Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Čepukėnienės, Reginos Pocienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų.

E. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas pratęsta iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, E. B. dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. pripažintas kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, 2019 m. gruodžio 17 d. 14.09 val. atgabeno iš tyrimo metu nenustatytos vietos į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus trumpalaikių (bekontakčių) pasimatymų patalpą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 15,7511 g sintetinio kanabinoido 4F-MDMB-BINACA bei 3,9542 g amfetamino ir tą pačią dieną apie 14.15 val. tyčia įmetė šias medžiagas į šiukšlių dėžę.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus konstatuodamas jo kaltę padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliantas nurodo, jog jį tikrinęs pareigūnas turėjo pastebėti tokio dydžio paketą su psichotropinėmis medžiagomis; kad pataisos namų darbuotojai nurodė radę baltos spalvos miltelius, o iš specialisto išvados matyti, kad tirti buvo pateikti ir žalsvai gelsvos spalvos milteliai; kad ant šiukšlių dėžėje surasto ir paimto paketo su psichotropinėmis medžiagomis jo DNR buvo rastas tik todėl, kad ant jo buvo padėta jo išmesta kruvina servetėlė. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

7. Išanalizavusi bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai E. B. pripažino kaltu padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

8. Nors nuteistasis neigia padaręs šį jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką įrodo pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma: liudytojų T. Č., P. S., A. A., B. A. parodymai, neplaninės kratos, atliktos (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus gyvenamojoje zonoje, protokole bei įvykio vietos ir daiktų apžiūros, o taip pat vaizdo įrašo apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, 2020 m. liepos 20 d. specialisto išvada dėl DNR tyrimo, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kiti bylos duomenys. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino įrodymus bei šioje dalyje priėmė neteisėtą nuosprendį.

9. Iš nuteistojo E. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad jis neneigia (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje lankęs nuteistąjį M. R., taip pat neneigia pasimatymų patalpoje į šiukšlių dėžę išmetęs popierinę servetėlę. Tačiau nuteistasis tvirtina, jog psichotropinių medžiagų neturėjo ir jų neįmetė į pataisos namų trumpalaikių (bekontakčių) pasimatymų patalpoje buvusią šiukšlių dėžę. Nuteistasis parodė ir tai, kad prieš įeinant į pasimatymų patalpą jį patikrino pareigūnas. Paketas su psichotropinėmis medžiagomis buvo pakankamai didelis, todėl jį patikrinęs pareigūnas turėjo paketą pastebėti (t. 2, b. l. 97–98, t. 3, b. l. 69–74). Nors nuteistasis E. B. neigia į pataisos namus atgabenęs labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tačiau jo aiškinimas apie įvykio aplinkybes yra paneigtas byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais. Pirmiau išdėstyti E. B. parodymai byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos kontekste vertintini kaip jo gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

10. Šioje byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. pareigūnams atlikus neplaninę kratą (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus gyvenamojoje zonoje trumpalaikių (bekontakčių) pasimatymų patalpoje, šiukšlių dėžėje buvo rastas servetėlėje susuktas, lipnia juosta apvyniotas paketas (t. 1, b. l. 20, 54-59). Atlikus pakete esančių medžiagų tyrimą, nustatyta, kad žalsvai gelsvuose milteliuose yra psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido 4F-MDMB-BINACA (metil (S)-2-(1-(5-fluorbutil)-1H-indazol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato). Miltelių masė - 47,8756 g, juose yra 15,7511 g gryno sintetinio kanabinoido 4F-MDMB-BINACA. Gelsvuose milteliuose yra psichotropinės medžiagos - amfetamino. Miltelių masė - 48,2218 g, juose yra 3,9542 g gryno amfetamino (specialisto išvada Nr. 11-2485 (19), t. 1, b. l. 94-96). Serologijos ir DNR laboratorijoje atlikus biologinės kilmės pėdsakų paiešką nustatyta, kad ant servetėlės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis. Atlikus DNR tyrimą, ant paketėlio nustatytas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kurį gali sudaryti vyriškos lyties asmens DNR profilis, nustatytas ant servetėlės, ir kito asmens DNR profilis (specialisto išvada Nr. S 553/2019(01), t. 1, b. l. 64-67). Atlikus DNR tyrimą buvo nustatyta, kad ant popierinės servetėlės rasto vyro kraujo genotipas sutampa su E. B. genotipu. Ant paketėlio nustatyto mišraus DNR profilio vieno asmens genotipas sutampa su E. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų E. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3x10-23 (2020 m. liepos 21 d. specialisto išvada, 1, b. l. 81-83). Apeliantas nepagrįstai teigia, jog šiukšlių dėžėje rastas paketas buvo išimtas ir uždėtas ant nosinės, ant kurios buvo jo kraujo, jei pareigūnai daiktinius įrodymus būtų padėję atskirai, tai ant paketo nebūtų rastas jo DNR. Liudytojų T. Č. ir P. S. parodymais nustatyta, kad atlikus neplaninę kratą trumpalaikių (bekontakčių) pasimatymų patalpoje šiukšlių dėžėje buvo rastas į baltos spalvos popierinę nosinę suvyniotas paketas. Taigi priešingai nei teigia apeliantas, pareigūnai tik išvyniojo popierinėje nosinėje buvusį paketą, o ne padėjo jį ant vienkartinės nosinės. Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė O. P., atlikusi biologinės kilmės pėdsakų paiešką, patvirtino, jog, jei paketas buvo suvyniotas į vienkartinę servetėlę, DNR profilis, kuris rastas ant paketo, galėjo patekti nuo servetėlės (t. 3, b. l. 103-106). Tokie duomenys leidžia pritari pirmosios instancijos teismo išvadai, kad biologinių pėdsakų radimas tiek ant popierinės servetėlės, tiek ant paketo su psichotropinėmis medžiagomis, rodo, jog būtent E. B. byloje nustatytomis aplinkybėmis disponavo draudžiamomis medžiagomis.

11. Nuteistojo E. B. aiškinimą, kad jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos paneigia ir liudytojų pareigūnų T. Č., P. S., A. A., B. A. parodymai. Šių asmenų parodymais gauti duomenys, patvirtinantys bylai reikšmingas aplinkybes, vieni kitiems iš esmės neprieštarauja ir atitinka rašytinę bylos medžiagą.

12. Apklausta kaip liudytoja pataisos namų pareigūnė B. A. parodė, kad į pasimatymą pas nuteistąjį M. R. įleido atvykusį asmenį, kuriam leido įsinešti vieną vienkartinę nosinę. Taip pat liudytoja parodė, kad kai E. B. įleido į trumpalaikių pasimatymų patalpą, joje buvusi šiukšlių dėžė buvo tuščia (t. 1, b. l. 50-51, t. 3, b. l. 51-55). Kaip liudytojas apklaustas (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus saugumo valdymo skyriaus pareigūnas T. Č. parodė, kad kartu su pareigūnu P. S. atliko neplaninę kratą trumpalaikių (bekontakčių) pasimatymų patalpoje ir šiukšlių dėžėje rado į baltos spalvos popierinę nosinę suvyniotą paketą, kuris buvo apvyniotas lipnia juosta. Paketas buvo pailgos formos, apie 15 cm ilgio. Įtarus, kad tai gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos, buvo iškviesti Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Praardžius rastą paketą pastebėjo baltos spalvos miltelius. Liudytojas parodė ir tai, kad atliekant neplaninę kratą patalpoje nebuvo nuteistųjų ar kitų asmenų (t. 1, b. l. 23, 28-29, t. 3, b. l. 51-55). Liudytojas P. S. nurodė tokias pačias neplaninės kratos atlikimo ir draudžiamų daiktų radimo aplinkybes (t. 1, b. l. 34-35, 38-39, t. 3, b. l. 51-55). Liudytoja S. R., (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnė, parodė, kad rastas paketas buvo apvyniotas permatoma lipnia juosta, jo turinio nesimatė. Prakirpus paketą pamatė, kad ten yra balti milteliai. Lipni juosta nuo paketo nebuvo nuvyniota, todėl nežino kiek paketėlių buvo pakuotėje. Rastus daiktus – nosinę ir paketą sudėjo į vieną voką. Liudytoja taip pat parodė, kad ji šiukšlių dėžės neapžiūrėjo, pareigūnai ją informavo, jog joje daugiau draudžiamų daiktų nebuvo (t. 3, b. l. 103-106). Aptarti liudytojų T. Č., P. S. bei B. A. parodymai patvirtina, kad iki E. B. apsilankymo trumpalaikių pasimatymų patalpoje, joje buvusi šiukšlių dėžė buvo tuščia, po E. B. šioje patalpoje nebuvo kitų asmenų. Apeliantui išėjus iš šios patalpos, joje buvo atlikta neplaninė krata ir šiukšlių dėžėje rastas į popierinę servetėlę suvyniotas paketas su psichotropinėmis medžiagomis. Taigi tokie duomenys leidžia teigti, kad ne kas kitas, o E. B. į pataisos namų trumpalaikių pasimatymų patalpą atgabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

13. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad rankovėje buvęs paketas su psichotropinėmis medžiagomis turėjo matytis ir jį tikrinęs pareigūnas būtų jį radęs. Byloje nėra duomenų kurioje būtent vietoje apeliantas slėpė paketą su psichotropinėmis medžiagomis. Apklaustas kaip liudytojas pataisos namų pareigūnas A. A. parodė kad 2019 m. gruodžio 17 d. atliko E. B. dalinę kratą, t. y. patikrino jo kišenes, kiek įmanoma patikrino drabužius, draudžiamų daiktų nerado. Liudytojas parodė ir tai, kad jis neturi teisės patikrinti, ar asmuo draudžiamų daiktų neturi glaudėse ar kūno ertmėse (t. 1, b. l. 44-45, t. 3, b. l. 51-55 ). Taigi įvertinus E. B. patikrinimo aplinkybes, nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad apeliantas neturėjo galimybės į trumpalaikių pasimatymų patalpą įsinešti paketą su psichotropinėmis medžiagomis.

14. Iš apžiūros protokolo, surašyto apžiūrėjus 2019 m. gruodžio 17 d. vaizdo įrašą, matyti, kad į (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus trumpalaikių (bekontakčių) pasimatymų patalpą buvo įleistas E. B., kuris kairėje rankoje kažką nešėsi. Bendraudamas su nuteistuoju M. R. E. B. nuolat muistėsi, buvo nuleidęs kairę ranką po stalu, po to nuėjo link šiukšlių dėžės ir kažką į ją išmetė (t. 1, b. l. 101-110).

15. Tai, kad neplaninės kratos trumpalaikių (bekontakčių) pasimatymų patalpoje metu buvo rastas paketas, kaip nurodė liudytojai T. Č., P. S., S. R., su baltos spalvos milteliais, o ekspertė, atlikusi objektų tyrimą, nustatė, kad pakete buvo žalsvai gelsvi ir gelsvi milteliai, savaime nepaneigia apelianto baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Būtina atsižvelgti į tai, kad baltos, gelsvos, žalsvai gelsvos spalvos tikslus apibūdinimas priklauso ir nuo esančio apšvietimo, taigi akivaizdu, jog liudytojai T. Č., P. S., S. R. apibūdindami pakete buvusius miltelius galėjo klysti, todėl vien netikslus spalvos įvardinimas nėra tiek reikšmingas, kad paneigtų kitais bylos duomenimis nustatytą aplinkybę dėl E. B. į pataisos namus atgabento paketo su psichotropinėmis medžiagomis. Be to, teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė M. B. paaiškino, jog ji turi specifinį spalvų matymą, ne ekspertui miltelių spalva gali atrodyti skirtingai. Ekspertė paaiškino ir tai, kad tyrimui buvo pateiktas paketas apvyniotas lipnia juosta, atplėšus lipnią juostą paaiškėjo, kad jame buvo du maišeliai su skirtingomis psichotropinėmis medžiagomis (t. 3, b. l. 103-106).

16. Pirmosios instancijos teismas grįsdamas E. B. kaltę, pagrįstai įvertino ir tai, kad ant svarstyklių, rastų ir paimtų kratos, atliktos nuteistojo gyvenamojoje vietoje, metu buvo rasta ir psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų (t. 2, b. l. 74-76).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai patikrinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes apie tai, kad E. B. turėdamas tikslą platinti atgabeno į pataisos namų trumpalaikių pasimatymų patalpą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir įmetė šias medžiagas į šiukšlių dėžę. Šie apelianto nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

18. Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo argumentų dėl jam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės E. B. skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę apeliantui, tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę (teistas, teistumas neišnykęs, baustas už administracinius nusižengimus), tai, kad byloje nebuvo nustatyta E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta minimali bausmė nėra aiškiai per griežta. Bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

19. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. balandžio 29 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašo iš E. B. valstybės naudai priteisti 108 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 15 d.).

21. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis E. B.. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl nuteistajam E. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas. Įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis E. B. yra jauno amžiaus, yra įgijęs profesinį išsilavinimą, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors nuteistasis E. B. turto neturi, šiuo metu oficialių pajamų negauna, tačiau jis yra darbingo amžiaus, todėl nepaisant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tai neužkerta kelio dirbti pataisos įstaigoje ir gauti pajamų ar atlikus laisvės atėmimo bausmę įsidarbinti ir gauti nuolatines pajamas. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. B. apeliacinį skundą.

Išieškoti iš nuteistojo E. B. 108 Eur (šimtą aštuonis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.