Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir pagreitinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, užsiimanti individualia veikla, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. K. nuo 2024 m. birželio 7 d., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) laikė ne mažiau kaip 0,002 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ne mažiau kaip 0,002 g. psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono, ne mažiau kaip 1,085 g. kanapių (antžeminių dalių), kuriose nustatytas tetrahidrokanabinolio kiekis 19,6 %, dėl mišinio smulkumo nenustatytą kiekį kanapių, kuriose rasta 0,006 g. ?9-tetrahidrokanabinolio, iki tol, kol 2024 m. birželio 10 d. 13.14 val. policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekį.

M. K. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad, bylai reikšmingą dieną atliekant M. K. gyvenamosios vietos, namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, apžiūrą ir kratą rastos medžiagos – metamfetaminas, kurio masė yra 0,002 g, 3-chlormetkatinonas, kurio masė yra 0,002 g, kanapės (antžeminės dalis), kurių kiekis nenustatytas dėl mišinio smulkumo, ?9-tetrahidrokanabinolis, kurio kiekis mišinyje yra 0,006 g, kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,085 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 19,6 % yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 122-123; 133-134), tiek bylą nagrinėjant teisme (t. 2, b. l. 6-10) visiškai prisipažino neteisėtai laikiusi narkotines ir psichotropines medžiagas, tokią M. K. poziciją patvirtinta ir kiti byloje surinkti įrodymai, tarp jų įvykio vietos apžiūros ir kratos protokolai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada ir kt. Pažymėtina, kad, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015, 2K-291-489/2017).

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo nusižengimo sudėtis pasireiškia tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltė – tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika. Nusikalstama veika daroma tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, jog jis neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia uždraustas psichotropines ar narkotines medžiagas, ir nori taip veikti. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kt.). Pagal teismų praktiką, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Nagrinėjamu atveju, M. K. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir kitų byloje surinktų įrodymų visumos pakanka tiesioginei tyčiai pagrįsti. Byloje nenustatyta, kad M. K. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamoje byloje surinktus bei teisme ištirtus įrodymus (tarp jų įvykio vietos apžiūros ir kratos protokolai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada ir kt.), atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės nebuvo ginčijamos, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamoji M. K. nuo 2024 m. birželio 7 d., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) laikė ne mažiau kaip 0,002 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ne mažiau kaip 0,002 g. psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono, ne mažiau kaip 1,085 g. kanapių (antžeminių dalių), kuriose nustatytas tetrahidrokanabinolio kiekis 19,6 %, dėl mišinio smulkumo nenustatytą kiekį kanapių, kuriose rasta 0,006 g. ?9-tetrahidrokanabinolio, iki tol, kol 2024 m. birželio 10 d. 13.14 val. policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekį. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. K. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji BK 259 straipsnio 2 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Tokiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Teismas pažymi, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK 259 straipsnio pakeitimams, jie neturės įtakos BK 259 straipsnio 2 dalies kvalifikavimui ar bausmės rūšiai ar dydžiui, o minėto straipsnio 3 dalis nesikeičia.

BK 259 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 3 dalį taikymui būtina nustatyti kelias aplinkybes, t. y. kad kaltininkas kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos, susijusios su gydymusi nuo priklausomybės narkotinėms ar(ir) psichotropinėms medžiagoms, tai daro savo noru. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės paneigia, kad M. K. kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, siekdama gydytis nuo priklausomybės. M. K. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai aiškino, kad priklausomybės narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms neturi, kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą buvo sąlygotas momentinio (vienkartinio) fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimo, nors ir sąlygoto draudžiamų medžiagų vartojimo. Situacijos taip pat negalima laikyti savanorišku kreipimuisi į teisėsaugos institucijas. Nagrinėjamu atveju policija atvyko reaguodama į pranešimą dėl galimos savižudybės, o tai, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos įvykio vietos apžiūros ir kratos metu, M. K. neprieštaraujant, geranoriškai, negali būti traktuojama kaip BK 259 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų – savanoriškai kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, įgyvendinimas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – M. K. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamosios neteisėtai disponuojamos medžiagos –metamfetaminas, 3-chlormetkatinonas, kanapės (antžeminės dalys), kuriuose yra ?9-tetrahidrokanabinolis.

M. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. netekėjusi, „Sodros“ duomenimis vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 154), neteista, 2024 metais 4 kartus bausta už nešiurkščius administracinius nusižengimus (visos baudos apmokėtos), susijusius su transporto priemonės vairavimu, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 1, b. l. 138).

Įvertinus visas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti paskirta nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, artimos minimumui – 21 MGL (1050 eurų) dydžio baudos bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. K. skiriant švelnesnę bausmę.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, kaltinamajai skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajai M. K. skirtina galutinė – 14 MGL 700 eurų (septynių šimtų eurų) dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, į M. K. paskirtiną baudos bausmę įskaitytina 1 laikinajame sulaikyme išbūta para ir jai paskirtina 12 MGL 600 eurų (šešių šimtų eurų) dydžio baudos bausmė.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajai M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas po tyrimo likęs vokas, su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, užantspauduotas antspaudu „POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ VALDYBOS CHEMINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti 21 MGL 1050 eurų dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi M. K. paskirtą 21 MGL 1050 eurų dydžio baudos bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę 14 (duomenys neskelbtini) eurų (septynių šimtų eurų) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, į M. K. paskirtą 14 (duomenys neskelbtini) eurų (septynių šimtų eurų) dydžio baudos bausmę įskaityti 1 dieną išbūtą laikinajame sulaikyme ir paskirti jai 12 MGL 600 eurų (šešių šimtų eurų) dydžio baudos bausmę.

Nustatyti, kad M. K. paskirta bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti po tyrimo likusi voką, su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, užantspauduotas antspaudu „POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ VALDYBOS CHEMINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS“.

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ banke. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-516-1218/2025“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.