Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-08-01 · Administracinė byla Nr. I-2251-121/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-08-01
Bylos Nr.
I-2251-121/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Bronius Januška, Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
J. J., ir Bendrijos, B. Č., L. L., G. N.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Andrius Kaluina, Vilhelmas Keliuotis
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2251-121/2013
Proc. Nr. 3-61-3-00348-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2013 m. rugpjūčio 1 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui J. J., trečiojo suinteresuoto asmens 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovui V. L. S., pareiškėjų ir Bendrijos atstovui advokatui Andriui Kaluinai, atsakovės atstovei Daivai Visockytei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Vilhelmui Keliuočiui, B. B. ir G. S. atstovėms R. D. bei I. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. Č., J. J., L. L. ir G. N. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys - 40-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, B. B., J. K., H. M., D. S. ir G. S..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai B. Č., J. J., L. L. ir G. N. 2013-01-31 pateikė teismui skundą (t. 1, b.l. 1–4), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko (toliau – ir VAV) 2007-04-05 sprendimus: 1) Nr. 2.4-01-4859, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės D. S.; 2) Nr. 2.4-01-4860, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės B. B.; 3) Nr. 2.4-01-4861, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės Z. L.; 4) Nr. 2.4-01-4862, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės H. M.; 5) Nr. 2.4-01-4863, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės G. S..

Paaiškino, kad pareiškėjai yra 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – Bendrija) nariai ir jiems Bendrijos teritorijoje priklauso metaliniai garažai. Pareiškėjai 2012 m. gruodžio mėn. sužinojo, kad dalis Bendrijos valdomos teritorijos, kurioje yra ir pareiškėjams priklausantys garažai, pakliuvo į suformuotą valstybinės žemės sklypą, į kurį skundžiamais VAV sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Jie 2012-09-17 pareiškė Bendrijai ieškinį, reikalaudami įpareigoti Bendriją iš jiems priklausančio žemės sklypo pašalinti (iškeldinti) eksploatuojamus garažus, tarp jų - ir pareiškėjams priklausančius metalinius garažus.

Pareiškėjai mano, kad tos skundžiamų VAV 2007-04-05 sprendimų dalys, kuriomis buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią Bendrijos teritorijoje bei naudojamą metalinių garažų eksploatacijai, neteisėti. Pažymėjo, kad skundžiamais VAV sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į J. B. nuosavybės teisėmis valdytą turtą – 0,1215 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Tretiesiems suinteresuotiems asmenims natūra grąžinta kiekvienam po 0,0444 ha žemės sklype Nr. 2 ir po 0,0130 ha žemės sklype Nr. 3, taigi, atkuriant nuosavybės teises į 0,1215 ha žemės sklypą, iš viso penkiems pretendentams grąžinta 0,287 ha žemės, t.y., beveik dvigubai daugiau, nei žemės sklypo, kurio nuosavybės teisės atkurtos, plotas.

Atkreipė dėmesį, kad metalinių garažų aikštelei teritorija skirta dar 1985-10-02 ir iš esmės visi garažai Bendrijos teritorijoje buvo pastatyti iki 1990 m. Tad skundžiamų VAV sprendimų priėmimo metu ginčijamos teritorijos buvo priskirtos Vilniaus miestui ir šios teritorijos jau buvo naudojamos pastatytiems statiniams eksploatuoti. Nurodė, kad garažų eksploatavimui skirta ir garažų užimama žemė turėjo būti valstybės išperkama ir negalėjo būti grąžinta natūra tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Paaiškino, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 str. 2 d. 1 punktas nustatė, kad natūra grąžinama laisva (neužstatyta) žemė, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims grąžintoje žemėje buvo pareiškėjams ir kitiems Bendrijos nariams priklausantys statiniai (metaliniai garažai). Todėl Bendrijos teritorijoje esanti ir statinių (metalinių garažų) užimta žemė tretiesiems suinteresuotiems asmenims negalėjo būti grąžinama natūra.

