Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. spalio 4 d. Alytaus VPK išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą NR. 52_N4738- 2022 buvo nustatyta, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neblaivus, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo neblaivus ir jam buvo nustatytas lengvas 0,67 promilių girtumo laipsnis. Pareiškėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalimi buvo paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėminamas 6 mėnesiams. Pareiškėjas su administracine nuobauda sutiko, jos neskundė, dėl pažeidimo labai gailėjosi. Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad administracinis pažeidimas jokių padarinių nesukėlė, pareiškėjas automobilį vairavo miško keliuke, kaimo vietovėje ne didesniu kaip 35 km/h greičiu, kai jo neblaivumas viršijo vos 0,27 promilėmis leistiną normą, materialinė žala padaryta nebuvo, administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Policijos pareigūnams surašius administracinio nusižengimo protokolą, pareiškėjas apie savo pažeidimą iškart pranešė tiesioginiam viršininkui bei dalinio budėtojui.

Paaiškina, kad susipažinęs su Išvada 2, pareiškėjas GŠB pateikė „Pranešimą dėl esminių tarnybinio patikrinimų trūkumų“ (toliau – ir Pranešimas), kuriame pateikė savo paaiškinimus ir nurodė, jog apie minėtą įvykį buvo pranešęs savo tiesioginiam vadovui. Pareiškėjas nurodo, kad pranešimu prašė grąžinti tarnybinio tyrimo išvadą trūkumams pašalinti bei leisti įgyvendinti KDS 22 straipsnyje suteiktą teisę pateikti papildomus įrodymus. Pareiškėjas pateikė prašymą krašto apsaugos ministrui „Dėl drausminės nuobaudos švelninimo“ (toliau – ir Prašymas ministrui), kuriame pateikė savo paaiškinimus. 2023 m. sausio 2 d. krašto apsaugos ministras priėmė Įsakymą, kuriuo pareiškėjui už drausmės pažeidimo, numatyto KDS 69 straipsnyje, padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

Teigia, kad LK TD pranešime Nr. TDT-3 padaryta išvada prieštarauja galiojančioms KDS imperatyvioms nuostatoms, kadangi pagal KDS 42 straipsnį, kario patraukimas administracinėn atsakomybėn arba nepranešimas apie savo kaip kario baustumą administracine tvarka, KDS prasme nėra atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinanti aplinkybė. LK TD pranešime Nr. TDT-3 pateiktas siūlymas grąžinti Išvadą 1 papildyti, prieštarauja KDS 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam principui, kad už vieną drausmės pažeidimą kariui gali būti paskirta tik viena drausminė nuobauda, todėl LK TD galėjo siūlyti atlikti naują tarnybinį tyrimą dėl LK TD pranešime Nr. TDT-3 nurodytų aplinkybių, bet ne reikalauti papildyti jau atliktą ir GŠB vado patvirtintą tarnybinį tyrimą Nr. TPI- 32.

Nurodo, kad KDS 28 straipsnio prasme, vado patvirtinta tarnybinio tyrimo išvada laikoma baigta. Tiek vadas, kuris paskyrė tarnybinį tyrimą, tiek aukštesnis vadas, kuris kontroliuoja tarnybinį tyrimą, iki patvirtinant tarnybinio tyrimo išvadą, turi teisę grąžinti tarnybinio patikrinimo išvadą papildyti, tačiau po tarnybinio tyrimo išvados patvirtinimo, jokiam vadui nėra suteikta teisė grąžinti išvadą tyrimui papildyti. GŠB vadui patvirtinus Išvadą 1, laikytina, kad buvo priimtas sprendimas, kokia drausminė nuobauda pareiškėjui skirtina.

Mano, jog atliekant tarnybinį tyrimą ir patvirtinus Išvadą 2 buvo pažeista pareiškėjo teisė pateikti įrodymus. Pareiškėjas nurodė, kad turi rašytas žinutes, patvirtinančias, kad apie 2020 m. administracinį nusižengimą buvo pranešęs. Priešingai nei po LK TD pranešimo Nr. TDT-3, tarnybinio tyrimo medžiaga tyrimui papildyti nebuvo grąžinta ir pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pateikti esminius įrodymus.

Nurodo, jog grąžinus Išvadą 1 tyrimui papildyti ir atliekant tarnybinį tyrimą Nr. TPI-39 į vieną tyrimą buvo sujungtos dvi visiškai skirtingos veikos, kurios įvyko atskirai viena nuo kitos ir tarp kurių praėjo daugiau kaip 2 metų laiko tarpas. Pareiškėjo nuomone, GŠB buvo neparanku atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą, atsakant į klausimus, kuriuos buvo privalu išsiaiškinti atliekant tyrimą, nes tyrimo metu nustatytos aplinkybės galbūt priverstų drausminėn atsakomybėn traukti kitus asmenis, o ne pareiškėją.

