- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-2338-653/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01112-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- G. Ž.
- Pareiškėjas
- E. J.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties panaikinimo, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. J. prašymą atsakovui G. Ž. dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. J. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-47-517/2024 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį tarp pareiškėjų E. J. ir G. Ž. dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo. Pareiškėja nurodė, kad G. Ž. nesilaikė sudarytos taikos sutarties sąlygų, nepasiima vaikų, kaip yra numatyta sutartyje, nuolat keičia nutarties sąlygas, vaikų atostogų metu neužtikrina vaikų ir mamos nustatytos bendravimo tvarkos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas G. Ž. atsiliepime į prašymą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, pažymėjo, jog jis laikosi sudarytos taikos sutarties sąlygų dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos. Nurodė, kad pareiškėja nutyli aplinkybes, dėl kurių būna neįmanoma paimti vaikų iš motinos pagal nustatytas sutarties sąlygas. Sutiko, kad buvo situacija, kuomet vaikai negalėjo bendrauti nuotolinio ryšio priemonės su mama nustatytu laiku, kadangi šalia buvo trečiųjų asmenų, kurie nenorėjo būti filmuojami, todėl atsakovas kitą dieną sudarė galimybes susiskambinti su mama, taip kompensuodamas prarastą laiką. Nurodė, kad .priešingai nei teigia ieškovė, ne tėvas, o būtent ieškovė imasi priemonių nuteikinėti vaikus prieš tėvą pokalbių su dukromis metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nutarė pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti.
4. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2024 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp pareiškėjų E. J. ir G. Ž. dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo civilinėje byloje Nr. e2-47-517/2014. Šios sutarties 2 punkte bei papunkčiuose buvo numatyta G. Ž. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka.
5. Teismas vertino, kad G. Ž. nesilaiko dalies taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, t. y. nutarties 2 punkto, todėl yra pagrindas išduoti pareiškėjai E. J. vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors G. Ž. nurodė, jog šiuo metu neturi darbo ir gauna nedarbo išmoką, nuo kurios yra nuskaičiuojamos lėšos išlaikymui, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad mokamas/nuskaitomas ne taikos sutartyje ir nutartyje numatytas/sutartas išlaikymas, o G. Ž. nesinaudoja nemokama Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba dėl atsiliepimo parengimo, o mokamomis advokato paslaugomis, už kurias sumoka 580 eurų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Apeliantas G. Ž. atskirajame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti; pareiškėjos E. J. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Teismas nepasisakė, kokių taikos sutarties sąlygų nesilaiko atsakovas dėl bendravimo tvarkos, nenurodė konkrečių punktų, ir būtent kurie konkretūs įrodymai pagrindžia aplinkybes, jog atsakovas nevykdo konkretaus taikos sutarties punkto. Be to, pareiškėja tinkamai nesuformulavo konkretaus prašymo, dėl kurio taikos sutarties punkto nevykdymo ji prašo išduoti vykdomąjį raštą, todėl vien šiuo motyvu, ieškovės prašymas turėtų būti atmestas.
7.2. Apeliantas nurodė, kad jis vykdė taikos sutarties sąlygas. Ieškovės teiginiai dėl sutarties sąlygų nevykdymo yra nepagrįsti, abstraktūs bei apelianto vertinimu, pateikti piktnaudžiaujant teise, siekiant veikti prieš atsakovą.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Teismo pozicija, kad apeliantas turėtų naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, o ne mokamomis advokato paslaugomis paneigia atsakovo teisę į advokatą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantas turėtų riboti jo teisę pasirinkti advokatą, juolab, jis yra įsitikinęs savo teisumu, dėl ko bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš priešingos šalies.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja E. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus, sprendė, jog atsakovas nesilaikė dalies taikos sutarties sąlygų.
Šalies argumentai
8.2. Ieškovė nesutinka su apelianto teiginiu, kad jis vykdė taikos sutarties sąlygas. Tokie apelianto veiksmai kaip vaikų nepasiėmimas, jų negrąžinimas ieškovei nurodytu laiku, bendravimo su ieškove neužtikrinimas, neatsiliepimas į skambučius ir pasikartojantys tokie veiksmai tik įrodo, kad apeliantas sutarties sąlygų nevykdė.
8.3. Ieškovė pažymėjo, kad 2 punkto papunkčiai yra tarpusavyje susiję, todėl vykdomasis raštas tikslingai buvo išduotas dėl taikos sutarties antro punkto. Būtų nelogiška vienam ar keliems papunkčiams išduoti vykdomąjį raštą, kai tuo tarpu, likę papunkčiai yra tiesiogiai susiję su papunkčiais, kurie buvo nevykdomi. Dėl šių priežasčių laikytina, kad vykdomasis raštas buvo pagrįstai išduotas atitinkamai taikos sutarties daliai – punktui, o ne punkto papunkčiams.
8.4. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad atsakovas 2024-06-27 12:14 žinute pranešė, jog vaikus paims tik liepos 1 d. iš darželio, o savaitgalį vaikai bus su pareiškėja. Pareiškėjai paklausus „kodėl?“, atsakovas atsako – „Kas kodėl? Liepos 1 d. atostogos su manimi“ (el. b. f. 14, p 17). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neketino imti vaikų jam priklausančiam savaitgaliui ir jų neėmė. Atsakovo argumentai, kad pati pareiškėja vėliau pranešė, jog mergaitės liko namuose, nepakeičia fakto, kad atsakovas net neplanavo pasiimti dukrų savaitgaliui ir apie tai pats informavo pareiškėją. Nutarties 2.1 punkte numatyta, jog „Vieno iš vaikų liga nesudaro kliūties tėvo bendravimui su kitu vaiku“. Todėl Atsakovas turėjo visas galimybes pasiimti kitą dukrą, tačiau taip pat to nepadarė, tuo akivaizdžiai pažeisdamas 2.1 Nutarties punktą.
