Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjimo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2020 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per bausmės laiką išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi išklausyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento. 2020 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeistas 2020 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės laiką išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2025 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje prie socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei per 9 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės neatlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2025 m. balandžio 30 d., apie 9 val. 25 min, viešoje vietoje - gatvėje ties 45 numeriu pažymėto pastato (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini), aplenkęs automobilį „Ford Transit“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurį vairavo S. Š., užblokavo jam kelią, išlipęs iš savo automobilio bei priėjęs prie S. Š., vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, bei toliau elgdamasis įžūliai - vieną kartą savo ranka bandė suduoti nukentėjusiajam S. Š. į veido sritį, tačiau pastarasis smūgio išvengė, po ko sudavė ranka į automobilio „Ford Transit“ v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekines dureles, nulenkė kairės pusės šoninį veidrodėlį, bei vieną kartą koja spyrė į automobilio priekinį sparną, taip apgadindamas automobilį „Ford Transit“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1110,86 eurų turtinę žalą, tokiu būdu šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2025 m. balandžio 30 d. apie 9.25 val. automobilius BMW važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, Kauno mieste ir jam važiavimą sutrukė priekyje važiavęs automobilis „Ford Transit“. Jis užstatęs savo automobilį priešais „Ford Transit“ automobilį nuėjo pasiaiškinti su jo vairuotojų. Kadangi buvo supykęs, bandė pro atvirą langą suduoti nukentėjusiajam, tačiau šis smūgio išvengė. Smūgiuodamas pro pravirą langą apgadino savo laikrodį ir šis nukrito ant žemės. Po to nueidamas sudavė smūgį ranka į automobilio „Ford Transit“ dureles, įspyrė į automobilio sparną ir nulenkė automobilio kairės pusės šoninį veidrodėlį. Nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo, taip pat atlygino nukentėjusiajam turėtas atstovavimo išlaidas. Taip pat nurodė, jog sutinka atlyginti nukentėjusiajam patirtą neturtinę žalą, bet mano, jog prašoma 5000 eurų neturtinė žala yra per didelė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. Š. paaiškino, kad jis atstovauja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad 1110,86 euro civiliniu ieškiniu pareikšta žala bendrovei yra atlyginta ir todėl atsisako pareikšto civilinio ieškinio ir žino atsisakymo pasekmes. Taip pat paaiškino, kad jam nėra atlyginta patirta 5000 eurų neturinė žala ir advokatės atstovavimo išlaidos. Taip pat nurodė, kad neturtinę žalą sudaro jo psichologinė būsena, lankymasis pas tyrėjus tris kartus, dėl įvykio pakilęs kraujo spaudimas, psichologinė įtampa.

Kadangi kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal BPK 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. Š. paaiškino, kad 2025 m. balandžio 30 d. apie 9 val. 25 min., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, vairuodamas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklausantį automobilį FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilio buvo pritvirtinta priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) gatve, turėjo atlikti apsisukimo manevrą, kadangi važiavo į adresą (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šiuo metu, šiuo adresu yra atliekami darbai. Atliekant apsisukimo manevrą, matė atvažiuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo pakankamai