Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui J. J., trečiojo suinteresuoto asmens 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovui V. L. S., pareiškėjų ir Bendrijos atstovui advokatui Andriui Kaluinai, atsakovės atstovei Daivai Visockytei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Vilhelmui Keliuočiui, B. B. ir G. S. atstovėms R. D. bei I. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. Č., J. J., L. L. ir G. N. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys - 40-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, B. B., J. K., H. M., D. S. ir G. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Faktinės bylos aplinkybės.

Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2005-10-26 aktu buvo paženklintos atkuriamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) komunalinėje zonoje, sklypo Nr. 2, kurio plotas 12 627 m², ribos. Aktu nustatyta, kad žemės sklype nėra pastatų, priklausančių kitiems savininkams (t.1, b.l. 119). Nustatytų žemės sklypo ribų pagrindu parengtas žemės sklypo planas, kuriame pažymėti laikini garažai (t.1, b.l. 120).

Vilniaus MSA direktoriaus 2006-01-25 įsakymu Nr. 30-129 buvo nustatyti suformuotų grąžinamų laisvos (neužstatytos) kitos paskirties žemės sklypų Nr. 1, 2 (12 627 kv.m), 3, 4, 5, 6 (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos teritorijoje duomenys, patvirtinti jų planai ir nustatyta, kad sklypų dokumentai perduodami VAVA (t.1, b.l. 106-108, 111-113, t.2, b.l. 5-7).

VAVA Vilniaus ŽS 2007-02-22 parengė pažymas: 1) Nr. 73, kad pagal Z. L. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,4858 ha žemės (t.1, b.l. 101); 2) Nr. 74, kad pagal D. S. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,1215 ha žemės (t.1, b.l. 100); 3) Nr. 75, kad pagal B. B. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,1214 ha žemės (t.1, b.l. 100); 4) Nr. 76, kad pagal H. M. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,1215 ha žemės (t.1, b.l. 99); 5) Nr. 77, kad pagal G. S. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės G. S. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,1214 ha žemės (t.1, b.l. 99).

VAV 2007-04-05 sprendimais: 1) Nr. 2.4-01-4859 D. S. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdytą 0,1215 ha nekilnojamojo turto dalį 0,0444 ha žemės, grąžinant natūra 0,0444 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,2627 ha ploto žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini), bei 0,0130 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,9350 ha ploto žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 6, 98); 2) Nr. 2.4-01-4860 B. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdytą 0,1215 ha žemės nekilnojamojo turto dalį 0,0444 ha žemės, grąžinant natūra 0,0444 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,2627 ha ploto žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini) bei 0,0130 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,9350 ha ploto žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 7-8, 97); 3) Nr. 2.4-01-4861 Z. L. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdytą 0,4858 ha žemės, grąžinant natūra 0,1775 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,2627 ha ploto žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini), bei 0,0520 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,9350 ha ploto žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 9-10, 96); 4) Nr. 2.4-01-4862 H. M. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdytą 0,1215 ha žemės nekilnojamojo turto dalį 0,0444 ha žemės, grąžinant natūra 0,0444 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,2627 ha ploto žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini), bei 0,0130 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,9350 ha ploto žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 11-12, 95); 5) Nr. 2.4-01-4863 G. S. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdytą 0,1214 ha žemės nekilnojamojo turto dalį 0,0443 ha žemės, grąžinant natūra 0,0444 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,2627 ha ploto žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini), bei 0,0130 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,9350 ha ploto žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 13-14, 94). Viso savininkams grąžinta 0,4591 ha žemės (0,0444 + 0,0130 + 0,0444 ha + 0,0130 + 0,1775 + 0,0520 + 0,0444 + 0,0130 + 0,0444 + 0,0130).

