- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- I1-8984-952/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00606-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 25 d. iki skundo surašymo dienos; priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Nurodo, kad skundžiamas laikotarpis yra nuo 2018 m. sausio 25 d. iki skundo surašymo dienos. Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę, atsakovė neužtikrino reikiamų bausmės sąlygų, kurias būtų galima traktuoti kaip tinkamas. Atsakovė sukūrė kalinimo sąlygas, kurios ne tik grubiausiu būdu pažeidė pareiškėjo teises, bet alino ir žalojo sveikatą fizine prasme, taip pat buvo žalingas poveikis ir psichinei sveikatai. Pareiškėjas visą laiką nuo 2018 m. sausio 25 d. buvo maitinamas nevisaverčiu maistu. Atsakovė nenorėjo girdėti nei kalinčių asmenų keliamų pretenzijų, nei Seimo kontrolieriaus oficialių raštų, rekomendacijų, todėl toks atsakovės elgesys yra akivaizdžiai piktybinis ir sąmoningas, nes net nebandė šalinti problemos. Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nekito nuo 2007 metų, kai tuo tarpu maisto kainos išaugo keleriopai. Net nereikia įrodinėti, kad 2007 metais už 1,05 Eur nuperkamo maisto, tikrai už tą pačią sumą neįmanoma nupirkti 2021 metais. Iš statistikos departamento aiškiai matosi, kad pagrindiniai maisto produktai pabrango 128,2 proc., o skiriama maitinimui pinigų suma visiškai nekito. Pradėjus dažniau kelti pretenzijas, maisto normos dažniau atitiko nustatytas maisto normas, tačiau sriubos būdavo vienas vanduo, tik labai retais atvejais sriuboje buvo galima rasti bulvių, kopūstų, burokėlių ir t.t. Aiškiai pablogėjo maisto kokybė. Košės pasidarė vandeningos, nes kad atitiktų normas yra įpilama daugiau vandens, tuo kompensuojamas kruopų trūkumas. Pavalgius, po 20-30 minučių, vėl jautiesi alkanas, nes tų produktų maistinė vertė yra labai žema, o taip pat turimų gauti riebalų mėsos kiekiai yra labai sumažinti ir dažnai nededami. Patys nuteistieji, kurie dirba valgykloje patvirtino nurodytas aplinkybes. Visą šitą situaciją sunku įrodyti, nes vakarinio maitinimo metu nėra į ką kreiptis, nes tokiu metu neatliekami patikrinimai. Be to, jau būna baigę darbą tie atsakingi asmenys, kurie galėtų kontroliuoti ar fiksuoti pažeidimus. Pietų metu nustatyta norma guliašui yra 70 gramų mėsos, o gaunama geriausiu atveju 30-40 gramų. Kai turi būti patikrinimas maisto kokybė skiriasi kardinaliai, nes patikrinimai visada yra suderinami su vadovybe. Būdamas nuolatos nepakankamai pavalgęs, nuolat alkanas, organizmas negaudamas reikiamų maistinių medžiagų buvo stipriai sekinamas, gan per trumpą laiką svoris krito ne kilogramais, o dešimtimis kilogramų, po kalinimo liko tik skeletas. Dėl kalcio trūkumo pradėjo klibėti dantys. Toks alinimas pasireiškė visam kūnui, aiškiai išryškėjo kaip sunyko raumenys, atsirado nuolatinis nuovargio jausmas, nebeliko ištvermės, vargino mieguistumas, sunku net 20-30 minučių lėtai pasivaikščioti, po to jau yra reikalingas poilsis. Šis prastas, neatitinkantis normų maitinimas padarė labai didelę žalą organizmui ir tikėtina bus negrįžtamų pasekmių. Nuolatos jaučiant alkį, psichinei sveikatos būsenai buvo daromas dar blogesnis neigiamas poveikis nei fizinei būklei, nes dėl nuolatinio alkio ištisą parą sukasi mintys tik apie maistą. Visos mintys sukosi apie maistą. Atsirado manija kaupti maistą, net nesant tam poreikio. Negali kreiptis į gydytojus, nes jaučia nesveiką gėdą, baimę, nepilnavertiškumo jausmą. Tai atsakovė tokiais neteisėtais veiksmai privedė pareiškėją iki tokios būsenos, jau nekalbant apie patiriamą kančią, kurią sukelia pastovus alkis ir mintys, kurios užvaldė, kur gauti daugiau maisto. Nežmoniškai kankinantis alkio jausmas sukėlė baimę, dirglumą, pareiškėjas pasidarė emociškai labai jautrus, mano, kad šie psichiniai sutrikimai turės žymiai sunkesnes pasekmes nei fiziniai sutrikimai. Akivaizdu, kad atsakovė, neužtikrinusi tinkamo, kokybiško ir visaverčio maitinimo, sukėlė didelę dvasinę kančią, kurios sunkumo laipsnis viršijo kalinimui būdingą kančią. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, nesielgė taip kaip turėjo elgtis. Buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. Atsakovė savo neteisėtais veiksmais bei neveikimu sukėlė pareiškėjui fizinį skausmą, buvo daromas žalingas poveikis sveikatai, pareiškėjas patyrė didelį orumo pažeminimą ir kitus išgyvenimus. Deliktinei atsakomybei atsirasti yra visos būtinos sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, teisės pažeidimu padaryta žala.