Pažymi, kad sutinka, jog jis padarė drausmės pažeidimą ir sutinka su Išvada 1, bei nurodyta drausmine nuobauda - kario laipsnio pažeminimu, labai gailisi padaręs drausmės pažeidimą. Vykdyti tyrimai pareiškėjo atžvilgiu jau padarė labai didelį poveikį, gėda ne tik prieš save, bet ir prieš savo artimuosius ir kolegas. Drausmės pažeidimas buvo padarytas ne tarnybos metu, veika nebuvo išviešinta žiniasklaidoje, todėl krašto apsaugos sistemos ir kario vardo diskreditavimas buvo minimalus. Supranta, kad pažeidimas laikomas pavojingu, tačiau jokių padarinių nesukėlė, pats pranešė apie padarytą drausmės pažeidimą. Pareiškėjui paskirta pati griežčiausia KDS 69 straipsnyje numatyta nuobauda, nors drausmės pažeidimą sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo ir yra nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teigia, kad parenkant drausminę nuobaudą privalu atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl pareiškėjui skiriant drausminę nuobaudą buvo pažeistas KDS 40 straipsnio reikalavimas.

Pareiškėjui žinoma, kad už panašius arba netgi dar sunkesnius pažeidimus (pvz. buvimas tarnybos metu neblaiviu, o tokiu atveju numatyta vienintelė drausminė nuobauda atleidimas iš tarnybos) krašto apsaugos sistemoje ne vienam kariui yra taikomos švelnesnės drausminės nuobaudos nei atleidimas iš tarnybos. Esant tokioms aplinkybėms yra pažeidžiami lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir teisėtų lūkesčių principai. Pareiškėjas teikė prašymą krašto apsaugos ministrui skirti su atleidimu iš tarnybos nesusijusią drausminę nuobaudą, tačiau atsakymo ar sprendimo dėl savo teikto prašymo negavo.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad krašto apsaugos sistemoje pareiškėjas tarnauja dar nuo 2001 m. ir per visą šį ilgą tarnybos laikotarpį niekada nebuvo baustas drausmine tvarka, už gerą tarnybą buvo skatintas daug kartų, 2022 m. gruodžio mėnesį pareiškėjui buvo suteiktas štabo seržanto specialisto laipsnis. Jo, kaip kario, veiklos vertinimas yra „labai gerai“, charakterizuojamas, kaip draugiškas, iniciatyvus, komunikabilus, atsakingas, užduotis atliekantis laiku ir be priekaištų, puikiai pritaikantis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei įgūdžius Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) veikloje, užtikrintai atliekantis (duomenys neskelbtini), laikomas perspektyviu (duomenys neskelbtini), vadai atsiliepia gerai, visada tobulina savo kvalifikaciją. Pareiškėjas yra linkęs savanoriauti, 2021 m. lapkričio 16 d. su VŠĮ (duomenys neskelbtini) yra sudaręs Savanoriškų darbų attlikimo sutartį, pagal kurią neatlygintinai savanoriauja iki šiol.

Mano, kad Išvadoje 2 neatsižvelgiama į tyrimo medžiagoje esančius rašytinius įrodymus ir klaidingai bei nepagrįstai konstatuojama, jog pareiškėjas sąmoningai ir sistemingai pažeidinėja teisės aktų nuostatas ir nėra linkęs reabilituotis. Pareiškėjo padaryta veika, atsižvelgiant į padarymo aplinkybes ir laiką nebuvo savo pavojingumo ir priešingumo teisei laipsniu pasiekusi tokį lygį, kad galėtų būti vertintina kaip daranti esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijai ar krašto apsaugos tvarkai.

Nesutinka, jog drausmės pažeidimas buvo įvertintas netinkamai, per griežtai, paskirta drausminė nuobauda neproporcinga, kadangi pareiškėjas teigia, jog aptariamas įvykis (vairavimas transporto priemonę neblaiviam) nebuvo paviešintas visuomenės informavimo priemonėse, vairavo miško keliuku, kaimo vietovėje nedideliu greičiu ir jo neblaivumas viršijo vos 0,27 prom. leistiną normą. LVAT yra pažymėjęs, kad veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3795-1062/2019).

Pažymi, kad remiantis LVAT praktika karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, reikalaujanti specialių ištikimybės ir pasiryžimo aukotis už valstybę ir jos piliečius santykių (2010 m. gegužės 28 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A146-709/2010; 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3200/2011; 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013; 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-390/2013 ir kt.). Be specifinių reikalavimų, keliamų kariui tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, todėl kario veikla, kaip ir Krašto apsaugos sistemos institucijų veikla negali kelti abejonių valstybei, ar visuomenei, dėl kurios gynimo ši sistema yra sukurta ir veikia, kas reiškia, kad kariai turi vengti bet kokių teisės pažeidimų.

