Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. 2023 m. rugsėjo 13 d. apie 16.17 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,01 promilės neblaivumas.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad darbą baigė 15.00 val., kadangi buvo kolegos gimtadienis, išgėrė po 2 – 3 taureles viskio ir, už maždaug 40 minučių, važiavo namo. Važiuojant jam paskambino autoserviso meistras ir pasakė, kad pasiimtų automobilį, todėl kolega jį paleido prie autoserviso. Kadangi jautėsi gerai, automobilį pasiėmė ir nusprendė vairuoti. Apie 16.00 val. išvažiavus iš autoserviso pasuko į dešinę, tada, važiuojant (duomenys neskelbtini), iš šalutinio kelio išvažiavo mergina ir jam nubraukė šonines dureles. Abu sustojo ir mergina iškvietė policiją. Pareigūnams atvažiavus, abu buvo patikrinti alkotesteriu. Mergina buvo blaivi, o jis pripūtė apie 2 promiles, tuomet pareigūnai surašė protokolą. Kadangi alkoholį vartoja labai retai, negalvojo, kad tiek pripūs. Faktinis automobilio valdytojas yra sesuo, o automobilį užregistravo jo (V. A.) vardu, nes sesuo skyrėsi su vyru. Automobilį tik kartais duoda jam (V. A.) vairuoti. Sesers tą dieną nebuvo, todėl jam būtinai reikėjo paimti automobilį. Su pateiktu automobilio vertinimu nesutinka, mano, jog jo vertė yra apie 2 500 eurų, automobilis yra senas ir daužtas, todėl ir tiek nėra vertas. Abi šoninės automobilio durelės buvo apgadintos įvykio metu, dėl šios priežasties automobilis turėtų būti vertas apie 2 000 eurų. Savo elgesį vertina labai blogai, dėl padarytos nusikaltimo labai gailisi, su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka (b. l. 166).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja R. J. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jos atsakomybėn ir parodė, kad V. A. yra jos brolis. Kadangi ji yra vyresnė (duomenys neskelbtini) metų, yra kaip antra kaltinamojo mama, užsiaugino jį. Kadangi kaltinamasis neturi savo šeimos, jų santykiai artimi, nes gyvena kartu, padeda vienas kitam, jis (kaltinamasis) jos visada klauso. Gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam pokalbiais ir bendravimu. Šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, rūpinasi neįgalia mama, gyvena iš mamos ir brolio pajamų. Apie įvykį sužinojo tą patį vakarą, nes brolis papasakojo, kad pasiėmė iš autoserviso automobilį ir mergina, išvažiavusi iš šalutinio kelio, atsitrenkė į jį. Taip pat paminėjo, kad jis buvo neblaivus. Jos reakcija į šią informaciją buvo baisi, nes brolis labai retai vartoja alkoholį ir jai net nebuvo minties, kad jis gali išgėręs sėsti už vairo. Automobilį pirko (duomenys neskelbtini), automobilis priklauso jai, tačiau yra užregistruotas V. A. vardu dėl tuo metu buvusių šeimyninių aplinkybių. Jos nuomone, automobilis vertas 2 500 eurų ir kito automobilio neišgalėtų nusipirkti, nes neturi asmeninių pajamų (b. l. 167).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos J. K. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, jog 2023 m. rugsėjo 13 d. apie 16.14 val. vairavo automobilį „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso draugui. Automobilyje važiavo viena. Buvo šviesus paros laikas, saulėta diena, kelio važiuojamoji dalis sausa, matomumas geras. Pradžioje važiavo keliu (duomenys neskelbtini), kairia puse, kryptimi nuo pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini). Privažiavusi (duomenys neskelbtini) pasuko į dešinę ir važiavo nusileidimu link (duomenys neskelbtini). Puikiai pamena, kad privažiavo nelygiareikšmių kelių sankryžą. Pilnai sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę, nes priekyje vairuojamo automobilio stovėjo dar kitas lengvasis automobilis. Priekyje stovėjęs automobilis pajudėjo, atliko posūkio manevrą į kairę ir įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini). Jos vairuojamas automobilis šiek tiek pavažiavo į priekį, jį pilnai sustabdė. Dairėsi į abi (duomenys neskelbtini) puses. Praleido važiuojančius (duomenys neskelbtini) automobilius. Įsitikinusi, kad artėjančių prie sankryžos automobilių nėra, sėkmingai atliko posūkio manevrą į kairę. Įvažiavo į eismo juostą, toje vietoje trečią, o paskui persirikiavo į antrąją eismo juostą važiuoti kryptimi link (duomenys neskelbtini). Pravažiavus tiesiai antra eismo juosta apie 50 – 70 metrų, pajuto smūgį į automobilio dešinės pusės priekinį kampą. Kaip tik tuo momentu pravažiavo pirma eismo juosta lengvasis automobilis pro jos važiuojantį automobilį. Pastarasis