Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ atstovui advokatui A. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ ieškinį atsakovams M. I. ir D. S. dėl sandorių pripažinimo niekiniais, tretieji asmenys notarė Z. R. ir antstolis D. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo pripažinti niekiniais atsakovo M. I. 2014 m. rugpjūčio 12 d., 2014 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. spalio 14 d., 2014 m. lapkričio 11 d., 2014 m. gruodžio 16 d. atsakovui D. S. išduotus neprotestuotinus vekselius, iš atsakovo M. I. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Palaikydamas ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus jo atstovas paaiškino, kad teisę ginčyti šiuos vekselius sieja su tuo, jog ieškovė yra viešas juridinis asmuo, kurio tikslas yra tenkinti viešuosius interesus. Ji valdo ir administruoja reprezentacinę Panevėžio rajono vyrų krepšinio komandą „Lietkabelis“. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas M. I. pradėjo eiti ieškovės (duomenys neskelbtini) pareigas, nuo (duomenys neskelbtini) iš šių pareigų atšauktas. Po atšaukimo jis nustatytu terminu tinkamai neįvykdė reikalavimo perduoti dokumentaciją, neperdavė turimų piniginių lėšų ir kito turto, ėmė įvairiais būdais kenkti ieškovei, ieškovei teisme pareiškė nepagrįstus ieškinius, per visuomenės informavimo priemones kritikavo ieškovę, įžeidinėjo jo administracijos darbuotojus, rėmėjus ar su jais susijusius asmenis. Tai sudarė pagrindą manyti, kad, būdamas ieškovės (duomenys neskelbtini), šis atsakovas sudarė itin nenaudingus sandorius, dėl ko ieškovė neteko, o M. I. ar jo artima aplinka įgijo didelės vertės pinigines lėšas, aplaidžiai ar apgaulingai organizavo ieškovės buhalterinę apskaitą, dėl ko buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ieškovė jam turėjo ir turi didelės apimties piniginių reikalavimų. Ieškovė teismams yra pateikusi tris ieškinius dėl žalos iš jo priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-190-544/2020, Nr. e2-13364-545/2020, Nr. e2-10723-936/2020). Bendra ieškinių suma sudaro 111 889,79 Eur. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 190-544/2020 iš M. I. ieškovės naudai priteisė 42 955 Eur žalos atlyginimą, kitose bylose teismai sprendimų nėra priėmę. Siekianti užtikrinti teismo sprendimo vykdymą Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7064-400/2019 M. I. atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Vykdant teismo nutartį buvo areštuotas jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 149- 837/2020 atmetė M. I. ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo ir priteisė ieškovei iš atsakovo 3049,20 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismuose nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos (Nr. 06-6-00033-18, kitas bylos numeris ieškovei nėra žinomas), kuriose M. I. yra kaltinamas padaręs įvairias nusikalstamas veikas. Jose prokuroro nutarimais (teismo nutartimis) yra areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas M. I. 2014 m. rugpjūčio 12 d., 2014 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. spalio 14 d., 2014 m. lapkričio 11 d., 2014 m. gruodžio 16 d. atsakovui D. S. išdavė penkis neprotestuotinus vekselius, kurių kiekvieno vertė 50 000 Eur. Šių vekselių pagrindu buvo atlikti notaro vykdomieji įrašai, kurie pateikti antstoliui priverstinai vykdyti. Siekiant patenkinti D. S. 250 000 Eur piniginį reikalavimą, varžytinėse priverstine tvarka buvo realizuojamas M. I. nekilnojamas turtas – žemės sklypai, kuriais užtikrinti tiek ieškovės, tiek prokuratūros reikalavimai. Nurodytiems vekseliams, kaip vienašaliams sandoriams, sudaryti nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Jie pripažintini niekiniais kaip tariami sandoriai, nes yra fiktyvūs, sudaryti bei pateikti vykdymui išimtinai vienu tikslu – sukčiaujant (naudojant apgaulę) per susijusius (artimus) asmenis paslėpti nekilnojamą turtą, tam, kad į jį negalėtų būti nukreipti kreditorių, įskaitant ieškovę, reikalavimai. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau tekste ir CK) 1.86 straipsnio 1 dalis)). Tariamas sandoris yra niekinis, jis negalioja pagal įstatymą nuo jo sudarymo dienos, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Sandorių tariamumą grindžia šiomis aplinkybėmis: M. I. ir D. S. sieja ilgalaikiai draugiški santykiai, jie yra labai artimi bičiuliai. Tai civilinėje byloje Nr. e2-43-400/2020 ne kartą yra patvirtinęs M. I. Vekseliai yra sudaryti atgaline data, siekiant pasikeitus aplinkybėms (teismams perduotos baudžiamosios bylos, kuriose atsakovas M. I. yra kaltinamasis, priimti jam nepalankūs sprendimai civiliniuose ginčuose su ieškove) ir esant pavojui M. I. netekti savo turto, skubiai jį perleisti artimam, susijusiam asmeni. M. I. vekselių išdavimo metu neturėjo motyvo trumpu periodu (2014 m. rugpjūčio 12 d. – gruodžio 16 d.) iš D. S. skolintis, o D. S. tuo metu grynaisiais pinigai neturėjo galimybių paskolinti sąlyginai didelės piniginės sumos. Jei M. I. iš D. S. iš tikrųjų 2014 metais pagal vekselius būtų pasiskolinęs 250 000 Eur, šią aplinkybę neabejotinai būtų panaudojęs civilinėje byloje Nr. e2-43-400/2020, kai M. I. reikėjo įrodyti tariamai turimų piniginių lėšų kilmę ir šaltinį. M. I., civilinėje byloje Nr. e2-43-400/2020, siekdamas pagrįsti savo galimybes už ieškovę sumokėti pinigines lėšas, pateikė savo deklaracijas, kuriose nėra deklaruota, kad 2014 metais iš D. S. pasiskolino ketvirtį milijono eurų. Nėra aišku, kaip D. S. atstovas advokatas R. V. iš jo gavo originalius vekselius, kuriuos pateikė notarei tvirtinamajam įrašui atlikti, kadangi tuo metu D. S. ilgą laiką nebuvo Lietuvoje. Faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad 2014 metais nebuvo pasirašyti jokie vekseliai, pagal juos nebuvo sumokėtos jokios piniginės lėšos, o originalius vekselius M. I. pasirašė tik 2020 metų pradžioje ir juos perdavė „realizavimui“ D. S. atstovui advokatui R. V. Nors atsakovai yra ypač artimi bičiuliai, tačiau D. S. skolos vykdymo iš M. I. reikalavo priverstine tvarka. Tokia aplinkybė kelia didelę nuostabą, tačiau turi du loginius aspektus –M. I. fiktyvius vekselius atgaline data galėjo pasirašyti tik su patikimu asmeniu, antra, sąlyginai reikšmingą pinigų sumą jis galėjo tariamai skolintis tik iš tokio asmens, kuris galėtų pagrįsti tokios pinigų sumos turėjimą. M. I. neturėjo motyvo skolintis – civilinėje byloje Nr. e2-43-400/2020 nuolat deklaravo, kad jo finansinė padėtis yra labai gera, nes per susijusią bendrovę valdo prabangaus prekės ženklo (duomenys neskelbtini) parduotuvę, kurios metinė apyvarta sudaro apie 250 000-300 000 Eur, netiesiogiai valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); šis atsakovas su ieškove dalyvauja ne viename ginče, jo interesus atstovauja advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ bei Adlex, kuriems už atstovavimą teismuose sumokėta keliasdešimt tūkstančių eurų. Atsakovų planuojamu būdu (per varžytynes), pasinaudojus fiktyviais vekseliais, M. I. perkėlus didelės vertės nekilnojamą turtą (D. S. pats dalyvavo varžytynėse, pasiūlė didžiausią kainą, jas laimėjo ir perėmė nuosavybę į žemės sklypus, kuriuos turi iki šiol, nors iš tikrųjų jo tikslas turėjo būti atgauti paskolintus pinigus), ieškovė ir kiti jo kreditoriai prarado galimybę savo reikalavimų patenkinimui.

