- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 1-166-899/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01509-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Nukentėjusysis
- L. U., G. S.
- Kaltinamasis
- M. Š., S. R.
- Advokatai
- Edmundas Janka
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 1.2.14.12Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 2011-05-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d. viešųjų darbų bausme 5 mėnesiams per mėnesį neatlygintinai dirbant po 15 val., į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-05-15 iki 2011-05-16, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė 2011-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista į 12 parų arešto bausmę, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-05-15 iki 2011-05-16, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2 kartus: 1) 2009-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 11 mėnesių, įpareigojant visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose; 2) 2009-09-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 7 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta su 2009-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą iki 2010-01-01, lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, bausmė atlikta 2010-10-07, teistumas išnykęs,
kaltinama pagal LR BK 189 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. 2011-09-10 apie 23.30 val. Šiaulių mieste, viešoje vietoje – maitinimo įstaigoje kavinėje–bare „D“, esančioje Šiauliuose, Gegužių g. 45, įžūliu elgesiu – rankomis pastumdamas ir kirviu suduodamas vieną smūgį L. U. į kairę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. U. kairio dilbio kirstinę žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, M. Š. 2011-09-28 apie 18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. S., t. y. ranka vieną kartą suduodamas nukentėjusiajam G. S. į kaklą, po to rankomis griebdamas G. S. už kaklo bei smaugdamas ir tempdamas kol G. S. prarado sąmonę, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam G. S. priklausančią auksinę grandinėlę su pakabuku, kurių bendra vertė 7 000 Lt, iš viso pagrobė 7 000 Lt vertės svetimą turtą.
S. R. 2011-09-28 tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 18 val., Šiauliuose, ties lombardu „I“, esančiu Šiauliuose, Trakų g. 27, iš M. Š. įgijo svetimą turtą – auksinę grandinėlę su pakabuku, kurių bendra vertė 7 000 Lt, priklausantį nukentėjusiajam G. S., žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, veikdama vieninga tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-09-28 18 val., lombarde „I“, esančiame Šiauliuose, Trakų g. 27, pateikdama savo asmens dokumentą realizavo svetimą turtą - auksinę grandinėlę su pakabuku, priklausantį G. S., žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.
Dėl M. Š. nusikaltimo pagal LR BK 284 str. 1 d.
M. Š. teisiamajame posėdyje dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-09-11 vakare su S. R. nutarė užeiti į alaus barą, pavadinimo nepamena. Eidamas jis užėjo pas draugą, iš kurio pasiėmė kirvuką mėsai kapoti, kadangi iš kaimo buvo parsivežęs mėsos. Bare išgėrė alaus ir kitų alkoholinių gėrimų. Būnant bare S. R. susiginčijo su L. U. dėl smiginio. L. U. smogė S. R. į krūtinę, ji parvirto. Šalia nukentėjusiojo buvo du asmenys. Jis išsitraukė kirvį ir norėjo nukentėjusįjį pagąsdinti. L. U. su draugais pradėjo šūkauti, pradėjo ginčą. Nukentėjusysis puolė ant jo, susvirduliavo ir įsipjovė į ranką. Vėliau išėjo į lauką aiškintis aplinkybių. Policijos pats nekvietė, kad S. R. nereiktų aiškintis dėl visų aplinkybių. Bare buvo barmenė, nukentėjusysis, apklausti liudytojai. Jis nukentėjusiojo nepuolė. Jie jį (M. Š.) puolė visi trys, vos neįvyko muštynės. Jam jie nesudavė. Kirvį jis laikė dešinėje rankoje. S. padėjo atsikelti. Viskas vyko greitai. Kirvį suvyniojo į striukę. Striukę paėmė S.
Nukentėjusysis L. U. teisme parodė, kad santykiai su kaltinamaisiais neutralūs, juos pažįsta iš matymo. Datos nepamena, jis, E. ir D. buvo bare „D”, esančiame Gegužių gatvėje. Įvykis buvo prieš pusmetį, rugsėjo mėnesį apie 23.00-24.00 val. Bare buvo kaltinamieji. Alkoholį bare vartojo visi: tiek jis su draugais, tiek S. R. ir M. Š.. Jie žaidė su strėlėmis, su kaltinamaisiais nebendravo, galbūt rūkė. Jam žaidžiant S. R. stovėjo jam prieš akis ir jis paprašė, kad ji pasitrauktų. Galbūt ją pastūmė ir ji nugriuvo, tačiau kaip – jis nematė. M. Š. tuo metu sėdėjo prie baro. Po to, jam atsisukus, M. Š. buvo prie jo ir nieko nesakydamas jam įkirto į ranką prieš alkūnę. Viskas vyko greitai. Jis (M. Š.) gynė S. R. Jis su draugais išėjo į lauką. Iš kur M. Š. gavo kirvuką, jis nežino. M. Š. kirvį turėjo rankoje. Jis traukėsi nuo M. Š., vos spėjo patraukti galvą. Jei nebūtų pasitraukęs, tai nežinia kur būtų įkirtęs. Duotus parodymus pamena. Į veidą ar M. Š. sudavė, jis nepamena. Spaudimo dėl parodymų jam niekas nedarė. Su M. Š. yra kalbėjęs. Kitą dieną po įvykio M. Š. buvo atėjęs, jo atsiprašė. Pinigų jis nesiūlė, jam negrasino, pašnekėjo draugiškai. Tą vakarą buvo girti. Buvę draugai suprato, kad kirvis buvo pas M. Š.. Jis (L. U.) S. R. neįžeidinėjo. Iki pastūmimo su ja nebendravo. S. R. buvo išgėrusi. Jam išėjus į lauką, prisistatė policijos pareigūnai. Po įvykio kirvį paėmė S. R. Kirvis buvo rastas pas ją, suvyniotas į džemperį. Suvyniotą kirvį matė. Kraujo ant kirvio turėjo būti. Pats ant kirvio užgriūti negalėjo. Gali būti, kad M. Š. jį pastūmė ir kirto. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jį išvežė, susiuvo ranką. Vėliau ligoninėje nesigydė. Civilinio ieškinio nereiškia. Įvykio metu draugai stovėjo jam už nugaros. Ar jie buvo nusisukę, jis nematė. M. Š. jo neklausė, kas vyksta, galbūt susinervino, kad jo mergina nugriuvo. Jis M. Š. sakė, kad padėtų kirvį ir eitų į lauką. Žaizdą susiuvo, ji ne nuo įpjovimo. Įkirsta iki kaulo nebuvo. Jį išvežė greitoji medikų pagalba, o draugai išvyko į policijos komisariatą. Vėliau jis atvyko į komisariatą. Draugai apie įvykį nekalbėjo. Draugų klausė, kas iškvietė policiją. Jie sakė, kad nežino. Su draugais kitą dieną buvo susitikę. Kaltinamiesiems pretenzijų neturi.
