- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2-10733-723/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03064-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Atsakovas
- Ž. G.
- Ieškovas
- VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto
- Kategorijos
- 1.3.9.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos ieškinį atsakovei Ž. G. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019-08-28 sprendimo Nr. DGKS-5372 dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla pareikštu ieškiniu atsakovei Ž. G. prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019-08-28 sprendimą dalyje dėl atsakovei priteistos neturtinės 300,00 Eur žalos.
Ieškinyje nurodė, kad 2009-09-14 atsakovė su ieškovu sudarė darbo sutartį, kurioje susitarė dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė pareigybių aprašymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-04-12 įsakymu Nr. A1-177 „Dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodikos patvirtinimo“, Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ugdymui, skyrių vedėjų pareigybių aprašymai, 2019-05-10 ieškovo direktoriaus įsakymu Nr. K-304 buvo patvirtintas Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus praktinio mokymo vadovo pareigybės aprašymas, kurio 4.13 p. nustato, kad už savo veiklą praktinio mokymo vadovas atsiskaito Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus vedėjui. 4.15 p. nustato, kad praktinio mokymo vadovas privalo vykdyti visus Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus vedėjo pavedimus ir kitas teisės aktuose praktinio mokymo vadovui nustatytas funkcijas. Apie šį pakeitimą atsakovė buvo informuota 2019-05-10 raštu Nr. IS-200. 2019-05-17 pranešimu atsakovė informavo ieškovą, kad nesutinka su pakeitimais. Vėliau ieškovas 2019-05-20 raštu Nr. IS-205 „Apie pareigybės aprašymo pasikeitimą“, kuriuo buvo patikslintas 2019-05-10 raštas Nr. IS-200, informavo atsakovę, kad dėl ieškovo 2019-05-10 įsakymu Nr. K-304 patvirtintos Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus praktinio mokymo vadovo pareigybės aprašymo atsakovės 2009-09-14 sudarytos darbo sutarties Nr. DS-624 būtinosios ir papildomos darbo sutarties sąlygos nesikeičia.
Atsakovė 2019-08-09 pateikė Darbo ginčų komisijai prašymą, kuriuo prašė: (1) pripažinti, atsakovės darbo sutarties pakeitimą neteisėtu, t.y. konstatuoti, Darbdavio neteisėtus veiksmus, (2) įpareigoti ieškovą vykdyti iki pakeitimo galiojusią, t.y. vadovaujantis atsakovės pasirašytais pareiginiais nuostatais paremtą darbo sutartį, (3) atsakovei, iki skundo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo išėjus iš darbo savo noru, pripažinti ieškovo veiksmus, pakeičiant darbo sutarties sąlygas, buvus neteisėtus, (4) nustačius neteisėtus ieškovo veiksmus, pripažinti, kad atsakovė atleista iš darbo be darbuotojo kaltės pagal 57 str. 1 d. 3 p. ir priteisti pagal šį straipsnį atsakovei priklausančias išmokas, (5) nepripažinus, jog atsakovė atleista iš darbo pagal 57 str. 1 d. 3 p. bei nepriteisus atsakovei išeitinės išmokos, priteisti turtinę žalą, kuri sudaro atsakovės negautų dviejų atsakovės vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir vieno mėnesio išmoka iš garantinio fondo, (6) priteisti neturtinę žalą.
2019-08-09 (tą pačią dieną, kuomet atsakovė pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai) atsakovė pateikė ieškovui prašymą atleisti ją iš darbo vadovaujantis LR DK 53 straipsnio 2 dalies ir 55 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2019-08-26 dienos. Ieškovas patenkino prašymą ir 2019‑08‑26 nutraukė darbo sutartį su atsakove vadovaujantis LR DK 53 straipsnio 2 dalies ir 55 straipsnio 1 dalies nuostatomis (t. y. pačios atsakovės prašymu) bei atsakovei išmokėjo visas priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, jog 2019-08-26 darbo santykiai tarp šalių pasibaigė pačios atsakovės prašymu, atsakovės reikalavimai (1-5) tapo nebeaktualūs, todėl Darbo ginčų komisija savo 2019‑08-28 sprendimu juos atmetė. Tačiau komisija savo sprendimu atsakovei priteisė iš ieškovo 300,00 Eur neturtinę žalą. Darbo ginčų komisija savo sprendime nurodė, kad „Darbo ginčų komisija pripažįsta, kad ieškovė įrodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė neturtinės žalos (stresą išgyvenimus dėl savo ateities darbovietėje, nesiskaitymo su jos, kaip darbuotojos teisėmis), jos išorinė išraiška - gautas 2019 m. birželio 13 d. laikinas nedarbingumas (ligos kodas - G90.9 Automoninės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas, anamnezė: „skausmai širdies plote, nerimas, plakimai, trūksta oro. Pablogėjo po streso darbe“). Darbo ginčų komisija mano, kad nagrinėjamoje byloje 300 Eurų neturtinė žala yra pakankama satisfakcija patirtai neturtinei žalai kompensuoti.“
Ieškinyje akcentavo, kad darbo ginčų komisijos teiginiai, jog ieškovas neva tai atsakovei sukėlė stresą yra neatitinkantys realybės, kadangi ieškovas niekada jokiais veiksmais to negalėjo atlikti. Atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 - 31 dienomis (5 darbo dienos), 2019 m. liepos 8-26 dienomis (15 darbo dienų) buvo apmokamose atostogose. Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 13 - 21 dienomis (7 darbo dienos), 2019 m. liepos 29 - rugpjūčio 21 dienomis (17 darbo dienų) sirgo. Taigi, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė atostogavo arba nebuvo darbe dėl ligos 44 darbo dienas, kai tuo tarpu dirbo tik 19 dienų, taigi didžiąją laiko dalį atsakovė atstogavo arba nebuvo darbe dėl ligos, todėl ieškovas (jo vadovas, tiesioginiai vadovai bei kiti darbuotojai) negalėjo atsakovei sukelti jokio streso. Tuo metu, kai atsakovė buvo darbe su ieškovo vadovu atsakovė bendravo tik kiek, kiek to reikėdavo vykdyti užduotis, o bendravimas buvo dalykiškas.
Atsakovė kartu su 2019-08-25 prašymu į bylą pateikė medikės išvadą, kuri tikėtina surašyta, vadovaujantis pačios atsakovės įvardintais simptomais, (t.y. skausmai širdies plote, nerimas, trūksta oro, širdies plakimas), kurioje nurodyta, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2019-06-13 iki 2019-06-18 (5 darbo dienas) nedarbinga buvo dėl neva tai jai sukelto streso. Tačiau pateikta pažyma yra tik pirminis medikės vertinimas, atsižvelgus į pačios atsakovės išsakytus, galimai jaučiamus simptomus, o šį faktą patvirtina, pačioje pažymoje padarytas medikės įrašas „G90.9 Autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas, nepatikslintas, nustatymo data, 2019-06-13“. Dar daugiau, atsakovės pateiktos medikės išvados 3.5 punkte yra konstatuota diagnozė „J04.1 Ūminis tracheitas, nustatymo data 2019-06-13“ pažymėtina tai, jog ūminis tracheitas pasireiškia tokiais simptomais: noras atsikosėti, dusulys, galvos skausmas, galvos svaigimas, krūtinės skausmas ir kt. (žr. nuorodą http://www.visivaistai.lt/Ligos/Ūminis_tracheitas/45). Taigi ūminio tracheito simptomai sutampa su atsakovės išsakytais simptomais, kurie neva tai galėjo būti sukelti streso.
Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu Darbo ginčų komisijose nenurodė nei vieno atvejo ar faktinės aplinkybės, kuomet ieškovas, kokiais nors savo veiksmais būtų sukėlęs atsakovei stresą. Atsakovė į bylą pateikė vienintelę medikės pažymą, kurioje, kaip jau buvo minėta, yra aiškiai konstatuota diagnozė „J04.1 Ūminis tracheitas, nustatymo data 2019-06-13“, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje dėl Atsakovei priteistų 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo turi būti naikintinas.
Atsakovė savo teiginius neva ieškovas jai sukėlė stresą grindė tik prielaidomis, nepateikdama į bylą jokių faktinių įrodymų, todėl nagrinėjamu atveju taikyti civilinę atsakomybę atlyginti neturtinę žalą nėra jokio teisinio pagrindo. Darbo ginčų komisija konstatuodama, kad ieškovas neva tai atsakovei sukėlė stresą, vadovaujasi tik paminėta medikės išvada, kurioje kaip jau minėta yra konstatuota liga, kurios sukelti negalėtų neva patirtas stresas. Darbo ginčų komisija nenurodo jokių kitų argumentų, kuriais būtų įrodytas ieškovo netinkamas elgesys atsakovės atžvilgiu, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimas priteisti atsakovei 300 eurų neturtinę žalą, nenurodant jokių ieškovo kaltų veiksmų, turi būti naikintinas.
2. Atsakovė Ž. G. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2009‑09‑14 su ieškovu sudarė darbo sutartį Nr. DS-624, kurioje susitarė dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Darbo santykių eigoje darbo sutartis šalių susitarimu buvo nuolat keičiama, atsižvelgiant, tiek į darbo apmokėjimo sąlygų keitimą, tiek į atsakovės karjeros perspektyvas. Keičiant šias sąlygas nuolat buvo iš esmės pakeičiamos ir atsakovės darbo funkcijos, kurios konkrečiam darbuotojui (pareigybei) detalizuotos darbuotojo pasirašytuose pareigybės aprašyme (toliau – Pareiginiai nuostatai). Tačiau visą laiką keičiant darbo sutartį ir (ar) pareiginius nuostatus, pakeitimai buvo atliekami šalims neprieštaraujant, t. y. vienai darbo sutarties šaliai pasiūlius, o kitai sutikus.
2019-05-10 atsakovė gavo ieškovo pasiūlymą „Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo“ Nr. IS-200, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsniu bus keičiamos darbo sutarties sąlygos, o konkrečiai atsakovės pareigybės aprašymas (Pareiginiai nuostatai), kuriame nurodomos ir pareigybei priskirtinos darbo funkcijos bei kiti reikalavimai. Tuo pačiu nurodoma, jog apie savo sutikimą ar nesutikimą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis privalu Darbdaviui pranešti iki 2019-05-17. Įvertinusi pateiktą Darbdavio pasiūlymą bei pridedamus dokumentus (padariusi Pareiginių nuostatų lyginamąją analizę), ir tai, kad didele apimtimi keičiasi darbo funkcijos, kaip viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų, įskaitant, bet neapsiribojant, administravimo funkcijos, kaip vieno iš administracijos darbuotojo funkcijos panaikinimas, pareigybės pavaldumas, sprendimų priėmimo teisė, kontrolės funkcijos panaikinimas, darbuotojui, kaip atskiram subjektui nesuteikiamos jokios teisės (pvz. reikalauti, kad skyrių darbuotojai laiku pateiktų dokumentus ar teikti mokyklos vadovui pasiūlymus dėl darbuotojų skatinimo ir pan.), įrašytas kalbos lygio nustatymas (tačiau šiuo atveju Darbdavys nesikonsultavo su Darbuotoja apie kvalifikacijos tobulinimą jei kalbos lygis neatitiktų reikalavimų) ir kt., atsakovė pateikė nesutikimą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, taip įvertinusi galimas pasekmes ir pilnai sutikdama su ta aplinkybe, kad Darbdavys atleis atsakovę iš darbo be darbuotojo kaltės vadovaujantis LR darbo kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka ir išmokės 2 vidutinių atlyginimo dydžių kompensaciją.
Tačiau Darbdavys nesilaikydamas LR darbo kodekso normų, primigtinai reikalavo, jog atsakovė pasirašytų darbo sutarties pakeitimą, priiminėjo lokalinius teisės aktus nurodančius vykdyti funkcijas su kuriomis atsakovė nesutiko, vykdė nuolatinį psichologinį spaudimą. Atskiri darbuotojai grasino administraciniais sprendimas (nuobaudomis) bei savo veiksmais kūrė nuolatinę įtampą atsakovės darbovietėje. Darbdavys nesiėmė jokių priemonių dėl atsakovės atleidimo iš darbo Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, bei taip siekė paveikti Darbuotoją, jog ji išeitų iš darbo savo noru bei netektų garantijos į išeitinę išmoką bei į ilgalaikio darbo išmoką atsižvelgiant į nepertraukiamą darbo stažą pas Darbdavį, kuris buvo 9 metai ir 11 mėnesių. Taigi atsižvelgdama į tai atsakovė nusprendė pasinaudoti savo teise ir kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo ginčo dėl teisės. 2019-08-28 Komisija priėmė sprendimą, kur atsakovės prašymą (skundą) tenkino iš dalies, t. y. a) Išieškojo ieškovės (šiuo atveju atsakovės) naudai iš atsakovės (šiuo atveju ieškovo) 300 eurų neturtinės žalos; b) Nutraukė ieškovės (šiuo atveju atsakovės) prašymo dalį dėl įpareigojimo vykdyti darbo sutartį; c) Atmetė ieškovės (šiuo atveju atsakovės) prašymą likusioje dalyje, kaip nepagrįstą.
Atsakovės darbo trukmė pas Darbdavį buvo 9 metai ir 11 mėnesių, nuobaudų atsakovė neturėjo, bet priešingai buvo nuolat skatinama bei atsižvelgiant į darbo rezultatus buvo nuolatinės laipsniškos karjeros perspektyvos. Atsakovė darbo metu nuolat patyrė Darbdavio psichologinį spaudimą, jai, Darbdaviui pažeidžiant Darbo apmokėjimo tvarką nustatytą įstaigoje, buvo vienašališkai sumažintas darbo užmokesčio priedas, jai neteisėtai buvo pakeistos darbo sutarties sąlygos, taip pat vėliau buvo verčiama dirbti pakeistomis (neteisėtai) darbo sutarties sąlygomis, jai buvo norima taikyti administracijos prievartą (taikyti nuobaudas), kas savaime kėlė stresą bei neatlaikius nuolatinės stresinės būsenos pablogėjo sveikata, todėl ieškovei teko kreiptis į medikus, kurie, konstatavę šią aplinkybę, išdavė nedarbingumo pažymas, todėl neturtinės žalos kilimo faktas Komisijos konstatuotas teisingai.
Dėl neteisėtų darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir spaudimo darbovietėje vykdyti atsakovės, kaip Darbuotojas nesulygtas pareigas atsakovei buvo sukeltas netikrumas dėl savo ateities, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, jai pablogėjo sveikata, atsirado miego sutrikimai, atsirado skausmas širdies plote ir intensyvus jos plakimas, oro trūkumas bei kiti sveikatos pakitimai, todėl ji kreipėsi į medikus. Viešojoje įstaigoje Centro poliklinika, kurioje dirba atsakovės gydytoja, atsakovės apsilankymo metu, jai pasiskundus nuolat blogėjančia sveikata, gydytoja atsakovei nustatė autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimą (ligos kodas G90.9).