8.5. Atsakovas sistemingai dangstydamasis vaikų interesais negrąžindamas vaikų į jų gyvenamąją vietą laiku. Be to, iš 2024 m. gegužės 8 d. susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nesilaikė nutarties 2.3 punkte nurodyto pranešimo termino apie pasiėmimą informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę SMS žinute. Atsakovas pats patvirtina, kad 2024 m. liepos 2 d. jam nebuvo galima prisiskambinti, nors jis turėjo pareigą pagal Taikos sutarties 2.6. p. užtikrinti ieškovei nuotolinį bendravimą su vaikais nuo 19 iki 20 val. Tai, jog atsakovas tendencingai trukdo ieškovei bendrauti su dukromis patvirtina ir tai, kad 2024 m. liepos 9 d. jis neleido bendrauti nuotoliu su dukromis, išjungdamas telefoną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
12. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimų su atsakovu nuo 2024 m. kovo 10 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuotraukas; 2024 m. liepos 10 d. vaizdo įrašą; 2024 m. liepos 11 d. antstolės pažymą dėl įsiskolinimo už išlaikymą.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ar įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
15. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nors pareiškėjos pateikti susirašinėjimai ir vaizdo įrašas objektyviai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau teikiami įrodymai gali turėti įtakos nagrinėjamam klausimui išspręsti (CPK 180 straipsnis), jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nenustačius pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, taip pat atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešą interesą, apeliacinės instancijos teismas priima minėtus įrodymus ir esant poreikiui vertina juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Pareiškėjos pateiktas įrodymas – 2024 m. liepos 11 d. antstolės pažyma apie įsiskolinimo už išlaikymą - nėra susijęs su šios bylos dalyku, todėl šis įrodymas nepriimamas (CPK 180 str.).
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjai išdavė vykdomąjį raštą, nustačius, kad apeliantas nesilaiko dalies taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašymo išduoti vykdomąjį raštą ir atsiliepimo prašymą turinį, skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai.
17. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusi teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.
18. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2024 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp E. J. ir G. Ž. (toliau – Taikos sutartis), kuria, be kita ko, susitarta ir dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos (Taikos sutarties 2 punktas).
19. Iš byloje pateiktų trumpųjų SMS žinučių nuotraukų matyti, kad apeliantas 2024-06-27 pranešė pareiškėjai, kad nepraleis su dukromis numatyto savaitgalio, o dukras pasiims liepos 1 d. Tokia bendravimo tvarka neatitinka Taikos sutarties 2.1. punkte numatytos sąlygos, nustatančios apelianto bendravimo su nepilnamečiais vaikais poriniais metų savaitgaliais tvarką. Kaip teisingai nurodo pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą, nors apeliantas teigia, jog dukrų nepasiėmė dėl ligos, sutarties 2.1. punkte numatyta, jog vieno iš vaikų liga nesudaro kliūties tėvo bendravimui su kitu vaiku.
20. Nustatyta, kad apeliantas nepasiėmė ar negrąžino dukrų nustatytu sutartyje laiku (pavyzdžiui, (2024 m. kovo 10 d.; 2024 m. balandžio 7 d.; 2024 m. balandžio 21 d.; 2024 m. birželio 2 d.; 2024 m. birželio 16 d. susirašinėjimai). Apeliantas atskirajame skunde viena vertus teigia, kad laikosi Taikos sutarties sąlygų, kita vertus nurodo priežastis, lėmusias tam tikrų Taikos sutarties punktų nesilaikymą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad minėtos apelianto pozicijos nenuoseklumas, taip pat kitos apelianto pareiškėjai nurodytos aplinkybės, pavyzdžiui, jog dukrų nepasiims, kadangi jau nebėra (duomenys neskelbtini) arba vėluos grąžinti dukras į gyvenamąją vietą daugiau nei valandą, nes nesudėjo laiku dukrų daiktų ar neužtikrino išvykimo tokiu būdu, kad grąžintų dukras laiku, – patviritna, kad bendravimas neatitinka Taikos sutarties 2.1.–2.3. punktuose įtvirtintų bendravimo su vaikais sąlygų.
21. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad apeliantas neužtikrino vaikų ir pareiškėjos bendravimo, numatyto 2.6 punkte, 2024 m. liepos 2 d., 2024 m. liepos 6 d. nustatytu laiku neatsiliepė, 2024 m. liepos 9 d. išjungė telefoną. Apelianto nurodytos aplinkybės, tokios kaip neatsiliepimas, nes šalia buvo trečiųjų asmenų, kurie nenorėjo būti filmuojami, taip pat nepaneigia fakto, kad bendravimas vyksta nesilaikant Taikos sutarties sąlygų.
22. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nesilaikoma Taikos sutarties sąlygų, numatančių bendravimo su vaikais tvarką, pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 2 punkto, įtvirtinančio bendravimo su vaikaisi tvarkos sąlygas.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
25. Atskirojo skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Pareiškėja nurodė, kad patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kartu pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančią advokato 2024 m. rugsėjo 1 d. išrašytą PVM sąskaitą ir apmokėjimą už ją patvirtinančią pavedimo kopiją.
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, todėl priteistina iš apelianto G. Ž. (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo G. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.