pavažiavo dar apie 50 (penkiasdešimt) metrų į priekį ir sustojo prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Ji iš lėto pavažiavo į priekį ir sustabdė savo vairuojamą automobilį paskui sustojusį automobilį „BMW“, tamsios spalvos. Išlipo iš savo automobilio ir nuėjo link automobilio „BMW“ vairuotojo durelių. Tuo momentu iš automobilio „BMW“ vairuotojo vietos išlipo vyrukas, galimai iki (duomenys neskelbtini) amžiaus. Automobilyje „BMW“ daugiau asmenų nebuvo. Paklausė vyro, kaip jis čia važiuoja. Klausė vyro, kuria eismo juosta jis važiavo. Vyras atsakė, kad visai nesvarbu pirma ar antra. Vyras pasakė, kad gali viską susipildyti internetu, nurodė tinklalapio adresą. Ji tikrai buvo pasimetusi, išsigandusi. Iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino draugui, pasiteiravo, ką turėtų daryti. Bendraujant su automobilio „BMW“ vairuotoju pajuto iš jo burnos sklindantį keistą kvapą – alkoholio kvapą. Apie tai pasakė draugui, jis liepė kviesti policiją. Baigusi pokalbį su draugu, iš karto paskambino 112 ir pranešė apie įvykį, pasakė, kad kitas eismo įvykio dalyvis, t. y. automobilio „BMW“ vairuotojas, yra neblaivus. Po pokalbio su operatore pasakė automobilio „BMW“ vairuotojui, kad iškvietė policiją. Kol laukė atvykstant policijos pareigūnų, vyras buvo įsėdęs į automobilį, paskui išlipo, apžiūrinėjo tiek savo apgadintą, tiek jos automobilį. Tikrai vyras iki atvykstant policijos pareigūnams į įvykio vietą nieko negėrė, nevalgė. Atvykus policijos pareigūnams, ji ir „BMW“ vairuotojas buvo patikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Prietaisas parodė, kad ji visiškai blaivi, o pirmo pūtimo metu vyrui prietaisas parodė dvi promiles. Kiek vėliau, vyras pūtė antrą kartą į alkotesterį. Policijos pareigūnas sakė, kad prietaisas parodė didesnius skaičius nei pirmą kartą. Yra tikra, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio „BMW“ vairuotojo neatsargumo ir netinkamo manevravimo pagrindinėje gatvėje, nes jos vairuojamas automobilis važiavo antra eismo juosta ir jau buvo nuvažiavęs apie 50 – 70 metrų tiesiai nuo to momento, kai įvažiavo į (duomenys neskelbtini) (b. l. 86–87).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos R. J. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. J. parodė, jog šiuo metu tarp jos ir sutuoktinio vyksta skyrybų procesas, todėl gyvena kartu su broliu V. A. ir mama. Mama turi neįgalumą, niekur nedirba. Kartu su broliu abu rūpinasi mama, padeda jai. Yra (duomenys neskelbtini) vyresnė už brolį, galima sakyti, kad užaugino jį, todėl jų tarpusavio ryšys yra labai stiprus ir artimas. Brolis savo šeimos neturi. Kasdien su V. A. kalbasi, jis atvirauja apie savo gyvenimiškus rūpesčius, pasidalina ir džiaugsmais. Brolis nuolat klausia jos patarimo ir įsiklauso į tai, ką jam sako. Būdama santuokoje už asmenines lėšas įsigijo automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Su vyru neturėjo bendrų lėšų. Santykiai buvo įtempti, todėl nusipirkusi automobilį, kad jo neprarastų skyrybų metu, užrašė brolio V. A. vardu. Šiuo automobiliu važinėja visuomet pati, prieš mėnesį sūnus įgijo teisę vairuoti transporto priemones. Labai retai, bet esant būtinybei, V. A. irgi leisdavo pasiimti automobilį. Dažnai mamą dėl esamų susirgimų reikia vežioti pas specialistus, todėl automobilis yra labai reikalingas. Rugsėjo mėnesio pradžioje, kuomet buvo atliekama techninė automobilio apžiūra, buvo rasti tam tikri trūkumai. Prašė V. A., kad nuvežtų automobilį pas meistrus ir pašalintų rastus trūkumus, nes technikinė apžiūra jau nebegaliojo. Žinojo, kad automobilis buvo nutransportuotas pas meistrus, dirbančius (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 13 d. jos nebuvo (duomenys neskelbtini) mieste, buvo išvykusi. Tikslaus laiko nurodyti negali, tačiau jau vakarėjo, kai sulaukė telefoninio skambučio iš V. A. Brolis pasakė, kad automobilio meistras paskambino, liepė pasiimti sutaisytą automobilį. Brolį iki meistro pavežė kolega, o tada V. A. vairavo automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir pateko į eismo įvykį. Nustatyta, kad už vairo V. A. sėdo būdamas neblaivus. Sugrįžus namo V. A. papasakojo apie tai, kas atsitiko. Aiškiai mato, kad V. A. labai išgyvena dėl to, kad sėdo už automobilio vairo išgėręs. Kaltina save dėl tokio neatsakingo savo poelgio. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą įstatymų nustatyta tvarka pagal laidavimą, paskiriant ją brolio laiduotoja (b. l. 89–90).

