Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi perduota pagal teismingumą nagrinėti civiline byla pagal ieškovo UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. A1-310 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“, panaikinimo bei restitucijos taikymo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas pasirengimo bylos nagrinėjimui klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 9 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi Klaipėdos apygardos administraciniam teismui perduota pagal teismingumą nagrinėti civilinė byla Nr. 2-1096-206/2014. Teismas bylos perdavimą nagrinėti pagal teismingumą administraciniam teismui argumentuoja tuo, jog ginčijamame Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 4 d. įsakyme Nr. A1-310 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“ nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir byla susijusi su viešojo administravimo sritimi.

- pripažinti neteisėtu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. A1-310 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“ ir jį panaikinti bei teismo sprendimu atkurti daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui UAB „Palangos butų ūkis“ paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A1-4.1.-549 2 punktu, 105 punkto galiojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. A1-310 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“, kuriuo taip pat buvo pripažintas netekusiu galios Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui UAB „Palangos butų ūkis“ paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A1-4.1.-549 2 punktu, 105 punktas bei įpareigotas pareiškėjas per 30 kalendorinių dienų perduoti UAB „Palangos komunalinis ūkis“ daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, administruotą turtą ir dokumentus (b. l. 12).

Pareiškėjas mano, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje administratorius buvo pakeistas neteisėtai, nesilaikant galiojančiuose teisės aktuose nustatytos bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus keitimo tvarkos. Teigia, jog skundžiamas įsakymas priimtas nesilaikant balsavimo raštu organizavimo tvarkos, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pakeisti administratorių ir t.t.

Ginčo klausimus iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. CK 4.84 straipsnyje numatyta, kad kai butų ir kitų patalpų savininkai yra neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, sprendimą dėl jo pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas penkeriems metams su galimybe pratęsti kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui. Taigi, skundžiamas įsakymas buvo priimtas savivaldybės vykdomajai institucijai – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui – realizuojant įgaliojimus, numatytus CK 4.84 straipsnyje, atsižvelgiant į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, butų ir kitų patalpų savininkų 2014 m. balandžio 3 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. 24. Darytina išvada, kad nors ginčijamas aktas priimtas viešojo administravimo institucijos, tačiau jis sukuria civilines teisines pasekmes.

Lietuvos teismų sistema ir kompetencija yra nustatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, pagal kurio 12 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo (12 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių (12 straipsnio 4 dalis).

Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (1 straipsnio 1 dalis), kurio 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, administracinių teismų kompetencijai priskiriamas ginčų, kilusių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 2 straipsnio 16 dalis), nagrinėjimas. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį viešasis administravimas tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Kaip minėta, byloje ginčijamu sprendimu, nors ir priimtu viešojo administravimo subjekto, buvo sukurtos civilinės teisinės pasekmės. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į aptartą teismų kompetencijos paskirstymo teisinį reglamentavimą nagrinėjamu atveju aktualios Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išvados. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką turto administravimo teisiniai santykiai, pagal CK 4.236 straipsnį atsirandantys asmeniui administruojant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, yra glaudžiai susiję su nuosavybės teisiniais santykiais, nuosavybės teisės įgyvendinimu. Turto administratorius, priklausomai nuo administravimo rūšies, turi pareigą kitam asmeniui priklausantį turtą atitinkamai tvarkyti ir naudoti (prižiūrėti). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 str.). Savivaldos institucijai realizuojant įgaliojimus, numatytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Savivaldybės institucijos paskirto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai (jo teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 str. 6 d.). Tokiu atveju turto administravimo teisiniai santykiai, nors atsiranda administracinio akto pagrindu (CK 1.136 str. 2 d. 3 p.), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Vilko pėda“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2011 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Kretingos būstas“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2013 m. gegužės 21 d. nutartį Nr. T-61/2013, priimtą byloje UAB „Palangos butų ūkis” v. Palangos miesto savivaldybės administracija, 2013 m. birželio 5 d. nutartį T-70/2013, priimtą byloje UAB „Palangos butų ūkis“ v. Palangos miesto savivaldybės administracija, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-106/2013 priimtą byloje UAB „Palangos butų ūkis“ v. Palangos miesto savivaldybės administracija). Analogiška praktika suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: 2009 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-289/2009, 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-336/2011, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-694/2011, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje AS858-766/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-767/2013).

Taigi, ginčijamu administraciniu aktu yra keičiami turto administravimo – civiliniai teisiniai santykiai ir konstatuotina, kad ginčas yra civilinis, todėl nagrinėtinas ne administracinių, o bendrosios kompetencijos teismų.

Įvertinus aukščiau cituotą teismingumo kolegijos praktiką, kuria pasisakyta dėl analogiškos bylos priskyrimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, byla pagal UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį turėjo būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Kadangi Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi byla perduota nagrinėti administraciniam teismui (b.l.71) ir ginčai dėl teismingumo nėra galimi, Klaipėdos apygardos administracinis teismas negali atsisakyti priimti nagrinėti jam neteismingos bylos, todėl vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 2 – 3 dalimis, kreipiasi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui klausimo išsprendimui.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 105-106 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti dėl bylos pagal ieškovo UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. A1-310 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“, panaikinimo bei restitucijos taikymo, šios bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo, prašymą paduodant per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Nutartis neskundžiama.