Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė V. M. išvyko iš Lietuvos 2012 m. gegužės mėn. ir nuo tol gyvena Ukrainoje, Mykolajevo mieste. Atsakovei išvykstant iš Lietuvos ieškovas susitarė su ja, kad atsakovė pasiims kartu su savimi šalių nepilnametę dukrą L. M., o su ieškovu liks gyventi šalių nepilnametė dukra A. M.. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos, nusprendė, kad išlaikymo vaikams vienas iš kito nereikalaus. 2013 m. spalio 21 d. sprendimu Mykolajevo miesto Lenino rajono teismas nutraukė šalių santuoką, sudarytą 2001 m. rugsėjo 8 d., tačiau šiuo sprendimu vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos klausimai nebuvo sprendžiami. Ieškovas nurodo, kad kartu su juo gyvenančiai dukrai A. M. į mėnesį jos poreikių tenkinimui reikalinga 220 Eur suma, todėl iš atsakovės nepilnametės A. M. išlaikymui priteistina pusė nurodytos sumos, t. y. 110 Eur. Nepilnametė A. M. mokosi Kauno Kazio Griniaus progimnazijos 3f klasėje ir išreiškė norą gyventi Lietuvoje su ieškovu. Atsakovė, nutraukdama santuoką su ieškovu, neišsprendė dukros L. M. gyvenamosios vietos klausimo, ieškovas prašo nustatyti L. M. gyvenamąją vietą su atsakove. Tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su jų nepilnametėmis dukromis, todėl ieškovas neprašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė byloje rašytinę išvadą, kurioje nurodo, kad pokalbio su ieškovu metu nustatyta, jog jis su nepilnamete dukra A. M. gyvena jo draugo sutuoktinei priklausančiame 3 kambarių bute (duomenys neskelbtini). Šiame bute yra būtini baldai, daiktai, dukra turi savo kambarį bei būtinus daiktus. A. M. pasirinko gyventi su ieškovu prieš ketutis metus atvykusi vasarą iš Ukrainos į Lietuvą. Ukrainoje A. M. baigė pirmą klasę, Lietuvoje ji lanko Kazio Griniaus progimnaziją, kurioje jai gerai sekasi, ji mokosi geriausiai klasėje. G. M. nurodė, kad jis vienas rūpinasi dukra, kitų asmenų pagalba jam nereikalinga. Jo santykiai su dukra A. M. yra artimi, dukra papildomai lanko gimnastiką, baseiną. A. M. bendrauja su atsakove vasarą, kai ši atvyksta į Lietuvą, ieškovas nedraudžia dukrai bendrauti su motina. Atsakovė kartais paskambina dukrai. Ieškovas dirba UAB „Megata“ direktoriumi, gauna 500 Eur atlyginimą į mėnesį, kreditorinių įsiskolinimų neturi, jo gaunamų pajamų pakanka ir jam, ir dukrai, nes jie neturi specialių poreikių. Paklausius vaiko nuomonės, A. M. paaiškino, kad ji tris metus gyvena kartu su tėvu, kelis metus gyveno Ukrainoje, tačiau nenori ten gyventi, nes būdavo ten viena. Su tėvu gyventi jai yra geriau, jis ja rūpinasi, perka būtinus daiktus, su mama matosi vasarą, kai ši atvyksta į Lietuvą, sesuo į Lietuvą nebuvo atvykusi. Tarnybos nuomone, nepilnametės A. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka jos interesus. Ieškovas tinkamai rūpinasi dukros gyvenamąja vieta, jos ugdymu, lavinimu, sveikatos priežiūra, todėl tikslinga A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Šalių dukra L. M. gyvena kartu su motina Ukrainoje, todėl Tarnyba neturėjo galimybės išsiaiškinti L. M. nuomonės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad L. M. nuo 2012 m. nuolat gyvena kartu su motina tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove (67, 68 b. l.).

