Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini); lietuvis; Lietuvos Respublikos pilietis; faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau neteistas,

perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kaltinant padarius BK 170 straipsnio 2 dalį ir 284 str. numatytus nusikaltimus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. padarė veikas, objektyviaisiais požymiais atitinkančias numatytas BK 170 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, viešai tyčiojosi, bei niekino asmenį, dėl jo tikėjimo ir sugadindamas religinę bei kultūrinę reikšmę turinčias vertybes, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: laikotarpiu nuo 2020-02-29 12.00 val. iki 2020-03-02 8.00 val. (duomenys neskelbtini), M. R., siekdamas viešai pasityčioti ir paniekinti Kretingos katalikų bendruomenės katechetą A. M. dėl jo tikėjimo, ant Abakų koplyčios langų ir Lurdo dažais užrašė „A. M. KRISTUS“, „A. M. KARLOT M. GYVIEJ AKMEN“, „SATAN“, o 2020 m. pavasarį, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, ant (duomenys neskelbtini), durų, bei ant kapinių sienų (duomenys neskelbtini) užrašė „A. SATAN“ ir „A. M. SATAN“.

Teisiamojo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė L. Š. patvirtino ekspertizės akto išvadą. Nurodė, kad užtikrinti nekritiško savo būsenos asmens ambulatorinį gydymą neįmanoma dėl jo būsenos blogumo ir visiškai kritikos nebuvimo. Apie įvykį jis papasakojo detaliai. Jis mano, kad gydymas jam nereikalingas ir yra visiškai sveikas, tik veikiamas kitos jėgos, tai liguistas situacijos vertinimas. Šis žmogus įsitikinęs, kad A. M. jį veikia ir trukdo jam gyventi, kad ta jėga yra antgamtinė. Asmuo serga, jam lėtinis psichinis sutrikimas. Jis turi savo vaistus, kurie naudojami esant šiam sutrikimui ir iš psichozės galima išvesti, bet nukenčia kitos sritys. Jeigu pritaikomas tinkamas gydymas, galima tikėtis neblogos adaptacijos. Paaiškino, kad yra ne tik medikamentinis gydymas, galimybės padėti žmogui yra didelės. Nurodė, kad niekas negali sukontroliuoti vaistų vartojimą be žmogaus asmeninės kritikos, kad jis yra pakankamai pavojingas tam žmogui ir aplinkai, jo grėsmės lygis pakankamai aukštas. Paaiškino, kad jo veiksmai ir elgesys yra sutrikusio mąstymo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas B. R., nurodė, kad M. R. yra jo sūnus. Paaiškino, kad jis žino apie nagrinėjamą įvykį. M. R., pats jam nieko nesakė, nurodė, kad nieko nedarė ir kad jo neklausinėtų. Patvirtino, kad M. R. gydėsi Klaipėdoje psichiatrinėje ligoninėje, pats vežė pas gydytojus. Namuose rado M. R. išrašytų vaistų. Klaipėdoje į ligoninę buvo nuvežęs ir gėrė vaistus, grįžus iš ligoninės jo savijauta buvo geresnė. Nurodė, kad agresijos M. R. elgesyje nepastebėjo. Liudytojo nuomone, M. R. elgesys pasikeitė po lankymosi bažnyčioje. Galimai jis turėjo konfliktą su vienuoliu, tačiau dėl ko nežino, daro prielaidą, kad galimai dėl rašymo. M. R. lankė bažnyčią, vakarais melsdavosi, buvo auklėjamas religingai, kiek jam žinoma, po įvykio, bažnyčioje nebesilankė. Liudytojo nuomone, kad kažkas įvyko su žmonėmis, su kuriais jis susitikinėja, t. y. jį įtraukė į bažnyčią, pastoviai važiuodavo į jaunimo mišias. M. R. draugai yra išlikę tie patys. Nurodė, kad A. M. nežino, religinė bendruomenė „Gyvieji akmenys“ jam taip pat jam nėra žinoma. Liudytojas nurodė, kad buvo nuvykęs į vietą, kur buvo užrašai, padėjo sutvarkyti, klojo plyteles. Ką tie užrašai reiškia nežino. Liudytojas nurodė, kad M. R. tvarko mašinas, remontuoja, dirba Švedijoje servise jam ir liudytojo broliui sutvarko automobilius. Be to, ir su motociklu važiuoja. Liudytojo nuomone nėra būtinybės M. R. gydyti