tolimu atstumu, jog spėtų apsisukti. Atlikęs apsisukimo manevrą bei važiuojant savo juosta automobilis labai dideliu greičiu atlėkė, jis jį praleido, automobilio vairuotojas pradėjo signalizuoti, jis dar jo paklausė kas nutiko, kokios problemos? Tuomet automobilio BMW vairuotojas aplenkęs jo vairuojamą automobilį užkirto jam kelią, ir jie sustojo ties adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Jam sėdint automobilyje, prie jo vairuojamo automobilio priėjo BMW automobilio vairuotojas, kuris buvo smulkaus sudėjimo, šviesios spalvos plaukų, ant kūno matėsi tatuiruotės, apie 1,80 m. ūgio, iki 50 metų amžiaus. Vairuotojas vilkėjo lyg džemperį, spalvos neatsimena, nespėjo pastebėti, visas konfliktas įvyko labai greitai. Vairuotojas priėjo prie jo vairuojamo automobilio ir pradėjo šaukti „Urodas, tu jam užkišai“, o jis jo paklausė „Ponas, kokiu greičiu važinėjate?“. Pradėjo šaukti, pagal visą jo elgesį matėsi, jog asmuo agresyviai nusiteikęs, todėl jis vairuotojo pusės langą buvo pravėręs iki pusės. BMW automobilio vairuotojas bandė vieną kartą jam smūgiuoti į veido sritį, iš kurios tiksliai rankos pasakyti negali, tačiau jis smūgio išvengė. Po šio bandymo smūgiuoti ant kelio pažiro jo dėvimo laikrodžio detalės, o tas detales jis pradėjo rinkti. Spėjo susirinkti ne visas, viena dar buvo likusi, kurią jis po konflikto pakėlė ir pateiks policijos pareigūnams. Jis pasakė, kad jis praneš policijai, o jis jam pasakė: „Kam tu praneši, urodas“ ir visokiais kitokiais necenzūriniais žodžiais jį vadino. Tiesa, ant kelio tuo metu buvo susidariusi spūstis, vairuotojai pamatę konfliktą netgi signalizavo, tačiau tuo metu ant kelio stovėjusių automobilių valstybinių numerių neįsidėmėjo, nei vienas vairuotojas prie jo nepriėjo. BMW automobilio vairuotojas, nueidinėdamas nuo jo vairuojamo automobilio FORD, vieną kartą, iš kurios tiksliai rankos negali nurodyti, trenkė į automobilio FORD vairuotojo pusės priekines dureles, ir vieną kartą, iš negali nurodyti kurios kojos spyrė į automobilio priekinį bamperį, tokiu būdu apgadindamas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį. Kokia tiksliai padaryta žala turtui, šiuo metu nurodyti negali, visus išrašus pateiks tyrimo eigoje. Po viso konflikto BMW automobilio vairuotojas įsėdo į BMW automobilį ir pasišalino kryptimi link centro. Spėjo padaryti besišalinančio automobilio fotonuotrauką, ją taip pat pateiks policijos pareigūnams. Visą įvykį matė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais BMW vairuotojas viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą jam, apgadino jo turtą bei sutrikdė jo darbo dieną. Taip pat, nori paminėti, jog BMW vairuotojo nepažįsta, kiek jis pastebėjo, automobiliu jis važiavo vienas. Taip pat nurodė, kad po šio įvykio jo sveikata pablogėjo. Įvykio metu patyrė didelę įtampą ir stresą, dėl ko jam stipriai pakilo kraujo spaudimas. Dėl to tą pačią dieną negalėjo atlikti savo darbo užduočių ir išgyveno stiprų galvos skausmą. Buvo šokiruotas asmens elgesiu, kuris buvo visiškai nepriimtinas ir netoleruotinas jo vertybėms. Šis įvykis sukėlė rimtą psichologinę ir fizinę reakciją, kuri ne tik paveikė jo savijautą tą dieną, bet ir turėjo ilgalaikį poveikį jo bendrai sveikatai, kurį jaučia iki šiol. Jautėsi pažemintas asmens jam išsakytais necenzūriniais žodžiais. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Dėl patirtų išgyvenimų pageidauja reikšti civilinį ieškinį. Be to, nori informuoti, kad įvykio metu buvo apgadintas jo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „FORD TRANSIT“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Šiuo metu dėl apgadinimo žalos pateiks išsamią informaciją tyrimo metu. Preliminari automobilio apgadinimo žala vertinama 1110,86 Eur suma (t. 1, b. l. 17-18, 22-23).