be to, kai jie bando miegoti, tai padėjus galvą lovoje visas drebesys eina per žmogaus kūną. Kartais būna vakarai, kai nesigirdi nieko, todėl mano, kad sumažinus triukšmo lygį būtų galima išspręsti tą problemą. Klubas yra iš trijų patalpų – baras – į jį dažniausiai užeina pareigūnai pabendrauti su atsakingu asmeniu, tada naktinis klubas, kuris ribojasi su jų buto siena ir dar yra restoranas, kuris yra viršuje. Triukšmas ir vibracija sklinda iš naktinio klubo, kuris pradeda veiklą penktadieniais – šeštadieniais vėlyvais vakarais ir kuri tęsiasi iki paryčių.
Liudytojas – policijos pareigūnas – S. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kelis kartus penktadienį arba šeštadienį važiavo pagal iškvietimus dėl triukšmo bare ar klube „T.“. Buvo tame pačiame bute kelis kartus, vieną sykį buvo vienas asmuo, kitą - kitas. Asmuo prašė užeiti į jo butą ir paklausyti, ar bute girdisi triukšmas. Užėjus į butą girdėjo triukšmą, tai yra per sieną buvo girdėti žemi dažniai, bet nepasakytų, kad triukšmas buvo didelis, sienos nelietė. Garsas sklido iš tos pusės, kur yra klubas „T.“, garsas buvo tikrai ne mašinų, o ir kitų klubų, iš kurių galėjo groti, toje pusėje nėra. Užėję į tą klubą kalbėjo su atsakingu asmeniu ir su apsauga, užėjus į klubo-baro vidų muzika grojo negarsiai, bet paprašius patildyti – dar sumažino garsą. Pirmą kartą užėjus į barą „T.“ muzika gal grojo garsiau, kitą kartą – tyliau.
Liudytojas – policijos pareigūnas – J. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad buvo nukentėjusiųjų pranešimai, kad jų bute iš klubo „T.“, esančio (duomenys neskelbtini), sklinda triukšmas. Bendravo su pareiškėjais, priėmė iš jų pareiškimą. Buvo ir klube, ir bute. Bute girdėjo žemo dažnio garsus – „bumčikus“, jie sklido nuo sienos iš tos pusės, kur yra klubas. Mano, kad toks garsas 1-2 val. nakties tikrai trukdo ilsėtis. Buvo užėję į klubą, girdėjo muziką ir prašė patildyti garsą, jie sakė, jog patildys. 2016-10-02 situacijos konkrečiai nepamena, nes dėl triukšmo jis ten vyko daug kartų. Kai pareiškėjai norėdavo rašyti pareiškimą, tai užeidavo pas juos į butą. Bute pas pareiškėjus yra buvęs tris kartus. Kai ten užeidavo, nukentėjusysis paaiškindavo, jog jų siena kertasi su baro siena ir nuo jos sklinda garsas, kuris girdimas kambaryje, o priėjus prie tos sienos, kur iš tiesų yra baras, nuo jos pusės sklido garsas, girdėjosi žemų dažnių garsai, garsas buvo girdimas ir kambario viduryje, muzika bare ir bute buvo panaši.
Liudytojas – policijos pareigūnas – A. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad yra buvęs prie baro-klubo „T.“, bet kiek kartų, nepamena. Bute pas pareiškėjus nebuvo, buvo atvykę pagal pranešimą į barą, kur girdėjo sklindantį muzikos garsą, ir baro darbuotojų prašė patildyti muziką. Pareiškimo tuo metu, berods, niekas nerašė, jam atrodo, kad po to ten pakartotinai vyko kolegos, bet nepamena.
Liudytojas – policijos pareigūnas – J. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad buvo 2016 m. ruduo, gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) esantį klubą dėl triukšmo, nes klube garsiai sklido muzika. Atvyko, išėjo apsaugos darbuotojas, tuo metu durys buvo atidarytos, muzika grojo garsiai. Triukšmas pasitvirtino, jis buvo didelis. Kad galėtų susikalbėti su apsaugos darbuotoju nuėjo į šoną gal apie 10 metrų atstumu, perspėjo jį, kad patildytų muziką ir nuėjo į ten pat esantį (duomenys neskelbtini) kiemą. Į butą pas pareiškėją neužėjo, su juo kalbėjo kieme, priėmė pareiškimą. Net būdamas kieme girdėjo, kad nuo baro, kuris ten yra vienintelis, pusės sklinda garsas. Ir garsas buvo panašus į tą, kuris buvo ir bare. Atskyrė garsą, kad tai klubo muzika, o ne mašinų garsai. Pareiškėjas sakė, kad garsas girdisi bute per sieną, kuri ribojasi su baru.
Liudytojas – policijos pareigūnas – E. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad gavo iškvietimą dėl triukšmo, sklindančio iš klubo, kurio pavadinimo nepamena. Atvykę prie klubo labai aiškiai ir garsiai girdėjo muziką, prie baro negalėjo susikalbėti su atsakingu asmeniu, reikėjo paeiti toliau. Pirmą sykį įspėjo atsakingą asmenį, užsirašė duomenis, o paryčiais vėl gavo iškvietimą, todėl surašė tarnybinį pranešimą. Kalbėjo su pareiškėju kieme, į butą užėję nebuvo, nes ir kieme muzika buvo labai aiškiai girdima, nors garsas ir nebuvo didelis.
Liudytoja – policijos pareigūnė – A. N. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2016-10-29 patruliavo su kolega ir gavo iškvietimą, kad iš klubo „T.“, esančio (duomenys neskelbtini), sklinda triukšmas. Nuvyko nurodytu adresu, pasikvietė atsakingą asmenį ir su juo pabendravo. Asmuo pasakė, kad situacija jiems žinoma ir jie muziką patildys, todėl tą kartą pas pranešėją G. K. į butą nėjo. Maždaug po pusvalandžio juos iškvietė papildomai, todėl ji pati nuėjo į G. K. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Į butą įsileido G. K., namuose dar buvo jo sutuoktinė su vaiku. G. K. informavo, kad nori rašyti pareiškimą. Butas buvo mažai apstatytas, bet remonto darbų nebuvo, ji užėjo tik į vieną kambarį, kuriame buvo spinta ir čiužiniai ant grindų, ir bute girdėjosi žemo dažnio bumbsėjimas. Po to grįžo į barą, užėjo į klubo vidų, nes norėjo pažiūrėti, koks ten garsas. Po sales nevaikščiojo, norėjo tik identifikuoti, kokio pobūdžio muzika ten groja. Bare girdėjosi žmonių balsai ir muzika buvo tranki. Po to išėjusi bendravo su administratoriumi ir apsauginiais, kurie sakė, kad muzika nėra tokia garsi, jog ji galėtų kažkur girdėtis, bet nesakė, kad muzika sklinda ne iš jų. Be to, ten nieko kito ir nėra, kas ribotųsi su (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK. Administracinių teisės pažeidimų protokolai J. K. surašyti ir Skundžiamu nutarimu jis nubaustas pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį (Viešosios rimties trikdymas). Nuo 2017-01-01 administracinė atsakomybė už viešosios rimties trikdymą numatyta ANK 488 straipsnio 1 dalyje, tačiau, kaip matyti iš šio administracinio nusižengimo sankcijos, joje numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė nei buvo numatyta ATPK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi ANK 488 straipsnio 1 dalies sankcijoje nebėra švelnesnės administracinės nuobaudos – įspėjimo. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai padaryti iki 2017-01-01, o nuo 2017-01-01 už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė, todėl tiek J. K. surašytuose administracinio teisės pažeidimo protokoluose, tiek Skundžiamame nutarime jam inkriminuotos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį. Tačiau, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK.
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 183 straipsnio 1 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t. y. būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymis. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį, ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 straipsnyje nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį.
Skundžiamu nutarimu J. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį (6 atskiri pažeidimai) už tai, kad administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytu metu, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame restorane „T.“, būdamas minėto restorano savininku ir direktoriumi, neužtikrino, kad iš restorano sklindanti muzika netrukdytų viešosios rimties, ir taip trikdė aplinkinių gyventojų poilsį ir ramybę.
Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad J. K. pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį (6 atskiri pažeidimai) pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veikos kvalifikuotos tinkamai. Teismas neturi pagrindo atmesti byloje esančių rašytinių dokumentų – administracinių teisės pažeidimų protokolų, policijos pareigūnų, fiksavusių teisės pažeidimus, tarnybinių pranešimų, valstybės įmonės Registrų centras duomenų, Policijos registruojamų įvykių pažymų, nukentėjusiųjų G. K. ir V. K. 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 29 d., 2016 m. spalio 30 d., 2016 m. lapkričio 2 d., 2016 m. lapkričio 6 d., 2016 m. lapkričio 12 d., 2016 m. lapkričio 19 d. pareiškimų ir paaiškinimų, taip pat nukentėjusiųjų G. K. ir V. K. bei liudytojų – policijos pareigūnų S. G., J. G., A. P., J. P., E. V. ir A. N. teismo posėdžio metu duotų parodymų, taip pat iš dalies ir paties J. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir laiko, kad šie įrodymai visiškai patvirtina J. K. kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.
J. K. iš esmės neneigia faktinių veikų aplinkybių, tai yra, kad administracinių teisės pažeidimų protokoluose bei Skundžiamame nutarime nurodytomis dienomis, nakties metu, jam priklausančiame restorane „T.“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grojo muzika, tačiau jis nesutinka, kad sklindanti muzika trikdė aplinkinių gyventojų poilsį ir ramybę, tai yra trukdė viešąją rimtį, kadangi mano, jog jo vadovaujamame bare-restorane nėra didelio garso, be to, prieš atidarydamas barą-restoraną jis atliko reikalingus veiksmus garso izoliacijai, taip pat įrengė akustinę sieną vienintelėje sienoje, kuri juos sieja su likusia pastato dalimi, todėl kaimynai negali girdėti garsų, jų pareiškimai yra nepagrįsti, o minėti įvykiai nebuvo visapusiškai ištirti. Tačiau tokius J. K. paaiškinimus paneigia kiti byloje surinkti duomenys. Teismo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji G. K. ir V. K. nurodė, kad savaitgalio naktimis, tai yra Skundžiamame nutarime nurodytomis datomis ir laikais, iš baro-klubo „T.“, kurio siena ribojasi su jų buto, esančio (duomenys neskelbtini), siena bute sklido triukšmas - kažkokia žemų garsų vibracija, virpesys, kuris jiems ir visai šeimai trukdė ilsėtis, miegoti, tą triukšmą girdėjo ir į jų butą atvykę policijos pareigūnai. Tokius nukentėjusiųjų parodymus iš esmės patvirtino ir visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai S. G., J. G. ir A. N. teisme patvirtino, kad pažeidimus fiksavo betarpiškai, tai yra pagal 2016 m. spalio 8 d., spalio 29 d., lapkričio 6 d. ir lapkričio 12 d. iškvietimus buvo užėję tiek į barą-klubą „T.“, tiek ir į G. K. butą, kad užėję į butą girdėjo triukšmą – bumbsėjimą, žemų dažnių garsus, sklindančius nuo sienos iš tos pusės, kur yra klubas „T.“, liudytojas J. G. net nurodė, jog tas garsas 1-2 val. nakties buvo toks, kuris tikrai trukdo ilsėtis. Visi šie liudytojai patvirtino, kad triukšmas bute girdėjosi ne iš kur kitur, o būtent iš baro-klubo „T.“. Kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai A. P., J. P. ir E. V. patvirtino, jog buvo atvykę į barą-klubą „T.“ pagal iškvietimus dėl triukšmo, tačiau į pareiškėjo butą užėję nebuvo. Liudytojas A. P. nurodė, kad buvo užėjęs į barą-klubą „T.“, kur girdėjo sklindantį muzikos garsą ir baro darbuotojų prašė patildyti muziką, liudytojas J. P. nurodė, kad atvykus prie klubo-baro „T.“ triukšmas pasitvirtino, jis buvo didelis, klubo durys buvo atidarytos, muzika grojo garsiai, kad susikalbėtų su apsaugos darbuotoju, turėjo paeiti į šoną, o kalbant su pareiškėju kieme taip pat girdėjo, kad nuo klubo-baro „T.“ sklinda muzikos garsas, liudytojas E. V. nurodė, kad atvykęs prie klubo „T.“ labai aiškiai ir garsiai girdėjo muziką, prie baro negalėjo susikalbėti su atsakingu asmeniu, reikėjo paeiti toliau, o kalbėdamas kieme su pareiškėju taip pat labai aiškiai girdėjo sklindančią muziką. Nors šie liudytojai negalėjo patvirtinti, jog 2016 m. spalio 1 d. ir lapkričio 20 d. nakties metu G. K. bute buvo girdimas triukšmas, sklindantis iš baro-klubo „T.“, ir negalėjo nurodyti, koks tas triukšmas bute galėjo būti, tačiau tokie jų parodymai, visų įrodymų kontekste, tik patvirtina, jog ir šiais atvejais triukšmas buvo ir jis buvo toks, kad trikdė aplinkinių gyventojų poilsį ir ramybę. Nukentėjusiųjų G. K. ir V. K. bei liudytojų – policijos pareigūnų S. G., J. G., A. P., J. P., E. V. ir A. N. teisme duoti parodymai yra konkretūs, nuoseklūs, iš esmės neprieštaringi ir sutampantys tarpusavyje, paremti kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, byloje duomenų apie tai, kad jie dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti J. K., nėra. Be to, tiek nukentėjusieji, tiek ir minėti liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl abejoti jų parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. O J. K. nurodyti motyvai ir argumentai, kad G. K. ir V. K. nepagrįstai kviečia policijos pareigūnus, nori pakenkti baro veiklai, ieško kažkokios naudos, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