Rokiškyje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. N., nurodė, kad jis yra kunigas ir parodė, kad kai pamatė užrašus ant gimnazijos durų ir kapinių tvoros, jam kilo įtarimas, kad tuos užrašus padarė tas pats žmogus, kuris siuntė jam siuntė žinutes. Šias įtarimais pasidalijo su kitais asmenimis, taip pat nurodė policijai. Liudytojas asmeniškai nepažįsta M. R., A. M. pažįsta, nes jis aktyvus parapijietis, veda maldas. Paaiškino, kad „Gyvieji akmenys“ yra bendruomenė, kuriai priklauso A. M., taip pat jo tėvai, kurie yra bendruomenės šlovintojai. Liudytojo vertinimu, užrašai padaryti kaip psichinių problemų turinčio žmogaus, nemano, kad tai religinės neapykantos kurstymas. Paaiškino, kad būna, kad žmogui susimaišo dalykai, gali būti varginamas ir piktosios dvasios. Jo nuomone, kad į asmenį nukreiptas apmaudas, tai kliedesiai, maišto dvasia, nepateisinti lūkesčiai arba liguistumas. Užrašai ant gimnazijos ir kapinių tvoros – tai prakeikinėjimas, žmogaus keikimas. Vandalizmo darbu asmuo išliejo neapykantą konkretiems asmenims.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. nurodė, ji yra Kartenos seniūnė. Ji nepažįsta M. R. ir A. M.. Paaiškino, kad gavo moters žinutę, kad Abakuose yra pripaišyta, apie įvykį pranešė policijai. Padaryti užrašai yra chuliganiški, nes Kartenos bendruomenė religinga, Abakų grota yra labai prižiūrima. Nurodė, kad koplyčia yra jų seniūnijos, dalis teritorijos priklauso regioniniam parkui. Abakų grota išremontuota gyventojų lėšomis, ji prižiūrima ir tvarkoma. Paaiškino, kad jiems kainavo dažai, pačių darbų neskaičiavo. Liudytojos nuomone, tai religinė vieta, todėl ir žala didesnė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, kad M. R. nepažįsta. Liudytojas patvirtino, kad užrašus ant pastatų atsimena, apie juos sužinojo iš policijos, spaudos, gyvai matė išpaišytą tvorą. Liudytojo nuomone, reikia žinoti tų užrašų, paišymų kontekstą. Nurodė, kad gyvena Kretingoje 17 metų, yra tikintis ir praktikuojantis katalikas, parapijos salėje organizuoja šlovinimo vakarus. Šlovinimo vakarai susiję su Dievo šlovinimu, jie vyksta ir salėje, ir koplyčioje. Liudytojo vertinimu natūralu, kad atsiranda tam prieštaraujančių. Liudytojo gyvenime tokios situacijos ne pirmas kartas ir jas vertina kaip piktosios dvasios veiklą. Bendruomenėje „Gyvieji akmenys“ nariais yra jis ir jo tėvai. Padarytus užrašus vertina, kaip žeminimą ir šmeižimą, tai prieštaravimas tam kas vyksta. Liudytojo vertinimu, užrašai nėra susiję su juo ir su jo šeima, nors šiuose užrašuose identifikavo save. Abakų koplyčioje nėra buvęs ir nežino kur ji yra. Užrašai „A. M. KRISTUS“, „A. M. KARLOT“, „M. GYVIEJ AKMEN“, „SATAN“ tai katalikų bendruomenės veiklos tyčiojimas ir niekinimas. Katalikų bendruomenės veikla siejama per jo veiklą. Paaiškino, kad, kai eini skelbti meilę Dievui, tai visada atsiras protestuojančių. Piktoji dvasia priešinasi, gal per ligą, tai normalu ir nelabai į tai kreipia dėmesį. Šlovinimo vakaruose dalinasi tuo, ką pats yra išgyvenęs, o tikslas yra melstis. Liudytojas nurodė, kad negali pasakyti, kad tai buvo nukreipta prieš jį, liudytojo nuomone, tai daugiau nukreipta prieš veiklą, kultūrą, šios situacijos nesureikšmino. Paaiškino, kad jaunimo mišios ir šlovinimo vakarai tai ne tas pats renginys: jaunimo mišios vyksta ketvirtadieniais, o šlovinimo vakarai vykdavo penktadieniais. Dėl visos situacijos, liudytojas nejaučia grėsmės, t. y. kad būtų skriaudžiamas, ar asmuo, kurio vardas būtų žeminamas. Užrašuose religinė bendruomenė nebuvo minima, buvo minimas daugiau liudytojo vardas. Liudytojas iš bendruomenės narių negirdėjo, kad tai būtų tokiu būdu būtų pažeminimas.