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. paaiškino, kad 2025-04-30 ryte atvyko į darbą, kur (duomenys neskelbtini) renovuoja polikliniką. Ryte, apie 9-10 val. jis išėjo į lauką parūkyti su savo broliu D.. Tada pamatė, kad atvyko jų kolega S., kuris turėjo atvežti statybinių medžiagų. Atvyko su mikroautobusu „Ford Transit“ prie kurio prikabinta priekaba. S. bandė apsisukti ir išvažinėti, kadangi manevras yra sunkus ir kiti automobiliai turėjo pristabdyti, tačiau S. apsisukinėdamas įvertino visas aplinkybes, automobiliai ganėtinai buvo toli. Tada pamatė, kad prie S. vairuojamo automobilio privažiavo automobilis „BMW“ tamsios spalvos ir jam užstojo kelią. Tada pamatė, kad vyriškis išlipo iš „BMW“ automobilio ir priėjo prie S. vairuojamo automobilio. Tada jis išgirdo 2 smūgius į stiklą. pačių smūgių jis nematė. Išgirdo, kad vyriškis S. sakė „lipk lauk“. Tada pamatė, kad vyriškis nueidamas spyrė koja į automobilio „Ford Transit“ vairuotojo pusės sparną. Tada vyriškis įsėdo į savo automobilį ir dideliu greičiu nuvažiavo link Aleksoto tilto. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė pats S.. S. policijos pareigūnams papasakojo visas aplinkybes. Kiek žino automobilis, kuris buvo apgadintas yra įmonės. Jis pasipiktino tokiu elgesiu. Jis pats nenukentėjo. Jam toks vyriškio elgesys nėra priimtinas (t. 1, b. l. 108-110).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. paaiškino, kad 2025-04-30 ryte atvyko į darbą, kur (duomenys neskelbtini) renovuoja polikliniką. Ryte, tikslaus laiko nepamena, ji išėjo į lauką parūkyti su savo broliu V.. Tada pamatė, kad atvyko jų kolega S., kuris turėjo atvežti statybinių medžiagų. Atvyko su mikroautobusu „Ford Transit“ prie kurio prikabinta priekaba. S. bandė apsisukti ir išvažinėti, kadangi manevras yra sunkus ir kiti automobiliai turėjo pristabdyti, tačiau S. apsisukinėdamas įvertino visas aplinkybes, praleido daug automobilių, kol pradėjo apsisukinėti. Kiti automobiliai ganėtinai buvo toli. Tada pamatė, kad prie S. vairuojamo automobilio privažiavo automobilis „BMW“ tamsios spalvos ir jam užstojo kelią. Tada pamatė, kad vyriškis išlipo iš „BMW“ automobilio ir priėjo prie S. vairuojamo automobilio. S. sėdėjo tuo metu automobilyje. Tada ji išgirdo 1 smūgį į automobilį, kur pataikė nematė. Pačių smūgių ji taip pat nematė. Girdėjo tik garsą. Girdėjo, kad vyriškis šūkavo, bet ką konkrečiai, ji negirdėjo. Tada pamatė, kad vyriškis nueidamas spyrė koja į automobilio „Ford Transit“ vairuotojo pusės sparną. Tada vyriškis įsėdo į savo automobilį ir dideliu greičiu nuvažiavo link Aleksoto tilto. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė pats S. S. policijos pareigūnams papasakojo visas aplinkybes. Kiek žino automobilis, kuris buvo apgadintas yra įmonės. Ji pasipiktino tokiu elgesiu. Ji pats nenukentėjo. Jai toks vyriškio elgesys nėra priimtinas (t. 1, b. l. 114-115).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Gabrielė Dervinskaitė paaiškino, kad 2025-04-30 patruliuojant tarnybiniu automobiliu WV TRANSPORTER, r.š „(duomenys neskelbtini),“ kartu su Kauno apskr. VPK reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėju Edvinu Maksvyčiu, apie 09 val. 45 min., radijo ryši iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, jog prieš 5 min vyras dideliu greičiu atvažiavo su a/m BMW v/n (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie pranešėjo, išlipęs gatvėje bandė pranešėjui trenkti bet nepataikė. Trenkė į automobilio duris, jas įlenkė. Dabar išvažiavo. Atvykus pranešime nurodytu adresu, jas pasitiko kolegų ekipažas r/š „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat vietoje buvo ir pranešėjas. Aiškinantis aplinkybes įvykio vietoje, OVS budėtojai jai paskambino telefonu, nes žinojo, kad ji yra įvykio vietoje ir perdavė informaciją, jog susisiekus su automobilio, kurį nurodė pranešėjas - BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ši nurodė, jog šiuo metu šiuo automobiliu naudojasi bei jį vairuoja pastarosios