Nurodo, jog Karo tarnybos statuto 10.10 punkte ir 10.11. punkte nustatyta kariui pareiga laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų ir etikos kodekso reikalavimų, elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų kario vardo ir nediskredituotų Krašto apsaugos sistemos institucijų. Lietuvos karių etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugo ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-561 „Dėl Lietuvos karių etikos kodekso patvirtinimo", reikalavimai nustato, kad karys tarnybos metu turi elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų kario vardo, su asmenimis bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūrus ir taktiškas, nevartoti necenzūrinių žodžių.

Pažymi, kad Lietuvos kariuomenės Teisės departamentas yra Lietuvos kariuomenės struktūrinis padalinys. Lietuvos kariuomenės vadas tvirtindamas karinio vieneto – LK TD, nuostatus yra įpareigojęs LK TD vertinti (atlikti teisinį vertinimą) Lietuvos kariuomenės vadui teikiamų Lietuvos kariuomenės vado vardu pasirašyti ar derinti įsakymų, nurodymų, raštų bei kitų dokumentų projektus.

Teigia, jog Personalo valdymo informacinės sistemos (toliau – PerVIS) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas už motorinės transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, buvo baustas ir ankščiau (2020 m. vasario 19 d. dėl nustatyto 0,74 promilių girtumo), todėl manė, kad šios aplinkybės ištyrimas leistų patvirtinti arba paneigti galimos pareiškėjo pareigos savalaikiai pranešti savo tiesioginiams arba aukštesniems vadams apie ankstesnį baustumą administracine tvarka neįvykdymą ir išspręsti drausminės nuobaudos parinkimo klausimus. Kartu tai leistų išspręsti aptariamu projektu siūlomos drausminės nuobaudos parinkimo proporcingumo, esant pasitvirtinusiems faktams apie jau ankstesnį vairavimą transporto priemonę neblaiviam, klausimus. Nurodo, kad GŠB vadas pavedė Išvadą 1 surašiusiam karininkui vyr. ltn. D. B. paskirtą drausmės pažeidimo tyrimą papildyti pašalinant tarnybinio patikrinimo trūkumus. Nei LK TD 2022 m. lapkričio 7 d. pranešimas Nr. TDT-3 (apie identifikuotus tarnybinio patikrinimo trūkumus), nei GŠB vado įsakymas iki 2022 m. lapkričio 21 d. pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus nebuvo skirti pareiškėjui, todėl pareiškėjas su jais ir neturėjo būti supažindinamas. Pareiškėjas LDK GŠB 2022 m. lapkričio 28 d. pasirašytinai buvo supažindintas su Išvada 2.

Atkreipia dėmesį, kad 2022 m. lapkričio 28 d. pareiškėją GŠB patalpose pasirašytinai supažindinant su Išvada 2, pareiškėjas pateikė ,,Pranešimą dėl esminių tarnybinio patikrinimo trūkumų“ adresuotą GŠB vadui, o 2022 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas pakartotinai atvyko susitikimui su GŠB vadu ir paprašė jo pateiktus dokumentus grąžinti, nes apsisprendė juos teikti kartu su prašymu skirtu tiesiogiai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pareiškėjui minimas pranešimas 2022 m. lapkričio 30 d. buvo gražintas GŠB vadui jų neįvertinus, nepriėmus sprendimo kuriam GŠB struktūriniam padaliniui ar konkrečiam pareigūnui juos nukreipti darbui, jų nesuskaitmenizavus.

Taip pat pažymi tai, kad po savaitės nuo papildomų dokumentų atsiėmimo pareiškėjas prašymą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo pateikė tiesiogiai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui, tačiau prie prašymo jau nebepridėjo skunde nurodomo ,,Pranešimo dėl esminių tarnybinio patikrinimo trūkumų“. Vadovaujantis KDS 65 straipsnio 1 dalimi karys, nesutinkantis su vado (viršininko) sprendimu, turi teisę jį apskųsti sprendimą priėmusio vado (viršininko) tiesioginiam vadui (viršininkui) arba krašto apsaugos generaliniam inspektoriui. Nėra duomenų, kad pareiškėjas skundus dėl priimtų sprendimų būtų teikęs aukštesniems vadams (viršininkams) ar generaliniam inspektoriui.