Iš 2023 m. rugsėjo 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės M. R. tarnybinio pranešimo „Dėl gauto pranešimo“ nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) susidūrė automobiliai „MB“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Nesutaria dėl įvykio aplinkybių bei įtariama, kad automobilio „BMW“ vairuotojas neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, rastos abi transporto priemonės ir jų vairuotojai: J. K. ir V. A.. J. K. nurodė eismo įvykio kilimo aplinkybes, paaiškino, kad iš automobilio „BMW“ vairuotojo burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas. Priėjus prie automobilio „BMW“ vairuotojo V. A. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, jo kalba buvo nerišli, nenuoseklus minčių dėstymas. V. A. paaiškino, kaip įvyko eismo įvykis. Pasiteiravus V. A. ar jis yra vartojęs alkoholį, vyras nurodė, kad prieš 2 – 3 val. gėrė du ar tris alaus. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), 16.47 val. nustatytas 2,01 promilių girtumas, o 17.03 val. – 2,17 promilių girtumas (b. l. 55).

Iš 2023 m. rugsėjo 13 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), fotografuota, sudaryta fotolentelė. Apžiūros objektas – eismo įvykyje dalyvavę automobiliai „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–25).

Iš 2023 m. rugsėjo 13 d. transporto priemonės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės: automobilis „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), fiksuoti apgadinimai, fotografuota, sudarytos fotolentelės. Apžiūros metu paimtas automobilis „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–54).

Iš 2023 m. rugsėjo 13 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad V. A. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 13 d. 16.47 val. nustatyta – 2,01 promilės, antrojo tikrinimo metu 17.03 val. – 2,17 promilės girtumas (b. l. 65–67).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas V. A. (b. l. 71).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, gamybos periodas (duomenys neskelbtini), pasirinkti metai – (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 3 499,70 eurų, su PVM yra 4 430 eurų (b. l. 78).

