Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2055-254/2011

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-12-21
Bylos Nr.: 2A-2055-254/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-03794-2010-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalė Burdulienė (pran.), Dmitrijus Korsakovas, Nijolia Indreikienė
Atsakovas: J. M.
Ieškovas: AB "Kauno energija"

Kategorijos

42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-2055-254/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03794-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 45.5; 121.14; 121.18 (S)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Giedrė JakštienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Nijolios Indreikienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-292-451/2011 pagal ieškovės AB "Kauno energija" patikslintą ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (1 t., b.l. 119-122) ir prašė priteisti iš atsakovės 3 159,17 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad AB „Kauno energija" butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiekė šilumą, o atsakovė ją vartojo. Už patiektą šilumą atsakovė turėjo atsiskaityti vadovaudamasi 1996-10-31 pasirašyta Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartimi (toliau – Sutartis) bei pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas. Atsakovė už patiektą šilumą mokėjo dalinai arba labai retai, todėl susidarė įsiskolinimas. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3709/2000 iš atsakovės buvo priteista 2 009,84 Lt skola už šilumą patalpų šildymui ir karštam vandeniui, o 2003 m. birželio 16 teismo įsakymu - 5302,58 Lt. skola, 314,90 Lt delspinigių ir 42,13 Lt žyminis mokestis. Atsakovė priteistas sumas yra padengusi. Sumokėti mokesčiai už šilumą buvo paskirstomi tokia eile: dengiami delspinigiai, po to dengiama skola už šilumą karšto vandens ruošimui, po to dengiama skola už patiektą šilumą patalpų šildymui. Atsakovė sumokėjo delspinigius bei dalį mokesčių. Liko skolinga ieškovei už pateiktą šilumą patalpų šildymui nuo 2008-02-01 iki 2010-01-01 – 2 629,82 Lt bei už pateiktą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2009-04-01 iki 2010-01-01- 594,16 Lt., tačiau po 2010-02-18 atlikto 100 Lt mokėjimo, todėl pastaroji skola sumažėjo iki 529,35 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino visiškai bei priteisė ieškovės naudai 3159,17 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-03-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 99 Lt žyminio mokesčio, 5,90 Lt už duomenų gavimą, 186,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų atsakovei įteikimu viešo paskelbimo būdu. Taip pat priteisė valstybei 19,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 1996-10-31 atsakovė yra pasirašiusi Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį, kuria vadovaujantis turėjo atsiskaitinėti už tiekiamą šilumą. Pagal šią sutartį atsakovė su ieškove už suvartotą šilumos energiją šildymui bei karštam vandeniui ruošti turėjo atsiskaityti iki kiekvieno mėnesio po ataskaitinio mėnesio 30 dienos. Kad atsakovė nelaiku ir nepilnai atsiskaitydavo su ieškove patvirtino Kauno miesto apylinkės teismo 2000-03-17 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3709/2000, 2003-06-16 įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. ML2-8791/2003. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos medžiaga paneigė atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovė neįskaitė jos sumokėtų sumų į apyvartos žiniaraštį ir skolą dubliuoja. Tai patvirtino mokesčių paskaičiavimo pažymos, kuriose atsispindėjo atsakovės įmokos ir jų paskirstymas (1 t., b.l. 132; 2 t. b.l. 59). Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į LR CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo teisinį reglamentavimą, ieškovė pagrįstai paskirstė atsakovės sumokėtas įmokas pagal eiliškumą: įmokos pirmiausia buvo priskirtos pirmosios eilės įmokoms, t.y. priteistam žyminiam mokesčiui apmokėti, paskui skiriamos trečiosios eilės įmokoms, t.y. netesybos (delspinigiams) apmokėti, o tik po to įmokomis buvo užskaitoma pagrindinė prievolė (ketvirtąja eile) - įmokos už šildymą ir energiją vandeniui pašildyti. Nurodė, kad ieškovė įmokas paskirstė į dvi dalis - įmokas už šildymą ir įmokas už energiją vandeniui pašildyti, vadovaujantis AB „Kauno energija" potvarkio „Dėl mokesčių už šilumos energiją skaičiavimo" 7 d. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad toks įmokos paskirstymas į dvi dalis neturi reikšmės skaičiuojant skolą atsakovei, kadangi skolos dydis nuo to nekinta. Taip pat ieškovė teikė dvi paslaugas - patalpų šildymą ir vandens pašildymą, todėl atsakovės įmoka ir buvo išskaityta į dvi dalis, nurodant už kurias paslaugas ji atsiskaitė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai motyvavo skolos nepagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad LR CK 55 str. nustato, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs. Kuomet yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai yra suėję ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Todėl, atsižvelgiant į tai, teismas nenustatė, kad ieškovė, skaičiuodama atsakovės skolas, būtų pažeidusi šias įstatymo nuostatas. Teismas pabrėžė, kad teismo procesinis sprendimas priteisti iš atsakovės skolą nepanaikina atsakovės skolos fakto, o priešingai - jį patvirtina, todėl pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, jog teismo priteista skola negali būti dengiama jos įmokomis už paslaugas. Teismas nustatė, jog tiek sąskaitose, tiek Mokesčių paskaičiavimo pažymose, tiek Buto apyvartos žiniaraščiuose paskaičiuoti mokėtini mokesčiai, padarytos įmokos bei skolos visiškai sutapo. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė netinkamai skaičiavo jai įmokas už suteiktas paslaugas, netinkamai paskirstė jos sumokėtas įmokas ar neįskaitė jos sumokėtų įmokų. 2007-04-01 mokesčių paskaičiavimo pažyma patvirtino, kad nuo 2007-04-01 atsakovei nebuvo skaičiuojamos teismo priteistos skolos, tačiau skaičiuojama nauja skola, susidariusi 2007-02-01.