2020-03-02 A. P. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokole nurodoma, kad 2020-03-02, 8.00 val. ryte pastebėjo, kad Abakų k., Kartenos sen., Kretingos r., yra apgadinta, t. y. apipaišyta dažais A. L. grota (koplyčia). Kas taip galėjo pasielgti nežino. Įtariamųjų neturi. A. L. grota neapgadinta buvo 2020-12-29 apie 12 val. (b. l. 1–3).

Įvykio vietos apžiūroje ir fotolentelėje, užfiksuota, kad ant koplyčios durų aptiktas užrašas sidabriniais dažais „A. M. KRISTUS“. Ant koplyčios langų aptikti užrašai „A. M.; KARLOT; M.; GYVIEJ AKMEN“. Po vienu iš langų užrašas „SATAN“. Ant skulptūros, vaizduojančios Jėzų Kristų, nešantį ant nugaros kryžių, parašytas užrašas „A.“ ir „M.“. Užrašas padarytas tokiais pat sidabrinės spalvos purškiamais dažais. Lurdo Švenčiausiosios mergelės Marijos koplyčios langai apipaišyti purškiamais sidabrinės spalvos dažais. Ant langų užrašyta. „A. M. SATAN KARI“ (b. 1. 1–3, 9–13).

2020-03-05 Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuotos, kad Kretingos pranciškonų gimnazijos laukinės durys, esančios (duomenys neskelbtini), kapinių tvora, (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–43).

2020-03-05 VšĮ Pranciškonų gimnazijos pranešimas, kad 2020-03-05 ryte, atėjus į darbą, pastebėta, kad baltais dažais apipurkštos Šv. Antano rūmų buvusios kavinės lauko durys, adresu (duomenys neskelbtini). Padaryta žala apie 100 Eur (b. l. 47).

2020-03-06 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos rašte Dėl informacijos pateikimo, nurodoma, kad 2020-03-05 ryta pastebėta, kad iš nakties buvo apgadinta kapinių tvora, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus tvorą nustatyta, kad dažai nusivalo. SĮ „Kretingos komunalininkas“ pateikė nuvalymo darbų sąmatą. Patirti nuostoliai – 51,23 Eur (b. l. 48–50).

2020-03-09 Kretingos rajono savivaldybės administracijos rašte Dėl duomenų pateikimo nurodoma, kad 2020-03-01 pastebėta, kad iš nakties buvo purškiamaisiais dažais apipiešta A. L. grota, koplyčia esanti Abakų kaime, Kartenos seniūnijoje. Apžiūrėjus koplyčia nustatyta, kad dažai, kuriais koplyčios langai apipurkšti, nusivalo, o duris reikėjo perdažyti. Kartenos seniūnijos darbuotojai langus nuvalė, o duris perdažė. Patirti nuostoliai – 2,95 Eur (b. l. 36).

2020-04-01 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad apie dažais išpaišytas kapinių Kretingoje sienas ir Pranciškonų gimnazijos duris sužinojo iš policijos ir spaudos. Suprato, kad užrašai su jo vardu ir klaidinga pavarde skirti jam dėl jo veiklos katalikų bažnyčioje. Per bažnyčioje dažnai rengiamus maldos tarnavimus veda maldą. Paskutinis toks tarnavimas vyko (2020 m.) vasario 21 d. Užrašai sukėlė jam nepasitenkinimą, nemalonius jausmus dėl išpaišytų objektų. Kadangi tikėjimas jį moko nereaguoti į tokius išsišokimus, pretenzijų niekam nereiškia. Dėl įvykio pretenzijų neturi, nepageidauja, byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju. Grasinančių žinučių pats nėra gavęs, sesers gautas žinutes prideda prie bylos (b. 1. 53-54).