Atsakovas M. I. 2021 m. vasario 17 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovų sudarytų sandorių. Ieškovė nėra ginčijamų sandorių šalis ir dėl to turi įrodyti savo teisinį suinteresuotumą ginčijant vekselių teisėtumą. Jos teiginiai dėl suinteresuotumo reikšti šį ieškinį yra klaidingi, kadangi ji neturi galiojančios reikalavimo teisės atsakovui M. I. Nei vienas iš ieškovės reikalavimų nėra galiojantis ir (ar) vykdytinas, nes vien turtinio pobūdžio ieškinių pateikimo teismui faktas nesukuria ieškovei galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės šiam atsakovui. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-190-544/2020 apskųstas apeliacine tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės yra laikini procesinio pobūdžio suvaržymai, kurie taikomi siekiant užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Turto arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pritaikymas savaime jokio reikalavimo ieškovei atsakovo atžvilgiu nesukuria, o nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi prejudicinės ir res judicata galios. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-149-837/2020, kuriuo ieškovei iš atsakovo buvo priteistos 3049,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-818-828/2020 buvo paliktas nepakeistas. Šis ieškovės reikalavimas yra pilnai įvykdytas, ką patvirtina antstolio D. K. 2021 m. vasario 7 d. patvarkymas. Ieškovės reikalavimai M. I. atžvilgiu 4815,00 Eur sumai, kylantys iš Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-43-400/2020 bei Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-642-755-2020, yra visiškai padengti, ką patvirtina antstolio D. K. 2021 m. sausio 13 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/02610. Laikinųjų apsaugos priemonių ar turto apribojimo pritaikymas savaime, kol nėra priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas (nuosprendis), kuriuo būtų patenkintas ieškovės civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje Nr. 06-6-00033-18 ir kitoje ieškovės nurodomoje baudžiamojoje byloje, nesukuria ieškovei reikalavimo teisės atsakovui M. I.. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-330-387/2020 panaikino visus M. I. tuo metu priklausiusių žemės sklypų, išskyrus vieną, disponavimo apribojimus. Ieškovė neįrodė vekselio tariamumo (sudarymo dėl akių), o ieškinyje dėstomi samprotavimai apie M. I. siekį „nuslėpti“ savo turtą yra nepagrįsta ieškovės spekuliacija, kuri nesuteikia pagrindo abejoti vekseliais sukurtų prievolių realumu bei jų įvykdymo faktu. Ginčo vekseliai atliko savarankiško skolos dokumento funkciją. D. S. paskolino M. I. 250 000 Eur sumą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą apmokėdamas vekselius per 5 metų laikotarpį (iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. lapkričio11 d., 2019 m. gruodžio 16 d.). Suėjus vekselių apmokėjimo terminams, M. I. finansinė padėtis nebuvo gera, jis neturėjo pakankamai finansinių resursų įvykdyti iš vekselių kylančioms piniginėms prievolėms. Ši aplinkybė ieškovei buvo gerai žinoma, kadangi civilinėse bylose, kuriose nagrinėjami ieškovės ieškiniai šiam atsakovui, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti jo turtą motyvuojant bloga atsakovo finansine padėtimi. Dėl šios priežasties D. S. 2020 m. pradžioje kreipėsi į notarę dėl vykdomojo rašto išdavimo, o po to į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, dėl ko buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0174/20/01592, 0174/20/01593, 0174/20/01594, 0174/20/01595, 0174/20/01596. M. I. neturėjo finansinių resursų (piniginių lėšų) skolai grąžinti, dėl ko išieškojimas buvo vykdomas iš jam priklausančio nekilnojamojo turto. Vekselių tariamumą ieškovė grindžia spėjimais, o tam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovai nėra artimi bičiuliai, vekselių išdavimo metu juos siejo draugiški ir dalykiški santykiai. Vien iš viešoje erdvėje prieinamų šaltinių matyti, kad D. S. yra vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, todėl turėjo visas galimybes paskolinti tokią pinigų sumą. M. I. skolinosi pinigus asmeniniams poreikiams ir verslo reikmėms. Teigdama, kad M. I. nebuvo poreikio skolintis piniginių lėšų, nes jis valdo didelės vertės turtą, ieškovė ne tik prieštarauja savo pozicijai kitose bylose, kuriose įrodinėjo blogą šio atsakovo turtinę padėtį (pvz., Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-43-400/2020), bet ir elementariai logikai, kadangi jo valdomos įmonės turtas nėra jo asmenis turtas. Kita vertus, įmonės apyvarta nelygi uždirbtam pelnui, todėl apyvartos dydis neapsprendžia įmonės pelningumo. Ieškovė klaidingai nurodo, kad pastarojoje byloje M. I. pinigų paskolinimo faktu nesirėmė – jis ne kartą nurodė teismui, kad buvo pasiskolinęs pinigų iš D. S., to neslėpė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie leistų teigti, kad vekseliai buvo sudaryti atgaline data. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės deklaruojamą vekselių tikslą – tariamą siekį perkelti (paslėpti) M. I. nekilnojamąjį turtą. Faktas, kad vekseliai buvo pateikti notarui ir antstoliui būtent tuo metu, kai ji šio atsakovo atžvilgiu inicijavo keletą civilinių ir baudžiamųjų bylų, niekaip neįrodo vekselių tariamumo. Jie buvo pateikti pasibaigus visų vekselių apmokėjimo terminams, todėl vekselių turėtojo veiksmų seka siekiant išieškoti skolą yra logiška, teisėta ir neleidžia spręsti apie sandorių tariamumą. Vekseliai, kaip vienašaliai sandoriai, didžiąja dalimi yra įvykdyti, t.y. didžioji dalis skolos pagal ginčijamus vekselius kreditoriui D. S. jau yra padengta, o įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju.