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Kauno m. apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė šiuos argumentus:

- iš ieškovės pateiktų pažymų aiškiai matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo priteistos sumos buvo sumokėtos 2007 m. kovo 14 d. ir 20 d., todėl ieškovė pagal LR CK 6.55 str. šių apeliantės sumokėtų sumų neturėjo teisės užskaityti už nesumokėtus delspinigius. Šiais procesiniais dokumentais teismas išsprendė ne tik skolos išieškojimo klausimą bet ir netesybų klausimą, todėl ieškovė neturėjo pagrindo šių sumų savo nuožiūra užskaityti už kitus įsiskolinimus ir už juos skaičiuoti netesybas-delspinigius. Apeliantės teigimu, ieškovė pati yra nurodžiusi, kad delspinigius ji priskaičiavo ir savo nuožiūra nurašė nuo apeliantės sumokėtų sumų, o iš ieškovės paskaičiavimų matyti, kad delspinigiai buvo skaičiuojami net nuo teismo priteistų sumų;

-teismas nevertino tos aplinkybės, kad sumokėtas sumas ieškovė priskaičiavo už delspinigių padengimą, kurių išieškojimo terminas buvo praleistas;

- pirmosios instancijos teismas savo spendimą grindė išrašu iš ieškovo duomenų bazės, kuris neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų – nėra pavadinimo, nepasirašyti, todėl negali būti laikomi įrodymu. Taip pat teismas savo sprendime nurodė, kad nuo 2009-04-01- 2010-10 buvo susidaręs įsiskolinimas 52 935 Lt, tačiau tokių duomenų byloje nėra, todėl ši teismo nustatyta aplinkybė neatitinka bylos medžiagos;

-pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą turėjo nustatyti, kokios už ieškinyje nurodytą laikotarpį buvo priskaičiuotos sumos už šilumos energijos tiekimą ir už karštą vandenį ir kokios sumos buvo apeliantės faktiškai sumokėtos, padaryti balansą ir tik tada spręsti apie apeliantės įsiskolinimą. Tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė, jų nenustatė ir teismas, todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio;

-apeliantė taip pat pažymėjo, kad pagal LR Valstybinės garantuojamos pagalbos įstatymo 22 str. ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas jo iš apeliantės priteisti negalėjo.