Be to, nurodė, kad, net jeigu Bendrijos teritorijos priskyrimas grąžintinai būtų laikomas teisėtu, atkuriant nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims, negalėjo būti pažeistos metalinių garažų savininkų teisės, t.y. turėjo būti nustatyti servitutai, leidžiantys naudotis Bendrijos eksploatuojamos metalinių garažų aikštelės ribose esančia grąžinamo žemės sklypo dalimi metalinių garažų eksploatacijai. Tai nebuvo padaryta, todėl ginčijami sprendimai pažeidė pareiškėjų nuosavybės teises į Bendrijos eksploatuojamoje aikštelėje esančius garažus.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime (t. 2, b.l. 19–24) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip pateiktą praleidus nustatytą 30 dienų terminą; netenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti skundą kaip nepagrįstą. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad buvusi savininkė J. B. nuosavybės teise valdė 0,9716 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini). Toks plotas nustatytas pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002-10-02 pažymėjimą Nr. T-2003-G. Todėl iš ginčijamuose sprendimuose nurodytų tretiesiems suinteresuotiems asmenims grąžintos žemės dalių matyti, kad pareiškėjų argumentas, jog pretendentams žemės grąžinta beveik dvigubai daugiau nei žemės sklypo, kuriame atkurtos nuosavybės teisės, plotas, yra nepagrįstas.

Detalusis planas, kurio būtinybę numato Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 punktas, yra viena iš sąlygų laikyti žemę valstybės išperkama, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis konkrečiam žemės sklypui. Nesant realaus ir objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio, detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas turi būti traktuojamas kaip laisvas neužstatytas žemės sklypas, į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, gražinant jį natūra, nes priešingu atveju be pateisinamo pagrindo būtu suvaržomos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartis adm. byloje Nr. A442-305/2008). Pažymėjo, jog laisva (neužstatyta) žeme laikytina tokia žemė, kurioje nėra atitinkamos paskirties objektų, esančių kliūtimi tokią žemę pripažinti laisva (neužstatyta). Ne kiekvienas objektas, esantis prašomame suformuoti žemės sklype, paneigia teisę į jos atkūrimą, o tai sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu jie naudojasi žeme, ant kurios stovi metaliniai garažai.

Nurodė, kad statinio ir laikino statinio sąvokos yra įtvirtintos Statybos įstatymo 2 str. 2 ir 4 dalyse. Paaiškino, kad metaliniai garažai, atsižvelgiant į jų paskirtį, gyvavimo trukmę, į tai, kad jie nėra laikytini nekilnojamaisiais daiktais, teisės į juos neregistruojamos viešame registre, yra laikytini laikinais statiniais. Todėl žemės sklypas, ant kurio stovi metaliniai garažai, laikytinas laisvu (neužstatytu) žemės sklypu, į kurį gali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Taigi ginčijamais sprendimais nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo atkurtos teisėtai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) atsiliepime (t. 2, b.l. 1–4) nurodė, kad su skundu nesutinka, pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 punktas nustato bendrą žemės grąžinimo natūra principą, pagal kurį galimybę grąžinti žemę (buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) natūra lemia aplinkybė, kad ji yra laisva (neužstatyta), išskyrus žemę pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Tad šioje įstatymo normoje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: kai ji yra užstatyta ir kai ji yra valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A858-2979/2011).

Administracijos teigimu, metaliniai garažai apskritai (taigi ir pareiškėjų valdomi garažai) priskirtini laikiniems statiniams, nes jie pagaminti iš surenkamų metalinių konstrukcijų, juos galima laisvai perkelti į kitą vietą, nuosavybės teisės į juos neregistruojamos, todėl ginčo žemė laikytina laisva žeme. Tad pirmasis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintas kriterijus sklypus nuosavybės atkūrimui formuoti laisvoje (neužstatytoje) žemėje nėra pažeistas, o laikinais statiniais (garažais) užstatyta ginčo teritorija negali būti priskiriama valstybės išperkamai žemei. Suformuoti sklypai (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos teritorijoje nepatenka į Atkūrimo įstatyme numatytas išimtis, sudarančias pagrindą neformuoti sklypo ginčo teritorijoje, todėl nuosavybės teisių atkūrimas natūra nepažeidė nei Bendrijos, nei atskirų jos narių, įskaitant pareiškėjus, interesų. Be to, teisės aktai, reglamentuojantys valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos sąlygas bei tvarką, nenumato galimybės įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti sklypų, laikinų statinių, tame tarpe ir metalinių garažų, statybai ar eksploatavimui.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys B. B., J. K., H. M., D. S. ir G. S. atsiliepime (t. 1, b.l. 59–60, t. 2, b.l. 9–10) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė taikyti senatį bei tuo pagrindu skundą atmesti, o, nustačius, kad senatis netaikoma, skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad terminas skundui paduoti atnaujintas nepagrįstai, kadangi pareiškėjams tai, jog žemės sklypo dalis, kuriame stovi pareiškėjų garažai, nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, galėjo ir turėjo būti žinoma anksčiau. Nuosavybės teisės į žemės sklypą yra įregistruotos viešame registre, kuriame nurodytas ir įregistravimo pagrindas. Todėl pareiškėjai nuo nuosavybės teisių įregistravimo momento (2007-10-08) turėjo galimybę ir galėjo žinoti tai, jog VAV sprendimais žemės nuosavybės teisės atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Be to, tai, jog tretieji suinteresuoti asmenys reikalauja iškeldinti iš jų žemės sklypo laikinus statinius, Bendrijai bei Vilniaus miesto savivaldybei buvo pranešta anksčiau, nei buvo paduotas ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pareiškėjams buvo pranešta apie civilinę bylą. Todėl laikytina, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti be svarbių priežasčių ir skundas atmestinas taikant senatį.

