Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-05-05 · Civilinė byla Nr. 2-5782-991/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-05
Bylos Nr.
2-5782-991/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03517-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Ruibytė-Karimžanova
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
Atsakovas
L. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-5782-991/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03517-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 5 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui L. K. dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti 10090,24 Eur motinystės (tėvystės) pašalpos permoką susidariusią dėl atsakovo kaltės bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovo reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 125 straipsnio 2 dalis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-06-13 Kauno apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-333-634/2013 ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir Šiaulių skyriaus naudai priteisė iš L. K. 14855,67 Eur. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1854-966/2015 Kauno apylinkės teismas nustatė, jog L. K., siekdamas apgaule įgyti maksimalią motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, veikdamas bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, apgaule įgijo savo naudai didelės vertės turtinę teisę, fiktyviai įdarbino I. C. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigose bei fiktyviai įdarbinus I. C. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigose. Tokiais veiksmais L. K. padarė nusikalstamas veikas dėl kurių jis pripažintas kaltu Kauno apylinkės teismo 2013-06-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-333-634/2013.

Atsižvelgiant į tai, kad L. K. pripažintas kaltu, buvo pašalinti duomenys iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazės, pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, I. C. neteko teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą. Dėl šios priežasties pripažinta, kad I. C. pašalpos skyrimo metu niekur nedirbo, nebuvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu ir neturėjo teisės į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą. VSDFV Šiaulių skyriaus 2017-02-03 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. C. motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo“ buvo nustatyta 24945,91 Eur permoka. Kadangi I. C. buvo fiktyviai įsidarbinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ todėl laikotarpiu nuo 2008-07-21 iki 2010-02-11, kuomet atsakovei buvo apskaičiuota ir mokama motinystės (tėvystės) pašalpa, susidarė 24945,91 Eur išmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos suma. Dalis pašalpos, t. y. 14855,67 Eur priteista Kauno apylinkės teismo 2013-06-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-333-634/2013, todėl likusi neteisėtai išmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos suma už laikotarpį nuo 2008-07-21 iki 2010-02-11 sudaro 10090,24 Eur.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 10090,24 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovas, pateikdamas ieškinį į teismą, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo priteistina 303 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui iš atsakovo L. K. 10090,24 Eur (dešimt tūkstančių devyniasdešimt Eur 24 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo L. K. 303 Eur (tris šimtus tris Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova