Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė išnagrinėjo prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. registruotas užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį - areštas 45 paroms;

2. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 10 metų, vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalimi 2 punktu paskirtą bausmę subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 10 metų.

3. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrintas su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 11 metų.

4. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 63 straipsnio 9 dalį paskirta bausmė subendrintas su Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 12 metų. 2022 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi lygtinai paleistas 2022 m. rugsėjo 22 d., bausmė atlikta 2024 m. balandžio 17 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. B. 2024 m. gruodžio 15 d., apie 02.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, smurtavo prieš savo sugyventinę R. K., t.y. tyčia 1 kartą, ranka sudavė jai į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui R. K..

Šiais savo veiksmais O. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis O. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su R. kartu 11 metų, vaikų neturi. Sutaria gerai, kartais pasipyksta, bet dėl menkniekių. Įvykio dieną, tikslaus laiko nurodyti negali, jis kartu su žmona R. ir keliais draugais vakarojo ir gėrė alkoholinius gėrimus. Tos dienos tikslių aplinkybių tikrai neprisimena, nes buvau nemažai išgėręs. Prisimena tik, kad draugams išėjus R. jį užsipuolė, kad jis triukšmauja, nemoka tvardytis ar kažkas panašaus. Tarp jų kilo konfliktas, R. kuo toliau tuo labiau ant jo šaukė ir kažkuriuo metu jis prarado savitvardą ir viena kartą pastarajai trenkė į veidą. Tada R. dar labiau jį užsipuolė, konfliktas tesėsi iki atvyko pareigūnai. Policijos pareigūnus iškvietė R. dukra L.. R. toliau ant jo šaukė, įžeidėjo jis kažkiek nurimo. Kas tiksliai toliau vyko, neprisimena, žino, kad R. jam liepė susikraut daiktus ir išeiti. Pareigūnai jį nuvedė pas save automobilį. Po kažkurio laiko paleido. Už kelių dienų atslūgus visoms emocijoms jis paskambino R., labai jos atsiprašė, labai gailėjosi dėl to ką padarė ir pasakė. Jie pasikalbėjo ir jis grįžo pas R.. Toks konfliktas tarp jų įvyko pirmą kartą, prieš R. niekada nebuvo pakėlęs rankos, tikrai nesupranta kas įvyko, nuoširdžiai gailisi. Žmonos R. jis atsiprašė, pastaroji jam atleido. Todėl esant galimybei norėtų susitaikyti ikiteisminio tyrimo metu, kad šis būtų nutrauktas. Nuoširdžiai gailsi ( e. b. l. 145-150).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Ikiteisminiame tyrime apklausta R. K. parodė, kad gyvena kartu su vyru O. B. jau 11 metų. Sutaria gerai, kartu su jais gyvena jos dukra L.. Su O. bendrų vaikų neturi. Kaip ir pas visus kartais įvyksta konfliktai, tačiau dažniausiai būna kažkokie dėl buities, ar šiaip nereikšmingi. 2024 m. gruodžio 15 d. apie 21.00 val., tiksliai nurodyti negali, ji kartu su O. ir dar keliais draugais, vartojo alkoholinius gėrimus, leido garsiai muziką. Po kelių valandų į jų duris pasibeldė policijos pareigūnai ir nurodė, kad kaimynai skundžiasi, kad yra garsiai leidžiama muzika, ji iškart atsiprašė pareigūnų ir nuėjo išjungti muziką. Tačiau O., kadangi buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų, pradėjo šiek tiek konfliktuoti su pareigūnais, šūkauti laiptinėje. Ji O. nuramino ir parvedė į būtą. Po dar kelių valandų, draugai išėjo namo. Ji nuėjo pas O. ir pasakė jam, ko ten šukavo laiptinėje, kad jai jo (O.) toks elgesys labai nepatiko. Jis (O.) jai pasakė kažką atgal, ji jam dar kažką, ką tiksliai neprisimena. Bet taip žodis po žodžio ir įvyko konfliktas. Vienu metu jai šaukiant ant jo (O.), jis užsimojo ir trenkė jai rankos delnu per veidą, vieną kartą, po šio smūgio jai ištino lupą ir jautė fizinį skausmą. Konfliktas dar labiau suaštrėjo, toliau šaukė vienas ant kito, kai staiga išgirdo, kad į jų duris beldžiasi policija. Kaip paaiškėjo vėliau, policiją iškvietė jos dukra L.. Kadangi buvo pikta ir pavartojus nemažai alkoholio ant savo vyro prikalbėjo daug negražių dalykų tą vakarą, kokių net negali nurodyti, žino tik, kad vijo jį (O.) iš namų. Policijos pareigūnai jį (O.) išsivedė į lauką. Po kelių dienų O. jai paskambino, atsiprašė už tą vakarą ir kas įvyko. Ji jam (O.) atleido ir pasakė, kad gali grįžti pas ją gyventi. O. taip pasielgė pirmą kartą, anksčiau smurtavęs niekada nebuvo, tai pirmas kartas, galvoja, kad jie kalti abu, nes buvo per daug alkoholinių gėrimų, kas visa tai ir išprovokavo. O. jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Taip pat norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas jiems susitaikius. Pretenzijų jam (O.) neturi. Pas gydytojus dėl šio įvykio nesikreipė, pagal jai išduotą užduotį vykti pas medicinos ekspertus, nevyko, greitosios medicinos pagalba taip pat kviesta nebuvo. Civilinio ieškinio neteiks (e. b. l. 35-40).