2020-04-01 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. N. parodė, kad prieš įvykį, kai dažais buvo aprašinėtos Kretingos kapinių sienos ir Pranciškonų gimnazijos durys, savaitę ar dvi maždaug nuo 2020 m. sausio 7-8 d. į savo mobilųjį telefoną per „WatsAp" programėlę iš vaikino vardu M. gaudavo žinutes su religinio pobūdžio kliedesiais, nerišliomis mintimis, keikiant A. B., brolį Karlą ir A. M.. Vaikino žinutėse kartodavosi mintis, kad jį apsėdo velnias, būdavo minimos Aido, Anatano maldos. Vaikino numerį blokavo, žinučių neišsaugojo, vaizdo įrašą, gautą iš vaikino, pateikė tyrimui (b. 1. 60–61).

Liudytojo G. N. pateikto vaizdo įrašo duomenys CD diske vaizdo įraše užfiksuotas M. R. kliedesinis monologas.

Portalų „15min.lt“ publikacija „Kretingos rajone išniekinta koplyčia“, „ve.lt“ publikacija „Purškiamais dažais vandalai išniekino A. L. Kartenoje“ (b. 1. 138–143).

2020-06-17/07-15 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-108/2020 pateikiamos išvados: 1. M. R. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu ir šiuo metu taikymo konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). 2. Dėl psichikos būsenos M. R. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei valdyti savo veiksmų, suprasti tyrimui reikšmingų aplinkybių ir duoti adekvačių parodymų. 3. M. R. nerekomenduojama dalyvauti tyrimo veiksmuose ir teismo posėdyje, kadangi jis negali suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti adekvačių parodymų. 4. M. R. rekomenduojame taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Dėl M. R. veikų kvalifikavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

Nagrinėjamojoje byloje M. R. kaltinamas tuo, kad vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, viešai tyčiojosi, bei niekino asmenį, dėl jo tikėjimo ir sugadindamas religinę bei kultūrinę reikšmę turinčias vertybes, sutrikdė visuomenės rimtį.

Teismas nurodo, kad pagal BK 170 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Šio baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmonių lygiateisiškumas. Pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu gali būti konkrečiais atvejais – atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta veika reiškiasi vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; jų niekinimu; neapykantos jiems skatinimu; kurstymu juos diskriminuoti.

Išaiškintina, kad ši nusikalstama veika pasireiškia aktyviais asmens veiksmais tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą, kurstant žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Viešas tyčiojimasis – tai viešas nukentėjusiojo garbės ir orumo žeminimas, viešas šio žmogaus vaizdavimas kaip pajuokos objekto, visa tai turi būti daroma ne vienam nukentėjusiajam girdint, o daroma neapibrėžtam žmonių ratui. Niekinimas – tai labai neigiamas, nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia dėl jos savo neigiamą, niekinamą ar žeminamą požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves, lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis, kurstymas taip pat turi būti daromas neapibrėžtam žmonių ratui.

Nurodyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento, t. y. šios nusikalstamos veikos sudėtis formalioji, pasekmių atsiradimas nėra svarbus. Veikos padarymo būdas – būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu – viešais pareiškimais plačiam neapibrėžtam žmonių ratui, nukreiptais prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus. Be to, būtina įvertini veikų pavojingumą. Subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė – tiesioginė konkretizuota tyčia, turimas tikslas pasityčioti, paniekinti asmenį dėl jo rasės, tautybės bei kitų BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių. Kaltinamasis suvokia savo daromos veikos pavojingą pobūdį, priešingumą teisei, tačiau nori veikti ir veikia tokiu pavojingu būdu, turėdamas galimybę nukreipti savo valią ir neatlikti priešingų teisei, pavojingų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-677/2012).