draugas A. K. gim. (duomenys neskelbtini), tačiau A. K. telefono numerį nurodyti atsisakė, teigė, jog norės - paskambins jis pats. Taip pat apie įvykį teigė nieko nežinanti. Taip pat OVS budėtojai informavo, kad sulaukus skambučio iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo, prisistatęs A. K.. OVS budėtojai A. K. dėl įvykusio konflikto prašė grįžti į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini) ir pabendrauti su vietoje esančiais pareigūnais. A. K. bendravo mandagiai, tačiau nurodė, jog neturi laiko važinėti, jo teigimu, jokio konflikto nebuvo, jis tik išlipo iš automobilio ir pasakė kelis žodžius asmeniui. Taip pat A. K. paaiškino, jog šiuo metu neturi laiko, todėl niekur nevažiuos, tačiau su tuo, jog buvo adresu (duomenys neskelbtini), ir jog vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - sutiko. Taip pat, A. K. atsisakė nurodyti savo dabartinę buvimo vietą, todėl, esant tokioms aplinkybėms, jam nebuvo galimybės įteikti šaukimą atvykti į policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui. Taip pat, įvykio vietoje konfliktą matė D. B. bei V. B.. Šie trumpai paaiškino, jog matė, kaip dideliu greičiu atvažiavęs automobilis BMW bei iš jo išlipęs vairuotojas vartojo necenzūrinius žodžius bei rankomis ir kojomis apgadino transporto priemonę, tačiau dėl to, jog šiuo metu yra darbo vietoje ir turi atlikti paruoštus darbus, asmenų apsiklausti negalėjo. Jiems buvo įteikti šaukimai. Ji pati buvo priėjusi prie automobilio „Ford Transit“, nes kaip pranešėjas teigė jis buvo apgadintas. Pranešėjas informavo, kad asmuo išlipęs iš automobilio „BMW“ (duomenys neskelbtini) ir priėjęs prie jo vairuojamo automobilio „Ford Transit“ bandė jam suduoti į veido sritį, tačiau nepataikė ir ranka kliudė vairuotojo pusės dureles jas įlenkdamas. Matėsi ant vairuotojo pusės durelių įdubimas apie 1 cm skersmens. Taip pat pranešėjas teigė, kad asmuo nulenkė šoninio vaizdo veidrodėlį vairuotojo pusės, buvo matomi apgadinimai ant veidrodėlio, tačiau tiksliai jų įvardinti negali, nes nepamena. Taip pat pranešėjas parodė priekinį bamberį į kurį teigė asmuo nueidamas spyrė koja. Matėsi priekinio bamperio atšokimas. Daugiau jokių apgadinimų nenurodė. Atlikę įvykio vietos apžiūrą, pranešėjo apklausą išvyko. Pranešėjas medicininės pagalbos atsisakė. Apsidairius ir pavaikščiojus įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėjo (t. 1, b. l. 119-120).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025-04-30 apie 9 val. 25 min., ties adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, S. Š. vairuojant automobilį FORD TRANZIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei bandant atlikti apsisukimo manevrą, (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu atvažiavo automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K.. Minėto automobilio BMW vairuotojas pradėjo signalizuoti automobilyje įrengtu garso signalu, aplenkęs automobilį FORD TRANZIT užtvėrė jam kelią, o po kelių akimirkų išlipęs iš minėto automobilio, pradėjo šaukti, kad FORD TRANZIT automobilio vairuotojas nemoka vairuoti, šaukdamas bei vartodamas necenzūrinius žodžius bandė suduoti smūgį vairuotojui S. Š. į veido sritį, tačiau šis smūgio išvengė. Vėliau iš nenustatytos kojos, vieną kartą spyrė į automobilio FORD TRANSIT priekinį bamperį, vieną kartą iš nenustatytos rankos trenkė į priekines, vairuotojo pusės dureles, tokiu būdu apgadindamas transporto priemonę. Šiuo metu padaryta žala turtui nėra aiški, ją patikslins tyrimo eigoje. S. Š. nurodė, jog po įvykusio konflikto, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įsėdo į minėtą automobilį ir pasišalino kryptimi link centro. Įvykį matė netoliese buvę V. B. bei D. B.. Tokiais savo veiksmais automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, apgadino svetimą turtą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (t. 1, b. l. 4.5.)