Kauno apygardos teisme 2011-08-25 buvo gautas apeliantės prašymas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti, kadangi 2011-08-25 ji visiškai atsiskaitė su ieškove, sumokėdama 7316,34 Lt. Be to, 2011-11-23 gautas dar vienas prašymas, kuriame nurodyta, kad butas parduotas ir su ieškove yra visiškai atsiskaityta.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė palikti galioti Kauno m. apylinkės teismo 2011-06-22 sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. (2 t., b.l. 147-151). Nurodė, kad delspinigius apeliantei skaičiavo remiantis tarp jų pasirašytos Sutarties 8 punktu, kuriame nurodyta, kad už laiku neapmokėtas sumas skaičiuojami delspinigiai Vyriausybės nustatyta tvarka, pagal kurią už kiekvieną praleistą dieną mokami 0,04 proc. delspinigiai. Šio įstatymo taikymo tvarką nustato LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos". Ieškovė delspinigius skaičiavo iki 2004 m. sausio 31 d., Mokesčių paskaičiavimo pažymos grafoje einamasis periodas, (t. y. priskaičiuoti per mėnesį) yra nurodyta, kad priskaičiuota 10,73 Lt delspinigių, o Mokesčių paskaičiavimo pažymos grafoje periodo pabaiga nurodyta, kad delspinigių iš viso yra priskaičiuota 39,09 Lt, neįskaitant delspinigių, priteistų 2003 m. birželio 16 d. teismo įsakymu civ. b. Nr. L2-8791/03. Ieškovė šiuos delspinigius - 39,09 Lt nurašė per 2004 m. balandžio mėnesį. Ieškovė delspinigių apeliantei visiškai neskaičiavo laikotarpiu nuo 2004-02-01 iki 2008-01-01. Apeliantei vėl pradėti skaičiuoti delspinigiai nuo 2008 m. sausio mėnesio. Nuo 2008-01-01 iki 2008-05-01 susidariusius delspinigius ieškovė pasidengė 2008 m. gegužės mėn. gauta įmoka. Kadangi apeliantė buvo skolinga už pateiktą šilumą patalpų šildymui ir šilumą karštam vandeniui ruošti, todėl ieškovė ir skaičiavo delspinigius nuo skolos likučio. Priskaičiuoti delspinigiai per mėnesį būdavo padengiami, kadangi apeliantė atlikdavo mokėjimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nepažeidė CK 1.125 straipsnio nuostatų, kadangi delspinigiai nebūdavo priskaičiuoti už ilgesnį laiką negu 6 mėnesiai, kai juos padengdavo apeliantė, todėl apeliantės teiginiai, jog delspinigių išieškojimo terminas buvo praleistas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Apeliantės teiginiai, kad delspinigiai buvo skaičiuojami nuo priteistos skolos nepagrįsti, kadangi iš byloje esančių įrodymų, akivaizdžiai matyti, kad ieškovė neskaičiavo nuo priteistos skolos delspinigių, priteistų skolų mokėjimo laikotarpiu ieškovė apeliantei visiškai neskaičiavo delspinigių, tik mokesčių paskaičiavimo pažymos grafose periodo pradžia ir periodo pabaiga būdavo nurodyti priteistų delspinigių nesumokėtas likutis, kuriuos apeliantė padengė per 2006 m. spalio mėnesį. Taip pat ieškovė nurodo, kad paskirstydavo apeliantės sumokėtas įmokas pagal eiliškumą: įmokos pirmiausia buvo paskirtos pirmosios eilės įmokoms, t.y. priteistam žyminiam mokesčiui apmokėti, paskui įmokos buvo skiriamos trečiosios eilės įmokoms, t.y. netesybos (delspinigiams) apmokėti, o tik po to įmokomis buvo užskaitoma pagrindinė prievolė (ketvirtąja eile) - įmokos už šildymą ir energiją vandeniui pašildyti. Gautas įmokas ieškovė paskirstydavo į dvi dalis - įmokas už šildymą ir įmokas už energiją vandeniui pašildyti, vadovaujantis AB „Kauno energija" potvarkiu “Dėl mokesčių už šilumos energiją skaičiavimo” 7 d. Toks įmokos paskirstymas į dvi dalis neturi reikšmės skaičiuojant bendrą skolą apeliantei taip pat nekeičia ir skolos dydžio. Ieškovei apeliantės teiginiai, kad ieškovė negalėjo dengti įmokomis priskaičiuotų ir 2003 m. birželio 16 d. teismo įsakymu civ. b. Nr. ML2-8791/03 priteistų delspinigių, nėra suprantami, kadangi delspinigių paskaičiavimas, jų padengimas matosi iš mokesčių paskaičiavimo pažymos. Ieškovė pažymėjo, kad mokėjimo už šilumą pranešimus apeliantei pateikdavo kiekvieną mėnesį. Juose buvo nurodomi mokesčiai už einamojo mėnesio suteiktas paslaugas, priskaičiuoti delspinigiai bei sumokėta suma praėjusį mėnesį. Apeliantė 2011-06-09 teismo posėdyje pripažino ir patvirtino, kad mokėjimo už šilumą pranešimus gaudavo. Mokėjimo už šilumą pranešimo grafoje Mokėti iš viso - nurodoma visa mokėtina suma, kuri apima einamojo mėnesio priskaitymą ir skolą. Mokėjimo už šilumą pranešimo šablonas yra patvirtintas Ūkio ministro 2003 m. birželio 30d. įsakymu Nr. 4-258 Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priedu. Kadangi kiekvieną mėnesį apeliantė gaudavo mokėjimo už šilumą pranešimus, ieškovės nuomone, reiškia, kad jai buvo žinoma apie priskaičiuojamus mokesčius ir jos faktiškai sumokėtus mokesčius (sumas). Ieškovė į bylą pateikė tokių mokėjimo už šilumą pranešimų suvestinę, byloje pateikta mokesčių paskaičiavimo pažymos forma, kurioje tik yra pateikiami išsamesni duomenys bei kurioje matyti apeliantės sumokėtų įmokų paskirstymas dengiant skolą, todėl apeliantės teiginys, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai apie priskaičiuotas ir faktiškai sumokėtas sumas prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovė nesivadovavo ir pažeidė norminius aktus tiek dėl atliktų įmokų paskirstymo, tiek dėl mokėjimo už šilumą pranešimų pateikimo, tiek dėl priskaičiuotų delspinigių. Paskutiniu argumentu ieškovė pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad apeliantei 2011-02-28 buvo nuspręsta paskirti nemokamą teisinę pagalbą, tačiau pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo proceso išlaidos, todėl teismas, esant ieškovės reikalavimui, privalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstojoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantė, po apeliacinio skundo pateikimo, apeliacinės instancijos teismui pateikė 2011-08-25 ir 2011-11-23 prašymus, kuriuose papildomai nurodė argumentus, jos nuomone sudarančius pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (CPK 323 straipsnis), todėl kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti apeliantės prašymuose nurodytų argumentų. Nors apeliantė nurodė, kad su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi 2011-08-25 ir 2011-11-23, tačiau apeliacinio skundo neatsisakė (CPK 308 straipsnis), todėl kolegija pasisako dėl jo argumentų. Vienok pažymėtina, kad atsakovės atsiskaitymas su ieškove po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo neturi jokios įtakos jo teisėtumui ir pagrįstumu. Šis faktas gali turėti reikšmės sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad už gyvenamųjų patalpų S.Žukausko 19-68, Kaune šildymą ir šilumos energiją karštam vandeniui ruošti atsakovė atsiskaitė pagal šalių 1996-10-31 pasirašytą Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 030968. Šios sutarties 8 punktu buvo nustatyta, kad už laiku neapmokėtas sumas skaičiuojami delspinigiai Vyriausybės nustatyta tvarka, t.y už kiekvieną praleistą dieną mokami 0,04 proc. delspinigiai pagal 1995-01-26 įstatymo Nr.I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims (1996-08-13 įstatymo Nr. I-1493 redakcija) 2 straipsnio 1 dalį. Šio įstatymo taikymo tvarką nustato LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos". Iš atsakovės įsiskolinimai ieškovei buvo priteisti Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3709/2000 - 2 009,84 Lt skola už šilumą patalpų šildymui ir karštam vandeniui, o 2003 m. birželio 16 d. teismo įsakymu - 5302,58 Lt. skola, 314,90 Lt delspinigių ir 42,13 Lt žyminis mokestis. Atsakovė priteistas sumas yra padengusi, nes tai patvirtina ieškovės 2006-07-03 pažyma Nr. 20-3074 ir 2007-03-14 pažyma Nr. 20-883.