Mano, jog nepagrįsti skundo argumentai, kad tarnybinio patikrinimo išvadą aukštesnio lygmens vadai gali revizuoti tik iki jos patvirtinimo. Pareiškėjo minima KDS 40 straipsnio 4 dalis reguliuoja vadų (viršininkų) sprendimų skirti drausminę nuobaudą kontrolės mechanizmą, kai kontrolė pavedama aukštesniesiems vadams (viršininkams) ir krašto apsaugos generaliniam inspektoriui. GŠB vadas teisės skirti drausminę nuobaudą – kario laipsnio pažeminimą, neturi pagal KDS, todėl jis tokio sprendimo priimti negali, kas reiškia, kad esamame ginče pareiškėjo argumentai, sietini su KDS 40 straipsnio 4 dalies taikymu atmestini kaip nepagrįsti. Įgyvendinant aptariamos KDS 40 straipsnio 4 dalies numatytą kontrolės instituto taikymą aukštesnysis vadas priima sprendimus (sugriežtinti, panaikinti) dėl jau paskirtų drausminių nuobaudų. Nagrinėjamu atveju drausminė nuobauda pareiškėjui nebuvo paskirta, nes GŠB vadas tokios teisės neturi, sprendimo priėmimo klausimas buvo perduotas Lietuvos kariuomenės vadui, kuris vadovaudamasis KDS 29 straipsnio 2 dalimi davė nurodymą pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus.

Teigia, kad jeigu vadas (viršininkas) nustatė, kad jam pavaldus karys padarė drausmės pažeidimą, už kurį turi būti skiriama griežtesnė drausminė nuobauda, negu jam suteikta teisė skirti, jis drausmės pažeidimo tyrimo medžiagą ir išvadą perduoda aukštesniajam vadui (viršininkui), kad šis skirtų drausminę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju GŠB vadas patvirtinęs Išvadą 1 su siūlymu dėl drausminės nuobaudos – kario laipsnio pažeminimas, skyrimo ir nustatęs, kad jam pagal KDS nesuteikta teisė skirti tokio lygmens drausminę nuobaudą, perdavė išvadą sprendimo priėmimui Lietuvos kariuomenės vadui. Remiantis esamu reglamentavimu, drausminės atsakomybės taikymas galutinai realizuojamas paskiriant įsakymu drausminę nuobaudą ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma skirtina drausminė nuobauda yra tik siūlymas sprendimą dėl nuobaudos skyrimo turinčiam teisę priimti vadui, kuris įvertindamas pagal KDS 40 straipsnio 6 dalyje nurodomus kriterijus priima galutinį sprendimą.

Nėra ginčo, kad pareiškėjas apie padarytą ANK pažeidimą dėl vairavimo neblaiviam 2022 m. rugsėjo 18 d. pranešė savo vadams, tačiau toks pranešimas savo turiniu ir pranešimo tikslu negali būti laikomas pranešimu apie padarytą drausmės pažeidimą. Pranešimu apie padarytą drausmės pažeidimą būtų laikomas toks pranešimas, kurio pranešantis asmuo savanoriškai konstatuoja padaręs KDS numatytą karių drausmę pažeidžiančią veiką (veikimą ar neveikimą), už kurią KSD numatyta drausminė nuobauda ir pranešimo teikimu siekia tikslo, kad jo pranešimas būtų vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjas įvykdė KSD nustatytą pareigą, nes tokio pranešimo nepateikimas užtrauktų KDS numatytą atsakomybę. Aplinkybę, kad pareiškėjas pranešė ne apie padarytą drausmės pažeidimą, o apie padarytą ANK draudžiamą veiką, patvirtina tarnybinio patikrinimo metu paties pareiškėjo 2022 m. spalio 4 d. teiktas paaiškinimas, kuriame jis aiškiai nurodo, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

Taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi buvo įvertinta kaip drausminę atsakomybę švelninanti aplinkybė, tačiau KDS 69 straipsnyje nustatyta, kad už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, profesinės karo tarnybos kariui gali būti sumažinamas tarnybinis atlyginimas, pažeminamas kario laipsnis arba karys atleidžiamas iš tarnybos. Pažymi, kad pagal galiojančias teisės normas ir teismų praktiką, kariui keliami aukštesni elgesio standartai. Tokie veiksmai, kai karys vairuoja neblaivus, t. y. valdo didesnio pavojaus šaltinį būdamas apsvaigęs, neatitinka kario statusui keliamų reikalavimų, taip pat griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju ir verčia suabejoti jo galimybėmis tinkamai atlikti savo pareigas. Šiuo pažeidimu keliamas pavojus asmenų gyvybei ir sveikatai (didesnio pavojaus šaltinio valdymas būnant neblaiviam) vertinama kaip žeminanti kario vardą veika, taip pat diskredituojanti krašto apsaugos institucijas visuomenėje. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas padarė veiką apgyvendintoje vietovėje, taip keldamas realią grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Nurodo, jog vertinant veiką nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo paviešintas, ar tai įvyko pareigūnui (kariui) atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas (karys) turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus. Vien tai, jog karinio vieneto vadą pasiekė informacija apie pareiškėjo padarytą veiką, reiškia, kad kario veika tapo žinoma ir geras kario vardas yra pažemintas, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos institucija – diskredituota. Tai reiškia, kad žinios apie asmens priešingą teisei elgesį tapo visuotinai prieinamos.