S. R. parodė, kad rugsėjo mėnesį su M. Š. užėjo į barą. Bare buvo ir kitų vaikinų. Vienas vaikinas jai sudavė ir ji nukrito nuo kėdės. M. puolė ją ginti ir klausė – “už ką?”, sudavė. Iš kur pas M. atsirado kirvis, ji nežino. Po to M. jai padavė striukę, kurioje buvo kirvis. L. U. puolė ant M., paskui krito ant kirvio. Ją L. U. pastūmė stipriai. Išgėrę alkoholio buvo visi buvę bare. Kirvio iš pradžių ji nematė, tik M. pradėjus ją ginti. Ar M. Š. sudavė kirviu, ji pasakyti negali, nematė. Ji buvo prie staliuko. M. Š. yra jos sugyventinis. Prieš ateidamas į barą M. Š. buvo pas draugą ir gali būti, kad iš jo kirvį paėmė. Ji suprato, kad L. U. sužalotas. Kraują matė. Su M. Š. apie įvykį kalbėjo. M. Š. ją norėjo apginti. Girdėjo, kad L. U. draugai vartojo necenzūrinius žodžius. Policijai atvykus, ji buvo lauke ir laikė M. striukę. Kas įdėjo kirvį į striukę, ji nematė. Kodėl kirvis buvo striukėje, ji nežino. M. jai neminėjo, kad striukėje yra kirvis. Kodėl M. Š. jai padavė striukę, ji nežino. Nežino, ar ji galėjo striukę paimti nuo pakabos. Jai buvo šokas. Mano, kad L. U. galėjo užgriūti ant kirvio.
Liudytoja L. M. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais nėra jokių santykių. Dirbo barmene bare „D”. Žmonės matyti, jie baro klientai. Įvykio nepamena. Jie nebuvo dažni klientai. Policijoje parodymus yra davusi kartą, praeitais metais. Žino, kad buvo mėtomos strėlytės, konflikto ir triukšmo nebuvo. Buvo pavakarys. Ji rašė prekes, muzika tyliai grojo. Vėliau nugriuvo moteris. Ji pasižiūrėjo. Vienas vaikinas paprašė jos servetėlės. Matė kraujo prie veido. Aplink jį buvo kitų ratas. Ji patildė muziką ir liepė jiems išeiti lauk. Vaikinui kraujas buvo ant veido, ant kaklo. Visi nebuvo blaivūs, jie gėrė alų. Kitą dieną buvo atėjęs tas vaikinas, pasakojo, rodė susiūtą ranką. Susiuvimas buvo dilbio srityje. Sakė, kad susipyko. Bare turėjo peiliuką, šakučių, plaktuką, kirvio nepamena. Ar vaikinas minėjo, kuo buvo padarytas sužalojimas, ji nepamena. Žaizdos nesimatė, ranka buvo apibintuota. Ji nematė, ar baro lankytojai turėjo aštrių priemonių. Nematė atvykusių policijos pareigūnų. Visus išvarė, užrakino barą ir išėjo namo. Buvo gal keturi žmonės. Darbą tuomet baigė ankščiau. Kaltinamasis bare yra buvęs gal apie dešimt kartų. Jis buvo eilinis klientas, elgėsi neišsiskiriančiai. Kaltinamąją S. pamena. Moteris buvo išgėrusi. Jie buvo apie valandą. Visi buvo išgėrę, buvo vieni vyrai. Ar kas ją pastūmė, ji nematė. Ji pagalvojo, kad mergina nukrito besiremdama į barą. Kas įvyko iš tiesų, nematė. Triukšmo bare nebuvo. Kur buvo mergina ar ant grindų, ar ant kėdės, ji nematė.
Liudytojas E. E. teisme parodė, kad santykiai su kaltinamaisiais yra neutralūs. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) esančiame bare, ten žaidė smiginį. Buvo jis, L., T., kitų buvusių nepažįsta. Salėje sėdinti moteris (S. R.) yra matyta. Ji įvykio metu stovėjo prie baro. Jis sėdėjo baro kampe. Moteris buvo išgėrusi, jie taip pat. Moteris buvo 3-5 metrų atstumu, galbūt buvo priėjusi. Paskui tarp moters ir L. įvyko konfliktas. Jis atsistojo ir pamatė, kad L. kruvinas. Šalia L. buvo M. Š., jis taip pat buvo bare. Vyras buvo 5 metrų atstumu nuo baro. Baras maždaug kaip teismo salė. Moteris buvo priėjusi prie L. Gali būti, kad L. U. ją pastūmė, nes ji prie jo lindo. L. U. nėjo su ja į kalbas, ji bandė atsisėsti jam ant kelių. L. U. moterį pastūmė, ji nukrito ant žemės. Vėliau buvo iškviesta policija ir greitoji, nes L. buvo įkirsta į ranką. Įkirtimo momento nematė, bet suprato, kad tai padarė kaltinamasis. L. U. buvo prakirsta ranka. Žaizda buvo pakankama. Dėl paprasto įbrėžimo greitosios nebūtų kvietę. Kirvio pas kaltinamąjį jis nematė. Lauke būnant kirvis buvo pas moterį. Kraują matė. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo. Kirvis buvo skirtas mėsai. Kirvio jis nematė nei pas vieną. Kirvis lauke rastas buvo pas moterį, bet kaip jis atsirado, jis nematė. Dėl ko nuvirto moteris, jis nežino. Buvo dešinėje baro pusėje. Policiją iškvietė D. Greitajai D. neskambino.