Apeliantė nurodo, kad ieškovė skaičiavo delspinigius ir nuo priteistų sumų, tačiau tai yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Tokius argumentus paneigia Mokesčių paskaičiavimo pažyma už laikotarpį nuo 2003-10-01 (I t., b.l. 132), kurioje nurodyta priteistas 272,61 Lt. delspinigių likutis nepakito iki 2006-09 mėn., kol galutinai buvo padengta (II t., b.l. 7). Delspinigių ieškovė neskaičavo nuo 2004-02-01 iki 2008-01-01. (I t., b.l. 133- II t., b.l. 22). Pagal mokesčių paskaičiavimo pažymą 2003-10-01 delspinigiai buvo skaičiuojami už šildymą ir vandens pašildymą, bet ne nuo priteistos sumos ir tik iki 2004-02-01, kurių galutinė suma susidarė 39,9 Lt. ir buvo padengta per 2004-04 mėn. (I t., b.l. 136). Apeliantė manydama kitaip, turėjo pirmosios instancijos teismui teikti argumentuotus paaiškinimus ir įrodymus dėl nurodomų atsikirtimų šiuo aspektu, juolab, kad jai buvo teikiami pranešimai dėl mokėjimų, kuriose išskiriami duomenys apie skolą, delspinigius ataskaitinio laikotarpio pradžiai bei priskaitytos einamųjų mokėjimų sumos.

