- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- e2-1826-196/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Superlon Baltic“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Superlon Baltic“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties, kuria nustatytas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Superlon Baltic“ terminas pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus nutarties aprašomojoje dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Superlon Baltic“ prašė priteisti iš atsakovės 55 000 Eur žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Elastas“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimą uždraudžiant UAB „Elastas“ vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti sutartis sudarytas su ieškovės buvusiais klientais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Superlon Baltic“ terminą iki 2018 m. spalio 22 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus nutarties aprašomojoje dalyje.
3. Teismas nustatė, kad ieškovei jau buvo nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai bei ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus, t. y. ieškinyje turi būti nurodomos ne tik aplinkybės, patvirtinančios ieškinio dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, bei kiti įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 2 dalis).
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodo, kad jos buvę darbuotojai D. M. ir E. P. atsakovės UAB „Elastas“ naudai naudojo UAB „Superlon Baltic“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją, pažymi, kad D. M. viešai naudojo UAB „Elastas“ naudai ieškovės komercinę paslaptį turinčią informaciją ir pan., taip pat nurodo, kad atsakovė, siekdama nesąžiningai konkuruoti su ieškove neteisėtai naudoja iš trečiųjų asmenų Š. S., D. M. bei E. P. gautą informaciją, sudarančią ieškovo komercinę paslaptį, kurios pastarieji neturėjo teisės niekam perduoti, tačiau paminėti asmenys į bylą yra neįtraukti, nors bylos baigtis gali turėti tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms.
5. Teismas nurodė, kad pateikti priedai leidžia teigti, kad dėl šios nutarties 2 punkte paminėtų asmenų veiklos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau ieškovė šių aplinkybių neatskleidė.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kas sudaro jos komercines paslaptis, nepateikė sudaryto (jei toks yra) komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašo, pažyminčio, kad D. M. bei E. P. su šiuo sąrašu supažindinti pasirašytinai.
7. Teismas vertino, kad ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko (reikalavimo), t. y. prašydama priteisti 55 000 Eur žalos, ieškovė jos nedetalizavo (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 44 straipsnis).
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodydama 55 000 Eur žalos dydį, nepateikė jokių, net minimalių duomenų, pagrindžiančių šią sumą, todėl priešingai šaliai yra užkertama galimybė kokybiškai atsikirsti į pareikštą reikalavimą.
9. Teismas nustatė, kad ieškovei teismas jau buvo nurodęs, anksčiau teikto, ieškinio trūkumus, kuriuos ieškovė turėjo pašalinti, o būtent: nurodyti kokiu pagrindu ieškovė prašė priteisti būtent tokio dydžio žalos atlyginimą iš atsakovės bei kartu su ieškiniu pateikti tai patvirtinančius įrodymus; pateikti teismui duomenis, kad kreipėsi į bendroves, iš kurių prašo išreikalauti duomenis apie atsakovės gaminamas ir teikiamas prekes, užsakymus, sąskaitas faktūras, derybų, susirašinėjimo su atsakove medžiagą, dėl šių duomenų pateikimo ir kad šios bendrovės atsisakė suteikti prašomus duomenis (KĮ 52 straipsnio 3 dalis).
10. Teismas nurodė, kad ieškovė šių trūkumų nepašalino, neprašė teismo išduoti jai liudijimo, kad galėtų gauti norimus duomenis iš jos nurodytų bendrovių (CPK 199 straipsnis). Teismas vertino, kad dalis ieškovės pateiktų priedų yra neįskaitomi ir prastos kokybės (Priedas Nr. 39, Priedas Nr. 40, Priedas Nr. 57), dalis neišversta į lietuvių kalbą (Priedas Nr. 33, Priedas Nr. 34, Priedas Nr. 47, Priedas Nr. 56), o Priedo Nr. 53 nėra ir ieškovė neatskleidžia, kas šį dokumentą sudaro.
11. Teismas pažymėjo, kad anksčiau sumokėtas ieškovės žyminis mokestis negali būti įskaitytas, nes pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, žyminis mokestis yra įskaitytas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, ir teismo nutartimi, kuri nėra panaikinta, grąžintas ieškovei, todėl ieškovė žyminį mokestį turi sumokėti iš naujo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. UAB „Superlon Baltic“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ne ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo posėdžio metu, iškvietusi šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Nagrinėjamu atveju nutartyje nurodyti trūkumai yra visiškai menkaverčiai ir neegzistuojantys, o reikalavimas jau ieškinio pateikimo stadijoje neginčijamai pagrįsti ir įrodyti ieškinio dalyką yra nesavalaikis.
12.2. Ieškiniu nėra keliami reikalavimai šiems asmenims, t.y. E. P., D. M. ir / ar Š. S., kurie galimai neteisėtai atskleidė / naudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Šios bylos dalyką iš esmės sudaro žalos, kuri padaryta neteisėtu komercinės paslapties naudojimu, atlyginimą (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o ne žalos padarytos komercinės paslapties atskleidimu (KĮ 15 straipsnio 4 dalis). Nurodytą komercinę informaciją neteisėtai įgijo ir naudojo bei žalą padarė ne minėti fiziniai asmenys, o atsakovė.
12.3. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo buvo nutrauktas.
12.4. Komercinių paslapčių sąrašas bendrovėje yra nesudarytas ir apie jo egzistavimą ieškinyje nėra minima, todėl apie šio sąrašo buvimą / nebuvimą galima buvo pasitikslinti parengiamojo teismo posėdžio metu ir tai nėra pagrindas nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Tokio sąrašo nebuvimas nėra pakankamas pagrindas teigti, jog informacija neturi komercinės paslapties statuso.