Pažymi, kad pareiškėjas, suvokdamas savo veiksmų pasekmes, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pagal galiojančias KDS normas, visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą ir moralės nuostatas toks kario netinkamas elgesys, net ir ne tarnybos metu, priskirtinas prie veikų ypač neigiamai vertinamų visuomenėje ir tokia veika padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistemos institucija ir jos nariais bei viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka.

Mano, kad kario atžvilgiu turėjo būti taikytina itin griežta drausminė atsakomybė kuri būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėjo pažeidimas prieštarauja KDS reikalavimams ir yra nesuderinamas su duota kario priesaika. Toks elgesys diskredituoja ne tik kario vardą, bet ir krašto apsaugos sistemos institucijas. Sąmoningas apsisprendimas vairuoti automobilį, esant apsvaigus nuo alkoholio yra tyčinė veika žeminanti kario vardą, liudijanti apie nepagarbų požiūrį į kario statusą bei prisiimtas atsakomybes, kurias šia savo veika karys niekina. Tarnybinio tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei kario alkoholio vartojimo fakto ir neblaivumo laipsnio pripažinimas rodo šiurkštaus drausmės pažeidimo, numatyto KDS 69 straipsnyje, padarymą. Atsižvelgiant į šiurkštų drausmės pažeidimą, taip pat ankstesnį ANK pažeidimą bei pažeidimų sistemingumą ir tendencingumą, manant, jog švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, ir buvo pagrįstai nuspręsta skirti drausminę nuobaudą, kraštutinę priemonę (ultima ratio), – atleidimą iš tarnybos.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Krašto apsaugos ministro 2023 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P-8 „Dėl drausminės nuobaudos št. srž. sp. Ž. J. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 2, 3, 4, 5, 6 punktų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iki Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš profesinės karo tarnybos (toliau – PKT), vykdė PKT pagal savanoriškai sudarytą su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija PKT sutartį Lietuvos kariniame vienete - GŠB, eidamas Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas ir turėdamas štabo seržanto specialisto karinį laipsnį.

Pareiškėjui drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, buvo skirta atsižvelgiant į GŠB vado 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-39, kuria konstatuota, kad pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 18 d. veika, kai jis pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam nustatytas 0,67 promilės girtumo laipsnis, kvalifikuotina pagal KDS 69 straipsnį.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atleidimu iš karo tarnybos, ginčija Įsakymu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro paskirtą pareiškėjui drausminę nuobaudą – atleidimą iš karo tarnybos, už Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – KDS) 69 straipsnyje numatytą drausmės pažeidimą (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas drausmės pažeidimo padarymo metu (2022 m. rugsėjo 18 d.) buvo PKT karys, todėl jo atžvilgiu už padarytą drausmės pažeidimą taikytinos KDS bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) nuostatos.

Pareiškėjas neginčija ir padaryto drausmės pažeidimo fakto, dėl jo gailisi, tačiau nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda, teigdamas, kad paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, diskriminuojanti pareiškėją, be to, parenkant drausminę nuobaudą, netinkamai buvo įvertintos sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, taip pat neįvertinta pareiškėjo papildomai pateikta informacija.

Ginčo santykius reglamentuoja KASOKTĮ, KDS ir Lietuvos karių etikos kodeksas.

KASOKTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu) 21 straipsnis nustato, kad karys yra Lietuvos valstybės gynėjas (21 straipsnio 1 dalis), o kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai (21 straipsnio 2 dalis). Karys privalo laikytis karių etikos kodekso reikalavimų. Šį kodeksą tvirtina krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu (21 straipsnio 9 dalis).

Vadovaujantis KASOKTĮ 23 straipsnio 2 dalimi, karys pradėdamas tarnybą prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą. Prisiekdamas kiekvienas karys be kita ko įsipareigoja sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus, taip pat būti doras ir garbingas Lietuvos karys.

Pagal KASOKTĮ 26 straipsnio 3 dalį, drausmę ar įstatymus pažeidęs karys atsako pagal statutus ir įstatymus.

KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.