Paaiškino, kad pareiškėjų argumentas, jog miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra valstybės išperkama, todėl negali būti grąžinama natūra, nepagrįstas įrodymais, patvirtinančiais, kad ginčijamais VAV sprendimais buvo pažeistas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis. Pareiškėjai taip pat nepateikė įrodymų, kad metaliniai garažai yra statiniai, atitinkantys tos kategorijos nekilnojamajam turtui įstatymo nustatytus reikalavimus, t.y. kad šie statiniai nuosavybės teise priklauso pareiškėjams ir pareiškėjų daiktinės teisės įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Atkreipė dėmesį, kad nesant šių įrodymų, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad skundžiamais VAV sprendimais buvo pažeistos pareiškėjų teisės, priešingai, yra pagrindas laikyti, jog pareiškėjai padavė skundą neturėdami tam teisinio pagrindo, ir todėl skundas atmestinas kaip paduotas netinkamų pareiškėjų.

Bylą nagrinėjant teisme, pareiškėjas J. J. ir pareiškėjų atstovas skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog ginčo garažai randasi Bendrijos nuomojamoje žemėje. Nors nuomos sutartis pasibaigė 2000 metais, nuomos santykiai de facto tęsiasi – Bendrija ir toliau moka žemės mokestį. Garažai neatitinka laikino statinio sąvokos, tam patvirtinti būtina skirti atitinkamą ekspertizę. Advokatas pripažino, jog metalinių garažų savininkai nesiėmė priemonių pakeisti laikinų garažų statusą į nelaikino statinio.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, jog leista garažus pertvarkyti taip, kad juos būtų galima įregistruoti NTR. Byloje nėra žemės nuomos sutarčių, todėl negalima spręsti, kokiomis sąlygomis buvo išnuomota žemė. Savivaldybės pateiktuose žemės sklypo dokumentuose nebuvo duomenų apie jame esančius metalinius garažus, be to, ar žemės sklypas laisvas, sprendžia savivaldybė, Agentūra negali kvestionuoti savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. įsakymo, jis iki šiol nėra nuginčytas. Ar iškelti garažus ir tam suteikti kitą žemės sklypą, turėjo nuspręsti savivaldybė.

Bendrijos atstovas skundą prašė tenkinti, papildomai paaiškino, jog Bendrija nuo 1995 iki 2000 metų žemę nuomojo pagal su savivaldybe sudartytą nuomos sutartį, bet ir jai pasibaigus tebemoka žemės mokesčius. Metaliniai garažai surenkami ant pamatų, todėl jie nėra laikini.

Tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovas skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog šia byla siekiama vilkinti garažų iškeldinimą, civilinė byla sustabdyta. Tai, kad bendrija moka žemės mokesčius nereiškia, kad sutartis nėra nutrūkusi.

Skundas netenkinamas.