Iš skelbimo, patalpinto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – (duomenys neskelbtini). balandis, variklio darbinis tūris – (duomenys neskelbtini) kub. cm, nuvažiavusio (duomenys neskelbtini) km, kuras – dyzelinas, pavarų dėžė – mechaninė, vairas – dešinėje pusėje, siūloma pardavimo kaina – 2 450 eurų (b. l. 158).

Iš skelbimo, patalpinto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, universalas, pagaminimo metai – (duomenys neskelbtini) birželis, variklio darbinis tūris – (duomenys neskelbtini) kub. cm, nuvažiavusio (duomenys neskelbtini) km, kuras – dyzelinas, pavarų dėžė – mechaninė, vairas – kairėje pusėje, siūloma pardavimo kaina – 2 550 eurų (b. l. 159).

Iš skelbimo, patalpinto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, universalas, pagaminimo metai – (duomenys neskelbtini) lapkritis, variklio darbinis tūris – (duomenys neskelbtini) kub. cm., nuvažiavusio (duomenys neskelbtini) km, kuras – benzinas, pavarų dėžė – automatinė, vairas – kairėje pusėje, siūloma pardavimo kaina – 2 900 eurų (b. l. 160).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo V. A. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų J. K. ir R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, transporto priemonės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. A. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2023 m. rugsėjo 13 d. apie 16.17 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,01 promilės neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojos J. K. parodymai, jog kaltinamasis įvykio vietoje buvo neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, ir kiti byloje esantys rašytiniai bei daiktiniai įrodymai. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nekoordinuoti judesiai, tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad priėjus prie kaltinamojo, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, nenuosekliai kalbėjo ir dėstė mintis bei teigė, kad prie 2 – 3 valandas gėrė du ar tris alaus. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

R. J. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 142–145). R. J. neteista (b. l. 95), nedirba (b. l 91, 147), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l 147), administracine tvarka bausta vieną kartą, baudą sumokėjusi, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 93), kaltinamąjį ir laiduotoją sieja stiprus ryšys, jie nuolat bendrauja, gyvena kartu, padeda vienas kitam. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad R. J. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, į kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos: kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką: kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi; žala nepadaryta; yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas be užstato, nes tokio poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis V. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos R. J. atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog V. A. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,01 promilės), vairavo transporto priemonę. Be to, transporto priemonę vairavo mieste, dienos metu, esant itin intensyviam transporto priemonių eismui, todėl akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors V. A. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl V. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugsėjo 19 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Byloje nustatyta, kad V. A. vairavo jo vardu registruotą transporto priemonę „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,90 promilės neblaivumas, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir laiduotoja teigė, kad nors transporto priemonė „BMW (duomenys neskelbtini)“ ir yra registruota V. A. vardu, tačiau šio automobilio faktinė savininkė yra R. J.. Automobilį ji nusipirko iš savo asmeninių lėšų, tačiau vykstant santuokos nutraukimo procesui, automobilį įregistravo V. A. vardu. Esant šioms aplinkybėms mano, kad iš kaltinamojo turėtų būti išieškota transporto priemonę vertę atitinkanti pinigų suma. Be to, įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos finansinę padėtį ir tai, kad automobilis įvykio metu buvo apgadintas, priteistiną sumą sumažinti per pusę (b. l. 161–164).

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis transporto priemonės „BMW (duomenys neskelbtini)“ savininkas yra V. A.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamą veiką V. A. padarė vairuodamas automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, kuris yra registruotas jo vardu ir yra jo asmeninė nuosavybė. Nors tiek kaltinamasis, tiek ir laiduotoja teisiamojo posėdžio metu teigė, kad paminėtas automobilis priklauso laiduotojai R. J., tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų ir byloje esantys duomenys apie tikrąjį transporto priemonės savininką nėra nuneigti.

Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, jokių objektyvių duomenų, kad laiduotoja yra faktinė automobilio savininkė, nepateikta, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ar jos dalies) išieškojimo, nespręstinas, kadangi nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Esant šioms aplinkybėms, transporto priemonė „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota saugoti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 74, 79–80), konfiskuotina ir perduotina valstybės nuosavybėn nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad, jei visgi būtų išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį ir šiuo metu esančią faktinę automobilio vertę, turėtų būti išieškota žymiai mažesnė pinigų suma nei nurodyta viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje, tačiau su tokia kaltinamojo pozicija sutikti nėra jokio pagrindo.

Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad byloje esanti viešosios įstaigos „Emprekis“ pažyma apie transporto priemonės kainą Lietuvoje, visgi nėra tiksli, kadangi pažymoje nurodyta automobilio kategorija yra (duomenys neskelbtini), kėbulo tipas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 78), tuo tarpu iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų ir viešai prieinamos informacijos apie transporto priemonę nustatyta, kad šio automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ kategorija yra (duomenys neskelbtini), kėbulo tipas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 71). Taigi, neatmestina galimybė, kad vidutinė analogiškos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo tos vertės, kuri nurodyta viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje (b. l. 78). Visgi, įvertinus tai, kad oficialiais valstybės registro duomenimis, transporto priemonė savininkas yra kaltinamasis V. A. ir šie duomenys byloje nėra nuneigti, taigi, nėra jokio pagrindo spręsti klausimą dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, šie galimi transporto priemonės vidutinės rinkos vertės neatitikimai teisinės reikšmės neturi.

Pasisakant dėl kaltinamojo teiginių, kad automobilio vertė šiuo metu yra žymiai mažesnė, nes eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas, pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, nustatinėjant konfiskuotino turto vertę, remiamasi automobilio verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Šiuo gi atveju, automobilio vertė galimai sumažėjo būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų, todėl tai, kad šiuo metu, jau po veikos padarymo, automobilio vertė krito, mažinti konfiskuotino automobilio vertę, jei tam būtų pagrindas, nėra teisinio pagrindo.

Teisiamojo posėdžio metu į bylą buvo pateikti skelbimai iš tinklalapio (duomenys neskelbtini), kurie kaltinamojo teigimu rodo, kad automobilio rinkos vertė yra mažesnė. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pateikti skelbimai visgi neatspindi tikrosios automobilio rinkos vertės, nes nei vienas iš jų neatitinka V. A. priklausančio automobilio techninių specifikacijų (vairas – (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – (duomenys neskelbtini), kuras – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pavarų dėžė – (duomenys neskelbtini), rida – apie (duomenys neskelbtini) km). Kaip matyti iš skelbimo (b. l. 158), automobilis „BMW (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pagamintas (duomenys neskelbtini) m., o vairas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) AG, kuras – (duomenys neskelbtini), rida – (duomenys neskelbtini) km, parduodamas už 2 450 eurų sumą. Iš skelbimo (b. l. 159) matyti, kad automobilis „BMW (duomenys neskelbtini)“, pagaminimo metai – (duomenys neskelbtini) m., vairas – (duomenys neskelbtini), rida – (duomenys neskelbtini) km, pavarų dėžė – (duomenys neskelbtini), parduodamas už 2 550 eurų vertę, tuo tarpu iš skelbimo (b. l. 160) matyti, kad automobilis „BMW (duomenys neskelbtini)“, pagamintas – (duomenys neskelbtini) m. lapkritį, variklis – (duomenys neskelbtini), pavarų dėžė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) AG, rida – (duomenys neskelbtini) km, parduodamas už 2 900 eurų sumą. Esant šioms aplinkybėms, sutikti su kaltinamojo teiginiais, kad jam priklausančio automobilio vertė yra apie 2 500 eurų, nėra pagrindo.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. A. turtui – automobiliui „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (b. l. 79–82), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam V. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 122–125), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. A. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke baudžiamojoje byloje (b. l. 132), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. A., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. A. ir laiduotojai R. J., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugsėjo 19 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotą transporto priemonę „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. A. turtui – automobiliui „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei ,,Regitra“.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.