12.5. Ieškinio dalykas yra labai konkretus ir aiškus – 55 000 Eur dydžio žala, o jos apskaičiavimas ir įrodinėjimas naudojant negautų pajamų metodą, ar tiesioginių nuostolių metodą, ieškinio priėmimo stadijoje yra nesprendžiamas.
12.6. Ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, ieškinio įžanginėje dalyje nurodė, kad žalą sudaro negautos pajamas, pateikė duomenis apie jų preliminarų dydį, vadovaudamasis buvusiais užsakymais, kurių nebegauna dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (Priedas Nr. 68), todėl teigti, kad nėra pateikti net minimalūs duomenis yra negalima.
12.7. Ieškovas sutinka, kad pateiktų priedų kokybė nėra gera, nėra pateikti ir priedų Nr. 33, 34, 47, 56 vertimai, todėl ieškovas kartu su šiuo skundu teikia geresnės kokybės priedus, kuriais remsis byloje bei informuoja, jog yra užsakomas ir kitų minimų priedų vertimas. Ieškovas iš ikiteisminio tyrimo įstaigos gavo būtent tokios, nekokybiškos medžiagos kopijas.
12.8. Teismo atsisakymas įskaityti žyminį mokestį yra nepagrįstas ir negali sudaryti pagrindą ginčo nutarties priėmimui.
12.9. Ieškinio 51 ir 53 punktuose nurodoma informacija, kurią Priedas Nr. 53 patvirtins bei pažymima, kad šiuo metu šis priedas neteikiamas paminint, kad nurodytus teiginius kol kas ieškovas grįs tik žodiniais paaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei UAB ,,Superlon Baltic“ terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai). Apeliacijos objektas – Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties, kuria nustatytas apeliantei terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ieškinio trūkumų šalinimo
14. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).
15. Taigi pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
16. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės procesiniame dokumente – ieškinyje suformuluotas reikalavimas nėra aiškus. Apeliacinės instancijos teismas iš ieškinio turinio daro išvadą, kad ieškovas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia ieškinyje minimų fizinių asmenų (buvusių darbuotojų) – E. P., D. M. ir / ar Š. S. neteisėtais veiksmais, susijusiais su informacijos, sudarančios ieškovės komercinę paslaptį, atskleidimu (panaudojimu). Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinyje nurodyti asmenys į bylą yra neįtraukti, nors bylos baigtis gali turėti tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškiniu nėra keliami reikalavimai šiems asmenims, t. y. E. P., D. M. ir / ar Š. S., kurie galimai neteisėtai atskleidė / naudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Apeliantas pažymi, kad šios bylos dalyką iš esmės sudaro žala, kuri padaryta neteisėtu komercinės paslapties naudojimu (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o ne žala padaryta komercinės paslapties atskleidimu (KĮ 15 straipsnio 4 dalis). Apeliantas taip pat pažymi, kad, nurodytą komercinę informaciją neteisėtai įgijo ir naudojo bei žalą padarė ne minėti fiziniai asmenys, o atsakovas – UAB „Elastas“. Esant šioms aptartoms prieštaringoms apelianto nurodomoms aplinkybėms, ir vertinant pareiškėjo ieškinyje nurodomą prašymą iki ieškinio išsiuntimo atsakovui išreikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų ieškovo nurodomus dokumentus, darytina išvada, kad ieškovas aiškiai ir konkrečiai nesuformulavo ieškinio reikalavimo. Atskirajame skunde apeliantas pripažįsta, kad kartu su ieškiniu pateikė kai kuriuos įrodymus, kurie yra netinkamos kokybės, pastaroji aplinkybė tai pat patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kurio tikslas nagrinėjamu atveju buvo, kad apeliantas aiškiai suformuluotų ieškinio reikalavimą ir tinkamai pateiktų pagrindžiančius įrodymus, kad priešinga šalis galėtų gintis nuo pareikštų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pažymi, kad aptarti trūkumai turi būti ištaisyti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ne parengiamojo posėdžio metu kaip teigia apeliantas atskirajame skunde.
17. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai dėl žyminio mokesčio įskaitymo papildomai pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, žyminis mokestis buvo gražintas ieškovei, kuri dėl jo susigrąžinimo turėjo (turi) kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinį dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Statybų mechanika“ v. RAB „Iglus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-302/2013).
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę patikslinti procesinį dokumentą – ieškinio reikalavimą. Teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė, kokius procesinio dokumento trūkumus apeliantė turėtų ištaisyti. Nors apeliantė remiasi teismų praktikos išaiškinimais, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu negali būti reikalaujama įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, skundžiama nutartimi apeliantei nustatant terminą ištaisyti nurodytus procesinio dokumento trūkumus, nėra prašoma visiškai pagrįsti ieškinio reikalavimą, tik aiškiai jį suformuluoti bei pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, kad priešinga šalis galėtų gintis nuo pareikštų reikalavimų. Be to, žyminio mokesčio sumokėjimas yra taip pat vienas iš reikalavimų ieškinio pateikimui bei jo priėmimui.
20. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pridedamus geresnės kokybės priedus Nr. 39, 40 57 ir nutartį byloje Nr. 1S-294-134/2016, pažymėdamas, kad šiuos įrodymus apeliantas, šalindamas nustatytus trūkumus, turi teikti pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas reglamentuojančias ieškinio priėmimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir ieškovei nustatomas naujas terminas pašalinti ieškinio trūkumus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir nustatyti naują terminą UAB ,,Superlon Baltic“ iki 2019 m. sausio 8 d. pašalinti teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.