Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS „PlusPlus Capital“ ieškinį atsakovui F. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui F. M. ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas jo gyvenamosios vietos adresu asmeniškai įteikti 2020 m. sausio 11 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byla tokiu atveju nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „mogo LT“ 2018 m. rugsėjo 28 d. ir atsakovas sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT28092018/0043 (toliau ir sutartis), kurios pagrindu UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudotis transporto priemone TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas. Atsakovui tinkamai nevykdžius įsipareigojimų pagal aukščiau minėtą nuomos sutartį, UAB „mogo LT“ 2019 m. kovo 27 d. nutraukė sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų. Atsakovo nuomos mokesčio skola sudaro 375,45 Eur. Automobilio apžiūros metu nustatyti gedimai ir trūkumai, kuriems pašalinti reikėjo 810,70 Eur, taip pat UAB „mogo LT“ turėjo 194,91 Eur transporto priemonės gabenimo išlaidų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi (CPK 178 straipsnis).

Nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. Skolų perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui OU Risk Management Services. 2017 m. kovo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/03/01 pagrindu kreditorius Risk OU Management Services perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovui AS „PlusPlus Capital“.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas 2019 m. rugsėjo 17 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės į atsakovės įsiskolinimą perleidimą bei paragino sumokėti įsiskolinimą ieškovui (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.522 straipsnio 1 dalimi, pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas privalo apmokėti nuomojamos transporto priemonės naudojimo ir išlaikymo išlaidas, taip pat mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita (CK 6.526 straipsnis).

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1 381,06 Eur skolos (CK 6.63 straipsnis, 6.522 straipsnis).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Atsakovas su pradiniu kreditoriumi sudarytos sutarties 10.3 punkte susitarė, kad sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti iki 1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas, skaičiuodamas delspinigius, taiko 0,05 proc. dydžio delspinigių normą. Ieškovo skaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 83,55 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 83,55 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Sutarties 10.8 punkte numatyta, kad jei sutartis nutraukiama dėl gavėjo (atsakovo) kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, gavėjas (atsakovas) privalo mokėti davėjui (ieškovui) 5 proc. dydžio netesybas nuo pagrindinėse nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų pradiniam kreditoriui, todėl ieškovo reikalavimas dėl 144,93 Eur (2 898,56 Eur x 5 proc.) baudos priteisimo yra pagrįstas (CK 6.71 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1 609,54 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 36 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AS „PlusPlus Capital“ (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovo F. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 381,06 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai aštuoniasdešimt vienas euras, 06 ct) skolos, 144,93 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai, 93 ct) baudos, 83,55 Eur (aštuoniasdešimt trys eurai, 55 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 609,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36 Eur (trisdešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.