- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-16
- Bylos Nr.
- II-171-1072/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00140-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Pažeidėjas
- T. S.
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje - Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK - (toliau – Institucijos) atstovui Vladui Butkui, veikiančiam pagal įgaliojimą,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. skundą dėl 2018-05-16 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-1068-2018.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2018-05-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-1068-2018, T. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnio 1 dalį paskirta 38 Eur bauda dėl to, kad ji 2017 m. lapkričio 9 d., apie 15.32 val., adresu (duomenys neskelbtini) , uždėjo spyną ant A. O. sandėliuko.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. S. teismui pateikė skundą (b. l. 1-5), kuriuo prašo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti. Nurodo, kad su nutarimu nesutinka, A. O. bando išprovokuoti, kad ji imtųsi neteisėtų veiksmų prieš jį, jis su sugadino spyną.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. S. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2017-11-08 vakare atvyko į tėvų namus, (duomenys neskelbtini), tvarkėsi ūkiniame pastate. 2017-11-09 ūkinio pastato duris buvo palikusi atidarytas, kai apie pietus pamatė, kad į ūkinį pastatą nuėjo A. O.. Ji nuėjo išsiaiškinti, ką jis ten daro. Įvyko žodinis konfliktas su A. O.. Kai jis išėjo iš ūkinio pastato, ji (T. S.) ūkinį pastatą užrakino spyna. Netrukus atėjo A. O. su žmona ir kažką darė prie spynos, kaip vėliau paaiškėjo, bandė ją atrakinti, o ji (T. S.) matė, kad rankose A. O. turėjo savo spyną, kurią matomai norėjo užkabinti. Įvyko žodinis konfliktas, A. O. iškvietė policiją, uždarė kiemo vartus ir neleido jai išvažiuoti kol neatvyko pareigūnai, ji, kaip visad, tapo pažeidėja, o A. O. nukentėjęs. T. S. parodė, kad testamentu mama E. K. jai paliko 1/3 turto, todėl mano, kad ūkinis pastatas priklauso jai. Ji nesutinka su turto atidalijimu, nurodė, kad paveldėtojų Andriaus ir R. K. nekilnojamojo turto dalis parduota pažeidžiant jos pirmenybės teisę tą dalį pirkti, prieš ją buvo sukčiauta, tame dalyvavo A. O. motina L. P.. Taip pat T. S. nurodė laikanti neteisėtu 2015 m. teismo sprendimą, registrų centro įrašą, kur nurodyta, kad ūkinis pastatas priklauso A. O.. Ji jau apie dešimt metų rūpinasi tėvų namu ir ūkiniu pastatu, investuoja, priešingai nei A. O., ir nemano, kad svetimi žmonės gali jai nurodinėti. Be to, kaip parodė T. S., kadangi ji gyvena (duomenys neskelbtini), kai jos nėra sodybą prižiūri N. L., kuriai irgi buvo duotas raktas nuo ūkinio pastato spynos, jai leista laikyti ten savo daiktus.
Nukentėjęs asmuo A. O. teisme prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad su teta T. S. vyksta konfliktas, nes ji jam teisėtai priklausantį ūkinį pastatą laiko savu, išmetė jo daiktus, užrakino savo spyna, kurią jis nesėkmingai bandė išlaužti prie pareigūnų ir norėjo uždėti savo.
Nutarimą priėmusios institucijos - Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato - atstovas nurodė, kad skunde išdėstyti motyvai yra T. S. pasirinktos gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą. Atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu T. S. pripažino, kad užrakino sandėliuką su savo spyna, o sandėliukas pagal registrų centro duomenis priklauso A. O.. Todėl prašė skundo netenkinti, palikti galioti priimtą nutarimą.
Iš 2017-11-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK vyriausiasis patrulis A. M. ir vyriausiasis patrulis M. B., atvykę adresu (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus AVPK OVS budėtojo pranešimą, rado konfliktuojančius T. S. ir I. bei A. O.. Konfliktas kilo dėl to, kad T. S. savavališkai uždėjo spyną ant sandėliuko, kuris pagal Valstybės įmonės registro centro centrinio banko duomenų banko išrašą priklauso A. O. ir jo neatrakino nei savininkui, nei pareigūnams paprašius (ROIK: 17074714977, b. l. 11).
Iš 2017-11-09 A. O. pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į policiją su prašymu padėti atgauti sandėliuką. Konfliktas dėl turtų su mamos seserimi T. S. vyksta jau seniai, buvo ne vienas teisminis ginčas. 2017-11-09 įvyko konfliktas, kurio metu T. S. uždėjo spyną, atsisakė ją nuimti net ir pareigūnams atvykus (ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 12-13).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio I. O. 2017-11-09 paaiškinimo matyti, kad 2017-11-09 ji su vyru A. O. norėjo patekti į jam teisėtai priklausantį sandėliuką, tačiau įvyko konfliktas su T. S., kuri uždėjo savo spyną ant jo ir atsisakė atrakinti, teigdama, kad ten laikomi kažkieno daiktai, todėl buvo iškviesta policija (ROIK: 17074714977, b. l. 14).
Iš 2017-11-10 N. L. pareiškimo matyti, kad ji prižiūri T. S. sodybą (duomenys neskelbtini). Grėblį, drabužius ir pan. daiktus ji (N. L.) laiko sandėliuke. T. S. jai pasakė, kad sandėliukas priklauso jai. Spyną ant ūkinio pastato uždėjo T. S. (ROIK: 17074714977, b. l. 18).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas – sandėlis (2.2) nuosavybės teise priklauso A. O. (ROIK: 17074714977, b. l. 20-21).
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus patrulis A. M. 2017-11-09 surašė administracinio nusižengimo protokolą T. S. už tai, kad ji 2017-11-09 apie 15.32 val. adresu (duomenys neskelbtini)., savavaldžiaudama uždėjo spyną ant A. O. sandėliuko (ROIK: 17074714977, b. l. 2). 2018-05-16, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, byla buvo išnagrinėta ir priimtas nutarimas, kuriuo pagal ANK 518 straipsnį T. S. paskirta 38 Eur dydžio administracinė bauda.
Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nusižengimo sudėtis yra formali, jo padarymo faktui reikia įrodyti, kad asmuo įgyvendina savo tikrą ar tariamą teisę, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.
LITEKO duomenimis, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1968-675/2015 buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) m. Pastatas – sandėlis teismo sprendimu atiteko A. O..
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti.
Kaip matyti iš pateikto T. S. skundo bei teisme duotų paaiškinimų, ji nesutinka su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1968-675/2015 buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), teigia, kad ūkinis pastatas - sandėlis priklauso jai. Teismas, įvertindamas ištirtas aplinkybes bei byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad T. S. tariamą savo teisę vykdo nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, tai yra, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs ir turi šalims prejudicinę galią, kas reiškia kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Kvalifikuojant veiką pagal ANK 518 straipsnį, būtinasis veikos požymis yra nepadarymas esminės žalos.
Remiantis teismo posėdžio metu pateiktais nukentėjusiojo A. O., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. paaiškinimais, rašytiniais byloje esančiais įrodymais, žala padaryta nebuvo.
Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).
ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
T. S. neneigia, kad tyčia užkabino ir užrakino spyną ant pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) nes nesutinka su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu, kuriuo remiantis buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) teisėta pastato – sandėlio savininke laiko save, o ne A. O..
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir kvalifikavo veiką kaip savavaldžiavimą pagal ANK 518 str.
ANK 518 straipsnyje nurodyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo 16 iki 60 eurų.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, akivaizdu, kad net ir tokiu atveju, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y., paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui
Atsižvelgus į tai, kad ANK 518 straipsnio sankcijoje yra įtvirtinta vienintelė administracinės nuobaudos rūšis – bauda, atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2018-05-16 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-1068-2018 matyti, kad paskiriant T. S. nuobaudą buvo atsižvelgta į įstatyme numatytas aplinkybes – į nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, į traukiamo atsakomybėn asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirba, ne kartą bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus pagal ANK 518 str. 1 d., paskutinį kartą – 2017-03-30 (ROIK: 17074714977, b. l. 26). Taigi, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2018-05-16 nutarimu T. S. paskirtą ANK 518 straipsnio sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Kadangi administracinė nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. S. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2017-11-20 nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu T. S. galima būtų skirti švelnesnę nei ANK 518 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 641, 642 straipsniais,
nutarė:
palikti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2018-05-16 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-1068-2018 nepakeistą ir T. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.