Autonominė (vegetacinė) nervų sistema yra atsakinga už pagrindinių vidaus organų įnervavimą. Ši nervų sistema užtikrina, kad mūsų širdis, skrandis, plaučiai, lytiniai ir kiti gyvybiškai svarbūs organai veiktų tiek kiek reikia tada kai reikia. Sutrikus vegetacinei nervų sistemai, gali pasireikšti įvairiausi vidaus organų sutrikimai: spazmo jausmas gerklėje ir kaklo srityje, padidėjęs rūgštingumas, virškinimo, kvėpavimo, menstruacijų sutrikimai moterims ir lytinės funkcijos sutrikimai vyrams. Ligonį gali varginti ir įvairūs simptomai: krūtinės, galvos skausmas, svaigimas, galūnių šalimas, oro trūkumo jausmas, nervingumas, silpnumas, nuovargis, pernelyg didelis prakaitavimas, nemiga, dirglumas, diskomforto jausmas žmonių minioje ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, kad autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas žmogui gali sukelti migreną. Vegetacinė (autonominė) nervų sistema veikia savaime, nepriklausomai nuo žmogaus valios, tačiau yra stipriai susijusi su mūsų emocijomis (nerimu, baime, pykčiu ir pan.). Ji valdo visus vidaus organus: reguliuoja jų veiklos intensyvumą taip, kad organizmas galėtų tinkamai apsirūpinti energija ir esant reikalui kovoti su išorės jėgomis. Pasak medikų, galima teigti, kad vegetacinė nervų sistema atlieka tris labai svarbias funkcijas. Pirma, valdo visus vidaus organus ir jų sistemas (širdies plakimą, skrandžio sulčių išsiskyrimą, prakaitavimą ir pan.). Antra, apsaugo nuo jutimų, ateinančių iš dirbančių vidaus organų. Jeigu vegetacinė nervų sistema yra pažeista, žmogus pradedame jausti net normalų savo vidaus organų darbą, pavyzdžiui, širdies plakimą ramybės būsenoje. Trečia, į ką medikai atkreipia dėmesį, kad vegetacinė nervų sistema mobilizuoja organizmo veiklą išorinės grėsmės metu. Daugeliui žmonių galima aiškiai nustatyti psichologinį stresą, egzistuojančius sunkumus ar problemas, kurie gali turėti ryšį su nurodytu sutrikimu. Daugelis gydytojų sutartinai teigia, kad šią ligą gali sukelti nuolatinis stresas darbe, kas atsakovės atveju yra akivaizdu.
Ieškovas ieškinyje kvestionuoja faktą, jog autonominės nervų sistemos sutrikimas, nepatikslintas (G90.9), buvo nustatytas pagal pačios atsakovės išsakytus, galimai jaučiamus simptomus. Tačiau atsakovei visiškai nesuprantamas šis ieškovo argumentas, nes pagal ieškovo logiką pacientas atėjęs pas gydytoją turėtų tylėti, o medicinos personalas jam diagnozę nustatytų vien tik į jį pažiūrėjus. Atsakovei nustatyta diagnozė autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimą (ligos kodas G90.9) pagal tarptautinį ligų klasifikatorių (toliau – TLK) priskiriama nervų sistemos ligoms (G00- G99), 6 skyrius, kurį sudaro 11 poskyrių. Atsakovei nustatyta liga Autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas, nepatikslintas yra nustatytas poskyryje „Kiti nervų sistemos sutrikimai“. Ieškovas ieškinyje kvestionuoja gydytojos įrašytą diagnozę, o konkrečiai žodį nepatikslintas. Tačiau šeimos gydytojas, vadovaudamasis 2005-12-22 (aktuali redakcija nuo 2019-05-01) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „šeimos gydytojas“ patvirtinimo“ 14.10.83 papunkčiu turi gebėti įtarti, diferencijuoti, diagnozuoti ir gydyti šiuos sveikatos sutrikimus, būkles ir ligas, prireikus pasitelkdamas kitus asmens sveikatos priežiūros specialistus - riešo kanalo tunelinį sindromą ir kitas nekomplikuotas periferinės nervu sistemos ligas. Periferinę nervų sistemą sudaro dvi dalys - somatinė ir autonominė. Taigi nustatęs tokią diagnozę šeimos gydytojas įrašo ligos kodą ir šio kodo pavadinimą. Ieškovas šiuo atveju kvestionuoja ne pačią atsakovės savijautą, bet ligos pavadinimą (kodą). Šeimos gydytojas nustatęs pacientui diagnozę įprastai įrašo ligos kodą (su 9 po taško) bei pavadinimą, kuri būna „nepatikslinta“ (pvz. J06.9 Ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nepatikslinta) , tačiau tai nereiškia, kad liga nenustatyta.
Papildomai ieškovo kvestionuojama bei nurodoma atsakovei nustatyta diagnozė yra ūminis tracheitas. Ieškovas nurodo, kad ūminio tracheito simptomai sutampa su atsakovės išsakytais simptomais bei nurodo šių teiginių šaltinį (internetinis portalas visivaistai.lt). Tačiau nurodytame šaltinyje prie simptomų yra nurodoma – karščiavimas lojantis kosulys, noras atsikosėti, užkimimas, stridoras, tachipnėja (dažnas kvėpavimas), kosulys, gerklės skausmas, leokocitų padaugėjimas kraujyje, dusulys, cianozė, užkimimas, galvos skausmas, galvos svaigimas, krūtinės skausmas, ausies skausmas, o atsakovė besikreipdama į šeimos gydytoją nurodė - skausmai širdies plote, nerimas, plakimai, trūksta oro, pablogėjo po streso darbe. Taigi nei vienas iš Atsakovės šeimos gydytojai nurodytų simptomų neatitinka ūminio tracheito požymių, o ši liga buvo nustatyta tik apžiūrint atsakovę šeimos gydytojai, kuomet atsakovė atvyko būdama užkimusi ir sausai kosinti. Taigi atsakovė įrodė, jog ji patyrė neturtinę žalą, priešingai nei teigia ieškovas, todėl ieškovo ieškinys turi būti atmestas.
Atsakovė apie keičiamas darbo sutarties sąlygas sužinojo 2019-05-10, kai gavo pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, todėl 2019-08-09 po visų pastangų susitarti su Darbdaviu taikiai ir išspręsti kilusius ginčus kreipėsi į Komisiją. Komisija 2019-08-28 sprendime konstatavo, kad „Akivaizdu, kad 2019 m. gegužės 10 d. pareigybės aprašymu buvo pakeistas ieškovės kompetencijų autonomijos ir atsakomybės lygis, nes iki to laiko ieškovė buvo atsakinga už visos įstaigos praktinio mokymo vykdymą ir koordinavimą (2014 m. gruodžio 17 d. pareigybės aprašymo 4 p., 6 p.), o pagal naują pareigybės aprašymą - tik už Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus. Nors 2019 m. gegužės 10 d. pareigybės aprašyme ši nuostata expressis verbis neišreikšta, tačiau iš naujo pareigybės hierarchinio pavaldumo akivaizdu, kad ieškovės nurodymai kitų skyrių vedėjams ir darbuotojams nebus privalomi. Vadinasi, ieškovei nebuvo pakeistas tik pavaldumas, bet ir funkcijų ir atsakomybės apimtys.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad „sutinka, jog 2019 m. gegužės 10 d. atsakovės įsakymu Nr. K- 304 patvirtintame Praktinio mokymo vadovo pareigybės aprašyme ieškovės privalomų atlikti funkcijų formuluotės yra aprašytos kitaip, tačiau pagal funkcijų turinį šios funkcijos yra tapačios ", tačiau šio teiginio konkrečiais pavyzdžiais negrindė. Palyginus 2014 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. pareigybės aprašymus, akivaizdu, kad iš ieškovės buvo atimta kontrolės funkcija (2014 m. gruodžio 17 d. pareigybės aprašymo 3 p., 6 p., 10.5 p., 10.8 p., 11.4 p.), iš 2019 m. birželio 28 d. patvirtintos Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos darbuotojų pavaldumo schemos matyti, kad ieškovė iš administracijos darbuotojų (administracijos pareigūno) buvo priskirta prie darbuotojų kategorijos, o tai suponuoja visiškai naują darbo funkcijų kokybę - administracijos darbuotojo profesinio mokymo organizavimas ir koordinavimas įstaigos mastu pasižymi aukščiausiu atsakomybės ir savarankiškumo lygiu, o profesinio mokymo organizavimas ir koordinavimas viename iš skyrių, neturint hierarchinio pavaldumo prieš profesijos mokytojus ir būnant pavaldžiam įstaigos vadovui per 3 pakopas, reiškia tik administracijos darbuotojų sprendimų vykdymą. Darbo ginčų komisija pripažįsta, kad šis darbo funkcijų kokybės pakeitimas (administracijos atstovas – skyriaus darbuotojas) nusako, jog 2019 m. gegužės 10 d. nauju pareigybės aprašymu buvo pakeista ieškovės būtinoji darbo sutarties sąlyga - darbo funkcijos.