Teismo posėdžiuose atsakovo M. I. atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Dėl to, kad ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės M. I. (atvirkščiai – pati buvo jam skolinga daugiau kaip 10 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sumokėjo iki teismo posėdžio), atsisakė atskleisti detalias ginčijamų sandorių sudarymo priežastis ir aplinkybes, duomenis apie paskolos panaudojimą. Nurodė, kad atsakovai bičiuliaujasi kaip krepšinio bendruomenės nariai. Paskolos grąžinimas nebuvo užtikrintas jokiomis priemonėmis dėl to, kad paskolos gavėjas turėjo pakankamai turto. Paskolos suteikimas grynais pinigais – atsakovų susitarimas. Nesant reikalavimo teisės, ieškovės samprata apie vekselių ydingumą nėra reikšminga. Tariamu sandoriu negali būti laikomas įvykdytas sandoris, be to, ieškovė neginčija antstolio parengtų turto perdavimo-priėmimo aktų. Neturėdama reikalavimo teisės, ieškovė su ieškinyje nurodytu M. I. turtu negalėtų nieko daryti net ir ieškinio patenkinimo atveju.

Atsakovas D. S. 2021 m. balandžio 10 d. pateikė atsiliepimą, kuris 2021 m. balandžio 12 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu buvo priimtas kaip rašytiniai paaiškinimai, ir kuriuo prašoma ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad į jį kreipėsi M. I., prašydamas paskolinti piniginių lėšų. D. S., turėdamas pakankamai finansinių resursų ir pasitikėdamas M. I., sutiko paskolinti jam reikalingą sumą. Paskola buvo perduota grynaisiais pinigais, M. I. prievolės įvykdymą užtikrino išduodamas 5 vekselius bendrai 250 000 Eur sumai. Šalys susitarė, kad M. I. grąžins skolą (apmokės vekselius) D. S. per 5 metus, todėl vekselių apmokėjimo datos atitinkamai buvo nurodytos 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. gruodžio 16 d. Artėjant vekselių apmokėjimo terminui D. S. sužinojo, kad M. I. finansinė padėtis nėra gera, todėl neilgai trukus po to, kai suėjo paskutinio vekselio apmokėjimo terminas, D. S. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, kad skolą galėtų išsiieškoti priverstinai. Faktas, kad D. S. ir M. I. vienas kita pažįsta, neatleido M. I. nuo skolos grąžinimo, nes pinigus D. S. paskolino M. I. laikinai, penkeriems metams, o ne „padavė“ neapibrėžtam terminui ar juos padovanojo. Būtent toks yra paskolos sandorio tikslas (CK 6.870 straipsnis). Todėl ieškovės neturėtų stebinti faktas, kad D. S. nusprendė skolą išieškoti priverstinai, juo labiau, kad šiuo tikslu ir buvo išduoti vekseliai. M. I. turtas buvo areštuotas, todėl geranoriško skolos grąžinimo D. S. tikėtis negalėjo. Antstolis D. K. 2021 m. rugsėjo 2 d. užvedė vykdomąsias bylas, areštavo M. I. nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) ir paskelbė varžytynes. D. S. šiose varžytynėse dalyvavo ir jas laimėjo pasiūlęs didžiausią kainą, todėl minėtas turtas šiuo metu yra jo nuosavybė. Ieškovė jokia forma santykiuose tarp atsakovų nedalyvavo, paskoliniai santykiai siejo tik atsakovus. Ieškinyje pateiktos aplinkybės bei jų pagrindu daromos išvados apie vekselių tariamumą yra subjektyvaus ieškovės vertinimo rezultatas, pagrįstas ne įrodymais, o prielaidomis ir spėliojimais. Vien tai, kad ieškovė konfliktuoja su M. I., nereiškia, kad vekseliai, kuriais užtikrintas suteiktos paskolos grąžinimas, yra fiktyvūs. Samprotavimai, vertinimai, prielaidos ir nuomonės nėra laikomi įrodymais, nes jiems negali būti taikomas tiesos kriterijus. Ieškinyje pateikti teiginiai niekaip nepatvirtina, kad atsakovų nesiejo paskolos teisiniai santykiai. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad vekseliai stokojo būtinojo valios elemento, t. y., kad šalys nesiekė sukurti paskolos teisinių santykių. Vien tam tikrų aplinkybių sutapimas (pavyzdžiui, vekselių apmokėjimo datos sutapimas su laikotarpiu, kai atsakovui M. I. buvo iškeltos kitos bylos), nesant kitų įrodymų, niekaip neįrodo, kad D. S. neva neskolino M. I. 250 000 Eur sumos grynaisiais pinigais. Teiginys dėl vekselių sudarymo atgaline data yra tik ieškovės deklaracija. Tai, kad vekseliai nebuvo skirti kažkokiu būdu „paslėpti“ M. I. turtą, patvirtina aplinkybė, jog areštuotą turtą varžytynėse įsigijo D. S. ir įsigijimo apimtimi sumažino M. I. skolą. Sumokėtos lėšos buvo panaudotos padengiant dalį M. I. skolos D. S. Be to, perimdamas varžytynėse laimėtą turtą. D. S. turėjo pareigą padengti ir padengė M. I. skolą ieškovei, taip pat iš D. S. lėšų buvo dengiamas antstolio D. K. atlyginimas ir vykdymo išlaidos.