Papildomai ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji R. K. parodė, kad papildant savo ankščiau duotus parodymus norėtų pasakyti, kad tikslių tos dienos įvykių tikrai nenurodys, nes kaip ir minėjo anksčiau buvo pavartojusi alkoholinių gėrimų. Apie savo veiksmus norėtų pasakyti, kad iš įkarščio ir stiprių emocijų gal ir galėjo savo vyrui trenkti iš butelio, kur tiksliai nepasakys. Konfliktą pradėjo ji, nes jis (O.) elgiasi agresyviai, jos manymu, prieš pareigūnus, buvo labai nemandagus, o kadangi ji buvo išgėrus, tai norėjo jam (O.) paaiškinti ir jį pamokyti gražaus elgesio, todėl ant jo šaukė ir išsiliejo. Jis (O.) taip pat buvo išgėręs, todėl šaukė ant jos atgal, ko pasėkoje viskas ir įvyko. Tai buvo pirmas ir vienintelis tokio lygio konfliktas. Po įvykio praėjus kelioms dienoms iškart susitaikė, gyvena kartu ir vienas kitam pretenzijų neturi (e. b. l. 43-48).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja L. K. parodė, kad gyvena kartu su mama R. ir patėviu O.. Jos santykiai tiek su mama, tiek su patėviu yra geri, su jais sutaria gerai, pykčių nebūna. Tą dieną ji buvo namuose, savo kambaryje. Pas mama buvo atvykę draugų, o patėvis buvo išvykęs į miestą, kiek vėliau jis (O.) jai paskambino ir paprašė, kad jį (O.) parvežtų namo. Jai jį (O.) parvežus, šis prisijungė prie mamos ir jie toliau šventė, grojo garsi muzika, ji sėdėjo savo kambaryje. Kažkur po vidurnakčio tiksliai nepasakys kada, ji išgirdo kaip kitame kambaryje konfliktuoja mama su patėviu, buvo keista, kad naktį girdėtų jų konfliktą, taip nėra buvę, apskritai, kad taip šauktų vienas ant kito, ji nebuvo girdėjusi. Nieko nedarė, toliau buvo savo kambaryje. Konfliktas tarp jų nerimo, kiek suprato, tai mama iniciavo konfliktą, dėl netinkamo patėvio elgesio. Mamos balsas ir girdėjosi labiausiai. Vienu metu suprato, kad konfliktas vis dėl to nerimsta ir nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112, kol neatsitiko kažkas blogo. Atvykus pareigūnams ji liko savo kambaryje, pareigūnai buvo užėję pas ją trumpai pabendrauti ir viskas. Kas tiksliai įvyko tarp mamos ir patėvio ji nežino, nes visą tą laiką buvo savo kambaryje. Po įvykio ant mamos veido matė mėlynę, o tiksliau ant lūpos, ji buvo sutinusi. Jai mama dėl sužalojimo nieko nesakė, nesiskundė. Kiek suprato skausmas didelis nebuvo, pas gydytojus mama nevyko. Kaip ir minėjo tai buvo pirmas kartas, nežino kas jiems buvo, gal buvo per daug išgėrę. Po šio įvykio jie susitaikė, daugiau konfliktų negirdėjo, viskas tarp jų gerai (e. b. l. 83-88).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – adresu (duomenys neskelbtini), yra raudonos spalvos plytinis bendrabučio tipo namas, butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra gyvenamas (e. b. l. 17-31).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Manto Trafimovo 2024 m. gruodžio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo,nurodyta, kad nuvykus nurodytu adresu R. K. paaiškino, kad jos vyras O. B. ranka trenkė jai į veido sritį, kiek kartų nurodyti negalėjo, pajuto fizinį skausmą. Konfliktas prasidėjo tada kai, šalia gyvenantys kaimynai dėl triukšmo iškvietė policiją, atvykus policijos pareigūnams, bendraujant su pareigūnais O. B. pradėjo agresyviai elgtis prieš juos, išvykus policijos pareigūnams. O. B. pradėjo konfliktuoti trenkė R. K. į veidą, kiek kartu atsakyti negalėjo, ko pasėkoje patino viršutinė lupa ir atsirado kraujosruva ties dešinės pusės akimi. R. K. taip pat nurodė, kad O. B. pradėjo daužyti daiktus, trenkė į svetainėje ant spintelės stovintį televizorių. L. K. (R. K. dukra) nurodė, jog išgirdusi konfliktą tarp tėvų iškvietė policiją (e. b. l. 98-101).