Darbo ginčų komisija atkreipia dėmesį, kad atsakovė neįrodė teisėto pagrindo patvirtinti naują ieškovės pareigybės aprašymą buvimo – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. Al-177 „Dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta pareigybių aprašymų metodika viešosioms įstaigoms nėra taikoma, 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-109 patvirtinta nauja įstaigos darbuotojų pavaldumo schema nesuderinta visuotiniame dalininkų susirinkime (įstaigos įstatų 42.17 p.), o tai reiškia, kad 2019 m. gegužės 10 d. patvirtintu pareigybės aprašymu ieškovės hierarchinis pavaldumas, o tuo pačiu ir visas pareigybės aprašymas, buvo pakeistas neteisėtai.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, darbo ginčų komisija pripažįsta, kad atsakovė 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. K-304 patvirtino ieškovės naują pareigybės aprašymą, kuriame pakeitė ieškovės hierarchinį pavaldumą, neturėdama teisėto pagrindo – nesuderinus naujos įstaigos struktūros su dalininkų susirinkimu (įstaigos įstatų 42.17 p.). Be to nauju ieškovės pareigybės aprašymu pakeitė ieškovės darbo sutarties būtinąją sąlygą – darbo funkcijas: perkėlė ieškovės poziciją iš administracijos pareigūnų kategorijos į darbuotojų kategoriją, atimdamas iš ieškovės visas kontrolės funkcijas bei savo darbo organizavimo autonomiją, bei palikdamas profesinio mokymo organizavimą ir koordinavimą tik viename iš įstaigos skyrių. Šių išvadų pagrindu tenkinamas ieškovės prašymas dalyje dėl darbo sutarties sąlygų (darbo funkcijos) pakeitimo (atlikto atsakovei patvirtinus 2019 m. gegužės 10 d. nauja pareigų aprašymą) pripažinimo neteisėtu.“ Taigi kaip matyti neturtinė žala kilo iš neteisėtų darbdavio veiksmų pakeičiant darbo sutarties būtinąsias sąlygas - darbo funkcijas.
Vertinant atsakovės metinius pasiekimus profesinėje srityje, nuo kurių priklauso jos metinis priedas, ji buvo įvertinta gerai ir jai paskirta 12 procentų kintamosios dalies priemoka prie pareiginės algos. Pastaroji veiklos ataskaita buvo suderinta su darbo taryba ir Darbdavys 2019-03-06 priėmė įsakymą patvirtindamas šias išvadas. Tačiau 2019-04-01 Darbdavys vienašališkai bei pažeisdamas Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos patvirtintos 2018-11-07 įsakymu Nr. V-157 „Dėl Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos patvirtinimo“ 33.2. papunkčio reikalavimą, kuris numato, tai, kad gerai įvertintam darbuotojui turi būti nustatytas ne mažesnis nei 10 procentų ir ne didesnis nei 50 procentų priedas bei nesuderinęs su darbo taryba, priėmė įsakymą sumažindamas ieškovei skirtą kintamosios dalies priemoką iki 6 procentų. Tokiam sprendimui priimti jokių objektyvių priežasčių nebuvo ir atsakovė apie jas nežinojo. Atsakovė pripažįsta, kad šio fakto darbo ginčų komisijoje neskundė, nenorėdama aštrinti santykių su Darbdaviu, tačiau mano, kad teismas turėtų atsižvelgti ir į tai.
Po to, kai atsakovė nesutiko dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ieškovas atsakovei įteikė pranešimą pasiaiškinti, kodėl ji nevykdo užduočių, nors gerai žinojo, kad ji nesutiko dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis bei nutekino parengtą įsakymą dėl drausminio įspėjimo, nors jo ir nepriėmė. Ieškovas nei karto nesistengė su atsakove bendrauti tiesiogiai ir rasti išeitį iš susidariusios situacijos bei priimti abiem pusėms priimtiną sprendimą.
Atsakovė neneigia aplinkybės, kad prašymą nutraukti darbo sutartį pateikė vadovaudamasi LR DK 53 straipsnio 2 dalies ir 55 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau, nori pabrėžti, kad tai nebuvo laisvas ir nepriklausomas atsakovės apisprendimas nutraukti darbo santykius, t. y. šis veiksmas nebuvo atsakovės laisvos valios išraiška, todėl tai iš principo neatitiko darbo sutarties nutraukimo, kurį reglamentuoja 55 straipsnis, sampratos. Šio prašymo pateikimą lėmė tendencingi ir neteisėti darbdavio veiksmai nukreipti prieš atsakovę.
Priteisiant neturtinę žalą buvo nustatytos visos neturtinę atsakomybę lemiančios sąlygos, t. y. žala, kuri pasireiškė atsakovei nustačius autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimą, ieškovo neteisėta veikla - neteisėtai pakeistos darbo sutarties sąlygos, priežastinis ryšys - atsakovės patirtas stresas dėl neužtikrintumo darbe dėl neteisėtai pakeistų darbo sutarties sąlygų ir streso sukeltos ligos bei ieškovo kaltė, kuomet jis veikė pažeisdamas įstaigos nuostatus ir darbo apmokėjimo tvarką tvirtindamas, tiek kintamąjį darbo užmokesčio priedą, tiek įstaigos struktūrą.
3. Teismo posėdyje ieškovo atstovas adv. pad. V. L. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad DGK dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo priėmė neteisingą sprendimą, pasivadovavo vieninteliu dokumentu – medikės išvada. Išvadoje aiškiai yra konstatuotas susirgimas, t.y. ūminis tracheitas, kuris negali būti sukeltas kažkokio streso ar kitokių veiksmų, kuriuos galėjo sukelti ieškovas. DGK sprendime konstatavo tik vieną teiginį, kad ieškovė neva tai įrodė, jog patyrė stresą ir tai atsispindi medikės išvadoje. Tačiau tai išvadoje visiškai neatsispindi. Ieškovo vadovas ir darbuotojai niekada jokiais veiksmais neatliko jokių veiksmų, kad galėtų sukelti kažkokį stresą. Vadovas visada elgėsi dalykiškai. Šiuo atveju remiamasi vieninteliu įrodymu, kuris yra abejotinas. Yra tik pačios atsakovės išsakyti teiginiai neva galėjo būti sukeltas kažkoks stresas. Atsakovė inicijavo darbo ginčą ir tą pačią dieną pateikė prašymą išeiti iš darbo. Vienu reikalavimu DGK prašė vykdyti sutartį ir tuo pačiu pateikė prašymą savo noru išeiti iš darbo. Tuo metu, kai pateikė prašymą, ji buvo nedarbingume, todėl darbdavys ar koks kitas darbuotojas su ja nebendravo. Ji išėjo iš darbo savo noru. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, liudytojų parodymų, kad ieškovas būtų naudojęs kažkokį psichologinį spaudimą, juo labiau niekada nėra išreiškęs pozicijos, kad atsakovė turi išeiti iš darbo.