KDS paskirtis: 1) stiprinti teisėtumą, auklėti karius, kad jie sąžiningai atliktų pareigas, ginti jų teises ir laisves, sudaryti sąlygas karių drausmės pažeidimų prevencijai ir karių drausmei stiprinti; 2) tiksliai apibrėžti, kokia veika yra drausmės pažeidimai; 3) nustatyti karių, padariusių drausmės pažeidimų, atsakomybės sąlygas; 4) nustatyti vadų (viršininkų) teises ir pareigas karių drausmei užtikrinti; 5) nustatyti drausmės pažeidimų ir skundų tyrimo tvarką; 6) nustatyti drausmines nuobaudas už drausmės pažeidimus ir šių nuobaudų skyrimo tvarką; 7) nustatyti išankstinę karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka krašto apsaugos sistemoje tvarką; 8) nustatyti ginkluotųjų pajėgų nariams karo padėties metu taikomą drausminę atsakomybę (KDS 1 straipsnis).

Pagal KDS 5 straipsnį drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kurią šiame statute numatyta drausminė nuobauda. Drausmės pažeidimai skirstomi į šiurkščius drausmės pažeidimus ir kitus drausmės pažeidimus. Šiurkštus drausmės pažeidimas yra KDS II dalies I skyriuje nustatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas).

Kiekvienas vadas (viršininkas) asmeniškai privalo užtikrinti, kad jam pavaldūs kariai laikytųsi karių drausmės ir tarptautinės humanitarinės teisės normų. Vadas (viršininkas), sužinojęs apie daromą ar padarytą karių drausmės ar tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimą, turi imtis visų įstatymuose, kituose teisės aktuose, kariuomenės statutuose ir vadų (viršininkų) įsakymuose numatytų priemonių, kad būtų nustatytas drausmės pažeidimo įvykis, kalti dėl jo padarymo asmenys ir užkirstas kelias žalingoms pasekmėms atsirasti (KDS 12 straipsnis).

Vadovaujantis KDS 20 straipsniu, tarnybinį patikrinimą rašytiniu pavedimu (įsakymu, nurodymu ar kt.) skiria vadai (viršininkai), kurie šio statuto nustatyta tvarka turi teisę skirti drausmines nuobaudas, pavesdami jį atlikti pavaldžiam karininkui (1 dalis). Baigus tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo ar skundo, rašoma tarnybinio patikrinimo išvada (KDS 26 straipsnio 1 dalis). Tarnybinį patikrinimą vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius įvertina vadovaudamasis visapusišku, nuodugniu ir objektyviu visų drausmės pažeidimo aplinkybių nagrinėjimu, įstatymu ir teisine sąmone (KDS 27 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs tarnybinį patikrinimą, vadas (viršininkas): 1) patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadą, priima sprendimą apginti pažeistas kario teises, skiria drausminę nuobaudą drausmės pažeidėjui ir įgyvendina prevencines priemones; 2) grąžina tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą tyrimui papildyti; 3) nutraukia tarnybinį patikrinimą (KDS 27 straipsnio 2 dalis).

Pagal KDS 29 straipsnį tarnybinio patikrinimo eigą kontroliuoja tarnybinį patikrinimą paskyręs vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius (1 dalis). Vadų (viršininkų) paskirtus drausmės pažeidimų ir skundų tyrimus kontroliuoja aukštesni vadai (viršininkai) ir krašto apsaugos generalinis inspektorius, kurie turi teisę duoti nurodymus pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus (KDS 29 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas drausminę nuobaudą, vadas (viršininkas) atsižvelgia į:1) padaryto drausmės pažeidimo pobūdį; 2) kaltės formą;3) pažeidėjo asmenybę; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (KDS 40 straipsnio 6 dalis).

Krašto apsaugos ministras gali skirti šio statuto 31 straipsnyje nustatytas drausmines nuobaudas visiems šio statuto 8 straipsnyje nustatytiems drausminės atsakomybės subjektams, išskyrus nuobaudą pažeminti kario laipsnį pulkininkams (jūrų kapitonams) ir generolams (admirolams) ir nuobaudą atleisti iš tarnybos Lietuvos kariuomenės vadą (KDS 52 straipsnis).

Vadovaujantis KDS 69 straipsniu, už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų, arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

Lietuvos karių etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) paskirtis - apibrėžti pagrindines karių etikos normas (reikalavimus), kurių privaloma laikytis tarnaujant Lietuvos karo tarnyboje tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu (Etikos kodekso 1 punktas). Vadovaujantis Etikos kodekso 20 punktu, ne tarnybos metu karys privalo: elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą; nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti kitus asmenis priimti jam palankų sprendimą; nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti psichotropinių ar narkotinių medžiagų; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir kario reputacija; patekęs į konfliktinę situaciją, dėl kurios gali nukentėti kario reputacija, privalo nedelsdamas apie tai pranešti savo tiesioginiam vadui (viršininkui).