Palaikydamas atsakovo D. S. pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius ir atsakovo M. I. atstovo argumentus jo atstovas paaiškino, kad ieškinys pareikštas ieškovei piktnaudžiaujant teise, kaip spaudimo priemonė M. I., o atsakovas D. S. tapo jų ginčų įkaitu (iškėlus šią bylą, apie D. S. laikraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodė atitinkama publikacija). Tariama ieškovės reikalavimo teisė yra tik teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuri reikalavimo teisės nesukuria ir nėra jai tapati, todėl nurodė neteiksiantis duomenų apie ginčo sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, kurios liečia tik du privačius asmenis – atsakovus. Ieškovė, kaip viešas juridinis asmuo, daugiau teisių neturi, jai įstatymai nesuteikia teisės reikšti nepagrįstus reikalavimus.

Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, bylą prašė nagrinėti jiems nedalyvaujant, nurodė neturintys teisinio suinteresuotumo jos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų, jų atstovų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas M. I. 2014 m. rugpjūčio 12 d., 2014 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. spalio 14 d., 2014 m. lapkričio 11 d., 2014 m. gruodžio 16 d. išdavė atsakovui D. S. penkis neprotestuotinus vekselius, kurių kiekvieno vertė 50 000 Eur. Suėjus vekselių apmokėjimo terminams skola nebuvo sumokėta, D. S. 2020 m. pradžioje kreipėsi į notarę Z. R. dėl vykdomojo rašto išdavimo, po to į antstolį D. K. dėl priverstinio skolos išieškojimo, buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0174/20/01592, 0174/20/01593, 0174/20/01594, 0174/20/01595, 0174/20/01596. Antstolis D. K. 2020 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-20-174-27862 priėmė vykdyti 2014 m. rugpjūčio 12 d. išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu Kauno miesto 22–ojo notaro biuro notarės Z. R. 2020 m. kovo 13 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 1580 dėl pinigų sumų išieškojimo iš vekselio davėjo M. I. III eilės išieškotojui D. S. (vykdomosios bylos Nr. 0174/20/01592), 2020 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-20-174-27860 – 2014 m. lapkričio 11 d. vekselio pagrindu 2020 m. kovo 13 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 1582 (vykdomosios bylos Nr. 0174/20/01593), 2020 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-20-174-27858 –2014 m. rugsėjo 16 d. išduoto vekselio pagrindu 2020 m. kovo 13 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 1584 (vykdomosios bylos Nr. 0174/20/01594), 2020 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-20-174-27856 – 2014 m. gruodžio 16 d. išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu 2020 m. kovo 13 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 1586 (vykdomosios bylos Nr. 0174/20/01594), 2020 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-20-174-27869 – 2014 m. spalio 14 d. išduoto vekselio pagrindu 2020 m. kovo 13 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 1588 (vykdomosios bylos Nr. 0174/20/01595). Išieškojimą pagal šiuos vykdomuosius įrašus antstolis nukreipė į atsakovui M. I. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 7,7 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6, 1543 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4, 0597 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5,0 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vykdymo procese paskirta ekspertinė įstaiga UAB „Inreal“ 2020 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės aktu Nr. 20/09-344P nustatė, kad visų žemės sklypų bendra rinkos vertė sudaro 151 400 Eur. Turtas 2021 m. sausio 12 d. aktais Nr. S-21-174-1073, S-21-174-1074, S-21-174-1075, S-21-174-1076 buvo parduotas iš varžytynių išieškotojui D. S. atitinkamai už 36 875, 37 100, 37 100, 59 100 eurų.