Atsakovė Ž. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po DGK sprendimu priteista 300,00 Eur suma yra adekvati jos patirtai stresinei situacijai. Stresinė situaciją prasiėjo, kai gegužės mėnesį gavo iš darbdavio pranešimą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Kai ji davė nesutikimą, prasidėjo jai darbe psichologinis spaudimas. Yra gydytojos medicininis išrašas būtent dėl nervinės įtampos sukėlimo pablogėjo jos širdies ritmas, atsirado miego sutrikimai, ko pasekoje ji gavo gydymą. Ji visą naktį nemiegojo, jai permušinėjo širdį, todėl kitą dieną nuėjo pas gydytoją. Gydytoje įrašė iš jos žodžių ir jos pačios nustatytų parodymų, t.y. tą ką jai ryte patikrino – širdies pulsą, padarė kardiogramą. Ji eidavo į darbą visada su ta įtampa, nes vadovas nuolat ieškojo priekabių, kad ji neva blogai dirba, kažko neatlieka kaip jam reikia. Tai tęsėsi visus metus, nuo 2019 metų gegužės mėnesio, bet buvo ir šiek tiek anksčiau. Vadovas tiesiog pasakydavo, kad ateis ir tavo laikas ir pakeis pareigybes, kad ji nedirbs toje pozicijoje, pokalbio metu įvardijo kitą asmenį, kurį mato toje pozicijoje. Įrašų neturi, tai buvo žodinis kalbėjimas. Kai ji gavo tą pareigybės pakeitimą, tiesiog su juo nesutiko ir prasidėjo emocinis spaudimas. Ją kviesdavo pas direktorių į kabinetą, bandė priversti pasirašyti po tomis pareigybėmis. Bet ji laikėsi savo principo, kad nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis ir laukė kol darbdavys imsis veiksmų. Mokymo įstaigoje dirbo 10 metų, o toje pozicijoje tris metus, nuo 2016 metų. Buvo profesijos mokytoja, o paskui kilo karjeros laiptais ir tapo praktinio mokymo vadove. Ji dirbo gerai, buvo išrinkta ir metų pedagoge. Kintamoji dalis buvo sumažinta tik jai vienai. Dėl sumažinimo ginčo su darbdaviu neinicijavo. Iš darbo išėjo savo noru, nes jau daugiau neiškentė. Kai ji nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jai paskambino kolegė ir pasakė, kad ji (atsakovė) dirba neteisėtai ir jai bus iškviesta policija. Duomenų valdymo sistemoje užduotys niekaip vadovui neįtikdavo, buvo ieškoma priekabių, kad neva ne taip padaroma. Priežastis ta, kad ji paliktų savo darbo vietą savo noru. Jei darbdavys būtų vykdęs jos nesutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jai būtų priklausę išmokos, t.y. 2 mėnesių vidutinės algos dydžio ir plius už išdirbtus metus. Pokalbio metu jai vadovas įvardijo, ką jis mato jos darbo vietoje. Pagal internetinę mokyklos svetainę, jos darbo pozicija dabar likusi laisva.
Atsakovės atstovas adv. pad. G. Š. nurodė, kad 2019-07-11 LAT nutartyje Nr. e3K-3-238-313/2019 yra paminėta, kad neturinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ieškovė neabejotinai patyrė tiek emocinį spaudimą, tieks stresą, tiek depresiją, tiek pažeminimą darbą, kurį sąlygojo ieškovo direktorius. Darbdavys su darbuotoja elgėsi išskirtinai blogai pradedant nuo 2019 m. gegužės mėnesio, kai buvo pateiktas neadekvatus pasiūlymas dėl būtinųjų darbo sąlygų pakeitimo. Dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai negali būti įrodomi kažkokiais rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais. Pokalbiai su darbdaviu dažniausiai vyksta už uždarų durų.
Ieškinys atmestinas.
4. Byloje nustatyta, kad atsakovė Ž. G. su ieškovu VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla 2009-09-14 sudarė Darbo sutartį Nr. DS-624, pagal kurios paskutinį pakeitimą nuo 2017-02-01 atsakovė dirbo praktinio mokymo vadovo pareigose.
VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktoriaus 2015-12-31 įsakymu Nr. V-255 buvo patvirtinti praktinio mokymo vadovybės aprašymo redakcija. Su šia redakcija atsakovė Ž. G. 2016-03-07 pasirašytinai susipažino ir sutiko.
VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktoriaus 2019-03-06 įsakymu Nr. K-127, vadovaudamasis 2017-01-17 Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo 9 straipsniu ir atsižvelgdamas į mokyklos praktikos vadovės Ž. G. 2019-01-31 veiklos vertinimo išvadą Nr. DV-18, nusprendė paskirti atsakovei Ž. G. 12 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies kintamąją dalį nuo 2019-03-01 iki 2020-01-31, tačiau jau 2019-04-01 įsakymu Nr. K-199 nusprendė atsakovei skirti 6 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies kintamąją dalį nuo 2019-03-01 iki 2020-01-31.
Ieškovo VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktorius 2019‑05-10 Pasiūlymu dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo Nr. IS-200 kreipėsi į atsakovę Ž. G.. Pasiūlyme nurodė, kad mokyklos direktoriaus 2019-05-10 įsakymu Nr. K-304 buvo patvirtintas mokyklos Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus praktinio mokymo vadovo pareigybės aprašymas, todėl vadovaujantis LR DK 45 straipsniu, pateikė atsakovei pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo pagal patvirtintą pareigybės aprašymą ir paprašė savo sutikimą ar nesutikimą su šiuo pasiūlymu pateikti raštu, bet ne vėliau kaip iki 2019-05-17. Atsakovė Ž. G. 2019-05-17 atsakyme ieškovo direktoriui nurodė, kad nesutinka dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo.
Ieškovo VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktorius 2019‑05-20 atsakovei Ž. G. adresuotame Pranešime apie pareigybės aprašymo pakeitimą pakartotinai nurodė, kad mokyklos direktoriaus 2019-05-10 įsakymu Nr. K-304 buvo patvirtintas mokyklos Transporto paslaugų mokymo skyriaus praktinio mokymo vadovo pareigybės aprašymas. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pasikeitė pareigybių aprašymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-04-12 įsakymu Nr. A1-177 „Dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodikos patvirtinimo“, Mokyklos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ugdymui, skyrių vedėjų pareigybių aprašymai, buvo pakeistas ir praktinio mokymo vadovo pareigybės aprašymas. Informavo atsakovę, kad su ja 2009-09-14 sudarytos darbo sutarties Nr. DS-624 būtinosios ir papildomos darbo sutarties sąlygos nesikeičia.
2019-06-28 VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktorius įsakymu Nr. V-109 patvirtino mokyklos darbuotojų pavaldumo schemą, pagal kurią Transporto paslaugų mokymo skyriaus praktinio mokymo vadovo pareigybė pavaldi Transporto paslaugų mokymo skyriaus vedėjui.
2019-07-29 VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktorius atsakovei Ž. G. raštu nurodė, kad atsižvelgiant į Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus vedėjos G. R. 2019-06-12 tarnybinį pranešimą Nr. LD-997 bei atsakovės 2019-07-03 paaiškinimą Nr. LD-1077 ir siekiant, kad būtų vykdomos praktiniam mokymo vadovui priskirtos funkcijos bei būtų laikomasi darbo drausmės, įpareigojo atsakovę vykdyti Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus vedėjos pavedimus.