Iš Nekilnojamojo turto registro 2007-10-08 pažymėjimo matyti, kad į žemės sklypą Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini) komunalinėje zonoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registruotos G. S. - 2427/12627 žemės sklypo, Lietuvos Respublikai - 4227/12627 žemės sklypo, M. P. - 450/12627 žemės sklypo, K. S. - 530/12627 žemės sklypo, K. L. - 2245/126270 žemės sklypo, J. P. - 2245/126270 žemės sklypo, A. P. - 454/12627 žemės sklypo, A. P. - 530/12627 žemės sklypo, H. M. - 444/12627 žemės sklypo, B. B. - 444/12627 žemės sklypo, D. S. - 444/12627 žemės sklypo, Z. L. - 1775/12627 žemės sklypo (t. 1, b.l. 66-67, t.2, b.l. 11-12).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar žemės sklypą, kuriame yra pareiškėjams priklausantys metaliniai garažai ir į kurį nuosavybės teisės skundžiamais sprendimais yra atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims, buvo galima laikyti laisvu. Ginčo teisinį santykį reglamentuoja inter alia 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau - Atkūrimo įstatymas) bei Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1274 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau - Tvarka).

Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 punkte (2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2076, 2006-11-16 įstatymo Nr. X-907 redakcija) nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. <...> Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Žemės sklypai miesto teritorijose formuojami pagal Tvarkos 106 punkto (2002-09-19 nutarimo Nr. 1475, 2004-04-07 nutarimo Nr. 387, 2004-08-31 nutarimo Nr. 1101, 2005-04-11 nutarimo Nr. 400, redakcija) reikalavimus: apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. <...> Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. <...> Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui <...> su lydraščiu ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Šios ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą. <...> Suformavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypus miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose yra parengti detalieji planai, žemės sklypų planai rengiami atlikus kadastrinius matavimus pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790). Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. <...> Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos direktoriaus dokumentus (duomenis): <...> parengia apskrities viršininko įsakymo dėl žemės servitutų nustatymo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę projektus.

Minėta, jog pagal šioje byloje surinktus įrodymus Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai cituotais Atkūrimo įstatymu bei Tvarka priskirtus įgaliojimus nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo srityje, atliko Tvarkos 106 punkte numatytas procedūras ir jos administracijos direktoriaus 2006-01-25 įsakymu Nr. 30-129 suformavo grąžinamus laisvos (neužstatytos) kitos paskirties žemės sklypus, inter alia ginčo žemės sklypą Nr. 2 (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos teritorijoje, patvirtino jų planus, sklypų dokumentus perdavė VAVA. Kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad tuometinė VAV administracija neturėjo (ir šiuo metu NŽT prie ŽŪM neturi) diskrecijos teisės kaip nors kvestionuoti savivaldybės pozicijos, jog ginčo žemės sklypas yra laisvas, neužstatytas. Šis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas pareiškėjų nėra nuginčytas ir nėra ginčijamas šioje byloje. Šio įsakymo pagrindu tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės, suteikti ginčo žemės sklypai, teisės į juos yra įregistruotos Nekilnojamo turto registre.

Dėl skundo argumento, jog metaliniai garažai nėra laikinas statinys Statybos įstatymo prasme.

1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 str. 2 dalyje (2006-10-17 įstatymo Nr. X-857 redakcija) reglamentuojama, kad statinys yra visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Statybos įstatymo 2 str. 4 dalyje nustatyta, kad laikinas statinys yra statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

Išanalizavus nagrinėjamai bylai taikytiną teismų praktiką administracinėse bei civilinėse bylose, kolegija sprendžia, kad Valstybės prievolė išpirkti nekilnojamąjį turtą (šiuo atveju žemę) siejama su tam tikrų (atitinkamų) juridinių faktų įregistravimu nekilnojamojo turto registruose.