Liudytojas D. T. teisme parodė, kad santykiai su kaltinamaisiais yra neutralūs. Įvykis buvo bare „D“. Buvo vakaras, bare žaidė smiginį. Bare buvo su draugais L. U. ir E. E.. Bare buvo nedaug žmonių. S. R. buvo girta, blaškėsi. Jie taip pat buvo išgėrę. Ji lindo prie L. U., jam trukdė mėtyti strėles. L. U. ją pastūmė ir ji nuvirto. M. Š. L. U. įkirto su kirvuku. Iš kur jis (M. Š.) gavo kirvį, nežino Kirvis buvo skirtas mėsai. Žaizdas L. U. padarė kaltinamasis. Paties įkirtimo jis nematė. L. U. žaizdą matė, ji buvo gal 5 cm, o gal didesnė. Žaizda buvo gili. Kaltinamasis buvo nuo jo 1 m atstumu. Kaltinamasis rankoje turėjo kirvį. Garsų ir šauksmų nebuvo. L. U. minėjo, kad jį sužalojo M. Š.. Buvo iškviesta policija. Policijai atvykus, kirvis buvo pas moterį. L. U. nėra agresyvus. Jis moters neužpuolė, o ją tik pastūmė nuo savęs. Policiją kvietė dėl sužalojimų. Kvietė jis, nes L. U. paprašė. Vaizdas buvo toks, kad reikėjo kviesti policiją. L. U. pirštus valdė. Žaizda buvo susiūta. Ji buvo gili, prakirsta. Konfliktą pradėjo moteris, ji lindo prie L. U. Kaltinamasis sėdėjo prie baro, paskui puolė ant L. U. Smūgio moteriai nebuvo. L. U. ją pastūmė su pirštu, ranka. Ji buvo girta. L. U. yra 170 cm ūgio, jis nėra labai aukštas. Gali būti, kad su S. R. jis yra vienodo ūgio. Į barą eidavo su L. U. Konfliktų nebūdavo.
Liudytojas A. M. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepamena. Įvykis buvo bare „D”, gali būti, kad rugsėjo mėnesį. Ar gavo pranešimą, ar vyko pagal pavojaus mygtuko signalą, nepamena. Dirbo su kolega R. L. Nuvykus lauke buvo šeši ar septyni vyrukai ir moteris. Įvyko konfliktas. Vienas iš vyrų pasakė „kas darosi, su kirviais kapojasi”. Kirvį rado pas moterį, jis buvo susuktas striukėje. Moterį nuvežė į policijos komisariatą. Moteris sakė, kad jai kažkas įdavė kirvį palaikyti. Moteris buvo šiek tiek išgėrusi. Nukentėjusiajam žaizda buvo rankoje prie riešo, kraujo buvo. Iškvietė greitąją pagalbą. Moters (S. R.) neklausinėjo, vyro (M. Š.) nepamena. Kieno buvo striukė, nežino. Vyriškį išvežė kiti ekipažai, jie paėmė moterį. Sulaikymui niekas nesipriešino. R. L. išvykęs į užsienį.
Liudytojas M. R. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais pažįstamas. Dienos nepamena, buvo šilta. S., M., jis ir kiti du atvykę liudytojai buvo bare. Jie draugiškai žaidė smiginį. S. sėdėjo prie baro ir gėrė arbatą. S. apsižodžiavo su vyriškiu, tai galėjo būti L. U. Įvyko konfliktas. L. sudavė S. į veidą. M. atsistojo, jo rankoje buvo kirvis mėsai kapoti, apie 20 cm ilgio. Visus pažįsta vienodai. L. rankos buvo kruvinos, jis buvo su maikute. S. nukrito ir L. puolė M., nes ją gynė. Kiti apsižodžiavo, paskui nurimo ir išėjo į lauką. Ranką matė, kad buvo kaip įpjauta. L. buvo agresyvus.
Motyvuojamoji dalis
Be nukentėjusiojo, liudytojų duotų parodymų kaltinamojo kaltę taip pat įrodo ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga.
2011-11-10 daiktų apžiūros protokole užfiksuota kompaktinės plokštelės su garso įrašu apžiūra, iš kurios matyti, kad buvo pranešta apie padarytą nusikalstamą veiką prie kavinės „D“ (t. 1, b. l. 24-26).
2011-09-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas A. M. pateikė striukę bei kirvį (t. 1, b. l. 27).
2011-11-12 daiktų apžiūros protokole užfiksuota liudytojo A. M. pateiktos striukės apžiūra (t. 1, b. l. 28-30).
Specialisto išvadoje Nr. 40-9-IS1-1248 nurodyta, kad tirti pateiktas kirvis yra ūkinės buitinės paskirties kapoklis pagamintas pramoniniu būdu, jis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas (t. 1, b. l. 33-34);
Specialisto išvadoje Nr. G 1600/11(04) nurodyta, kad L. U. nustatyta kairio dilbio kirstinė žaizda; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kirviu; sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 42).
Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad M. Š. viešoje vietoje – maitinimo įstaigoje kavinėje–bare „D“, esančioje Šiauliuose, Gegužių g. 45, dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, be jokios aiškios asmeninės motyvacijos įžūliai elgėsi, rankomis pastumdamas bei kirviu suduodamas vieną smūgį L. U. į kairę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairio dilbio kirstinę žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, kad kaltinamasis, duodamas parodymus apie jam pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes, nebuvo nuoširdus ir vengė teismui sakyti tiesą, nurodydamas, kad įvykio metu nukentėjusysis pats puolė ant jo, susvirduliavo ir įsipjovė jo turėtu kirvuku į ranką. Teismas atmeta pastaruosius kaltinamojo parodymus, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat atmeta ir S. R. duotus parodymus, kad L. U. puolė ant M., paskui krito ant kirvio, vertindamas šiuos jos duotus parodymus kaip nepatikimus, nes kaip matyti iš bylos aplinkybių, S. R. yra kaltinamojo M. Š. draugė, todėl, teismo nuomone, ji yra asmuo, suinteresuotas bylos baigtimi, dėl ko jos parodymai negali būti vertinami kaip pakankamai objektyvūs dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Minėtus kaltinamojo ir S. R. parodymus paneigia kita baudžiamosios bylos medžiaga - nukentėjusysis parodė, kad M. Š. buvo prie jo, turėdamas rankoje kirvį, o jam traukiantis nuo M. Š., nieko nesakydamas, kaltinamasis įkirto jam į ranką prieš alkūnę, vos spėjo patraukti galvą; liudytojas E. E. teisme parodė, kad L. buvo įkirsta į ranką ir nors įkirtimo momento nematė, bet suprato, kad tai padarė kaltinamasis; liudytojas D. T. taip pat parodė, kad M. Š. L. U. įkirto su kirvuku. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis ar minėti liudytojai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti kaltinamąjį nusikalstamos veikos padarymu, todėl teismas jų parodymus traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš specialisto išvados Nr. G 1600/11(04) matyti, kad L. U. nustatyta būtent kirstinė žaizda.