Atsakovė Ž. G. 2019-08-09 pateikė darbo ginčų komisijai prašymą: 1) pripažinti darbo sutarties pakeitimą neteisėtu, t.y. konstatuoti VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos neteisėtus veiksmus; 2) įpareigoti atsakovę vykdyti iki pakeitimo galiojusią, t.y. vadovaujantis jos pasirašytais pareiginiais nuostatais paremtą darbo sutartį; 3) jai iki prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo išėjus iš darbo savo noru, pripažinti darbdavio veiksmus, pakeičiant darbo sutarties sąlygas, buvus neteisėtus; 4) nustačius neteisėtus darbdavio veiksmus, pripažinti, kad atleista iš darbo be darbuotojo kaltės pagal Lietuvos Respublikos DK 57 str. 1 d. 3 p. ir išieškoti pagal šį straipsnį priklausančias išeitines išmokas; 5) nepripažinus, jog atleista iš darbo pagal LR DK 57 str. 1 d. 3 p. bei neišieškojus jos naudai išeitinės išmokos, išieškoti turtinę žalą, kuri sudaro jos negautų 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka ir 1 mėnesio išmoka iš garantinio fondo; 6) išieškoti 2000,00 Eur neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija 2019-08-28 sprendimu Nr. DGKS-5372 darbo byloje Nr. APS-131-15343 nusprendė: Ž. G. prašymą tenkinti iš dalies ir išieškoti jos naudai iš VšĮ Vilniaus geležinkelių transporto ir verslo paslaugų mokyklos 300,00 Eur neturtinę žalą; nutraukti ieškovės prašymo dalyje dėl įpareigojimo vykdyti darbų sutartį nagrinėjimą; likusioje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą. DGK sprendime nurodė, kad 2019-05-10 nauju pareigybės aprašymu buvo pakeista Ž. G. būtinoji darbo sutarties sąlyga – darbo funkcijos. DGK atkreipė dėmesį, kad mokykla neįrodė teisėto pagrindo patvirtinti naują Ž. G.pareigybės aprašymą buvimo – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-04-12 įsakymu Nr. A1-177 „Dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta pareigybių aprašymų metodika viešosioms įstaigoms nėra taikoma, 2019-06-28 įsakymu Nr. V-109 patvirtinta nauja įstaigos darbuotojų pavaldumo schema nesuderinta visuotiniame dalininkų susirinkime (įstaigos įstatų 42.17 p.), o tai reiškia, kad 2019-05-10 patvirtintu pareigybės aprašymu Ž. G. hierarchinis pavaldumas, o tuo pačiu ir visas pareigybės aprašymas, buvo pakeistas neteisėtai. DGK spendime pripažino, kad mokykla 2019-05-10 įsakymu Nr. K-304 patvirtino ieškovės naują pareigybės aprašymą, kuriame pakeitė jos hierarchinį pavaldumą, neturėdama teisėto pagrindo – nesuderinus naujos įstaigos struktūros su dalininkų susirinkimu. Be to, nauju Ž. G. pareigybės aprašymu pakeitė jos sutarties būtinąją sąlygą – darbo funkcijas: perkėlė jos poziciją iš administracijos pareigūnų kategorijos į darbuotojų kategoriją, atimdama iš Ž. G. visas kontrolės funkcijas bei savo darbo organizavimo autonomiją, bei palikdama profesinio mokymo organizavimą ir koordinavimą tik viename iš įstaigos skyrių. Šių išvadų pagrindu tenkino Ž. G. prašymą dalyje dėl darbo sutarties (darbo funkcijos) pakeitimo pripažinimo neteisėtu. DGK netenkino prašymo dėl turtinės žalos išieškojimo, kadangi Ž. G. darbo sutartį nutraukė pagal LR DK 55 str. 1 d. DGK sprendime nurodė, kad mokyklos veiksmai, neteisėtai pakeičiant Ž. G. darbo funkcijas, buvo tendencingi – turėjo būti žinoma, kad įstaigos vadovas struktūros be visuotinio dalininkų susirinkimo suderinimo negalėjo pakeisti. DGK pripažino, kad Ž. G. įrodė, kad dėl neteisėtų mokyklos veiksmų (pradėjo realizuoti vienašališkai pakeistas darbo sutarties sąlygas, reikalavo iš jos pasiaiškinimo dėl neteisėtai pakeistų darbo funkcijų nevykdymo priežasčių, parengė įspėjimo dėl darbo pareigų pažeidimo projektą, kurį gavo Ž. G.), patyrė neturtinės žalos (stresą, išgyvenimus dėl savo ateities darbovietėje, nesiskaitymo su jos, kaip darbuotojos, teisėmis), jos išorinė išraiška – gautas 2019-06-13 laikinas nedarbingumas (ligos kodas – G90.9 Autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas, anamneze: „skausmai širdies plote, nerimas, plakimai, trūksta oro. Pablogėjo po streso darbe“). DGK manė, kad 300,00 Eur neturtinė žala yra pakankama satisfakcija patirtai neturtinei žalai kompensuoti. DGK atmetė, kaip nepagrįstą, prašymą dalyje dėl atleidimo iš darbo pagrindo į LR DK 57 str. 1 d. 3 p. pakeitimo ir išeitinės išmokos išieškojimo, nes ieškovė iš darbo atleista pagal jos raštu išreikštą valią. DGK nutraukė prašymo dalyje dėl įpareigojimo vykdyti Ž. G. pasirašytą pareigų aprašymą nagrinėjimą LR DK 224 str. 2 d. 1 p. pagrindu.
VšĮ Centro poliklinikos E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad atsakovė Ž. G. poliklinikoje lankėsi 2019-06-13; anamnezė: skausmai širdies plote, nerimas, plakimai, trūksta oro, pablogėjo po streso darbe; matuotas kraujospūdis: 110 mm[Hg] / 70mm[HG], pulsas 68 k/min.; diagnozė: J04.1 Ūminis tracheitas, nustatymo data 2019-06-13, tipas „+“, G90.9 Autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas, nepatikslintas, nustatymo data 2019-06-13; išduotas nedarbingumo pažymėjimas (nedarbingumo laikotarpis nuo 2019-06-13 iki 2019-06-18.
2019-08-09 atsakove Ž. G. prašyme ieškovo direktoriui nurodė, kad patikslina savo 2019-08-06 prašymą „Dėl atleidimo iš darbo“ ir paprašė nutraukti 2009-09-14 darbo sutartį Nr. DS-624 vadovaujantis LR DK 53 str. 1 d. 2 p. ir 55 str. 1 d. nuo 2019-08-26. Ieškovas patenkino atsakovės prašymą ir 2019-08-26 įsakymu Nr. K-464 nutraukė darbo sutartį su atsakove vadovaujantis DK 55 str. 1 dalies nuostatomis.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Vidaus audito skyrius 2019-08-26 atsakyme į atsakovės Ž. G. kreipimąsi nurodė, kad Vidaus audito skyriui atlikus VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos veiklos ir finansinį auditą, nustatyta: 1) Mokyklos direktoriaus 2019-06-28 įsakymu Nr. V-109 patvirtinta nauja mokyklos darbuotojų pavaldumo schema nesuderinta visuotiniame dalininkų susirinkime, o tai neatitinka Mokyklos įstatų 42.17 punkto nuostatų; 2) atliktus audito procedūras, įvertinus darbuotojams pavestas funkcijas, nustatytas vienintelis atvejis, susijęs su netinkamu darbuotojo pavaldumo nustatymu: 2.3. remiantis Mokyklos praktinio mokymo vadovo pareigybės aprašymu, Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus praktinio mokymo vadovo funkcijos yra susijusios tiek su Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus, tiek ir su Verslo paslaugų profesinio mokymo skyriaus veikla, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl praktinio mokymo vadovo tiesioginio pavaldumo Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus vedėjui nustatymo teisingumo.