Ši veika inkriminuojama M. R. dėl užrašų „A. M. KRISTUS“, „A. M. KARLOT M. GYVIEJ AKMEN“, „SATAN“, „A. SATAN“, „A. M. SATAN“. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad aiškios minties, sakinio šiuose užrašuose nėra. Iš esmės šiuose užrašuose dominuoja, kaip tyrimo metu nustatyta vardas „A.“ ir pavardė „M.“, užrašuose klaidingai nurodoma „M.“. Prie šio asmens vardo ir/ar pavardės nurodomas kitas žodis „Kristus“, arba „Satan“, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad yra bendruomenė „Gyvieji akmenys“, kurios veikla susijusi su Dievo šlovinimu, garbinimu ir pan.

Lietuvių kalbos terminų žodyne žodžio „Kristus“ reikšmę nurodoma tokia: Kristus – (gr. christos – pateptasis) – senovėje šventaisiais aliejais pateptas karalius; ši apeiga simbolizavo valdžios pašventinimą Dievo vardu; iš pradžių Jėzų iš Nazareto ~umi pavadino jo mokiniai, tikėję, kad jis Mesijas ir padėsiąs išsipildyti Izraelio viltims; vėliau šis titulas virto antruoju Jėzaus vardu, pagal kurį jo skelbta religija vadinama krikščionybe. Lietuvių kalbos žodyne žodžio „satan“ reikšmė nurodoma: satanas – šėtonas, piktoji dvasia. Darytina išvada, kad šie terminai yra religinio pobūdžio.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. R. yra praktikuojantis krikščionis. Kaip liudytojas B. R. nurodė, buvo auklėjamas katalikiškai, atitinkamai visos religinės šventės ir pan. buvo švenčiamos, minimos ir pan., kad M. R. uoliai lankydavo jaunimo mišias Kretingoje. Aptariami užrašai padaryti ant religinių objektų, t. y. tos pačios religijos, kurią išpažino ir buvo auklėjamas M. R.. Duomenų, kad M. R. pakeitė religiją, nuo jos vertybių, tiesų nusisuko ar pan. nėra. Byloje apklausti liudytojais kunigas G. N. ir A. M. nurodė, kad užrašai yra ligoto, piktosios dvasios apsėsto asmens kliedesiai. Pastebėtina, kad pačios religinės bendruomenės atgarsio dėl šių užrašų galimai niekinančio, žeminančio pobūdžio nebuvo. Asmuo, kuris minimas šiuose užrašuose A. M. apklaustas, kaip liudytojas, nurodė, kad šie užrašai nukreipti į jo asmenį, į jo veiklą, atitinkamai pati religinė bendruomenė dėl šio įvykio nieko nesprendė ir nereagavo.

Teismas nurodo, kad patys užrašai savo esme turi pasižymėti kraštutinumu, t. y. viešas tyčiojimasis, asmens niekinimas turi būti akivaizdus. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį nepakanka vien įžeidžiančio, diskriminuojančio pobūdžio viešo pareiškimo, jei jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, tyčiojimosi, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui.

Teismas nurodo, kad nusikaltimo pavojingumas yra viena iš svarbiausių aplinkybių, pagal kurias sprendžiama, ar yra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą. Padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-271-648/2015).

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad dėl atliktų užrašų būtų realiai sureagavusi religinė bendruomenė, kuri Kretingoje yra aktyvi, ar visuomenė. Teismas nurodo, kad portalų publikacijose iš esmės neigiamai atsiliepiama dėl paties turto niokojimo, gadinimo (dažymo), duomenų, kad komentaruose, ar pan. būtų pasisakoma prieš katalikybę, ar pan. nėra pateikiama.

Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad bylos nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų BK 170 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veiklos objektyviuosius požymius, todėl pripažintina, kad M. R. šios veikos napadarė.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Akivaizdu, jog visuomenės lankytini objektai, t. y. Abakų koplyčia, Kretingos miesto centinėje dalyje esančios gimnazijos siena ir kapinių tvora laikytina viešąja vieta, nes pagal teismų praktiką viešąja vieta laikoma erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Šiuo atveju byloje apklaustas liudytojas B. R., byloje pateiktas vaizdo įrašas, patvirtina, kad šiuos užrašus atliko M. R.. Pastebėtina, kad liudytojas B. R. nurodė, kad jis prisidėjo darbu prie šalindamas padarytą žalą objektams. Atkreiptinas dėmesys, kad nors žala pinigine verte nėra didelė, tačiau tokie veiksmai sukėlė visuomenės atgarsį, t. y. buvo aprašyti naujienų portaluose, atitinkamai operatyviai buvo siekiama pašalinti žalą – nuvalyti dažus, perdažyti ir pan. Būtent tokiais savo veiksmais, t. y. viešoje erdvėje, lankytinose vietose, M. R. padaręs minėtus užrašus, t. y. vandališku elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatytos veiklos objektyvieji požymiai įrodyti liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo.