Teismo 2013-02-04 nutartimi (t.1, b.l.22-23) pareiškėjams B. Č., L. L. ir G. N. atnaujintas terminą skundui paduoti.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje (toliau - Vilniaus MŽS) 2000-06-20 buvo gauti D. S., B. B. prašymai, 2001-05-17 - Z. L. prašymas, 2000-01-07 - H. M. prašymas, 2000-01-07 - G. S. prašymas atkurti nuosavybės teises į J. B. turėtą žemę, suteikiant žemės sklypą turėtoje vietoje (t.1, b.l. 150-152). Prie prašymų pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai (t.1, b.l. 153-195), Lietuvos valstybinio archyvo 1993-08-09 pažymėjimas Nr. 21-185-9 (t.1, b.l. 194). Analogiški prašymai buvo gauti 2002-07-10 (t.1, b.l. 142-146).

Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2005-10-26 aktu buvo paženklintos atkuriamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) komunalinėje zonoje, sklypo Nr. 2, kurio plotas 12 627 m², ribos. Aktu nustatyta, kad žemės sklype nėra pastatų, priklausančių kitiems savininkams (t.1, b.l. 119). Nustatytų žemės sklypo ribų pagrindu parengtas žemės sklypo planas, kuriame pažymėti laikini garažai (t.1, b.l. 120).

Vilniaus MSA direktoriaus 2006-01-25 įsakymu Nr. 30-129 buvo nustatyti suformuotų grąžinamų laisvos (neužstatytos) kitos paskirties žemės sklypų Nr. 1, 2 (12 627 kv.m), 3, 4, 5, 6 (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos teritorijoje duomenys, patvirtinti jų planai ir nustatyta, kad sklypų dokumentai perduodami VAVA (t.1, b.l. 106-108, 111-113, t.2, b.l. 5-7).

VAVA Vilniaus ŽS 2007-02-22 parengė pažymas: 1) Nr. 73, kad pagal Z. L. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,4858 ha žemės (t.1, b.l. 101); 2) Nr. 74, kad pagal D. S. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,1215 ha žemės (t.1, b.l. 100); 3) Nr. 75, kad pagal B. B. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,1214 ha žemės (t.1, b.l. 100); 4) Nr. 76, kad pagal H. M. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,1215 ha žemės (t.1, b.l. 99); 5) Nr. 77, kad pagal G. S. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės G. S. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,1214 ha žemės (t.1, b.l. 99).

VAV 2007-04-05 sprendimais: 1) Nr. 2.4-01-4859 D. S. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdytą 0,1215 ha nekilnojamojo turto dalį 0,0444 ha žemės, grąžinant natūra 0,0444 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,2627 ha ploto žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini), bei 0,0130 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,9350 ha ploto žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 6, 98); 2) Nr. 2.4-01-4860 B. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdytą 0,1215 ha žemės nekilnojamojo turto dalį 0,0444 ha žemės, grąžinant natūra 0,0444 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,2627 ha ploto žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini) bei 0,0130 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,9350 ha ploto žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 7-8, 97); 3) Nr. 2.4-01-4861 Z. L. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdytą 0,4858 ha žemės, grąžinant natūra 0,1775 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,2627 ha ploto žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini), bei 0,0520 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,9350 ha ploto žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 9-10, 96); 4) Nr. 2.4-01-4862 H. M. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdytą 0,1215 ha žemės nekilnojamojo turto dalį 0,0444 ha žemės, grąžinant natūra 0,0444 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,2627 ha ploto žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini), bei 0,0130 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,9350 ha ploto žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 11-12, 95); 5) Nr. 2.4-01-4863 G. S. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdytą 0,1214 ha žemės nekilnojamojo turto dalį 0,0443 ha žemės, grąžinant natūra 0,0444 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,2627 ha ploto žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini), bei 0,0130 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,9350 ha ploto žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 13-14, 94). Viso savininkams grąžinta 0,4591 ha žemės (0,0444 + 0,0130 + 0,0444 ha + 0,0130 + 0,1775 + 0,0520 + 0,0444 + 0,0130 + 0,0444 + 0,0130).