Iš tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių ir galimai nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens nustatymo matyti, kad 2025-04-30 patruliuojant tarnybiniu automobiliu WV TRANSPORTER, r.š „(duomenys neskelbtini),“ kartu su Kauno apskr. VPK reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėju Edvinu Maksvyčiu, apie 09 val. 45 min., radijo ryšiu iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, jog prieš 5 min vyras dideliu greičiu atvažiavo su a/m BMW v/n (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie pranešėjo, išlipęs gatvėje bandė pranešėjui trenkti bet nepataikė. Trenkė į automobilio duris, jas įlenkė. Dabar išvažiavo. Atvykus pranešime nurodytu adresu, jas pasitiko kolegų ekipažas r/š „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat vietoje buvo ir pranešėjas. Aiškinantis aplinkybes įvykio vietoje, OVS budėtojai perdavė informaciją, jog susisiekus su automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ši nurodė, jog šiuo metu šiuo automobiliu naudojasi bei jį vairuoja pastarosios draugas A. K. gim. (duomenys neskelbtini), tačiau draugo A. K. telefono numerį nurodyti atsisakė, teigė, jog norės - paskambins pats. Taip pat apie įvykį teigė nieko nežinanti. Sulaukus skambučio iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino asmuo, prisistatęs A. K. OVS budėtojui paaiškinus, jog dėl įvykusio įvykio ir buvusio konflikto, adresu (duomenys neskelbtini), asmuo turėtų grįžti į įvykio vietą ir pabendrauti su vietoje esančiais pareigūnais, A. K. bendravo mandagiai, tačiau nurodė, jog neturi laiko važinėti, jo teigimu, jokio konflikto nebuvo, jis tik išlipo iš automobilio ir pasakė „kelis žodžius“. Taip pat A. K. paaiškino, jog šiuo metu neturi laiko, todėl niekur nevažiuos, tačiau su tuo, jog buvo adresu (duomenys neskelbtini) ir jog vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - sutiko. Taip pat, A. K. atsisakė nurodyti savo dabartinę buvimo vietą, todėl, esant tokioms aplinkybėms, šiam nebuvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui. Taip pat, įvykio vietoje konfliktą matė D. B., bei V. B. Šie trumpai paaiškino, jog matė, kaip dideliu greičiu atvažiavęs automobilis BMW bei iš jo išlipęs vairuotojas vartojo necenzūrinius žodžius bei rankomis ir kojomis apgadino transporto priemonę, tačiau dėl to, jog šiuo metu yra darbo vietoje ir turi atlikti paruoštus darbus, asmenų apsiklausti nepavyko. Abiem asmenims 2025-05-06 įteikti šaukimai atvykti į Kauno apskr. VPK Kauno m. Nemuno PK, apklausai. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (t. 1, b. l. 7, 8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus nurodytu adresu matome šviesios spalvos trijų aukštų pastatą kuris pažymėtas skaičiumi ,, (duomenys neskelbtini)“. Žiūrint į pastatą nuo gatvės, kairėje pusėje, matome tamsiai pilkos spalvos ,,Ford“ automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio kairėje pusėje ant priekinių durelių viršuje matome įlenkimą, apgadinta kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį bei priekinį kairės pusės sparną. Apžiūrėjus įvykio vieta daugiau tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nepastebėta ir nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Prie protokolo pridėta fotolentelė (t. 1, b. l. 9-14).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. Š. iš jam pateiktų 4 atpažinimo nuotraukų atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 3, jį atpažįsta iš jo veido bruožų – akių formos, veido formos, barzdos, plaukų šukuosenos. Šį asmenį jis tikrai gerai įsidėmėjo. Yra tikras, kad fotonuotraukoje Nr. 3 yra tas asmuo, kuris apgadino įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir vadino jį necenzūriniais žodžiais. Nuotraukoje Nr. 3 yra A. K. (t. 1, b. l. 30-31).