Antai LVAT administracinėje byloje Nr. A525-1920/2012, nagrinėdamas ginčą dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio taikymo, nustatė, jog į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad jame yra įregistruotas juridinis faktas, jog ginčo žemės sklypą inter alia valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomoja UAB „Arudita“, gi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas jog UAB „Arudita“ nuomoja ginčo žemės sklypą, būtų panaikintas ar pakeistas. Todėl nėra pagrindo šiuo viešame registre įregistruotu juridiniu faktu nesivadovauti ar jį vertinti kitaip, nei nurodyta pačiame registre, t.y. nėra jokio pagrindo teigti, jog valstybinės žemės nuomos sutartis yra netekusi juridinės galios ar buvo netekusi tokios galios atsakovui priimant ginčijamą 2010 m. birželio 8 d. sprendimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai I. L. A. nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos natūra. Šioje žemėje, kaip tvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, UAB „Arudita“ nuo 2008 01 30 nuosavybės teise valdo 18 statinių, o nuo 2008 02 01 - dar 6 statinius, kurių įrašai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atitinkamai nuo 2008 02 20 ir 2011 06 16. LVAT kolegija padarė išvadą, kad, esant šioms faktinėms aplinkybėms, atsakovas, priimdamas 2010 m. birželio 8 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 5 str. 11 dalies nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai šeštame sprendimo punkte padarė įrašą apie žemės nuomos sutartį ir joje numatytų teisių ir pareigų perėjimą naujam žemės savininkui. Be to, LVAT nustatė, kad nagrinėjamoje byloje antrasis pareiškėjas UAB „Arudita“ yra pareiškęs reikalavimą panaikinti Utenos AVA 2010 m. birželio 8 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei I. L. A.“ ir jį grindė inter alia argumentu, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir dėl to, kad nuosavybės teisės atkurtos į žemę, kuri pareiškėjo manymu priskirtina valstybės išperkamai, nes joje įrengti tvenkiniai. Kolegija šiuo aspektu konstatavo, kad pareiškėjo UAB „Arudita“ argumentai, kad atsakovas sprendimą priėmė pažeisdamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, nes atkūrė nuosavybės teises į žemę, kuri turėtų būti valstybės išperkama, nes joje yra įrengti tvenkiniai, atmetami kaip nepagrįsti. Byloje pateikti abejonių nekeliantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, jog ginčo žemės sklype pareiškėjas nuosavybės teise jokių tvenkinių, t.y. Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 9 punkte numatytų nekilnojamojo turto objektų, neturi.

Analogiškai pasisakė ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 2A-414/2012, kad, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, būtina įvertinti ir žemės sklypo faktinę padėtį, ar jis yra laisvas, neužstatytas. Žemės sklypas yra užstatytas, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas naudojamas. Ginčo sklype esantys ir UAB „Alytaus prekyba“ priklausantys statiniai yra kaip nelaikini statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o šio registro duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantės teigia, kad ginčo sklype esantys statiniai yra nenuolatiniai, tačiau šios aplinkybės neįrodė ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nepaneigė.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai ir Bendrijos atstovas teigia, kad jie žeme po metaliniais garažais naudojasi pagal, jų nuomone, tebegaliojančią žemės nuomos sutartį, tačiau to įrodymų (t.y. jog žemės nuomos juridinis faktas yra įregistruotas NTR) nepateikia, kaip ir nepateikia įrodymų, kad nuosavybės teisė į pareiškėjams priklausančius metalinius garažus kaip nekilnojamuosius daiktus (statinius) yra įregistruota NTR.

Pareiškėjai įrodinėja, kad visi tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys metaliniai garažai nėra laikini statiniai, nes tai yra surenkamos konstrukcijos, tvirtinamos ant kapitalių pamatų, prašė tikslu tai patvirtinti ar paneigti skirti teismo ekspertizę. Kolegijos nuomone, šis ginčas nėra šios bylos dalykas, tai galima daryti civilinėje byloje dėl garažų iškeldinimo reiškiant priešpriešinius reikalavimus ar kitokiu būdu prieš Vilniaus miesto savivaldybę ginant savo teises.

Įvertinus visa, kas pasakyta šiame teismo sprendime, kolegija sprendžia, kad nėra nustatyta nei faktrinių nei teisinių pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai galėtų būti panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.