Aptartų teisės aktų nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad ginčijamas Įsakymas yra priimtas tam įstatymų numatytus įgaliojimus turinčio subjekto – krašto apsaugos ministro. Konstatuotina ir tai, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos kariuomenės vadas turėjo teisę duoti nurodymą papildyti tarnybinio patikrinimo išvadą, jei buvo identifikuoti tarnybinio patikrinimo trūkumai, ir ši teisė KDS 29 straipsnio 2 dalyje nėra apribota išvados patvirtinimo momentu. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta Lietuvos kariuomenės vado rezoliuciją dėl tarnybinio patikrinimo gražinimo papildymui.

Minėta, kad pagal KDS 69 straipsnį, už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos. Taigi viena iš galimų skirti drausminių nuobaudų pareiškėjo atžvilgiu pagal KDS yra atleidimas iš tarnybos.

Skirdamas drausminę nuobaudą, vadas (viršininkas) privalo atsižvelgti į:1) padaryto drausmės pažeidimo pobūdį; 2) kaltės formą;3) pažeidėjo asmenybę; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Išvada 2, kurios pagrindu priimtas ir skundžiamas Įsakymas, yra išsami, joje išdėstytos nustatytos aplinkybės, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodytas tarnybinis nusižengimas (šiurkštus drausmės pažeidimas), jo padarymo laikas, aplinkybės, tarnybinio nusižengimo padariniai ir kitos reikšmingos aplinkybės. Įvertinta ir tai, kad pareiškėjas visą tarnybos laiką neturėjo tarnybinių nuobaudų, iš esmės charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad užduotis atlieka labai gerai; taip pat nurodoma ir tai, kad nėra pagrindo 2020 m. pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą (vairavimą transporto priemonę būnant neblaiviu) laikyti atsakomybę sunkinančia aplinkybe KDS 42 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme; kaip drausminę atsakomybę lengvinanti aplinkybė įvardyta tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailėjosi.

Pareiškėjo vertinimu, Išvada 2 netiksli, nes joje nurodoma, kad pareiškėjas apie 2020 m. administracinį nusižengimą nebuvo pranešęs tiesioginiam vadovui. Be to, pareiškėjo nuomone, kaip papildoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė turėjo būti įvardyta tai, kad pareiškėjas apie 2022 m. administracinį nusižengimą pats pranešė savo vadovui.

Dėl pirmosios aplinkybės, teismas, įvertinęs bylos medžiagą pažymi, kad 2022 m. spalio 4 d. pareiškėjas teikė paaiškinimus dėl 2022 m. administracinio nusižengimo, taip pat pasirašytinai patvirtino, kad jam yra išaiškintos KDS 22 straipsnyje numatytos teisės, tarp jų ir teisė teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ir kt. 2022 m. lapkričio 8 d. teikdamas paaiškinimus dėl 2020 m. administracinio nusižengimo, pareiškėjas pats nurodė: „Buvau beprotiškai išsigandęs ir pasimetęs, kaip žmogus, todėl nepranešiau, nei savo tiesioginiam vadovui, nei bataliono budėtojui“. 2022 m. lapkričio 28 d., jau po Išvados 2 patvirtinimo ir susipažinimo su ja, pareiškėjas pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad apie 2020 m. padarytą administracinį nusižengimą informaciją tiesioginiam vadovui buvo pateikęs. Vėliau šį pranešimą pareiškėjas atsiėmė. Pranešime nurodytą informaciją pareiškėjas pateikė krašto apsaugos ministrui, kai 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą dėl drausminės nuobaudos švelninimo.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pažymi, kad, nors galima sutikti su pareiškėju, kad tam tikri procedūriniai pažeidimai, susiję su išsamiu visų aplinkybių ištyrimu, galimai buvo padaryti, nes atliekant tarnybinį tyrimą, nebuvo įvertintas faktas, kad pareiškėjas pranešė apie 2020 m. administracinį nusižengimą savo vadovui ir kaip (kokia forma, kada, ar pareiškėjo siųstų žinučių turinys atitinka kario statuso reikalavimus) jis tai padarė, visgi pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas šias aplinkybes nurodė tik pasibaigus tyrimui, nors galimybes teikti paaiškinimus ir įrodymus turėjo, be to, vėliau savo pranešimą apie neištirtas aplinkybes atsiėmė. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. administracinis nusižengimas buvo vertintas ne kaip sunkinanti aplinkybė, o tik kaip pareiškėjo asmenybę apibūdinantis faktas, minėtas galimas procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu priimant ginčijamą Įsakymą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad krašto apsaugos ministrui, kuris ir priėmė ginčijamą Įsakymą, pareiškėjas buvo nurodęs visas aplinkybes, todėl konstatuotina, kad galutinis sprendimas priimtas turint visą sprendimui priimti reikalingą informaciją.