Dėl ieškinio pagrįstumo
5.Atsižvelgdamas į Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje pateiktą neturtinės žalos teisinę sąvoką, teismų praktikoje pažymėta, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Vien tik šalies paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Atsakovei atlygita neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir pabrėžtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Siekdamas nustatyti neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį, teismas atsižvelgia į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – neteisėtų veiksmų trukmę, pažeidimo poveikį tolesniam pareiškėjos gyvenimui, ar atsakovės teisės buvo pažeistos negrįžtamai, ar neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjos pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamu atveju.
Žemesnės instancijos teismas
6.Teismo vertinimu, byloje pateikti medicinos dokumentų išrašai patvirtino, kad atsakovė poliklinikoje lankėsi 2019-06-13. Nustatyta diagnozė: J04.1 Ūminis tracheitas, nustatymo data 2019-06-13, tipas „+“, G90.9 Autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas, nepatikslintas, nustatymo data 2019-06-13; išduotas nedarbingumo pažymėjimas (nedarbingumo laikotarpis nuo 2019-06-13 iki 2019-06-18.
Tai rodo,kad praėjus trisdešimt trims dienoms po įsakymo gavimo atsakovė jau buvo streso būsenoje,kurią įvardijo gydytojai.
Ieškovas patvirtino,kad atsakovė „nebuvo darbe dėl ligos 44 darbo dienas, kai tuo tarpu dirbo tik 19 dienų“.Tai rodo,kad atsakovės sveikatos būklė nurodomu laikotarpiu ženkliai pablogėjo.
7.Teismas konstatuoja,kad ieškovo vadovas 2019-04-01 vienašališkai bei pažeisdamas Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos patvirtintos 2018-11-07 įsakymu Nr. V-157 „Dėl Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos patvirtinimo“ 33.2. papunkčio reikalavimą, kuris numato, tai, kad gerai įvertintam darbuotojui turi būti nustatytas ne mažesnis nei 10 procentų ir ne didesnis nei 50 procentų priedas bei nesuderinęs su darbo taryba, priėmė įsakymą sumažinti ieškovei skirtą kintamosios dalies priemoką iki 6 procentų. Tokiam sprendimui priimti jokių objektyvių priežasčių nebuvo ir atsakovė apie jas nežinojo.
Šis veiksmas buvo neteisėtas ir rodo,kad ieškovo vadovas atsakovės atžvilgiu buvo subjektyvus ir vien asmeniniu veiksmu sumažino atsakovės priedą-pajamas,kas negali būti vertinama,kaip atsitiktinumas ar būtinumas.Toks veiksmas bet kokiu atveju neigiamai paveikia bet kokį darbuotoją,kai vietoj to,kad gerai dirbantis asmuo būtų skatinamas,tai jam priešingai ir nežinant mažinamas atlyginimas.Ir tai buvo ne vienkartinis vieną kartą besitęsiantis veiksmas,o trunkamas iki atsakovės išėjimo iš darbo veiksmas. Ieškovo vadovo neteisėtas veiksmas nebuvo jo paties ištaisytas.
Atsižvelgęs į šią bylos aplinkybę bei byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovė dėl neteisėto ieškovo vadovo veiksmo patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų. Šie dvasiniai išgyvenimai galėjo pasireikšti nerimu, netikrumo dėl savo ateities darbo vietoje,ko pasekoje ji ir išėjo iš darbo formaliai pati.
8. Ieškovo VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktorius 2019‑05-10 ,pasiūlydamas atsakovei darbo sutarties sąlygų pakeitimą,raštu Nr. IS-200 kreipėsi į atsakovę Ž. G. nurodė, kad mokyklos direktoriaus 2019-05-10 įsakymu Nr. K-304 buvo patvirtintas mokyklos Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus praktinio mokymo vadovo pareigybės aprašymas, todėl vadovaujantis LR DK 45 straipsniu, pateikė atsakovei pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo pagal patvirtintą pareigybės aprašymą ir paprašė savo sutikimą ar nesutikimą su šiuo pasiūlymu pateikti raštu, bet ne vėliau kaip iki 2019-05-17. Atsakovė Ž. G. 2019-05-17 atsakyme ieškovo direktoriui nurodė, kad nesutinka dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo.
DGK šią situaciją įvertino ir sprendime nurodė, kad „mokyklos veiksmai, neteisėtai pakeičiant Ž. G. darbo funkcijas, buvo tendencingi – turėjo būti žinoma, kad įstaigos vadovas struktūros be visuotinio dalininkų susirinkimo suderinimo negalėjo pakeisti.“
Ieškovas neskundė šios sprendimo dalies,kas rodo,kad jis neformaliai sutiko su tokiomis išvadomis,kurias taip pat patvirtino Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Vidaus audito skyrius 2019-08-26 savo atsakyme į atsakovės Ž. G. kreipimąsi.Auditas nurodė, kad Vidaus audito skyriui atlikus VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos veiklos ir finansinį auditą, nustatyta: 1) Mokyklos direktoriaus 2019-06-28 įsakymu Nr. V-109 patvirtinta nauja mokyklos darbuotojų pavaldumo schema nesuderinta visuotiniame dalininkų susirinkime, o tai neatitinka Mokyklos įstatų 42.17 punkto nuostatų; 2) atliktus audito procedūras, įvertinus darbuotojams pavestas funkcijas, nustatytas vienintelis atvejis, susijęs su netinkamu darbuotojo pavaldumo nustatymu: 2.3. remiantis Mokyklos praktinio mokymo vadovo pareigybės aprašymu, Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus praktinio mokymo vadovo funkcijos yra susijusios tiek su Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus, tiek ir su Verslo paslaugų profesinio mokymo skyriaus veikla, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl praktinio mokymo vadovo tiesioginio pavaldumo Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus vedėjui nustatymo teisingumo.“
2019-07-29 VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktorius atsakovei Ž. G. raštu nurodė, kad atsižvelgiant į Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus vedėjos G. R. 2019-06-12 tarnybinį pranešimą Nr. LD-997 bei atsakovės 2019-07-03 paaiškinimą Nr. LD-1077 ir siekiant, kad būtų vykdomos praktiniam mokymo vadovui priskirtos funkcijos bei būtų laikomasi darbo drausmės, įpareigojo atsakovę vykdyti Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus vedėjos pavedimus.
Teismas sutinka su DGK sprendimo ir audito išvadomis.Nėra pagrindo daryti priešingos išvados,kad Ž. G. neįrodė, kad dėl neteisėtų mokyklos veiksmų – ieškovo vadovas pradėjo realizuoti vienašališkai pakeistas darbo sutarties sąlygas, reikalavo iš jos pasiaiškinimo dėl neteisėtai pakeistų darbo funkcijų nevykdymo priežasčių, parengė įspėjimo dėl darbo pareigų pažeidimo projektą, kurį gavo Ž. G..Teismas negali teigti,kad atsakovė nepatyrė nevienkartinių neigiamų dvasinių išgyvenimų. Šie dvasiniai išgyvenimai galėjo pasireikšti nerimu dėl be pagrindo prarandamo darbo(jau pakeistas jos darbo pobūdis ir ji verčiama būti atskaitinga kitam prieš tai nebuvusiam jai priskirtam pavaldume asmeniui), netikrumo dėl savo ateities, sunkumų ateityje susirasti analogišką kvalifikaciją atitinkantį darbą.
Atkreiptinas dėmsys,kad šiuo metu atsakovės darbo funkcijas neužima joks kitas asmuo,t.y. jos darbą matomai turi atlikti kiti darbuotojai(CPK 179 str.3d.,duomneys ieškovo el.svetainėje).
9.Teismas laiko,kad ieškovo vadovas sąmoningai ir tendencingai veikė atsakovės nenaudai savavališkai veikdamas nuo 2019-04-01,kai sumažino atsakovės atlyginimą,kai 2019-05-10 surašė neteisėtą aukščiau minėtą įsakymą,kai 2019-06-28 vėl surašė neteisėtą įsakymą,liečiantį atsakovės pavaldumą.Visa tai nebuvo vienkartinis veiksmas atsakovės atžvilgiu.