Savo skunde J. K. nurodo, jog nebuvo patikrintas iš restorano „T.“ sklindančio triukšmo lygis pranešėjo G. K. bute, kad tik matavimo prietaisų pagalba gali būti išmatuotas realus triukšmo lygis ir nustatoma, ar yra viršijamos leistinos triukšmo lygio ribos, kadangi asmeninis triukšmo suvokimas, nematuojant jo specialiais prietaisais, yra visiškai subjektyvus dalykas. Teismas pažymi, kad tai, jog nagrinėjamu atveju specialiais prietaisais nebuvo išmatuotas triukšmo lygis, nėra pažeidimas, dėl kurio būtų galima pripažinti, kad J. K. nepadarė jam inkriminuotų pažeidimų, kadangi viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas ir neatlikus specialių matavimų. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Panašios taisyklės buvo įtvirtintos ir iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pastebėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas galimas ne tik garso lygio matavimais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-108-462/2016 ir kt.). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, N822-3027/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš J. K. priklausančio restorano „T.“ sklidusio triukšmo lygis laikotarpyje nuo 2016-10-01, 23:30 val., iki 2016-10-02, 03:00 val., taip pat 2016-10-08, apie 23:57 val., taip pat 2016-10-29, apie 00:10 val., taip pat 2016-11-06, apie 00:55 val., taip pat 2016-11-12, apie 01:18 val., bei 2016-11-20, apie 00:13 val., nebuvo nustatomas remiantis specialiais garso lygio matavimo prietaisais, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, teismo posėdyje apklausti nukentėjusieji, taip pat liudytojais apklausti pažeidimus fiksavę policijos pareigūnai patvirtino, kad aukščiau nurodytais laikotarpiais iš baro-klubo „T.“ sklido garsi muzika, triukšmas, kurie trikdė aplinkinių gyventojų poilsį ir ramybę, tai yra trikdė rimtį gyvenamosiose patalpose, esančiose šalia, tame pačiame pastate, kaip ir baras-klubas „T.“, nakties metu. Tą patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Kad nurodytais laikotarpiais nakties metu bare-klube „T.“ grojo muzika, neginčijo ir pats J. K.. Įvertinęs byloje esančią medžiagą teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K. priklausančio restorano „T.“ triukšmą keliančios veiklos, tai yra dėl iš restorano „Trinity“ sklindančios garsios muzikos, administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytais laikotarpiais, nakties metu, buvo trikdoma (duomenys neskelbtini), esančio namo, (duomenys neskelbtini) buto gyventojų poilsis ir ramybė, tai yra buvo sutrikdyta viešoji rimtis, todėl J. K. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį (šeši atskiri pažeidimai).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja Dovilė Švabauskienė tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė J. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį (6 atskiri pažeidimai), jos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama (neskiriama), nenustatyta, todėl naikinti ar keisti Skundžiamą nutarimą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Nukentėjusysis G. K. 2017-05-05 pateikė rašytinį prašymą kompensuoti jo patirtas kelionės išlaidas dėl atvykimo į teismo posėdį kartu su kvitais, įrodančiais turėtų išlaidų faktą.
Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis, kuriame nurodyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, <...> atlyginamos iš <...> ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524, 11 punkte nustatyta, kad liudytojams, nukentėjusiesiems <...> apraše nustatytos sumos išmokamos jiems atlikus savo pareigas pagal pateiktą rašytinį išlaidas patyrusio asmens ar jo įgalioto asmens prašymą ir dokumentus, įrodančius turėtas išlaidas. Nukentėjusysis G. K. atliko savo pareigą – pagal teismo šaukimą atvyko į teismo posėdį ir nustatyta tvarka davė parodymus, pateikė rašytinį prašymą ir dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas, tad yra patenkinti minėtame punkte nustatyti reikalavimai. G. K. savo prašyme nurodė, kad jis į 2017-05-04, 09:00 val., vykusį teismo posėdį Vilniuje atvyko iš Šiaulių, pateikė du kuro pylimo kvitus ir automobilio registracijos liudijimo kopiją. Teismas pažymi, kad iš skundo medžiagos matyti, jog G. K. visuose savo pareiškimuose ir paaiškinimuose policijai nurodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog gyvena tiek ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiek ir Šiauliuose, be to, iš pateiktų kvitų matyti, jog prieš teismo posėdį, tai yra 2017-05-04, 08:32 val., jis kurą pylė ne Šiauliuose, o degalinėje, esančioje Vilniaus r. Esant šioms aplinkybėms teismas negali konstatuoti, jog iš tikrųjų G. K. į teismo posėdį atvyko būtent iš Šiaulių, tai yra, kad turėjo jo nurodytas kelionės išlaidas, todėl jo prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
J. K. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2017 m. vasario 14 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-86398178-17 palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo G. K. prašymo kompensuoti jo patirtas kelionės išlaidas dėl atvykimo į teismo posėdį netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.