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad atsakovė atsižvelgdamas į teismų praktiką bei teisinį reguliavimą ginčo laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. (skundas teisme gautas 2024 m. balandžio 12 d.) prašo taikyti senaties terminą. Dėl maitinimo organizavimo nurodė, kad maitinimas Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje (toliau - PN-AK)/Pravieniškių 1-ajame kalėjime organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, bei valgiaraščiais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo. Patvirtinti valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka savo kaloringumu, o pagrindinių maisto elementų kiekiu netgi viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusio iki 2023 m. sausio 1 d.) fiziologines mitybos normas. Siekiant tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugos teikimą, maisto ruošimą, higieną bei kitus reikalavimus, susijusius su nuteistųjų/suimtųjų maitinimu bei sanitarinių higieninių normų laikymųsi, teikiamo maisto kokybę, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius 2023 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-715 „Dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto patvirtinimo“, nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės kontrolės tikslais buvo atliekami patikrinimai valgyklose. Atsakovė į bylą pateikia nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktus, iš kurių matyti, jog skundžiamu laikotarpiu Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo valgykloje atliktų patikrinimų metu, trūkumai nenustatyti. Atsakovė taip pat periodiškai tikrina nuteistiesiems teikiamo maisto kokybę laboratorijose. Paskutinis tikrinimas atliktas Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro (2024 m. kovo 8 d. tyrimo protokolas Nr. 1534). Akte matoma, jog tikrinant maisto produktų kokybę, nebuvo nustatyta pažeidimų. Atsakovės teigimu, minėti duomens įrodo, jog patiekalų energetinė vertė atitinka nustatytą maisto energetinės vertės paros normą ir sudėtį. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde aplinkybių dėl patiekalų neatitikimo jų sudėčiai pagal valgiaraštį neišdėstė, konkrečių pažeidimų atvejų neišdėstė, nenurodė kuo tai pasireiškė, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumo. Pažymi, jog šio pobūdžio aplinkybės įrodinėjamos specialiomis įrodinėjimo priemonėmis – kompetentingų institucijų patikrinimų duomenimis, pagal kuriuos byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl VŠĮ ,,Bruneros“ ir UAB „Niklita“ netinkamos sudėties ir kokybės maisto ar jo gaminimo pažeidimų. Dėl pareiškėjo teiginių, jog teikiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nesikeitė, todėl jis kentė pastovų alkį, atsakovė pažymi, jog pataisos namams nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek Teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan., ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Atsakovės vertinimu, vien subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas teigdamas, kad maitinimas jam buvo nepakankamas, nenurodė, koks maitinimas jam turėjo būti skirtas ir kokiu pagrindu. Nors pareiškėjas skunde nurodo sumas, kurios galimai buvo skirtos vieno asmens maitinimui, tačiau nenurodo, kokia suma turėjo būti skirta, koks maitinimas turėjo būti skiriamas ir pan. Atsakovė nurodė, jog valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, todėl abejoti šiais teiginiais nėra pagrindo. Atsakovė taip pat pažymi, jog nuteistieji gali įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Remiantis pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščiu, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat apsipirkdavo įstaigos parduotuvėje, todėl pareiškėjo argumentai, jog neva nuolatos jautė alkį, badavo turėtų būti vertinami kritiškai. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymais ir (ar) skundais dėl netinkamo maitinimo. Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus specialistės 2024 m. balandžio 23 d. pateiktoje pažymoje Nr. LV-24824 „Apie nuteistojo M. G. maitinimą“, nurodyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. balandžio 10 d. dėl teikiamo galimai netinkamo maitinimo, nesikreipė. Kreipimosi aspektas šiuo atveju svarbus, nes pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė. Pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Atsakovė nurodo, jog nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos padarymo pareiškėjui fakto dėl skunde nurodytų aplinkybių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala - tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjo nurodymai, jog jis patyrė išgyvenimus yra tik jo deklaratyvūs pasisakymai, kurių pareiškėjas neįstengė pagrįsti. Iš minėtų bei kitų byloje esančių įrodymų, negalima konstatuoti, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių, subjektyvių ar objektyvių įrodymų, dėl neva pareiškėjui atsiradusių vidinių psichologinių sutrikimų, išgyvenimų ir patirtų dvasinių išgyvenimų. Atsakovė taip pat pažymi, jog atsakovė veikė tinkamai, nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. balandžio 18 d. pažymą Nr. RV-22-3869 „Dėl nuteistojo M. G.“, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. į įstaigos psichologus dėl patiriamų dvasinių ir fizinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, diskomforto, liguistų minčių apie maistą, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamas maitinimas ar bloga maisto kokybė ir/ar jo kiekis, nesikreipė. Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2024 m. balandžio 23 d. Medicininio pažymėjimo Nr. 45001, medikų išvadoje pažymėta, jog „Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad asmuo kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. balandžio 10 d. dėl raumenų sunykimo, dėl maisto medžiagų stokos, dėl kalcio trūkumo, dėl kūno masės sumažėjimo, atsiradusių dėl prastos mitybos“. Pareiškėjas savo skunde prašo atlyginti neturtinę žalą, tačiau, nenurodo, kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovės veikimo ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Atsakovės nuomone, nei pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos dydis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui M. G. 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei dėl 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisimo.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).
Pareiškėjas prašo, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis (neužtikrintas pilnavertis maitinimas), laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki skundo surašymo dienos (skundas teisme gautas 2024 m. balandžio 12 d.).
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, prašo taikyti ieškinio senatį laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. (skundas teisme gautas 2024 m. balandžio 12 d.).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017 ir kt.).
CK 1.125 straipsnio 9 dalyje (iki 2022 m. sausio 1 d. – 8 dalis) nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą.
Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo atžvilgiu daromo pažeidimo laikotarpiu (nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. (skundo padavimo teismui diena)) jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą. Todėl, darytina išvada, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo nurodomus pažeidimus ir dėl to patiriamą neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-781-552/2018 ir kt.).
Pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 25 d. iki skundo surašymo dienos (skundas teisme gautas 2024 m. balandžio 12 d.), tačiau skundą teismui paduodamas tik 2024 m. balandžio 12 d. praleido 3 metų ieškinio senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, nes, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, apie jam daromą žalą suprato dar 2018 m. sausio mėn. (prašo priteisti patirtą žalą nuo 2018 m. sausio 25 d.), tačiau delsė pasinaudoti teismine gynyba ir į teismą dėl galimai netinkamo maitinimo kreipėsi tik 2024 m. balandžio 12 d. (skundo gavimo teisme diena). Priežasčių, kurios sutrukdė dėl teisių gynimo savalaikiai kreiptis į teismą, nenurodė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į aptartas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, šiuo aspektu išdėstytą teismų praktiką, pripažintina, kad yra pagrindas byloje taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2021 m. balandžio 11 d. (skundas teisme gautas 2024 m. balandžio 12 d.). Įvertinus tai, ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo, nagrinėjamu atveju, sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. (trejų metų laikotarpis). Teismas pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą savo iniciatyva nenustatė.
Pareiškėjo skundo reikalavimai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2021 m. balandžio 11 d. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini dėl praleisto ieškinio senaties termino.
5. Dėl netinkamo maitinimo laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. balandžio 12 d.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamos maisto kokybės, kiekio, maisto energetinės vertės reikalavimų nesilaikymo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. atlikinėjo bausmę Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. birželio 23 d. buvo maitinamas nedirbančių vyrų valgiaraščiu; nuo 2021 m. birželio 23 d. maitinamas dirbančiųjų vyrų valgiaraščiu. Pravieniškių PN-AK buvo sudariusi maitinimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį su VšĮ „Bruneros“ , šiuo metu maitinimas tiekiamas pagal sudarytą maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Niklita“.
Kaip nurodo atsakovė, maitinimas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK/Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, bei valgiaraščiais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“.
Patvirtinti valgiaraščiai, kaip pažymi atsakovė, yra visiškai subalansuoti, atitinka savo kaloringumu, o pagrindinių maisto elementų kiekiu netgi viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusio iki 2023 m. sausio 1 d.) fiziologines mitybos normas.
