Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo E. Š. atstovei ir kaip trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, J. B., atsakovo S. Š. atstovui advokatui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas ir atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau jie buvo tinkamai atstovaujami, todėl bylą teismas išnagrinėjo šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra S. Š. ir J. B. sūnus (c.b. 2-3467-291/2015, b.l. 10). E. Š. gyvena su mama J. B., mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4e klasėje, vidurinį išsilavinimą įgis 2017 m. liepos mėnesį, pirmą 2016 mokslo metų pusmetį baigė be nepatenkinamų įvertinimų, ką patvirtina pateiktos pažymos byloje (b.l. 9). (duomenys neskelbtini) E. Š. tapo pilnamečiu (b.l. 5). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko, VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo duomenimis, E. Š. ir S. Š. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, transporto priemonių, neturi (b.l. 6,7, papildomos pažymos). Pateikti duomenys apie J. B. darbo pajamas 2016 m. gegužės - liepos mėn. (b.l. 8), rugsėjo – lapkričio mėn., S. Š. 2015-2016 m. (mokesčių užsienyje suvestinė), jo Swedbank, AB, banko sąskaitos išrašas.

Dėl ieškovo atsisakymo reikalavimo ieškinio dalyje.

Bylos nagrinėjimo metu, kaip nurodė ieškovo atstovė, ieškovas atsisakė reikalavimo ieškinio dalyje priteisti iš atsakovo išlaikymą (paramą), jeigu jis po vidurinės mokyklos baigimo mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, visą mokymosi jose laikotarpį, be ne vėliau kaip iki jam sukaks 24 metai, t.y. iki (duomenys neskelbtini). Atsakovo atstovas tokiam ieškovo prašymui neprieštaravo.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 str. 1 d., bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo prašymas tenkintinas, atsisakymas nuo ieškinio minimoje dalyje priimamas, o civilinė byla šioje dalyje nutraukiama.

Dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo pagrįstumo.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis byloje Nr.3K-7-204/2009).

Paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tada, jei jis mokosi Švietimo įstatymo 41 str. 7 d. nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma. Dvejų metų vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Švietimo įstatymo 11 str.).

Šiuo metu ieškovas mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4 klasėje ir vidurinį išsilavinimą įgis tik 2017 metų liepos mėnesį (pažyma byloje). Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo sąžiningo ir pažangaus mokymosi. Ieškovas turi teisę į išlaikymą, kol įgis vidurinį išsilavinimą. Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas savo pareigos mokytis sąžiningai ir pareigingai nėra pažeidęs ir ginčo dėl to byloje nėra.

Dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui pagrįstumo ir jo dydžio.

Iš bylos medžiagos, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3467-291/2015 medžiagos, ieškovo atstovės ir kaip trečiojo asmens J. B. paaiškinimų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas nereguliariai teikė išlaikymą ieškovui po to, kai jam sukako 18 metų. Iš atsakovo atstovo pateikto S. Š. sąskaitos, Swedbank, AB, banko išrašo nustatyta, kad S. Š. laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-12-16 penkis kartus pervedė E. Š. pinigų, kurių paaiškintuose nurodyta, kad vienas pervedimas gimtadieniui, likę, kurių sumos nuo 165 iki 200 Eur, – išlaikymui. Kadangi ieškovas, nors ir būdamas pilnametis, vis dar siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, darytina išvada, kad jo reikalavimas priteisti paramą iš tėvo, kuris, jam sulaukus 18 metų, nepadeda sūnui materialiai, yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko iš esmės neprieštarauja ir atsakovas.

Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). CK 3.159 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Vertindamas kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-569/2008). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, bei jo poreikius, išlaidas, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-95/2007).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į ieškovo poreikius, bet ir į atsakovo realias galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimą ir priimant sprendimą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta.

Teismas apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą, pajamas ir poreikius (išlaidos maistui, aprangai įsigyti ir k.t.), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma.

Ieškovas pateikė teismui mėnesio išlaidų sąmatą, kurioje nurodoma, kad jo išlaidos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 434 Eur (b.l. 2-3), ką teismo posėdžio metu patvirtino jo atstovė. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškovo ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo (paramos) palaikė. Išanalizavus ieškinyje pateiktus duomenis, konstatuotina, kad šiuo metu nurodyti ieškovo poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų ir nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, - visos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas).

Įvertinus šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, bylos rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškovo išlaidos minimalių poreikių tenkinimui sudaro apie 250 Eur per mėnesį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovui būtina materialinė parama, nes jis neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, savarankiškų pajamų negauna, nedirba ir šiuo metu negali dirbti, nes mokydamasis pagal vidurinę ugdymo programą vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje 4 klasėje, privalo lankyti pamokas ir išklausyti nustatytą kursą, taip pat skirti laiko namų darbams. Atsižvelgtina ir į tai, jog ieškovas 2017 m. liepos mėnesį baigs vidurinę mokyklą. Tinkamam mokymuisi vidurinėje mokykloje ir baigiamųjų egzaminų pasiruošimui reikalinga skirti daug laiko. Konstatuotina, kad ieškovui nėra įmanoma derinti mokslo ir darbo siekiant, kad nenukentėtų mokymosi rezultatai. Įvertinus vien tą aplinkybę, kad ieškovas nors ir sulaukė pilnametystės, tačiau tebesimoko gimnazijoje, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, akivaizdu, kad jam buvo ir yra reikalinga tėvų parama (mokslo priemonių, maisto, aprangos įsigijimui ir pan.).