Svarbu pažymėti, kad esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl įvykio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis – buvo uždarytas baras (šią aplinkybę patvirtino teisme apklausta liudytoja L. M.), iškviesti policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba, pažeisti į kavinę susirinkusių lankytojų teisėti lūkesčiai priimtina forma leisti laisvalaikį. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prasidėjo dėl įvykio vietoje buvusios S. R. Pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, LR BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, o asmeninio pobūdžio paskatų buvimas (kaip šiuo atveju kaltinamojo iškelta versija, kad jis gynė S. R.) nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-499/2011). Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje - maitinimo įstaigoje kavinėje–bare „D“. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, todėl smūgio sudavimas kirviu viešai, pašalinių asmenų akivaizdoje, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams, o tai yra būtinieji nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-652/2007, 2K-248/2008, 2K-447/2010).
Įvertinęs įrodymų visetą, teismas, konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis M. Š. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus bylą teisme, apklausus nukentėjusįjį ir liudytojus, paaiškėjo, kad M. Š. įžūliu elgesiu – rankomis pastumdamas ir kirviu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam į kairę ranką, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau dėl vieno smūgio kumščiu sudavimo nukentėjusiajam L. U. į veido sritį, M. Š. kaltė neįrodyta. Pats nukentėjusysis, duodamas parodymus, nurodė, kad ar M. Š. sudavė jam kumščiu į veidą ar ne, jis nepamena. Kitų duomenų apie smūgio sudavimą kumščiu nukentėjusiajam byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš M. Š. pareikšto kaltinimo šalintina tai, kad M. Š. kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam L. U. į veido sritį. Šis kaltinimo patikslinimas nekeičia M. Š. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.
Dėl M. Š. nusikaltimo pagal LR BK 180 str. 1 d.
ir S. R. nusikaltimo pagal LR BK 189 str. 1 d.
M. Š. dėl plėšimo kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad grandinėlės nuo kaklo nenuplėšė, ją rado bute ir pasisavino. Jis parodė, kad rugsėjo 28 dieną apie 14.00-15.00 val. buvo pas S. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jai paskambino draugė J. ir pakvietė į svečius. Nuvyko su taksi. Ten buvo J. vaikai, draugė, nukentėjusysis ir apklaustas liudytojas. S. paprašė nukentėjusiojo paskolinti 20 Lt, nes taksi automobiliu norėjo parsivežti vaiką iš darželio. Grįžus S., tarp nukentėjusiojo ir jos kilo kivirčas. S. pasakė jam „pedofilas”. Nukentėjusysis ją pastūmė, jis (M. Š.) puolė ir G. S. sudavė. Tuomet jis ant jo (M. Š.) puolė agresyviai. Paskui G. S. prismaugė ir nutempė į virtuvę. Ten jį paliko ant žemės. J. pradėjo sakyti: „ką darot, eikit lauk”. Eidamas prie durų rado grandinėlę. Pas S. sutvarkė grandinėlę. Jai nesakė, kur rado, tik, kad reikia parduoti. S. pasiėmė dokumentus, tuomet pardavė grandinėlę. Su G. S. pažįstamas nebuvo. Kad G. S. sudavė, pripažįsta. Jis po smūgio skambino draugams, sakė, kad jie atvyks ir viską išdaužys. Viskas vyko kambaryje. G. S. prismaugė, kad neskambintų savo draugams. Į virtuvę nutempė, kad nematytų vaikai, jie verkė. Vienai J. dukrai 11 metų, kitas vaikas buvo 6 metų amžiaus. G. S. buvo sąmoningas, jis buvo išgėręs. G. S. apsvaigimas galėjo būti ir nuo girtumo, ir nuo prismaugimo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pamena. Virtuvėje buvo neilgai, neišbuvo nei 10-20 sekundžių, tiksliai nepamena. G. S. tempė gal 3-4 metrus. Virtuvės durų neuždarė, jos užsidarė pačios. Įvykį matė visi, kas tuo metu buvo. Iki įvykio pas G. S. auksinės grandinėlės nematė. G. S. buvo su maikute. Grandinėlę būtų matęs, jei būtų buvusi ištampyta maikutės apykaklė. Grandinėlė buvo 23 gramų. Ją rado prie durų bute, šalia virtuvės. Grandinėlės susegimo žiedas buvo išsiskleidęs. Supranta, kad negerai padarė pasiėmęs grandinėlę. Lombarde grandinėlę pardavė S. R.. S. R. grandinėlę parodė gal važiuojant taksi. Įvykio metu buvo išgėręs. Kad grandinėlę rado prie G. S., S. R. nesakė. Grandinėlę rado prie išėjimo durų. Nukentėjusysis bute liko, neišėjo. Iš buto išėjo todėl, kad J. šaukė „eikit lauk”. Į lombardą grandinėlę pristatė sveiką.