6. Atsakovė V. M. nepateikė byloje atsiliepimo į ieškinį. Pradinis ieškinys įteiktas atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka adresu (duomenys neskelbtini) (49 b. l.). Ieškinio patikslinimas ir šaukimas į teismo posėdį buvo išsiųsti atsakovei tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo jai buvo įteiktas pradinis ieškinys (121-132 b. l.). Patikslinto ieškinio ir šaukimo į teismo posėdį nepavyko įteikti atsakovei nurodytu adresu (140-146 l.), tačiau šiuos procesinius dokumentus pavyko įteikti kitu teismui žinomu atsakovės adresu (duomenys neskelbtini) (147 b. l.). Byloje nebuvo gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, atsakovė neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas, vadovaudamasis CPK 121 straipsnio 1, 2 dalimis laikė, kad atsakovei procesiniai dokumentai tinkamai įteikti adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 2 d. ir išnagrinėjo civilinę bylą nedalyvaujant atsakovei (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių A. M., gyvenančios Lietuvoje su ieškovu, ir L. M., gyvenančio Ukrainoje su atsakove, tėvai (9, 12 b. l.). Šalių nepilnametės dukros yra Lietuvos Respublikos pilietės. Šalys yra buvę sutuoktiniai, jų santuoka buvo nutraukta Mykolajevo miesto Lenino rajono teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimu (17, 18 b. l.). Minėtu Ukrainos teismo sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

8. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Sutartis) 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisinius santykius tarp vaiko ir jo motinos bei tėvo, nesančių tarpusavyje santuokoje, reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas. Pagal Sutarties 28 straipsnio 5 dalį priimti sprendimus bylose dėl teisinių santykių, nurodytų šio straipsnio 1-4 punktuose, kompetentingi teismai Susitariančiosios Šalies, kurios įstatymai tokiais atvejais taikytini.

9. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad abi šalių nepilnametės dukros yra Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios skirtingose valstybėse (A. M. – Lietuvoje, L. M. – Ukrainoje), vadovaujantis Sutarties nuostatomis, nurodytomis šio sprendimo 8 punkte, darytina išvada, kad teisinius santykius tarp šalių bei jų nepilnamečių dukrų reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje taikytina Lietuvos Respublikos teisė, konstatuojama, kad ginčas yra teismingas Lietuvos teismui pagal Sutarties 28 straipsnio 5 dalį.

Dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

11. Teismų praktikoje nurodyta kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 23 punktas).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka buvo nutraukta Ukrainos teismo sprendimu. Tačiau iš minėto Ukrainos teismo priimto sprendimo matyti, kad jame nepasisakyta dėl šalių nepilnamečių vaikų statuso: dėl šalių nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo. Todėl ieškovui pareiškus ieškinį dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės A. M. ir L. M. yra Lietuvos Respublikos pilietės, šioje byloje turi būti išspręstas šių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, nors tarp šalių iš esmės ir nėra ginčo dėl to. Teismas daro tokią išvadą, atsižvelgdamas į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus augti stabilioje jų interesus atitinkančioje aplinkoje.

13. Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl A. M. gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir L. M. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su atsakove, bei byloje negavus atsakovės prieštaravimo dėl šių reikalavimų, jie iš esmės gali būti tenkinami. Išvadą teikiančios institucijos rašytinėje išvadoje nurodyta, kad ieškovas tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra A. M., pokalbio su vaiku metu mergaitė išreiškė norą gyventi su tėvu. Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad nepilnametė A. M. mokosi Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje 3f klasėje (11 b. l.). Išvadoje taip pat nurodoma, kad institucija neprieštarauja nepilnametės L. M. gyvenamosios vietos nustatymui kartu su atsakove, kadangi L. M., ieškovo paaiškinimais, ilgą laiką (nuo 2012 m.) gyvena kartu su atsakove Ukrainoje. Teismas, įvertinęs šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovo reikalavimai dėl jo ir atsakovės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pagrįsti, bei atitinkantys nepilnamečių A. M. ir L. M. interesus, todėl tenkintini. Nepilnametės A. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu G. M., o L. M. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove V. M. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo

14. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal šio straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

15. Vadovaujantis CK 3.194 straipsnio 2 dalimi išlaikymas nepilnamečių vaikų naudai priteisiamas tada, kai tėvai, nutraukdami santuoką, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo CK nustatyta tvarka.