Esančiais byloje duomenimis atsakovas S. Š. žemės sklypų užsienyje ((duomenys neskelbtini)), transporto priemonių ir nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, neturi. Jis (duomenys neskelbtini) dirba/užsiima individualia veikla (self - employed). Iš 2015 - 2016 m. pajamų - mokesčių suvestinės (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jo pajamos neatskaičius mokesčių sudaro -14707 svarų, mokesčiai sudaro 3803 svarų, todėl jo pajamos per metus 10904 svarų (apie 908,66 svarų per mėnesį). Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius nepateikta. Taip pat nėra duomenų apie fizinį atsakovo nedarbingumą. Nors atsakovo atstovas nurodė, kad pastaruoju metu S. Š. nedirbo ir gulėjo ligoninėje, ką patvirtino ieškovo atstovė, tačiau sutiktina su ieškovo atstove, kad konkretesnių fizinę negalią ar nedarbingumą patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Todėl darytina pagrįsta išvada, jog S. Š. nedarbingumas buvo laikinas, jis yra darbingas, turi galimybę gauti darbo užmokestį ir suteikti paramą savo vaikui. Nustatyta, jog trečiojo asmens J. B. pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 586,00 Eur; iš civilinės bylos Nr. 2-3467-291/2015 duomenų nustatyta, kad ji išlaiko (duomenys neskelbtini) gim. nepilnametį sūnų; nekilnojamojo turto neturi.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų apribotos atsakovo galimybės gauti didesnes pajamas. Nors jis ir nurodė, kad atsakovas dėl sveikatos problemų gulėjo ligoninėje, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Pažymėtina, kad trečiojo asmens pajamos beveik dvigubai mažesnės nei atsakovo, ji neturi nekilnojamojo turto, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką. Tuo tarpu atsakovas kitų išlaikytinių neturi, taigi patiria mažesnes išlaidas nei trečiasis asmuo, todėl gali teikti paramą pilnamečiam vaikui.

Iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad parama vaikui po jo pilnametystės nebuvo pastovi ir nėra duomenų, kad jis negalėtų teikti pilnamečiam vaikui paramos. Analizuojant išdėstytų aplinkybių ir nustatytų duomenų visumą, konstatuotina, kad ieškovas turi teisę į paramą, kol mokysis vidurinėje mokykloje ir atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų turtinę padėtį, pripažintina, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie ieškovo išlaikymo.

Atsakovas nurodo, kad ieškovo poreikiai nepagrįstai išaugo per vienerius metus. Teismas su atsakovo nurodytu argumentu sutinka tik iš dalies. Iš ieškovo pateiktų poreikių skaičiuotės nustatyta, kad 2016 metais jo poreikiai sudaro 434 Eur, kai 2015 metais sudarė 330 Eur per mėnesį.

Atsakovas atsiliepime teigia, kad iki 18 metų ieškovui teikė 165 Eur išlaikymą ir jo pakakdavo. Teismas atsižvelgia į tai, kad lyginant ieškovo 2015 ir 2016 metų poreikių skaičiuotes padidėjo nurodomo poreikio dydis maistui (nuo 120 iki 160 Eur), būstui (nuo 37,75 iki 45 Eur), aprangai (nuo 20 iki 60 Eur), sveikatos priežiūrai (nuo 16,66 iki 29 Eur), higienos priemonėms (nuo 8,33 Eur iki 10 Eur), šventėms (nuo 5 iki 10 Eur), telefono išlaidoms (nuo 3 iki 5 Eur). Šiuo metu ieškovui yra 18 metų, todėl akivaizdu, kad iš dalies dėl jo amžiaus bei dėl padidėjusių kainų (infliacijos) išaugo jo poreikiai mokymosi priemonėms įsigyti, užklasinei veiklai, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, o taip pat padidėjo išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams. Atkreiptinas dėmesys, kad 18-19 metų gimnazijos moksleivio poreikiai yra didesni, tiek fiziologiniams poreikiams (maistui, maisto papildams, vaistams), tiek poreikiams, susijusiems su būtinumu tinkamai pasirengti brandos egzaminams (mokymo priemonėms, internetui, ryšio paslaugoms ir kt.).