Kaltinamoji S. R. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir parodė rugsėjo mėnesio gale apie 17.00 val. paskambino J. ir pakvietė į svečius. Į svečius nuėjo su M. Ten buvo vaikinai. Ji paprašė vieno vaikino 20 Lt taksi, jų reikėjo parsivežti vaikui iš darželio. Jis jai paskolino. Vėliau atėjęs jai pradėjo grasinti, kviesti draugus. M. klausė, kodėl kvieti draugus ir ją užstojo, sudavė G. S. Po to pradėjo jį tempti į virtuvę, sudavė į veidą. Bute buvo vaikų. Kas vyko virtuvėje, ji nematė. Į virtuvę S. M. nutempė turbūt todėl, kad vaikai nematytų. Ji pati matė tik smūgį. Ką M. darė virtuvėje, ji nežino. Ji buvo su J. Virtuvės durys buvo uždarytos. M. išėjus iš virtuvės už 1-2 min., jie išėjo. Vėliau išėjus iš Jurgitos, M. jai parodė grandinėlę, sakė, kad ją rado bute, gal virtuvėje. Iš virtuvės M. išėjo greitai. J. šaukė, kad iškvies policiją. G. gulėjo virtuvėje ant grindų. G. tempiamas į virtuvę nesipriešino, tiksliai nepamena. Po įvykio G. skambino, prašė grąžinti grandinėlę, sakė, kad bus blogai. Grandinėlę pridavė į lombardą. Ji ją pridavė savo vardu. M. Š. pats savo grandinėlės neturėjo, ji nematė. Ji suprato, kad jis grandinėlę rado. Pripažįsta savo kaltę, kad grandinėlę pardavė savo vardu. Nežino, kaip ji buvo paimta. M. Š. grandinėlę tvarkė. Grandinėlės savo rankose ji neturėjo. Suprato, kad grandinėlė ne M. Š.. Žino, kad paimti svetimą daiktą yra nusikalstama veika. M. Š. buvo išgėręs. Grandinėlę jis paėmė neteisėtai turbūt, tačiau ji pati nematė, kaip ji buvo įgyta. Kaip M. Š. pavogė grandinėlę, ji nematė. Jai jis sakė, kad rado. Jei ji būtų neišgėrusi, tai grandinėlės pardavusi nebūtų. Jos vaikui 6 metai, yra registruota darbo biržoje, gailisi. Ar nukentėjusysis G. S. lindo prie J. dukrelės, ji nepamena. Jį vadino „pedofilu”, tačiau konfliktas buvo ne dėl vaikų. Jis kilo tarp jos ir nukentėjusiojo. Suprato, kad turtas svetimas, neteisėtas. Grandinėlė pas M. Š. atsirado po apsilankymo bute. Grandinėlės pas nukentėjusįjį ant kaklo ji nematė. Kad grandinėlę rado bute, ji suprato. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo duoti teisingi, tiksliai nepamena.
Nukentėjusysis G. S. teisme parodė, kad santykiai su kaltinamaisiais neutralūs. Datos nepamena, apie 15.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą J. ir sugalvojo išgerti. Bute buvo du mažamečiai vaikai, jis, R. P., J. Jiems begeriant, atvyko S. su M. Vėliau kilo konfliktas. Jis sugalvojo išsikvietęs taksi išvykti. Tačiau jį prismaugė M. ir jis prabudo tik virtuvėje ant žemės. M. su S. yra J. pažįstami. Ankščiau nebuvo jų matęs. Jis nuo smaugimo buvo praradęs sąmonę. Skambino išsikviesti taksi stovėdamas prie lango ir pajuto smūgį į kaktą, daugiau nieko nepamena. Smūgį matė visi buvę. Motyvas – pasisavinti grandinėlę. Grandinėlės vertė apie 7 000,00 Lt. Kada jis atsigavo, nepamena, jį J. supurtė. Jam atsigavus, S. R. ir M. Š. jau nebebuvo. Buvo tik J. ir R. P. jam sakė, kad jį nusitempė į virtuvę, tuomet S. užrėmė duris ir neįleido J. Jį J. bandė gelbėti. P. buvo po širdies operacijos. Grandinėlės neatgavo, girdėjo, kad ji lombarde. Ant kaklo jokių žymių nebuvo. Dėl įvykio norėjo išsiaiškinti gražiuoju, tačiau jie neigė. Bute kambarys, koridorius ir virtuvė. Atstumas 7-8 metrai. Grandinėlės pasigedo vakare ar atsibudęs už pusvalandžio. Grandinėlės iškart neieškojo, nukristi pati ji negalėjo. Ją nusegti galima. Į medikus nesikreipė, kaklą skaudėjo. Padaryta žala apie 7 000,00 Lt. Ieškinio nereiškia, nes jie (kaltinamieji) neturės iš ko atiduoti, jie neturi darbo. Grandinėlės užsegimas buvo standartinis. Jos pamesti negalėjo. Atvyko su nuosavu automobiliu. Kvietė taksi, nes R., kuris atvairavo automobilį, turėjo savo reikalų. Jis S. nestūmė ir nieko negąsdino. Vaikai rėkė pamatę. Grandinėlės užsegimas nutrūkti negalėjo. Kiek svėrė grandinėlė, jis nežino. Kad buvo tartasi apiplėšti, jam sakė J. ir R. Susidorojimu J. negąsdino. Jis nieko negąsdino, priežasties jam smūgiuoti M. neturėjo. Atsigavo netrukus, tiksliai nepamena. Grandinėlės pasigedo jau būdamas automobilyje. Nepamena, kad J. ir P. sakė dėl grandinėlės.