Dėl papildomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kad pareiškėjas apie 2022 m. administracinį nusižengimą pats pranešė savo vadovui), teismas pažymi, kad anksčiau aptartas teisinis reguliavimas, leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas turėjo teisės aktuose nustatytą pareigą apie padarytą administracinį nusižengimą pranešti savo vadovui. Teisės aktuose nustatytos pareigos vykdymas pats savaime negalėtų būti traktuojamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad sprendžiant drausminės atsakomybės klausimą reikia atsižvelgti į aplinkybių visumą, ir vien lengvinančių aplinkybių buvimas nesuponuoja krašto apsaugos ministro pareigos skirti švelnesnę drausminę nuobaudą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jis neprieštarauja Išvadai 1, tuo tarpu ir joje nurodoma tik viena lengvinanti aplinkybė, t. y. tai kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas profesinės kario tarnybos sutarties nutraukimo pagrindas yra savarankiškas, taigi jo taikymui net nebūtina konstatuoti, kad karys padarė drausminį pažeidimą pagal Statuto 69 straipsnį, šio pagrindo atsiradimui pakanka nustatyti, kad karys padarė kario vardą žeminančius teisės pažeidimus. KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtintas iš esmės toks atleidimo iš tarnybos pagrindas, kai yra nustatomas kario kaltas veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, akivaizdžiai žeminantis krašto apsaugos sistemos (karo tarnybos) autoritetą, griaunantis pasitikėjimą krašto apsaugos sistema bei ją kompromituojantis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013, 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-390/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad transporto priemonės vairavimas neblaiviam vertintinas kaip kario vardo pažeminimas ir krašto apsaugos sistemos diskreditavimas, sudarantis pakankamą pagrindą atleisti karį iš tarnybos. Sąmoningas apsisprendimas sėsti prie vairo neblaiviam, yra tyčinė veika bei tokie pareiškėjo atlikti veiksmai grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, liudija jo nepagarbų požiūrį į būtinybę laikytis šių normų, todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro šios sistemos atstovas (karys), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1534/2013, 2014 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1579/2014 ).

Teismas papildomai pažymi, kad asmuo, tapdamas kariu, prisiekia sąžiningai vykdyti Konstituciją, įstatymus, taip pat būti doru ir garbingu Lietuvos kariu. Pareiškėjas sąmoningai pasirinko vairuoti transporto priemonę (didesnio pavojaus šaltinį) esant neblaivumo būsenai (lengvas girtumas), nors ir ne tarnybos metu, kas sudarė pagrįstą pagrindą atsakovui įvertinti jo galimybę toliau vykdyti kario pareigas, padaryti išvadas, kad jo poelgis neatitinka kario statusui keliamų reikalavimų. Teismas pažymi, kad tai, kad pareiškėjui vairuojant neblaiviam nebuvo sukelta sunkesnių padarinių, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo veiką. Surinktų įrodymų ir atliktos teisinio reglamentavimo bei LVAT jurisprudencijos analizės kontekste įvertinta, kad pareiškėjo tvirtinimas, jog jam skirta neproporcinga poveikio priemonė, yra nepagrįstas. Šiuo atveju lengvinančių aplinkybių buvimas ir jų pobūdis visame kitų įrodymų kontekste nesudaro prielaidų tvirtinimui, kad atsakovas priėmė per griežtą sprendimą.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis buvo diskriminuojamas, nes kiti kariai už panašaus pobūdžio pažeidimus nebuvo atleisti iš tarnybos, teismas pažymi, kad šie argumentai paremti pareiškėjo subjektyviu vertinimu bei gandais, be to, kiekvienas drausminės atsakomybės taikymo atvejis turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias, su konkrečiu asmeniu susijusias aplinkybes.

Teismas atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą ir LVAT formuojamą jurisprudenciją, daro išvadą kad Išvada 2, kuria konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinės drausmės pažeidimą – pažemino kario vardą ar diskreditavo krašto apsaugos institucijas, buvo teisėtas ir pakankamas pagrindas krašto apsaugos ministrui spręsti dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – skyrimo pareiškėjui ir profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nutraukimo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas tiek nustatytų faktinių aplinkybių analize, tiek ir galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo jo (ar atskirų jo dalių) naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais pagrindais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Netenkinus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai - grąžinti pareiškėją į pareigas; priteisti pareiškėjui nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2023 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti pareiškėjui maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2023 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimai atmesti, jis neįgyja ir teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.