Tačiau teismas vertina, kad ieškovo poreikiai transporto priemonių vairavimo kursams bei išaugusiems poreikiams laisvalaikiui nėra pagrįsti ir tokie ieškovo poreikiai nepriskirtini prie būtinųjų poreikių tenkinimo, įvertinus, kad 2015 metais poreikiai laisvalaikiui sudarė tik 13,30 Eur per mėnesį. Šių laisvalaikio išlaidų dydis nepagrįstas byloje ir įrodymais (nors ieškinyje nurodoma, kad lankomas teatras, kino teatras, tačiau nepateikiama šias išlaidas pagrindžiančių duomenų) (CPK 177 str.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas yra pilnametis, atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, įvertinus ir tai, jog parama mokslo metų metu prašoma priteisti tik už penkiolika mėnesių (iš kurių keletą mėnesių išlaikymas buvo teikiamas), vadovaujantis taip pat ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovo reikalavimas dėl 217,00 Eur išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 191,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo dienos nuo 2016-04-25 (dėl išlaikymo (paramos) pradžios pasisakytina IV skyriuje) iki jis mokysis VšĮ Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėtina, jog teismas šios sumos nesieja su 1 MMA, bei tai, jog atsakovas dirba bei gyvena užsienyje. Iš šios sumos išskaitytina 730 Eur suma, kuria sumokėta 2016-06-08, 2016-10-01, 2016-11-25, 2016-12-16, ir 9 Eur permoka už 2016 m. kovo mėn., ką patvirtina S. Š. sąskaitos išrašas, neatsižvelgiant į gimtadienio sveikinimui skirtą 100 Eur mokėjimą, nes tokio dydžio parama iš esmės nepažeidžia atsakovo interesų ir yra įmanoma įvykdyti pagal jo finansinę padėtį ir turimus finansinius įsipareigojimus. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Tuo pačiu pažymėtina, kad išlaikymo (paramos) teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimą, kuriuo priteista išlaikymas (parama).

Dėl išlaikymo (paramos) nepilnamečiui vaikui priteisimo momento.

Atsakovo atstovus pasisakius dėl to, jog ieškovas nepateikė prašymo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, todėl išlaikymas iš atsakovo turėtų būti priteistas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismas su šiuo atsakovo atstovo išlaikymo priteisimo ir kreipimosi į teismą momento santykio vertinimu šioje civilinėje byloje nesutinka.

CK 3.200 str. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovui tapus pilnamečiu, po jo gimtadienio jo tėvas vieną mėnesį teikė išlaikymą, sumokėdamas 200 Eur. CK 3.194 str. 3 d., nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-516/2011). Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams).

Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 st. 9 p. nustatytas 5 metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 str. įtvirtintas maksimalus laikotarpis (3 metai), už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą nebevykdė po 1 mėn. ieškovui sulaukus pilnametystės, t.y. nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs penkerių metų senaties termino, o jo prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas (už laikotarpį nuo 2016-04-25 iki 2016-09-06) sudaro tik mažiau nei 6 mėn., taigi, neviršija įstatyme nustatytos 3 metų ribos.

Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad toks ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) nepagrįstas, nes nepateikta reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ar išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Todėl teismas sutinka su ieškovo ir jo atstovės motyvais, kad nuo (duomenys neskelbtini), kada prieš 1 mėn. ieškovas tapo pilnamečiu ir 1 mėn. jo tėvas teikė išlaikymą, vertindamas, jog E. Š. buvo nepakankamas mamos teikiamas išlaikymas, nors jos galėjo nekliudomai įgyvendinti savo teisę į išlaikymą CPK 3.194 str. 3 d. pagrindu, tačiau to nedarė. Jeigu teismas įvertintų pagrįstai atsakovo atstovo argumentus, jie prieštarautų CK 3.200 ir 3.194 str. nuostatoms. Todėl tos aplinkybės, jog ieškovas neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo bei tai, jog ieškovas nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukęs pilnametystės, neturėtų atimti iš jo, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą reiškiant reikalavimą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo nuo (duomenys neskelbtini) (nuo 1 mėn. po pilnametystės dienos), iš šios sumos išskaitant jau aukščiau aptartas sumas sumokėtas ieškovui kaip paramą (išlaikymą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistinos 69,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro žyminis mokestis nuo priteisto išlaikymo dalies (12 mėn. x 191,00 Eur x 3 procentai) (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 88 str., 93 str. 2 d.).

Ieškovą atstovavo mama J. B., kuri proceso metu elgėsi tinkamai. Iš esmės tenkinus ieškovo ieškinį ir atsakovui neginčijant pareigos dėl išlaikymo (paramos) ieškovui reikalingumo, teismas pagal įstatymą nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų dalies paskirstymo ir nepriteisia iš ieškovo atsakovo patirtų 563,37 Eur sumos proporcingai tenkintų ieškovo reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 4 d.).

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 186-188, 197, 250, 259, 263, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje iki jis po vidurinės mokyklos baigimo mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, visą mokymosi jose laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini), ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) paramą periodinėmis išmokomis po 191,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą) nuo (duomenys neskelbtini) iki jis mokysis VšĮ Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, t.y. iki 2017-07-31.

Priteisti atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 69,00 Eur (šešiasdešimt devynis eurus) valstybei žyminio mokesčio (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Nepriteisti iš ieškovo atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.