Iš Nekilnojamojo turto registro 2007-10-08 pažymėjimo matyti, kad į žemės sklypą Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini) komunalinėje zonoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registruotos G. S. - 2427/12627 žemės sklypo, Lietuvos Respublikai - 4227/12627 žemės sklypo, M. P. - 450/12627 žemės sklypo, K. S. - 530/12627 žemės sklypo, K. L. - 2245/126270 žemės sklypo, J. P. - 2245/126270 žemės sklypo, A. P. - 454/12627 žemės sklypo, A. P. - 530/12627 žemės sklypo, H. M. - 444/12627 žemės sklypo, B. B. - 444/12627 žemės sklypo, D. S. - 444/12627 žemės sklypo, Z. L. - 1775/12627 žemės sklypo (t. 1, b.l. 66-67, t.2, b.l. 11-12).

Žemesnės instancijos teismas

Bendrijos 2012-10-05 pažymoje nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), stovi metaliniai garažai, tarp jų - pareiškėjų G. N. garažas (eilės Nr. 21, garažo Nr. 100), L. L. garažas (eilės Nr. 22, garažas Nr. 93), B. Č. garažas (eilės Nr. 22, garažo Nr. 97) (t. 1, b.l. 18-19). Bendrijos 2012-12-06 pažymoje nurodyta, kad pareiškėjui J. J. priklauso garažas, eilės Nr. 21, Nr. 99 (t.1, b.l. 20).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar žemės sklypą, kuriame yra pareiškėjams priklausantys metaliniai garažai ir į kurį nuosavybės teisės skundžiamais sprendimais yra atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims, buvo galima laikyti laisvu. Ginčo teisinį santykį reglamentuoja inter alia 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau - Atkūrimo įstatymas) bei Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1274 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau - Tvarka).

Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 punkte (2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2076, 2006-11-16 įstatymo Nr. X-907 redakcija) nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. <...> Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Žemesnės instancijos teismas

Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 punkte (2002-04-02 įstatymo Nr. IX-832 redakcija) nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra inter alia užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Žemės sklypai miesto teritorijose formuojami pagal Tvarkos 106 punkto (2002-09-19 nutarimo Nr. 1475, 2004-04-07 nutarimo Nr. 387, 2004-08-31 nutarimo Nr. 1101, 2005-04-11 nutarimo Nr. 400, redakcija) reikalavimus: apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. <...> Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. <...> Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui <...> su lydraščiu ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Šios ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą. <...> Suformavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypus miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose yra parengti detalieji planai, žemės sklypų planai rengiami atlikus kadastrinius matavimus pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790). Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. <...> Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos direktoriaus dokumentus (duomenis): <...> parengia apskrities viršininko įsakymo dėl žemės servitutų nustatymo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę projektus.

Minėta, jog pagal šioje byloje surinktus įrodymus Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai cituotais Atkūrimo įstatymu bei Tvarka priskirtus įgaliojimus nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo srityje, atliko Tvarkos 106 punkte numatytas procedūras ir jos administracijos direktoriaus 2006-01-25 įsakymu Nr. 30-129 suformavo grąžinamus laisvos (neužstatytos) kitos paskirties žemės sklypus, inter alia ginčo žemės sklypą Nr. 2 (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos teritorijoje, patvirtino jų planus, sklypų dokumentus perdavė VAVA. Kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad tuometinė VAV administracija neturėjo (ir šiuo metu NŽT prie ŽŪM neturi) diskrecijos teisės kaip nors kvestionuoti savivaldybės pozicijos, jog ginčo žemės sklypas yra laisvas, neužstatytas. Šis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas pareiškėjų nėra nuginčytas ir nėra ginčijamas šioje byloje. Šio įsakymo pagrindu tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės, suteikti ginčo žemės sklypai, teisės į juos yra įregistruotos Nekilnojamo turto registre.

Dėl skundo argumento, jog metaliniai garažai nėra laikinas statinys Statybos įstatymo prasme.

1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 str. 2 dalyje (2006-10-17 įstatymo Nr. X-857 redakcija) reglamentuojama, kad statinys yra visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Statybos įstatymo 2 str. 4 dalyje nustatyta, kad laikinas statinys yra statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

Išanalizavus nagrinėjamai bylai taikytiną teismų praktiką administracinėse bei civilinėse bylose, kolegija sprendžia, kad Valstybės prievolė išpirkti nekilnojamąjį turtą (šiuo atveju žemę) siejama su tam tikrų (atitinkamų) juridinių faktų įregistravimu nekilnojamojo turto registruose.

