- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-23
- Bylos Nr.
- A-756-106-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Šilalės rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Šilalės rajono savivaldybei, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant S. N. , dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo – Šilalės rajono savivaldybės 100 000 litų neturtinės žalos, padarytos neteisėtais vietos savivaldos tarnautojo veiksmais, atlyginimui. Nurodė, kad dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir laikraštyje „Tauragės kurjeris“ buvo išspausdintas atviras laiškas, adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui, Vidaus reikalų ministrui, kurį pasirašė ir Šilalės rajono savivaldybės meras S. N. . Šiuo laišku išplatinta tikrovės neatitinkanti informacija, taip pažeminant pareiškėjo garbę ir orumą. Šią aplinkybę konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartyje, išnagrinėjęs S. N. ir kitų asmenų kasacinį skundą civilinėje byloje dėl garbės ir orumą žeminančių žinių paneigimo, neturtinės žalos priteisimo. Dėl garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo pareiškėjas patyrė labai stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (ilgą laiką savo pažeistas teises gynė teismuose), dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją (spaudoje ir laišku buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibūdintas kaip neigiama asmenybė), ilgalaikį pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą (dėl neigiamo įvertinimo spaudoje kiti asmenys vengė bendrauti). Šilalės rajono savivaldybės meras veikė organizuotai kartu su kitais atvirą laišką pasirašiusiais asmenimis, piktnaudžiaudamas valdžios galiomis, siekdamas susidoroti. Dėl šių veiksmų pareiškėjas be jokio teisinio pagrindo buvo atleistas iš valstybės tarnybos.
Atsiliepimas
Atsakovas Šilalės rajono savivaldybė pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad S. N. neveikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl nėra juridinio pagrindo atsirasti Šilalės rajono savivaldybės atsakomybei dėl neturtinės žalos. Be to, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio eigos pradžia – asmens sužinojimo apie teisių žeidimą momentas. Nuo įvykio, dėl kurio, pareiškėjo teigimu, jam atsirado neturtinė žala, yra praėję daugiau nei treji metai, todėl pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti. 2006 m. vasario 22 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006, kurioje M. V. , kartu su kitais ieškovais prašė priteisti „Atviro laiško“ paskelbimu jam padarytą neturtinę žalą. Atsakovais byloje patraukti asmenys, paskelbę „Atvirą laišką“. Šilalės rajono savivaldybė byloje atsakovu įtraukta nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ieškovai yra viešieji asmenys, todėl jų teises į garbę ir orumą galima apginti ir netaikant neturtinės žalos atlyginimo.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartimi, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo bei neturtinės žalos priteisimo, pagal ieškovų A. S. , M. V. ir kt. ieškinį atsakovams S. N. , V. K. ir kt., konstatavo, kad ieškovai, (inter alia pareiškėjas M. V. ), ex officio yra viešieji asmenys. Atsakovai (inter alia šioje byloje tretysis suinteresuotas asmuo S. N. ) apie viešuosius asmenis paskleidė informaciją, kuri teismo pripažinta neatitinkanti tikrovės. Teismas konstatavo, jog yra pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės (Civilinio kodekso 2.24 str. 6 d.) – neturtinės žalos atlyginimo, – apsiribojant kitais teisinės gynybos būdais – paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimu, kaip pakankama satisfakcija (b. l. 27-30).
Teismas nurodė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį inter alia neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos 15 straipsnio l dalies 3 punkto, 19 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, neturtinė žala pagal Civilinio kodekso nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje. Teisinių santykių dalyviai, net ir būdami viešojo administravimo subjektai, gali veikti privatinės tesės srityje. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 3K-3-142/2006 nustatyta, kad S. N. , būdamas Šilalės rajono savivaldybės meru, pasirašydamas atvirą laišką, kuris buvo išspausdintas dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir laikraštyje „Tauragės kurjeris“, apie pareiškėją M. V. paskleidė informaciją, kuri teismo pripažinta neatitinkanti tikrovės. Akivaizdu, kad šie S. N. veiksmai yra privatinio pobūdžio ir neturi viešojo administravimo požymių, t. y. šiuos veiksmus S. N. atliko veikdamas ne viešojo administravimo srityje, juos atlikdamas S. N. neįgyvendino jam norminių aktų numatytų funkcijų. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartimi, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo bei neturtinės žalos priteisimo, konstatavo, jog paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas – pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjas ex officio viešasis asmuo (b. l. 27-30). Lietuvos Aukščiausiais Teismas Taip pat pažymėjo, kad, „nustatant žalos dydį, kai ji padaryta keletui asmenų paskelbiant bendrą pareiškimą, ši publikacija turi būti vertinama kaip vienas neturtinės žalos padarymo aktas, atliktas keleto asmenų. Ji nevertinama kaip atskiri neturtinės žalos padarymo aktai <...>“. Pareiškėjo paaiškinimu (b. l. 93-94) bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas neturtinės žalos atlyginimo, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pareiškė 4 skundus, prašydamas priteisti: iš Tauragės rajono savivaldybės 200 000 litų; iš Pagėgių savivaldybės – 100 000 litų; iš Tauragės apskrities viršininko administracijos – 100 000 litų; iš Šilalės rajono savivaldybės – 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimui (b. l. 82-89), nors visų šių institucijų tarnautojai padarė vieną neturtinės žalos padarymo aktą. Civilinės atsakomybės tikslas – kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius, t. y. civilinei atsakomybei būdingas kompensacinis požymis, tačiau bet kokiu atveju, reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, negali būti siekiama gauti dvigubos satisfakcijos. Pareiškėjui pareiškus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo administracine teisena, jo teisinis statusas (žalos padarymo metu) nepakito. Taigi, teismo teigimu, patenkinus pareiškėjo reikalavimą šioje administracinės justicijos byloje, pareiškėjui de facto būtų suteikta dviguba satisfakcija.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų direktoriaus 2002 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 140K „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ atleistas iš darbo darbdavio valia. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais įsakymas paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, pripažintas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, jog dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo jis be jokio teisinio pagrindo buvo atleistas iš valstybės tarnybos. Priežastinio ryšio tarp pareiškėjo atleidimo iš tarnybos ir neturtinės žalos, paskleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias, nėra.