Iš daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. Š. pateikė laikrodžio apyrankės dalį ir BMW vals.nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotrauką (t. 1, b. l. 32-37).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas automobilis „Ford Transit“ tamsiai pilkos spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis S. Š. parodo automobilio kairėje pusėje ant priekinių durelių viršuje 1 cm skersmens įdubimą, ir teigia, kad įdubimas atsirado, kai asmuo, kurį jis 2025-05-19 asmens parodymo atpažinti metu atpažino kaip A. K., bandė jam dešinės rankos kumščiu smūgiuoti į veido sritį, tačiau nepataikė ir rankiniu laikrodžiu kliudė priekinių durelių viršutinę dalį, taip ją įlenkdamas. Nukentėjusysis S. Š. parodo apgadintą kairės pusės šoninio vaizdo veidrodėlį ir teigia, kad A. K. kliudė dešine ranka kairės pusės šoninį veidrodėlį jį užlenkdamas, po ko veidrodėlyje atsirado veidrodėlio apdailos pažeidimas. Nukentėjusysis S. Š. parodo priekinį kairės pusės sparną ir teigia, kad kai A. K. nueidinėjo jis koja spyrė į kairės pusės sparną. Po spyrio nukentėjusysis teigia, kad atsirado priekinių grotelių pažeidimas. Prie protokolo pridėta fotolentelė (t. 1, b. l. 71-79).

Kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Taigi baudžiamojoje byloje minėtų ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant neginčytinai įrodyta, kad A. K. 2025 m. balandžio 30 d., apie 09 val. 25 min, viešoje vietoje - gatvėje ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini), aplenkęs automobilį „Ford Transit“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurį vairavo S. Š., užblokavo jam kelią, išlipęs iš savo automobilio bei priėjęs prie S. Š., vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, bei toliau elgdamasis įžūliai - vieną kartą savo ranka bandė suduoti nukentėjusiajam S. Š. į veido sritį, tačiau pastarasis smūgio išvengė, po ko sudavė ranka į automobilio „Ford Transit“ v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekines dureles, nulenkė kairės pusės šoninį veidrodėlį, bei vieną kartą koja spyrė į automobilio priekinį sparną, taip apgadindamas automobilį „Ford Transit“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1110,86 eurų turtinę žalą, tokiu būdu šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Toks kaltinamojo elgesys viešoje vietoje – mieste, darbo dienos rytą, važiuojamojoje kelio dalyje, kuria automobiliais važiavo kiti asmenys bei šalia buvo kitų asmenų, be jokios aiškios priežasties – laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgos pranašumą, niekinantį požiūrį į nukentėjusįjį, į aplinką. Akivaizdu, kad A. K., atlikdamas šiuos veiksmus, suvokė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo. Apklausti liudytojai patvirtino, jog kaltinamojo elgesys buvo nepriimtinas, keliantis pasipiktinimą, sutrikdė visuomenės rimtį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis A. K. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. K. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir atiduoti pagal laidavimą jo sugyventinei D. S. paaiškindamas, kad asmuo siekiantis būti laiduotoju D. S. jam daro gerą įtaką, sužinojusi apie padarytą nusikalstamą veiką padeda jam susitvarkyti su emocinėmis problemomis, jaučia jos palaikymą, ji privertė jį permastyti savo elgesį ir ateityje nekartoti savo klaidų.

Asmuo siekiantis būti laiduotoju D. S. patvirtino, kad sutinka būti laiduotoja, mano, kad kaltinamajam daro teigiamą įtaką, gyvena kartu, ateityje imsis visų įmanomų priemonių, kad nepasikartotų tokie kaltinamojo veiksmai.

Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu nustatytų aplinkybių, A. K. padarė baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu nustatytų aplinkybių, A. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir už jos padarymą kaltinamojo atžvilgiu 2025 m. balandžio 15 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Už paminėtos nusikalstamos veikos padarymą A. K. buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme. Po nuosprendžio paskelbimo, 2025 m. balandžio 30 d. kaltinamasis A. K. padarė naują tyčinę nuskalstamą veiką, numatyta BK 284 straipsnyje. Taip pat 2020 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo A. K. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, kurią yra atlikęs. Aukščiau paminėti kaltinamojo A. K. veiksmai liudija, kad šioje byloje nagrinėjamas nuskalstamos veikos padarymas nėra atsitiktinis. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės rodo, jog A. K. ne visada yra linkęsi paisyti įstatymų reikalavimų, netgi juos sąmoningai ignoruoja, nevertina galimų pasekmių, yra joms abejingas. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad atleidus tokį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad A. K. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos, leidžiančios taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, o atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bausmės tikslai nebus pasiekti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai reiškia, kad nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos būtinos sąlygos negalimas ir kaltinamojo atleidimas nuo atsakomybės pagal laidavimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, bei atlygimo padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis A. K. anksčiau teismo teistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 126-128), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (t. 1, b. l. 129, 130), dirba. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pirmą kartą teisiamam kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros. Bausmės dydis nustatytinas žymiai didesnis už laisvės apribojimo bausmės minimumą (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai pagal BK 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintus įpareigojimus. Laivės apribojimo bausme skiriamų įpareigojimų bei draudimų tikslas – įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, be kita ko, pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tai yra savo tikslų ateityje siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. K. įpareigotinas įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinių reikalų ir darbo ministerijos, bei įpareigoti laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kadangi kaltinamasis kaltę nuskalstamos veikos padaryme prisipažino, jo atžvilgiu taikytinos BK 64(1) straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina 1/3.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 pagrindu paskirta bausmė subendrintina su 2025 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo A. K. priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1110,86 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės atstovas S. Š. pareiškė, kad atsisako pareikšto civilinio ieškinio, nes kaltinamasis atlygino padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, jog civilinio ieškovo atstovas atsisakė pareikšto civilinio ieškinio, procesas dėl civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 112 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. Š. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. K. priteisti jo naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 63-67).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Pripažinus A. K. padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo S. Š. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodė, kad jo patirtą neturtinę žalą sudaro patirtas didelis stresas, dvasiniai išgyvenimai, problemos dėl pakilusio po įvykio kraujospūdžio, turėti nepatogumai vykstant į apklausas ikiteisminio tyrimo metu, psichologinis spaudimas. Dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, tačiau jokių duomenų, apie tai, kad patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė liekamąjį sveikatos pakenkimą, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma neproporcinga patirtiems dvasiniams išgyvenimams, todėl nukentėjusio S. Š. prašoma priteisti suma mažintina iki 500 eurų vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros.

Be kita ko, civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti ir nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 1101,10 Eur.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Š. advokato padėjėjai Kristinai Linkevičienei už civilinių ieškinių parengimą, pasirengimą baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje, jo atstovavimą teisiamuosiuose posėdžiuose, kelionės išlaidas į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse, sumokėjo 1101, 10 Eur (PVM sąskaitos faktūros Nr. 0705, 0714) (t. 2, b. l. 7, 38, 39).

Atsižvelgiant į tai, kad advokato padėjėja Kristina Linkevičienė susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, parengė du civilinius ieškinius, nukentėjusįjį atstovavo dvejuose teisiamuosiuose posėdžiuose vykusiuose Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Kaišiadoryse, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo S. Š. prašoma priteisti 1101,10 Eur suma teisinei pagalbai apmokėti neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato bei advokato padėjėjo atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiosios interesus bei rengiant procesinius dokumentus. Todėl nukentėjusiojo S. Š. patirtos 1101,10 Eur advokato padėjėjos atstovavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo A. K..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: trys CD su vaido įrašu, telefonų išklotinėmis, esantys vokuose baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikrodžio apyrankės dalis, esanti voke baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinių reikalų ir darbo ministerijos, bei įpareigoti laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinių reikalų ir darbo ministerijos, bei įpareigoti laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje mažintina 1/3 ir skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje prie socialinių reikalų ir darbo ministerijos, bei įpareigoti laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje prie socialinių reikalų ir darbo ministerijos, bei įpareigoti laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje iš dalies pridėti 2025 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalį - 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinių reikalų ir darbo ministerijos, bei įpareigoti laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš A. K. nukentėjusiojo S. Š. naudai 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo ieškinį atmesti.

Procesą dėl civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio nutraukti (BPK 112 straipsnio 3 dalis).

Priteisti S. Š. iš A. K. 1101,10 Eur (vieną tūkstantį šimtą vieną eurą 10 centų) advokato padėjėjos atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 CD su vaido įrašu ir telefonų išklotinėmis, esančius vokuose prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikrodžio apyrankės dalį, esančią voke baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.