Iš 2024 m. gruodžio 15 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikta R. K. apžiūra, apžiūrint vizualiai veidą, matėsi ties dešine akimi kraujosruva, viršutinės lupos patinimas, virš lupos matosi kraujosruva. Sudaryta fotolentelė (e. b. l. 64-72).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Eglės Varnagirytės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 15 d. apie 02.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose tarp O. B. ir sutuoktinės R. K. įvyko žodinis konfliktas, po ko O. B. tyčia ranka trenkė sutuoktinei R. K. į veido sritį, po ko pastaroji jautė fizinį skausmą, veide matomi sužalojimai - patinimas, kraujosruva (e. b. l. 6-13).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu BK 141 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Įvykio metu kaltinamasis bei nukentėjusioji gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, jų santykiai atitiko šeimos santykius.

Kaltinamasis O. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir patvirtino, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, kilus konfliktui jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, smurtavo prieš savo sugyventinę R. K., t.y. tyčia 1 kartą, ranka sudavė jai į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui R. K.. Šiuos kaltinamojo parodymus betarpiškai patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, kurie iš esmės patvirtina tapačias aplinkybes, kurias nurodė kaltinamasis. Minėti kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtina tarnybiniai pranešimai, liudytojos L. K. duoti parodymai tyrime bei byloje pateiktas 2024 m. gruodžio 15 d. asmens apžiūros protokolas, kad atlikus R. K. apžiūrą, apžiūrint vizualiai veidą, matėsi ties dešine akimi kraujosruva, viršutinės lupos patinimas, virš lupos matėsi kraujosruva (Sudaryta fotolentelė ).

Minėtu asmens apžiūros nustatyta, kad R. K. konstatuota ties dešine akimi kraujosruva, viršutinės lupos patinimas, virš lupos matėsi kraujosruva.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog O. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę R. K., pastarajai sukeldamas fizinį skausmą, ir taip realizuodamas nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji palaiko šeimyninį ryšį, patvirtina jų pačių parodymai, kas neabejotinai patvirtina, jog jie laikytini sugyventiniais ir atitinka šeimos narių sąvoką. Tokiu būdu konstatuotina, kad O. B. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis O. B. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, spręstina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties, prieš šeimos narę – sugyventinę, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinama ir tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, nei psichiatro, nei psichologo įskaitoje neįrašytas, nedirba, šiuo metu registruotas užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatomą bausmę – laisvės apribojimą be intesyvios priežiūros.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

O. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti O. B. per 5 (penkis) mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ² straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 11 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Išaiškinti O. B., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad O. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.