Į bylą pateikti 2024 m. kovo 25 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-17898, 2024 m. vasario 19 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-7827, 2024 m. sausio 12 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-2415, bei 2023 m. lapkričio 20 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-53248, iš kurių matyti, jog skundžiamu laikotarpiu Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo valgykloje atliktų patikrinimų metu, trūkumai nenustatyti. Taip pat teismui yra pateiktas Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2024 m. kovo 8 d. tyrimo protokolas Nr. 1534, iš kurio matyti, jog tiriant maisto kokybę jokie pažeidimai nebuvo nustatyti.
Taigi akivaizdu, kad atsakovė imasi veiksmų, kuriais siekia, kad būtų užtikrinta nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė, laikomasi atitinkamų maisto kiekio normų bei kaloringumo.
Nors pareiškėjas nurodo, kad maisto porcijos yra mažos, nepakankamos, maistas vandeningas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog dėl netinkamo maitinimo kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją. Taip pat savo skunde nekonkretizavo nurodytų aplinkybių, savo skundą grindė bendro pobūdžio teiginiais bei teisės aktų citatomis. Pareiškėjas nenurodė, koks konkrečiai maitinimas jam turėjo būti skirtas, kokios turėtų būti porcijos ir pan., pareiškėjas vadovaujasi subjektyviais teiginiais, dėl ko teismas negali daryti išvados, jog atsakovės veiksmai yra neteisėti. Teismas pažymi, kad į bylą yra pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. balandžio 23 d. pažyma „Apie nuteistojo M. G. maitinimą“, kurioje nurodyta, kad nuteistojo M. G. registruotų skundų, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. balandžio 10 d. neturi. Taip pat nėra duomenų, jog nuteistasis reiškė pretenzijas dėl nekokybiško maitinimo.
Be to, pažymėtina aplinkybė, kad į bylą yra pateikti nuteistojo M. G. pinigų apskaitos žiniaraščiai (laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 12 d.), iš kurių matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu reguliariai apsipirkdavo kalinimo įstaigos parduotuvėje, todėl tariami pareiškėjo argumentai, jog neva nuolatos jautė alkį yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas turėjo galimybę papildomai apsipirkti parduotuvėje ir įsigyti maisto produktų.
Dėl pareiškėjo teiginių, jog tiekiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nesikeitė, todėl jis kentė pastovų alkį, teismas pažymi, kad pataisos namams nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek Teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėtas teisės aktas nuo 2023 m. sausio 1 d. nebegalioja.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/04). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad prastas, neatitinkantis normų maitinimas padarė labai didelę žalą organizmui ir tikėtina bus negrįžtamų pasekmių; pareiškėjas nuolatos jautė alkį, psichinei sveikatos būsenai buvo daromas dar blogesnis neigiamas poveikis nei fizinei būklei, nes dėl nuolatinio alkio ištisą parą sukasi mintys tik apie maistą. Visos mintys sukosi apie maistą. Atsirado manija kaupti maistą, net nesant tam poreikio, tačiau negali kreiptis į gydytojus, nes jaučia nesveiką gėdą, baimę, nepilnavertiškumo jausmą. Taip pat nurodo, kad gan per trumpą laiką pareiškėjo svoris krito ne kilogramais, o dešimtimis kilogramų, po kalinimo liko tik skeletas.
Į bylą yra pateikta 2024 m, balandžio 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos 1 – ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažyma „Dėl nuteistojo M. G.“ Nr. RV-22-3869, kurioje nurodyta, kad atlikdamas bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuteistasis M. G. laikotapriu nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. į įstaigos psichologus dėl patiriamų dvasinių ir fizinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, diskomforto, liguistų minčių apie maistą, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamas maitinimas ar bloga maisto kokybė ir/ar jo kiekis, nesikreipė. Patikslinama, psichologų dokumentacijoje yra duomenų, kad nuteistasis ginčui aktualiu laikotarpiu įstaigos psichologų konsultuotas buvo, tačiau kitais klausimais, nei aukščiau išdėstytos aplinkybės. Taip pat pateiktas 2024 m. balandžio 23 d. medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad asmuo kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. balandžio 10 d. dėl raumenų sunykimo dėl maisto medžiagų stokos, dėl kalcio trūkumo, dėl kūno masės mažėjimo atsiradusio dėl prasto mitybos.
Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjo galimai patirti neigiami išgyvenimai, kūno pokyčiai dėl pareiškėjo nurodomo netinkamo maitinimo yra mažai tikėtini.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
7. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei, sveikatos būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.