2007 m. sausio 19 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjui pastaraisiais metais yra pablogėjusi sveikata (kartojasi epilepsijos tipo priepuoliai), kurios pagrindinė pablogėjimo priežastis – įtampa (b. l. 71). Pareiškėjas nurodė, kad jis yra netekęs šeimos narių, todėl emocinė įtampa, teismo nuomone, gali būti susijusi ir su artimųjų netektimi. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, jog dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo pablogėjo jo sveikata. Priežastinio ryšio tarp pareiškėjo pablogėjusios sveikatos ir neturtinės žalos, paskleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias, nėra.
Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo atstovės argumentą, kad pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Žalos padarymo faktas nustatytas išnagrinėjus civilinę bylą dėl garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo bendrosios kompetencijos teisme. Galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas šioje byloje priimtas 2006 m. vasario 22 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-142/2006). Taigi senaties termino eigos pradžia laikytina 2006 m. vasario 22 d.
Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino ir prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 6 d.).
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliantas, be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, pabrėžia, jog buvęs Šilalės rajono savivaldybės meras, kaip ir po jo dirbantys savivaldybės valdžios pareigūnai, veikė ir veikia ne kaip privatūs asmenys, o kaip valdžios pareigūnai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Šilalės rajono savivaldybė prašo jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepadarė procesinės teisės pažeidimų. Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo (ABTĮ 57, 81, 86 str.).
Valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. VIII-1864) 6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas ,,valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą – valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją (CK 271 str. 2 d.), o terminas ,,aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu teisės normų (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. ir 19 str. 2 d. 3 p., CK 271 str.) aiškinimu ir padaryta išvada, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarytos neteisėtais atitinkamų institucijų veiksmais (t. y. neteisėtais veiksmais arba neveikimu) viešojo administravimo (valdymo) srityje. Viešasis administravimas – įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti (1999 m. birželio 17 d. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234, galiojusio ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, 3 str. 1 d.). Šio įstatymo 5 straipsnyje numatytos tokios pagrindinės viešojo administravimo sritys: administracinis reglamentavimas, vidaus administravimas ir viešųjų paslaugų teikimo administravimas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo atlyginti Šilalės rajono savivaldybės padarytą jam neturtinę žalą, kilusią dėl savivaldybės mero S. N. pasirašyto, vietinėje ir respublikinėje spaudoje išspausdinto ,,Atviro laiško“, kuriame buvo išdėstyta tikrovės neatitinkanti, pareiškėjo garbę ir orumą žeminanti informacija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad S. N. veiksmai pasirašant minėtą laišką neturi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų viešojo administravimo požymių: šiuo laišku savivaldybės meras neįgyvendino įstatymų ar vietos savivaldos institucijų sprendimų, neadministravo viešųjų paslaugų. Todėl S. N. veiksmai, pasirašant minėtą ,,Atvirą laišką“ ir jį paskelbiant spaudoje negali būti pagrindu Šilalės rajono savivaldybės atsakomybei pagal CK 6.250 ir 6.271 straipsnių nuostatas kilti. Pareiškėjas dėl žalos atlyginimo turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, ir šią teisę, kaip matyti iš byloje esančių teismų sprendimų, yra realizavęs.
Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visiškai įrodymais nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog jis be teisinio pagrindo dėl tikrovės neatitinkančių žinių apie jį paskleidimo buvo atleistas iš tarnybos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo iniciatyva teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl jo atleidimo iš tarnybos, tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų direktoriaus įsakymas dėl darbo sutarties su pareiškėju nutraukimo, liko nepakeistas.
Dėl išdėstytų aplinkybių tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.