Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ atstovui direktoriui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė nuo 2010 m. rugsėjo 29 dieną pradėjo tiekti šilumos energiją ir karštą vandenį 34,26 kv. m. butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Ukmergės r. savivaldybei, 2024 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 13-296 paskirtas atsakovei.

Ieškovė pateikė atsakovei mokėjimo pranešimus už buto šildymą ir vonios kambario ,,gyvatuko“ šildymą, karštą vandenį už laikotarpį nuo 2024-06-01 iki 2024-12-31, tačiau atsakovė už nurodytą laikotarpį pateiktų mokėjimo pranešimų neapmokėjo. Tokiu būdu už šį laikotarpį už atsakovės butui tiekiamą šilumos energiją susidarė 248,86 Eur įsiskolinimas.

Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 31 p. nustato, kad buitinis šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas pagal šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo pateiktą mokėjimo pranešimą ar sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui grynaisiais ar negrynaisiais pinigais.

Atsakovė ieškovo išrašytų sąskaitų neapmokėjo, todėl iš jos priteistina 248,86 Eur skola už tiekiamą šilumos energiją. Kadangi atsakovė neatsiskaitė laiku, tai priteistini delspinigiai – 0,87 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš atsakovės atsiliepime išdėstytos pozicijos akivaizdu, jog ji pripažįsta savo įsiskolinimą ieškovei ir neginčija skolos dydžio. Todėl teismas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, gali surašyti sutrumpintus motyvus nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Ukmergės šiluma“ tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso Ukmergės rajono savivaldybei. NTR duomenimis nekilnojamojo turto registre yra įregistruota savivaldybei nuosavybės teise priklausančio 23 buto nuomos sutartis su J. M..

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 13-296 buvo pratęsta gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su nuomininke J. M., laikotarpiui nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2027 m. kovo 31 d.

UAB ,,Ukmergės šiluma“ pranešimu-priminimu 2025 m. sausio 21 d. siuntė J. M. priminimą, apie susidariusią 197,40 Eur skolą.

Bylos šalys nepasirašė energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Tačiau byloje nustatyta, kad ginčo buto šilumos tiekimo vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Šilumos energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad šilumos energijos tiekimo bendrovė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai; šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp bylos šalių sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sąlygas. Todėl atsakovė turėjo prievolę mokėti ieškovei už tiektą šilumos energiją (CK 6.384 straipsnis). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė nemokėjo už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl susidarė bendra 248,86 Eur skola, kurią patvirtina priskaitymų ir mokėjimų sąrašas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove ir atsakovė iš esmės neginčija nei esančios skolos, nei jos dydžio (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, ieškovės prašoma priteisti 248,86 Eur skola priteistina ieškovei iš atsakovės (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.383–6.384 straipsniai, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37 punktu, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 0,87 Eur delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,02 proc. normą, už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 proc. delspinigius.

Atsakovė neįvykdė savo pareigos atsiskaityti su ieškove už šilumos energiją ir karštą vandenį pagal pateiktas sąskaitas, todėl ieškovė, vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai paskaičiavo 0,87 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, nustačius, kad atsakovė praleido atsiskaitymo už šilumos energiją ir karštą vandenį terminus, ieškovei iš atsakovės priteistina 0,87 Eur delspinigių. (CK 6.6 straipsnis, 6.71 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. sausio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-594/2006). Be to, teismui turi būti pateikti duomenys apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis.

Atsakovė atsiliepime užsiminė, kad jeigu yra galimybė, gali mokėti skolą dalimis. Daugiau jokios informacijos ir dokumentų dėl šio prašymo nepateikė, apart, informacijos, kad ji šiuo metu nedirba, važiuoja į pokalbį dėl darbo.

Atsakovei ieškinys su priedais buvo įteiktas 2025 m. vasario 15 d. per visą šį laiką atsakovė nesikreipė į ieškovę, siekdama sudaryti kokį nors susitarimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo. Per šį laiką ji nesumokėjo jokios sumos ieškovei. Atsakovė J. M. duomenų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį ar egzistuojančias išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą teismo sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė pateikė į bylą raštu savo poziciją dėl atsakovės prašymo sumokėti skolą dalimis. Nurodė, kad UAB ,,Ukmergės šiluma“ visada yra geranoriški ir sudaro skolos mokėjimo grafikus, tačiau atsakovė į juos su tokiu prašymu nesikreipė. Nurodė, jog kol M. buvo susitvarkiusi kompensacijas, ji mokėjo už šilumą, neturėjo skolų, tačiau vėliau dėl nežinomų priežasčių nesusitvarkė kompensacijos gavimo. Be to, atsakovė jokių paaiškinimų apie savo turtinę padėtį neteikė, savo sunkios materialinės padėties neįrodinėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo išdėstyti sprendimo vykdymą.

CPK 18 str. nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinta, kad civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai yra neatskiriame sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Taigi, šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, CK 1.5 str. įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai.

Taigi sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Todėl įvertinus šalių pozicijas, pateiktus įrodymus ir įvertinus visą situaciją kompleksiškai, teismas daro išvadą, kad atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinamas, nes neįrodė aplinkybių, kad atsakovės finansinė padėtis tokia sudėtinga, jog neturi galimybės įvykdyti sprendimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 1) ieškovei – 22,00 Eur žyminis mokestis; 2) valstybei – 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 10 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 248,86 Eur skolą, 0,87 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (249,73) nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur žyminio mokesčio, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, naudai.

Priteisti iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur pašto išlaidų valstybei. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų Varėnoje raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus Varėnoje.