16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 20 punktas).

17. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

18. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad nei jis, nei nepilnametė A. M. neturi specialių poreikių. Ieškovo teigimu, jis dirba UAB „Megata“ direktoriumi, gauna apie 500 Eur į mėnesį, gyvena draugo sutuoktinei priklausančiame bute. Pažymėtina, kad ieškovas pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo po to, kai teismas, siekdamas užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų teisę būti išlaikomiems abiejų tėvų, įpareigojo jį patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodant šalių nepilnamečių dukrų naudai priteistiną išlaikymą. Ieškovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė byloje prašymą priteisti iš jo ir atsakovės po 110 Eur išlaikymą, mokamo kas mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovo nurodoma priteistina išlaikymo suma yra mažesnė už paprastai iš vieno iš tėvų priteisiamą išlaikymą vaikui bei minimalų mėnesinį algos dydį. Todėl laikytina, kad ieškovas įrodė minimalią sumą, būtiną abiejų šalių vaikų išlaikymui.

19. Atsakovė V. M., gavusi patikslintą ieškinį, nepateikė į bylą įrodymų apie jos turtinę padėtį, kas mėnesį gaunamas pajamas, turimą turtą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė prieštarautų mažesniam nei minimalus išlaikymo priteisimui iš jos ir ieškovo nepilnamečių A. M. ir L. M. naudai. Išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomone, ieškinyje nurodomo dydžio išlaikymo priteisimas nepažeis šalių nepilnamečių vaikų interesų nagrinėjamu atveju. Įvertinęs šių aplinkybių visimą teismas tenkina ieškinio reikalavimus dėl 110 Eur išlaikymo priteisimo iš ieškovo L. M. naudai iki jos pilnametystės, bei 110 Eur dydžio išlaikymo priteisimo iš atsakovės nepilnametės A. M. naudai iki vaiko pilnametystės. Vaikams priteisto išlaikymo, indeksuojamo kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, tvarkytojais uzufrukto teise skirtini atitinkamai atsakovė ir ieškovas (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis, 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

21. Bylos duomenimis ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleistas nuo 100 proc. dydžio žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų mokėjimo (25, 26 b. l.). Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

22. Apskaičiuojant šioje byloje mokėtiną žyminį mokestį reikšminga tai, kad ieškovas prašė priteisti išlaikymą ne tik iš atsakovės, bet ir iš savęs, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga skaičiuoti žyminį mokestį nuo sumos, apskaičiuotos kaip išlaikymas nepilnametei L. M.. Ieškovo ieškinys apmokestinamas 105 Eur ((39,60+100)×0,75) žyminiu mokesčiu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). VGTPT pateiktos 2019 m. kovo 6 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui šioje byloje išlaidos sudaro 359,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (136 b. l.). Be to, teismas turėjo 3,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš viso šioje byloje valstybė turėjo 467,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23. Ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, tačiau reikšminga tai, kad atsakovė iš esmės neprieštaravo ieškovo pareikštiems reikalavimams. Todėl byla buvo išnagrinėta gana greitai, turint omenyje tai, kad atsakovė gyvena Ukrainoje ir procesas užtrūko dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei užsienyje bei dėl to, kad ieškovas nebuvo tinkamai suformulavęs ieškinio reikalavimų nuo pat pradžių.

24. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendžia, kad iš atsakovės, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, turi būti priteista ¼ dalis valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, t. y. 90 Eur. Atsakovė atleistina nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu ir procesinių dokumentų siuntimu, mokėjimo. Todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už antrinę teisinę pagalbą teiktą ieškovui teismo proceso metu (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1, 5 dalimis, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškovo G. M. ieškinį atsakovei V. M..

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškovu G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su atsakove V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 110 (vieną šimtą dešimt) Eur nuo 2019 m. sausio 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovą G. M. A. M. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 110 (vieną šimtą dešimt) Eur nuo 2019 m. sausio 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti atsakovę V. M. L. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 90 (devyniasdešimties) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Mokėjimo įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.