Liudytojas R. P. teisme parodė, kad santykiai su kaltinamaisiais neutralūs. Rugsėjo mėnesio gale su merginomis atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį butą, nes jos nutarė pavaišinti blynais. Būdami bute, išgėrė butelį degtinės. Bute buvo jis, J., G. Vėliau vakare atėjo kaltinamieji. Kaltinamasis prašė G. paskolinti 10,00 Lt. Vėliau prasidėjo konfliktas. Kaltinamieji – J. draugai. S. užsipuolė G. S., sudavė jam per veidą. Viskas vyko labai greitai. Kaltinamasis užlaužė kaklą ir nusitempė G. į virtuvę. Kaltinamasis prašė nupirkti alkoholio, G. nepirko. Tikslas buvo grandinėlė. Grandinėlės G. pasigedo išėjus kaltinamiesiems. Jis G. nepadėjo, nes buvo po operacijos. J. rėkė, kad kvies policiją. Kaltinamieji užsidarė su G. kartu, jis priešintis nespėjo, neteko sąmonės. Buvo nutemptas į kitą kambarį. Atėjo J. ir liepė jiems dingti, juos išvarė lauk. G. S. kaltinamasis nusitempė vienas. S. nuėjo iš paskos. J. ėjo į kitą kambarį, vaikai šaukė, buvo panika. Vėliau, už 5 ar 7 minučių rūkant vonioje S. pasigedo grandinėlės. Grandinėlę tą dieną ant S. kaklo matė. Grandinėlė stamboka su kryželiu. Po įvykio kaltinamųjų susitikęs nebuvo. Grandinėlę pavogė ir įtaria, kad pardavė. Vaikai šaukė kuomet buvo smūgiai, tempimas. Po smūgio S. prarado sąmonę. Į kitą kambarį buvo tempiamas be sąmonės. Kas nuėmė grandinėlę, jis nematė. Jis buvo blaivus. Prieš pusę metų jam buvo atlikta širdies operacija. Kodėl S. trenkė S., jis nežino. Ji trenkė šaukdama. Nukentėjusysis neprovokavo. Ji trenkė stovint prie lango. Konfliktas prasidėjo S. trenkus G. S. į veidą. Liudytojo nuomone, tai buvo suplanuota. Kaltinamieji šnabždėjosi. Grandinėlė buvo po maikute. Sąmonę nukentėjusysis galėjo prarasti nuo M. Š. smūgio ir prismaugimo. Bute buvo J. vaikai, jis, nukentėjusysis, S., J. Nukentėjusysis skambino taksi, pasakė adresą. Draugo vardo negirdėjo, gąsdinimų nebuvo. G. S. norėjo pasilikti pas J., o jis - važiuoti pas savo draugę. Taksi kvietė, nes norėjo išvykti.
Liudytoja J. J. teisme parodė, kad su kaltinamuoju M. Š. santykiai geri, su S. R. yra draugės. Tai vyko rugsėjo pabaigoje jos bute (duomenys neskelbtini). Bute buvo G., jo draugas, S., M. ir ji. Visko nepamena. Bute išgėrė. Atėjo S. su M. Juos pakvietė ji. G. nuėjo į kitą kambarį pakalbėti su dukra, paskui atėjusi S. trenkė jam per veidą. Tuomet M. trenkė G. Ryte G. paskambino ir klausė, kur grandinėlė. Ji pasakė, kad nežino. Pirma trenkė S., paskui G., o kodėl – ji nežino. M. Š. supyko ant G. G. skambino draugams ir sakė, kad dabar bus blogai. Kur trenkė M., ji nematė. G. nukrito ant grindų. G gulėjo ir M. Š. jį nutempė į virtuvę. G tempiamas nesipriešino. Nežino, ar jis buvo praradęs sąmonę. Vaikai šaukė, o ji lakstė iš vienos vietos į kitą žiūrėdama, kas dedas. Koridoriuje buvo su S. ir vaikais. M. Š. išėjo iš virtuvės ir jie su S. išėjo. Ar virtuvės durys buvo uždarytos, ji nežino. G. S. grandinėlę matė, ji buvo neplona. Pradžioje visi bendravo normaliai. S. sėdėjo M. Š. ant kelių, ar jie kalbėjo tarpusavyje, ji nepastebėjo. Kas uždarė duris, ji nematė, puolė prie vaikų. Šaukė, kad kvies policiją. Po įvykio S. su M. iškart išėjo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo ne viskas užrašyta. Ji dabar susipainiojo. G. S. pasakė negražų žodį. Apklausos parodymų ji neskaitė, protokolą pasirašė. Kas nutiko su grandinėle, ji nežino. Ji buvo su vaikais ir kaip išėjo iš virtuvės, ji nematė. G. buvo suduotas smūgis, jo gulinčio nematė. Kodėl jį nutempė, ji nežino. Po įvykio su S. R. bendravo. Dėl konflikto nieko nepasakojo, jos apie tai nešnekėjo. Jokių grasinimų jai iš kaltinamųjų nebuvo, jie gerai sutaria. Duotus jos parodymus girdėjo draugas. Telefonu po įvykio bendravo su S. R., klausė dėl grandinėlės. Su Š. nebendravo. Iki įvykio geri draugai buvo su M. Š. ir S. Su P. ir G. susipažino internetu. Su jais apie konfliktą nešnekėjo.
Liudytojas G. K. teisme parodė, kad dirba UAB „I”, tai lombardas. Kaltinamieji yra matyti. Iš jų pirko grandinėlę su kryželiu. Pirkimas buvo praeitais metais, tikslios datos nepamena. Grandinėlė buvo didelė su kryželiu, Bismarko pynimo. Grandinėlę priėmė iš S. R.. Kaltinamieji buvo atėję kartu. Iš kur gautas daiktas, tokio klausimo neužduoda. Jie pateikė daiktą kaip savo. Išmokėta buvo 2 000,00 Lt suma. Grandinėlė buvo sveika, nesutrūkusi. Lombardo darbo valandos: nuo 8.00 iki 20.00 darbo dienomis. Laiko, kada buvo atnešta grandinėlė, nepamena. Lombardas adresu Trakų g. 27. Dokumentus pasirašė S. R.. Daugiau kaltinamieji nesikreipė. Grandinėlės svorio nepamena.
Liudytojas A. R. teisme parodė, kad dirba UAB „I”. Kaltinamųjų -vyro ir moters - nėra matęs. Į jo darbovietę buvo pristatytas aukso gaminys – grandinėlė ir kryželis, kurie parduoti. Datos nepamena. Vardą ir pavardę žino iš sutarties. Tai S. R.. Grandinėlę lombardas pardavė už 2 300,00 Lt, už kiek pirko, nepamena. Pardavė klientui, jo pavardės nežino. Grandinėlė buvo sveika. Kaltinamosios nėra matęs, žino pagal sutartį. Grandinėlės užsegimas buvo standartinis. Grandinėlės užraktas nėra stipriausias. Prasiskleidus užraktui, pačiam savo rankom turbūt galima sutvarkyti.
Be kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų duotų parodymų, kaltinamųjų kaltę įrodo ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga.
Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu nukentėjusysis G. S. atpažino įtariamąjį M. Š. kaip jį smaugusi asmenį (t. 1, b. l. 114-115).
2011-12-06 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad suvedus G. S. ir M. Š., kiekvienas iš jų paaiškino tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir apklausų metu bei pasiliko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 142-144).
2011-12-06 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad suvedus į akistatą G. S. ir S. R., kiekvienas iš jų paaiškino tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir apklausų metu bei pasiliko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 166-167).
Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas R. P. atpažino įtariamąjį M. Š., kaip G. S. smaugusį asmenį (t. 1, b. l. 122-123).
2011-10-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas G. K. pateikė sutikimo išrašą (t. 1, b. l. 105-106).
2011-10-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja I. R. pateikė kasos pajamų orderio kopijas (t. 1, b. l, b. l. 107-109).
Kaltinamojo M. Š. kaltė dėl padaryto plėšimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR 180 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas atmeta galimybę kaltinamojo veiką perkvalifikuoti kaip dvi savarankiškas nusikalstamas veikas - sveikatos sutrikdymą ir vagystę (realioji sutaptis). Nors byloje išties ir nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata bei pagrobtas svetimas turtas, tačiau byloje taip pat nustatytos ir kitos aplinkybės: 1) kad toks sveikatos sutrikdymas yra susijęs su nukentėjusiojo turto pagrobimu ir 2) panaudotas fizinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti turtą. Teismas atmeta ir kaltinamojo parodymus, kad jis grandinėlės nuo kaklo nenuplėšė, ją rado bute, šalia virtuvės ir pasisavino, iki įvykio pas G. S. auksinės grandinėlės nematė, vertindamas šiuos jo parodymus kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę versiją, taip siekiant, sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Teismas nustatė, kad iš pradžių M. Š. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Šios aplinkybės kaltinamasis ir pats neneigė, nurodydamas, kad puolė G. S., jam sudavė, paskui G. S. prismaugė, kad neskambintų savo draugams, ir nutempė į virtuvę. Šias aplinkybes patvirtino ir S. R., nurodydama, kad M. Š. sudavė G. S. į veidą, po to pradėjo jį tempti į virtuvę, liudytojas R. P. parodė, kad kaltinamasis užlaužė kaklą ir nusitempė G. S. į virtuvę; liudytoja J. J. nurodė, kad M. Š. trenkė G. S., G. nukrito ant grindų, tada M. Š. jį nutempė į virtuvę, G. tempiamas nesipriešino. Analizuojant nusikaltimo padarymo dinamiką, matyti, kad kaltinamojo sumanymas pagrobti turtą kilo dar iki smurto panaudojimo. Liudytojas R. P. teisme parodė, kad konfliktas prasidėjo S. R. trenkus G. S. į veidą, jo nuomone, tai buvo suplanuota, nes kaltinamieji šnabždėjosi, kaltinamojo tikslas buvo grandinėlė, kurią įvykio dieną matė ant G. S. kaklo. Liudytoja J. J. taip pat parodė, kad konflikto iniciatorė buvo S., kuri trenkė nukentėjusiajam, be to, nurodė, kad G. S. grandinėlę matė, ji buvo neplona. Pats nukentėjusysis taip pat nurodė, kad M. Š. priežasties jam smūgiuoti neturėjo, kad buvo tartasi jį apiplėšti, jam sakė J. ir R. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis ar minėti liudytojai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti kaltinamąjį nusikalstamos veikos padarymu, todėl teismas jų parodymus traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad M. Š., nutempęs nukentėjusįjį į virtuvę, užtruko ten keletą minučių. Ir nors kaltinamasis nurodė, kad į virtuvę nukentėjusįjį nutempė, kad nematytų vaikai, kurie įvykio metu verkė, o virtuvėje buvo neilgai, neišbuvo nei 10-20 sekundžių, teismas šiais jo duotais parodymais remiasi tiek, kiek jų nepaneigia kita baudžiamosios bylos medžiaga. Liudytojas R. P. nurodė, kad kaltinamieji užsidarė su G.; S. R. patvirtino, kad virtuvės durys buvo uždarytos, kaltinamasis iš virtuvės išėjo už 1-2 min. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja J. J., duodama parodymus, nebuvo nuosekli ir sąžininga, nes teisme ji nurodė, kad, nukentėjusįjį kaltinamajam nutempus į virtuvę, koridoriuje buvo ji su S. ir vaikais, ar virtuvės durys buvo uždarytos, ji nežinojo, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 124-125) matyti, kad M. Š. G. S. nutempė į virtuvę, o S. uždarė virtuvės duris ir neleido įeiti į virtuvę, tuo metu J. J. per plyšimą matė, kad G. S. guli virtuvėje ant žemės, o prie jo galvos yra pritūpęs M. Š. ir kažką daro su rankomis, į J. J. prašymus, kad ją įleistų, S. atsakė, kad ji nesikištų, nes čia ne jos reikalas. Esant prieštaravimams tarp parodymų, teismas remiasi šios liudytojos parodymais tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Šių ištirtų įrodymų pagrindu teismas atmeta kaltinamojo iškeltą versiją, kad grandinėlė nutrūko ir jis ją rado nukritusią ant žemės šalia virtuvės durų. Pažymėtina, ir tai, kad įvykio vietoje buvo daug liudytojų, kurie stebėjo įvykį, todėl nutrūkusią grandinėlę būtų matę ir kiti įvykio vietoje buvę asmenys. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad grandinėlė buvo stora, svėrė apie 23 g. šią aplinkybę patvirtino ne tik įvykio vietoje buvę nukentėjusysis, liudytojai, bet ir teisme apklaustas lombardo, į kurį buvo atnešta grandinėlė parduoti, darbuotojas, nurodydamas, kad grandinėlė buvo didelė su kryželiu, Bismarko pynimo, ji buvo sveika ir nesutrūkusi. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis, pagrobęs grandinėlę, iš karto po įvykio pasišalino iš nusikaltimo vietos. Šią aplinkybę patvirtino visi teisme apklausti liudytojai.
Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis veikė tikslingai, M. Š. sumanymas pagrobti svetimą turtą kilo dar iki fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamojo tyčia buvo nukreipta ne į fizinio smurto panaudojimą, o į svetimo turto pagrobimą, t. y. fizinio smurto panaudojimas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad kaltinamojo M. Š. įvykdyta nusikalstama veika, įvertinus veikos požymius – turto užvaldymą panaudojant fizinį smurtą – teisingai kvalifikuota kaip plėšimo nusikaltimas pagal LR BK 180 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobtu turtu buvo galima laisvai disponuoti, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigta. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nėra pagrindo veikos perkvalifikuoti. Ikiteisminio tyrimo metu S. R. veiksmai kvalifikuoti pagal LR BK 189 str. 1 d., t. y. kaip turto, gauto nusikalstamu būdu, įgijimas bei kaip šio nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimas. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad S. R. padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. R. iš M. Š. įgijo auksinę grandinėlę su pakabuku, po to tęsdama savo nusikalstamą veiką, veikdama vieninga tyčia, ją realizavo priduodama į lombardą, žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. R. kartu su M. Š. buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur M. Š. iš nukentėjusiojo pagrobė minėtą grandinėlę. Pati kaltinamoji teisme pripažino, kad, išėjus iš buto, M. Š. jai parodė grandinėlę, ji suprato, kad grandinėlė ne M. Š., žino, kad paimti svetimą daiktą yra nusikalstama veika. Ir nors kaltinamoji teisme nurodė, kad nematė ir nežino, kaip grandinėlė buvo paimta, tačiau ši aplinkybė nepašalina S. R. atsakomybės pagal LR BK 189 str. 1 d. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad kaltinamoji grandinėlę savo vardu pridavė į lombardą. Tai patvirtina ne tik pačios kaltinamosios parodymai, bet ir teisme liudytojais apklausti lombardo „I“ darbuotojai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, kuriuose užfiksuota, kad liudytojas G. K. pateikė sutikimo išrašą, liudytoja I. R. pateikė kasos pajamų orderio kopijas. Iš šių dokumentų matyti, kad S. R. už priduotą grandinėlę su pakabuku buvo sumokėti 2 000 litų. Teismas, pateikdamas minėtų įrodymų visumos analizę, susiedamas šiuos įrodymus į vientisą loginę grandinę, vertindamas įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad S. R. padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir jos padaryta veika kvalifikuota tinkamai pagal LR BK 189 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į tai, kad formuluojant kaltinimą S. R., buvo nurodyta, kad S. R. iš M. Š. įgijo svetimą turtą – auksinę grandinėlę su pakabuku, žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. įgyto M. Š. įvykdytos vagystės, tačiau išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, kad M. Š. pagrobė auksinę grandinėlę su pakabuku plėšimo būdu. Dėl šių aplinkybių, iš S. R. pareikšto kaltinimo šalintina tai, kad auksinė grandinėlė įgyta dėl M. Š. įvykdytos vagystės. Atkreiptinas dėmesys, kad veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kokiu konkrečiai nusikalstamu būdu buvo įgytas daiktas, todėl šis kaltinimo patikslinimas nekeičia S. R. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.
Skiriant bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).
M. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (numatyta LR BK 284 str. 1 d.) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), o kita (numatyta LR BK 180 str. 1 d.) – apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.). M. Š. teisiamas antrą kartą, pirmą kartą nuteistas 2011-05-30 pagal LR BK 284 str. 1 d., teistumas neišnykęs. 2011 m. rugsėjo mėn. vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.1 d.). M. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. M. Š. baustas administracine tvarka, apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai (t. 1, b. l. 188-190), nedirba (t. 1, b. l. 196), registruotas darbo biržoje (t. 1, b. l. 197). Išdėstytos aplinkybės kaltinamąjį M. Š. apibūdina kaip asmenį, neturintį susiformavusių tvirtų moralinių nuostatų ir nesilaikantį visuotinai priimtų elgesio normų. M. Š. yra linkęs daryti nusikaltimus, iš ankstesnio nuteisimo jokių išvadų nedaro. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas skiria M. Š. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą; bausmių dydžiai, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nustatytini mažesni už sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmių vidurkį.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu su 2011-05-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų 5 mėnesiams bausme per mėnesį neatlygintinai dirbant po 15 val., o 2011-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista 12 parų arešto neatlikta bausme (į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-05-15 iki 2011-05-16), prieš tai ją pakeitus 65 str. 1 d. 1 p. a p.p. nustatyta tvarka, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas M. Š. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-09-10 23.35 val. iki 2011-09-11 12.10 val., viena para (t. 1, b. l. 83-84), nuo 2011-09-29 (t. 1, b. l. 133-134) iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
M. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
S. R. nusikalto būdama neteista (teistumas išnykęs), padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). S. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. S. R. bausta administracine tvarka, apylinkės inspektoriaus charakterizuojama patenkinamai (t. 2, b. l. 29-32), nedirba (t. 2, b. l. 36), registruota darbo biržoje (t. 2, b. l. 37). Esant šioms aplinkybėms, jai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas S. R. skiria laisvės apribojimo bausmę, kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 168-169) – nekeistina.
LR BPK 109 str. nurodoma, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį.
Valstybinė ligonių kasa pareiškė 68,82 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 45-46). Civilinis ieškinys yra pagrįstas (t. 1, b. l. 47), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo sveikatai atsirado dėl M. Š. kaltų veiksmų, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam L. U. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 68,82 Lt - priteistina iš M. Š..
Daiktiniai įrodymai - striukė ir kirvis, perduoti saugoti į Šiaulių apskr. VPK Šiaulių m. PK daiktų saugyklą (t. 1, b. l. 36-37), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčiai; kompaktinė plokštelė su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
M. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
M. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir subendrintą bausmę M. Š. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su 2011-05-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų 5 mėnesiams bausme per mėnesį neatlygintinai dirbant po 15 val., o 2011-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista 12 parų areštu (į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-05-15 iki 2011-05-16), neatlikta arešto bausme, prieš tai ją pakeitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a p.p. nustatyta tvarka, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius 11 (vienuolika) dienų laisvės atėmimo. Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. kovo 28 d.
Į paskirtą bausmę įskaityti M. Š. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-09-10 23.35 val. iki 2011-09-11 12.10 val., vieną parą, bei nuo 2011-09-29 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2012-03-28.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Š. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – suėmimą.
S. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant S. R. per bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. S. R. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš M. Š. 68,82 Lt už nukentėjusiajam L. U. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įteisėjus: striukę ir kirvį, perduotus saugoti į Šiaulių apskr. VPK Šiaulių m. PK daiktų saugyklą, sunaikinti; kompaktinę plokštelę su garso įrašu, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.