Teismas laiko,kad jeigu DGK nebūtų išsprendusi atsakovės naudai neturtinės žalos priteisimo,tai neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjos pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamu atveju.Ir tos kitos aplinkybės yra nevienkartiniai neteisėti ieškovo direktoriaus veiksmai,kurie bendrąja prasme turėtų būti vertinami atskirai direktoriaus kompetencijos savo funkcijoms atlikimo prasme.Valstybėje neturi būti toleruojama sistema ar situacijos,kai gerai dirbantis ir kompetentingas darbuotojas skatinamas išeiti iš darbo jam mažinant atlyginimą,keičiant darbo sutarties sąlygas darbuotojui nesutinkant ir nesant tam realaus būtinumo ir teisėto pagrindo.
10.Ieškovas yra valstybinė institucija..Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys, institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Ieškovo argumentai, kad „darbo ginčų komisijos teiginiai, jog ieškovas neva tai atsakovei sukėlė stresą yra neatitinkantys realybės, kadangi ieškovas niekada jokiais veiksmais to negalėjo atlikti“,šiuo atveju yra nepagrįsti ir atmestini pagal nustatytas faktines bylos ir ieškovo elgesio atsakovės atžvilgiu aplinkybes,kurios paminėtos 7-9 punktuose. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtino civilinės atsakomybės subjekto (t. y. viešojo asmens – valstybės) ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės – CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1436-822/2019 ir kt.).
11.Ieškovas neįrodinėjo,o tik teigė,kad „didžiąją laiko dalį atsakovė atstogavo arba nebuvo darbe dėl ligos, todėl ieškovas (jo vadovas, tiesioginiai vadovai bei kiti darbuotojai) negalėjo atsakovei sukelti jokio streso. Tuo metu, kai atsakovė buvo darbe su ieškovo vadovu atsakovė bendravo tik kiek, kiek to reikėdavo vykdyti užduotis, o bendravimas buvo dalykiškas.“
Teismas negali laikyti dalykišku bendravimu tarp administracijos direktoriaus ir atsakovės,kai jai buvo teikiami neteisėti įsakymai,su kuriais ji net ir teisėtai nesutikdama ir tai argumentuodama,vis tiek buvo verčiama su jais sutikti ir vykdyti.
Teismas negali sutikti su tuo,kad neteisėtas įsakymas,kuriuo darbuotojas pažeminamas pareigose ir verčiamas atlikti pavedimus to administracijos darbuotojo,kuris pirminio pavaldumo lygyje nebuvo aukštesnio valdymo lygmenyje,kad tai nesukėlė darbuotojui-atsakovei streso darbe.
12.Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigdamas tai,kas nurodyta 10,11 punktuose ir dar argumentuodamas,kad „pateikta pažyma yra tik pirminis medikės vertinimas, atsižvelgus į pačios atsakovės išsakytus, galimai jaučiamus simptomus, o šį faktą patvirtina, pačioje pažymoje padarytas medikės įrašas „G90.9 Autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas, nepatikslintas, nustatymo data, 2019-06-13“. Dar daugiau, atsakovės pateiktos medikės išvados 3.5 punkte yra konstatuota diagnozė „J04.1 Ūminis tracheitas, nustatymo data 2019-06-13“ pažymėtina tai, jog ūminis tracheitas pasireiškia tokiais simptomais: noras atsikosėti, dusulys, galvos skausmas, galvos svaigimas, krūtinės skausmas ir kt. (žr. nuorodą http://www.visivaistai.lt/Ligos/Ūminis_tracheitas/45). Taigi ūminio tracheito simptomai sutampa su atsakovės išsakytais simptomais, kurie neva tai galėjo būti sukelti streso. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu Darbo ginčų komisijose nenurodė nei vieno atvejo ar faktinės aplinkybės, kuomet ieškovas, kokiais nors savo veiksmais būtų sukėlęs atsakovei stresą. Atsakovė į bylą pateikė vienintelę medikės pažymą, kurioje, kaip jau buvo minėta, yra aiškiai konstatuota diagnozė „J04.1 Ūminis tracheitas, nustatymo data 2019-06-13“, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje dėl Atsakovei priteistų 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo turi būti naikintinas.“
Teismas pilna apimtimi su tokia argumentacija negali sutikti,nes atsakovė paaiškino ir savo procesiniuose dokumentuose ir teisme,kas jai sukėlė stresą darbe,t.y. ieškovo administracijos vadovo veiksmai,siekiant ne tik pažeminti ją darbe pagal pareigas,bet ir darant spaudimą palikti darbą.
Ligonis-pacientas gydytojui paaiškina savo simptomus ir gydytojas privalo juos įrašyti į anamnesę iš asmens žodžių.2019-06-13 atsakovė neketino palikti darbą,bet jau tuo metu gydytojui įvardijo stresinę būseną darbe.Tai įvertino pagal įvykių darbe seką ir faktines aplinkybes Darbo ir ginčų komisija,kuri padarė logišką ir nuoseklią išvadą dėl darbdavio veiksmų atsakovės atžvilgiu ir dėl to kilusių pasekmių ir neturtinės žalos.
Šiuo atveju, pažeistų teisių pripažinimas atsakovei nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija dėl darbdavio administracijos vadovo veiksmų jos atžvilgiu. Teismo vertinimu DGK tinkamai įvertino atsakovo neteisėtų veiksmų įtaką pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, atsižvelgė į ginamų vertybių pobūdį. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, į teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus panašaus pobūdžio bylose, teismas konstatuoja, kad DGK priteista 300 Eur suma laikytina minimaliai adekvačia kompensuoti pareiškėjos patirtus neigiamus išgyvenimus, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės patirtai skriaudai atlyginti priteista 300 Eur suma mažintina ar turi būti parinkta kita neturtinės žalios atlyginimo forma.Todėl teismas daro išvadą,kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo ir ieškinys netenkinamas pilna apimtimi.
13.Teismas negali nepažymėti,kad ieškovo administracijos vadovas,elgdamasis atsakovės atžvilgiu neteisėtai,ko jis ir nepaneigė, ir neskundė tokių DGK ir audito išvadų,pateikė ieškinį teismui pasiryždamas sumokėti (pažymėtina ne savo asmeninius) pinigus teisininkui už paslaugas,kurios 6 kartus viršija ginčijamą sumą,valstybės sąskaita.
Tokią situaciją galima suprasti tik kaip bandymą parodyti kitiems darbuotojams,kad administracijos vadovas elgdamasis neteisėtai gali tikėtis laimėti bylą teisme būdamas neteisus ir dėl to nepatirdamas jokių finansinių nuostolių.Be abejonės teisminis ginčas yra morališkai nemalonus atsakovei ir šiai dienai jai kainavo pagrįstų finansinių išlaidų,kurias įsiteisėjus teismo sprendimui turės padengti ne administracijos vadovas asmeniškai,o valstybėToks elgesys teismo vertinamas,kaip nesąžiningas, nepriimtinas teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu, ir prieštaraujantis geros moralės ir teisingumo principams.
14.Ieškovas VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla už pareikštą ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį bei turėjo 1 815,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (1 331,00 Eur už ieškinio parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teisme; 484,00 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą).
Atsakovė Ž. G. turėjo 550,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (už susipažinimą su bylos medžiaga, konsultacijas, atsiliepimo parengimą, atstovavimą teismo posėdyje).
Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovei priteistina 550 eurų bylinėjimosi išlaidų(CPK 88,93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93,185 straipsniu, 259-270 straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei Ž. G. (a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovo Viešoji Įstaiga Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos (į.k.190971848) 550 eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.