Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. I. gynėjo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties, kuria 3 mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo M. I. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-61-531/2020, kurioje M. I. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje VšĮ „K.“ pareikštą civilinį ieškinį, Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. sausio 20 d. nutarimu laikinai, 6 mėnesiams, nuo 2020 m. sausio 20 iki 2020 m. liepos 20 d., buvo apribotos M. I. nuosavybės teisės į turtą, priklausantį asmeninės nuosavybės teise:

- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 22 500 Eur;

- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 13 409 Eur;

- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 9 050 Eur;

- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 760 Eur.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo M. I. gynėjas advokatas A. Alimas skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį ir sumažinti taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo apimtį, nustatant ją proporcingai pareikšto civilinio ieškinio sumai. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. nekilnojamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vidutinė rinkos vertė yra 47 719 Eur, t. y. keturis kartus didesnė nei 2020 m. vasario 3 d. VšĮ „K“ pareikšto patikslinto civilinio ieškinio suma, kuri yra 11 108,31 Eur. Gynėjo teigimu, skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartimi yra pažeidžiamas ne tik proporcingumo principas, bet ir kaltinamojo ir civilinio ieškovo interesų pusiausvyra, t. y., nepagrįstai ir neproporcingai yra suvaržoma kaltinamojo teisė į nuosavybės neliečiamumą bei neproporcingai taikomos neigiamos pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

4.2. Gynėjas taip pat pažymi, kad taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas atsižvelgus vien tik į tai, kad byloje dar gali būti tikslinamas civilinis ieškinys. Skunde nurodoma, kad civilinis ieškovas civilinį ieškinį patikslino 2020 m. vasario 3 d., sumažindamas patirtos žalos dydį iki 11 108,31. Todėl, gynėjo teigimu, hipotetinė išvada, kad ateityje civilinis ieškovas dar kartą gali patikslinti civilinį ieškinį, pažeidžia kaltinamojo teisę į nuosavybės neliečiamumą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintą proporcingumo principą ir neužtikrina kaltinamojo ir civilinio ieškovo interesų pusiausvyros. Esant šioms aplinkybėms, gynėjas nurodo, kad taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo apimtis turėtų būti sumažinta proporcingai pareikšto civilinio ieškinio sumai, ir tai neužkirstų galimybės civilinio ieškinio, jį patenkinus, atlyginimui.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. I. gynėjo advokato Aivaro Alimo skundas tenkinamas iš dalies.

5. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą. BPK 11 straipsnyje yra įtvirtintas ir proporcingumo principo laikymasis, nustatantis, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl taikomo procesinės prievartos priemonės teisėtumo, M. I. kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos, todėl, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galės būti atsakyta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus procesinį sprendimą. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis M. I. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

6. Skundžiama nutartimi nustačius vieną iš BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindų, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. I. nekilnojamąjį turtą pratęstas, siekiant užtikrinti VšĮ „K“ pareikštą civilinį ieškinį. Pagal byloje esantį pareiškimą dėl civilinio ieškinio dalies atsiėmimo (t. 18, b. l. 15–16) ir civilinio ieškovo atstovo paaiškinimą pirmosios instancijos teisme (t. 20, b. l. 159–160) VšĮ „K“ šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurio suma yra 11 108,31 Eur. Taigi Panevėžio apygardos teismas turėjo teisinį pagrindą toliau tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam M. I. priklausantį nekilnojamąjį turtą civiliniam ieškiniui užtikrinti, tačiau nustatydamas taikomų ribojimų mastą, teismas pažeidė proporcingumo principą. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad vidutinė nekilnojamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, rinkos vertė sudaro 47 719 Eur. Toks taikomos procesinės prievartos priemonės mastas net 4 kartus viršija byloje pareikšto civilinio ieškinio, kurio užtikrinimui taikoma ši priemonė, sumą.

7. Tokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo nekeičia ir nurodoma procesinė galimybė byloje tikslinti ieškinio reikalavimus, t. y. juos padidinti. Pirma, pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinio ieškinio tikslinimas galimas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Šioje pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimas yra pradėtas (t. 20, b. l. 159), civilinio ieškovo atstovas teisiamajame posėdyje taip pat paaiškino, kad papildymų dėl civilinio ieškinio jis neturi (t. 20, b. l. 159), antra, tik priėmus patikslintą civilinį ieškinį galėtų būti sprendžiama dėl poreikio taikyti papildomas procesinės prievartos priemones, neviršijančias pareikšto ieškinio sumos. Todėl skundžiamos nutarties motyvai dėl galimo šios sumos pasikeitimo ateityje vertinami kaip teisiškai nepagrįsti.

8. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas visam skundžiamoje nutartyje nurodytam M. I. nekilnojamajam turtui yra neproporcingas, todėl procesinės prievartos priemonės mastas mažintinas, ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikytinas M. I. priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 22 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad parinkdamas šį nekilnojamąjį turtą, kuriam paliekamas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas, atsižvelgiama į tai, kad dviem žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė, nurodyta skundžiamoje nutartyje yra 13 409 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2 760 Eur) laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos pareiškime dėl civilinio ieškinio nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-131-400/2020, kurioje ieškovas VšĮ „K“ yra pareiškęs ieškinį atsakovui M. I.; o žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė (9 050 Eur) yra mažesnė negu byloje pareikšto civilinio ieškinio suma (11 108,31 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį turtą:

- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės apribojimas į M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 22 500 Eur, palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.