Vadovaujantis BPK 392 straipsnio 1 dalimi, teismo pripažintiems nepakaltinamais asmenims, teismas taiko BK 98 straipsnyje nustatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosios medicinos priemonės – gydymo bei valstybės prievartos priemonių derinys. Jų taikymo tikslas – išgydyti asmenį, padariusį visuomenei pavojingą veiką, jį prižiūrint arba izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės psichiatrijos įstaigose ir tuo siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo galimų pavojingų tokio asmens visuomenei veikų, tiek patį veiką padariusį asmenį nuo galimų pavojų, gresiančių neintegruotai visuomenei asmenybei.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020-06-17/07-15 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-108/2020 nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu M. R. sirgo (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu M. R. taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. R. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b. l. 96–103).

Teismo posėdyje ekspertė L. Š. nurodė, kad ji surašyto ekspertizės akto išvadą palaiko, nes uždraustos veikos padarymo metu kaltinamasis sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, negalėjo valdyti savo veiksmų ir suprasti jų pavojingumo, ir šiuo metu jis serga, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl rekomenduotas priverstinis gydymas, t. y. stacionarus gydymas bendro stebėjimo sąlygomis.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Medicininių priemonių taikymas nėra kriminalinė bausmė, šių priemonių taikymas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusiam nepakaltinamumo būsenoje asmeniui neužtraukia pastarajam neigiamų pasekmių, kurios yra būdingos teistumui. Tokiems asmenims reikalingas ne bausmės taikymas, o gydymas. Atsižvelgtina į tai, kad tokie asmenys, būdami neizoliuoti nuo visuomenės, gali toliau daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, būdami neintegruoti dėl savo ligos visuomenėje, jie gali tapti kitų asmenų neteisėtų veikų aukomis.

Pažymėtina, kad BPK 401 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog sprendimą ar taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir kokią, priima teismas. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo teismas atsižvelgia į teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimus, baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo aplinkybes, M. R. nustatyto psichikos sutrikimo pobūdį ir jos asmenybę apibūdinančius duomenis.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-108/2020 nurodyta, kad M. R. serga (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. R. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, nes jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra kritiškas.

Teismo posėdyje ekspertė nurodė, kad palaiko surašyto ekspertizės akto išvadą, atkreipė dėmesį į tai, kad M. R. liga yra pažengusi, asmuo neigia savo būklę, nurodo, kad yra sveikas. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti minėtame ekspertizės akte bei jį surašiusios ekspertės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis. Remiantis anksčiau aptartais duomenimis, teismas daro išvadą, kad M. R. liga yra pažengusi, jam yra reikalingas ilgalaikis gydymas, medikamentų savarankiškai nevartoja (šias aplinkybes nurodė liudytoju apklaustas B. R.), jis pats nėra kritiškas savo ligos atžvilgiu, todėl jam tikslinga taikyti stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad paskirdamas priverčiamąsias priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Šios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1 ir 2 dalys).

M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

Daiktų, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) CD-R diskas, su baudžiamajai bylai reikšmingais vaizdo įrašu, saugomas voke, prisegtame prie 1 tomo galinio bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje;

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

pripažinti, kad M. R. Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje numatytos veiklos nepadarė.

pripažinti, kad M. R., Baudžiamojo kodekso 284 str. numatytą veiką įvykdė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti M. R. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, iki M. R. pasveikimo arba jo psichinės būklės pagerėjimo ir jo pavojingumo išnykimo.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD-R diską, esantį voke, prisegtame prie 1 tomo galinio bylos viršelio – palikti saugoti byloje;

Išaiškinti, kad vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, sveikatos priežiūros įstaiga ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.