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad sumokėtas sumas ieškovė priskaičiavo už delspinigių padengimą, kurių išieškojimo terminas buvo praleistas, tačiau nenurodė nei nuo kurių sumokėtų sumų, nei už kokį laikotarpį įžvelgia pažeidimą, todėl kolegija neturi galimybės dėl to pasisakyti.

Kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad teismas nenustatinėjo mokėjimų ir skolų balanso, nes ieškovė tokio balanso nepateikė. Tokia skaičiuotė ieškovės buvo pateikta (I t., b.l. 11) ir atsakovė turėjo procesinę galimybę, tiek pagal turimus duomenis, tiek byloje surinktus įrodymus paneigti šią skaičiuotę (CPK 178 straipsnis), todėl apeliaciniame skunde nurodytos abejonės dėl skundžiamo sprendimo šiuo aspektu yra nepagrįstos.

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo spendimą grindė išrašu iš ieškovo duomenų bazės (I t., b.l. 130-131), kuris neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų – nėra pavadinimo, nepasirašytas, todėl negali būti laikomas įrodymu. Kolegija sutinka su apeliante, kad šis dokumentas, kuris yra sudarytas jį pasirašiusio asmens – skolų administravimo grupės specialistės R. Z., yra be pavadinimo, tačiau jo turinys yra aiškus, be to, duomenis, nurodytus jame galima patikrinti pagal kitus byloje pateiktus įrodymus – pvz. Mokesčių paskaičiavimo pažymą, kurioje tais pačiais laikotarpiais yra įskaičiuoti atsakovės atlikti mokėjimai.

Kolegija sutinka, kad teismo sprendime nuoroda, jog 2009-04-01- 2010-10 buvo susidaręs įsiskolinimas 52 935 Lt neatitinka byloje surinktų įrodymų, kuomet ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi šio laikotarpio skolą už šilumą karštam vandeniui ruošti tik 594,16 Lt. Tačiau ši klaida neturėjo įtakos teismo sprendimui dėl skolos dydžio, todėl nėra pagrindu jį panaikinti.

Apeliantė pažymėjo, kad pagal LR Valstybinės garantuojamos pagalbos įstatymo 22 str. ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas jo iš apeliantės priteisti negalėjo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-25 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-11-T-429-887 patvirtina, kad apeliantei buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, kuris yra pagrindu pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, tačiau pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovei priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, atitinka pirmiau nurodytą reglamentavimą. Vienok sprendimo dalis, kuria iš atsakovės valstybei yra priteista 19,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu panaikintina, kadangi priimta netinkamai pritaikius pirmiau nurodytas materialinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria iš atsakovės J. M. valstybei priteista 19,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu panaikinti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalė BurdulienėKolegijos teisėjai: Nijolia IndreikienėDmitrijus Korsakovas