Ieškovės teigimu, vekseliai yra tariami sandoriai (fiktyvūs, sudaryti atgaline data). Juos sudarius sumažėjo ieškovės galimybės patenkinti savo piniginius reikalavimus atsakovui M. I., todėl vekseliai turi būti pripažinti niekiniais vadovaujantis CK 1.86 straipsniu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas yra ginti interesus asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. CPK 5 straipsnio 1 dalis teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos sieja su pažeista ar ginčijama asmens teise ar įstatymų saugomu interesu. Savo pažeistas teises ir interesus ieškovė sieja su ieškinyje nurodytomis atsakovo M. I. teismų priteistomis skolomis, kurias išieškoti bus sunkiau dėl to, kad vekselių turėtojas atsakovas D. S. perėmė minėtą M. I. turtą, ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrintais reikalavimais civilinėse ir baudžiamosiose bylose.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 12 punktas).

Sutiktina su atsakovais, kad ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės atsakovui M. I., todėl negali kvestionuoti ginčo sandorių.

Ieškovė savo reikalavimo teisę grindžia tuo, kad teismams yra pateikusi tris ieškinius dėl žalos iš atsakovo M. I. priteisimo.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-190-544/2020 pagal ieškovės viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ ieškinį atsakovui M. I., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Omega Action“, R. M., R. I., dėl 42 955 Eur žalos priteisimo. 2020 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinys patenkintas, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas - ieškinys atmestas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-13364-545/2020 (dabartinis numeris e2-765-545/2021) pagal ieškovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ ieškinį atsakovams UAB „Endovita“, UAB „Irmus“ ir M. I. dėl sandorių negaliojimo ir civilinės atsakomybės taikymo, atsakovių UAB „Endovita“ ir UAB „Irmus“ patikslintus priešieškinius dėl suteiktos paramos atšaukimo, tretieji asmenys K. L., D. L., Ž. P. ir G. L. Sprendimas šioje byloje nėra priimtas, laikinosios apsaugos priemonės netaikytos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-10723-936/2020 (dabartinis numeris e2-705-936/2021) pagal ieškovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ ieškinį atsakovui M. I. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Omega Action“ ir A. B., 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinys atmestas, nuspręsta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimi, t. y. panaikinti areštą atsakovui M. I. priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui ne mažesnei kaip 34 458 Eur sumai (2019 m. liepos 16 d. nutartimi buvo nutarta areštuoti atsakovui M. I. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 34 458 Eur sumai, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims; vykdant teismo nutartį buvo areštuotas M. I. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)).

Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-149-837/2020 atmetė atsakovo M. I. ieškinį VšĮ „Lietkabelis“ dėl garbės ir orumo pažeidimo ir priteisė ieškovei iš atsakovo 3049,20 Eur patirtų advokato išlaidų. 2021 m. balandžio 21 d. į bylą buvo grąžintas visiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas, išduotas dėl šių išlaidų išieškojimo.

Teismuose nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos: Nr. 1-06-6-00033-18, t. y. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-24-531/2021, kurioje M. I. yra įtariamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-32-380/2021 (Nr. 1-04-2-00261-2017-6), kurioje M. I. kaltinamas tuo, kad padėjo O. K. iššvaistyti jam patikėtą didelės vertės svetimą, VŠĮ „Neptūno krepšinio klubas“ priklausantį turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje; padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje; siekdamas įteisinti kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą valdė, naudojo, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas ir naudojo jį ūkinėje komercinėje veikloje, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje; pagamino netikrus dokumentus ir panaudojo netikrus dokumentus ir padarė didelės žalos, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Iš antstolio D. K. 2020 m. lapkričio 11 d. patvarkymo Nr. S-20-174-33942 matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00261-17 yra areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas iki 2020 m. lapkričio 14 d. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė nepateikė nei duomenų apie šioje baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, nei apie minėtos laikinosios apsaugos galiojimą, t. y. nepagrindė savo reikalavimo teisės sąsajumo su pastarąja byla (CPK 178 straipsnis).

Antstolio patvarkyme taip pat nurodyta, jog minėtas turtas areštuotas ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2020 m. sausio 20 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-6-00033-18, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi byloje Nr. 1-61-531/2020 laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas iki 2020 m. spalio 20 d. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį, kuria 3 mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo M. I. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, paliekant galioti nutarties dalį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės apribojimas į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurio suma yra 11 108,31 Eur, o taikomos procesinės prievartos priemonės mastas net 4 kartus viršija šio civilinio ieškinio sumą.

Nurodyti faktai patvirtina, kad ieškovė neturi jokios galiojančios reikalavimo teisės atsakovui M. I. Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-705-936/2021 šiuo metu tebegaliojančios laikinosios apsaugos priemonės ir Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-531/2020 pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas reikalavimo teisės savaime nesukuria – jų paskirtis yra teismo sprendimo (nuosprendžio) įvykdymo užtikrinimas ieškinio patenkinimo atveju, tačiau civilinėje byloje ieškinys yra atmestas, baudžiamojoje byloje procesinis sprendimas tuo klausimu nėra priimtas. Vien turtinio pobūdžio ieškinių pateikimo teismui faktas nesukuria ieškovei galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovui M. I.

Tuo remiantis ieškinys netenkintinas todėl, kad ieškovė neįrodė turinti galiojančią reikalavimo teisę ginčyti atsakovų – dviejų privačių asmenų – sudarytus sandorius.

Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio pagrindas ir dalykas, pasirinkti ieškovės prerogatyva. Ieškovė sandorius ginčija dėl to, kad jie sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnis), tačiau ieškinio dalyku nurodyti sandoriai yra įvykdyti. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Ieškovė remiasi ir kitų kreditorių teisių pažeidimu, tačiau jų neįvardijo, kita vertus, tai nėra aktualu – savo reikalavimus ieškovė gina ne pagal actio Pauliana institutą (CK 6.66 straipsnį).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas M. I. pateikė duomenis apie 3597,85 Eur advokato pagalbos išlaidas, atsakovas D. S. – apie 2500,01 Eur advokato pagalbos išlaidas. Abiejų atsakovų patirtos advokatų pagalbos išlaidos atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio (CPK 98 straipsnis), todėl priteistinos.

Valstybė byloje patyrė 11,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios iš ieškovės priteistinos vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“, juridinio asmens kodas 301048677, 3597,85 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 2500,01 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 1 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“, juridinio asmens kodas 301048677, 11,32 Eur (vienuolika eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.