Antai LVAT administracinėje byloje Nr. A525-1920/2012, nagrinėdamas ginčą dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio taikymo, nustatė, jog į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad jame yra įregistruotas juridinis faktas, jog ginčo žemės sklypą inter alia valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomoja UAB „Arudita“, gi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas jog UAB „Arudita“ nuomoja ginčo žemės sklypą, būtų panaikintas ar pakeistas. Todėl nėra pagrindo šiuo viešame registre įregistruotu juridiniu faktu nesivadovauti ar jį vertinti kitaip, nei nurodyta pačiame registre, t.y. nėra jokio pagrindo teigti, jog valstybinės žemės nuomos sutartis yra netekusi juridinės galios ar buvo netekusi tokios galios atsakovui priimant ginčijamą 2010 m. birželio 8 d. sprendimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai I. L. A. nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos natūra. Šioje žemėje, kaip tvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, UAB „Arudita“ nuo 2008 01 30 nuosavybės teise valdo 18 statinių, o nuo 2008 02 01 - dar 6 statinius, kurių įrašai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atitinkamai nuo 2008 02 20 ir 2011 06 16. LVAT kolegija padarė išvadą, kad, esant šioms faktinėms aplinkybėms, atsakovas, priimdamas 2010 m. birželio 8 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 5 str. 11 dalies nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai šeštame sprendimo punkte padarė įrašą apie žemės nuomos sutartį ir joje numatytų teisių ir pareigų perėjimą naujam žemės savininkui. Be to, LVAT nustatė, kad nagrinėjamoje byloje antrasis pareiškėjas UAB „Arudita“ yra pareiškęs reikalavimą panaikinti Utenos AVA 2010 m. birželio 8 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei I. L. A.“ ir jį grindė inter alia argumentu, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir dėl to, kad nuosavybės teisės atkurtos į žemę, kuri pareiškėjo manymu priskirtina valstybės išperkamai, nes joje įrengti tvenkiniai. Kolegija šiuo aspektu konstatavo, kad pareiškėjo UAB „Arudita“ argumentai, kad atsakovas sprendimą priėmė pažeisdamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, nes atkūrė nuosavybės teises į žemę, kuri turėtų būti valstybės išperkama, nes joje yra įrengti tvenkiniai, atmetami kaip nepagrįsti. Byloje pateikti abejonių nekeliantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, jog ginčo žemės sklype pareiškėjas nuosavybės teise jokių tvenkinių, t.y. Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 9 punkte numatytų nekilnojamojo turto objektų, neturi.

Analogiškai pasisakė ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 2A-414/2012, kad, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, būtina įvertinti ir žemės sklypo faktinę padėtį, ar jis yra laisvas, neužstatytas. Žemės sklypas yra užstatytas, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas naudojamas. Ginčo sklype esantys ir UAB „Alytaus prekyba“ priklausantys statiniai yra kaip nelaikini statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o šio registro duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantės teigia, kad ginčo sklype esantys statiniai yra nenuolatiniai, tačiau šios aplinkybės neįrodė ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nepaneigė.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai ir Bendrijos atstovas teigia, kad jie žeme po metaliniais garažais naudojasi pagal, jų nuomone, tebegaliojančią žemės nuomos sutartį, tačiau to įrodymų (t.y. jog žemės nuomos juridinis faktas yra įregistruotas NTR) nepateikia, kaip ir nepateikia įrodymų, kad nuosavybės teisė į pareiškėjams priklausančius metalinius garažus kaip nekilnojamuosius daiktus (statinius) yra įregistruota NTR.

Pareiškėjai įrodinėja, kad visi tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys metaliniai garažai nėra laikini statiniai, nes tai yra surenkamos konstrukcijos, tvirtinamos ant kapitalių pamatų, prašė tikslu tai patvirtinti ar paneigti skirti teismo ekspertizę. Kolegijos nuomone, šis ginčas nėra šios bylos dalykas, tai galima daryti civilinėje byloje dėl garažų iškeldinimo reiškiant priešpriešinius reikalavimus ar kitokiu būdu prieš Vilniaus miesto savivaldybę ginant savo teises.

Įvertinus visa, kas pasakyta šiame teismo sprendime, kolegija sprendžia, kad nėra nustatyta nei faktrinių nei teisinių pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai galėtų būti panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaIna KirkutienėNijolė Žalnieriūnienė