- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-2290-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38328-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- UAB „Hranipex“
- Ieškovas
- BUAB „Virica“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Barkausko ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Hranipex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Virica“ ieškinį atsakovui UAB „Hranipex“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas BUAB „Virica“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė 2015-12-31 sandorį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Hranipex“ dėl 3 177,96 Eur įskaitymo, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3 177,96 Eur, 6 procentų metines procesines palūkanas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4060/794/2016 ieškovui UAB „Virica“ iškelta bankroto byla.
2. Ieškovo bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sudarytus sandorius, nustatė, kad esant 145 557,14 Eur bendros sumos kreditorių neabejotiniems ir galiojantiems reikalavimams, ieškovas, būdamas faktiškai nemokus, pardavė, neturėdamas tokios prievolės, jam nuosavybės teise priklausantį 3 177,96 Eur vertės ilgalaikį turtą atsakovui ir, suteikdamas nepagrįstą pirmenybę vienam iš savo kreditorių, neteisėtai įskaitė 3 177,96 Eur dydžio atsiradusį reikalavimą atsakovui į jo vienarūšį priešpriešinį reikalavimą ieškovui, o atsakovas, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad įskaitymo sandoris pažeidžia kitų faktiškai nemokaus skolininko kreditorių teises, nupirko, neturėdamas tokios prievolės, turtą ir sumokėjo jo kainą įskaitymo būdu. Ieškovo faktinio nemokumo būsena nustatytina jau 2014-12-31 balanso duomenimis. 2015 m. ieškovo finansinė padėtis nuolat prastėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas UAB „Hranipex“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo ginčijamas sandoris apskritai nebuvo sudarytas, t. y. įskaitymas nebuvo atliktas. Iš šalių atstovų pasirašyto 2015-12-31 skolų suderinimo akto duomenų matyti, kad ieškovo skola atsakovui sudaro 3 177,96 Eur. Akte nėra nurodyta ieškovo skola atsakovui, nėra nurodoma, kad sudarius skolų suderinimo aktą ieškovas tampa neskolingas atsakovui. 2015-12-31 PVM sąskaita-faktūra yra įformintas sandoris, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.123 straipsnyje, kurio pagrindu ieškovas, vykdydamas prievolę atsakovui, vietoj atsiskaitymo pinigais apmokant 2015-12-31 dienai susidariusias skolas 3 177,96 Eur sumai, perdavė atsakovui tokia pačia suma įkainotas prekes.
II.Teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 5 d. sprendimu tenkino ieškinį, pripažino UAB „Virica“ ir UAB „Hranipex“ 2015 m. gruodžio 31 d. sudarytą sandorį dėl 3177,96 Eur įskaitymo niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 3177,96 Eur.
5. Teismas nurodė, kad 2015 m. gegužės 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „Virica“ įsigijo iš UAB „Hranipex“ sutartyje nurodytų prekių; pagal 2015 m. gruodžio 10 d. sudarytą skolų suderinimo aktą UAB „Virica“ 2015 m. lapkričio 30 d. buvo skolinga atsakovei 3290,95 Eur (UAB „Virica“ nebuvo pasirašiusi šio akto); 2015 m. gruodžio 31 d. šalys sudarė kitą Skolų suderinimo aktą, pagal kurį 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Virica“ buvo skolinga atsakovei 3177,96 Eur; 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovė pardavė atsakovei konsolinių plokščių sandėliavimo stelažus, už kuriuos atsakovė turėjo sumokėti 3177,96 Eur sumą; 2015 m. gruodžio 31 d. buvo padengtos UAB „Virica“ ir UAB „Hranipex“ kreditinės ir debetinės skolos ir įmonės liko viena kitai neskolingos.
6. Teismas nustatė ir tai, kad 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „Virica“ kitiems kreditoriams buvo skolinga 145 557,14 Eur; jau nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nebuvo vykdomos jokios ūkinės operacijos; 2015 m. gruodžio 8 d. dėl pradelstos 21 156,61 Eur skolos socialinio draudimo fondui buvo areštuotas įmonės turtas; turto arešto aktas įregistruotas 2015 m. gruodžio 15 d.; nuo 2015 m. gruodžio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos tinklalapyje buvo skelbiami vieši duomenys apie įmonės skolas biudžetui.
7. Teismas sprendė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. šalys turėjo viena kitai abipusių įsipareigojimų, t. y. UAB „Virica“ buvo ir savo kreditorės UAB „Hranipex“ kreditorė, o UAB „Hranipex“ – savo skolininkės UAB „Virica“ skolininkė; šalių reikalavimai priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti.
8. Teismas pažymėjo, kad pati turto pirkimo–pardavimo sutartis neginčijama – įmonei trūko apyvartinių lėšų atsiskaityti su valstybės biudžetu, darbuotojais, kitais kreditoriais, todėl turto pardavimo (perleidimo) faktas nelaikytinas pažeidžiančiu kreditorių interesus. Tačiau atsakovė, būdama ieškovės kreditorė ir įsigydama iš jos turtą, negalėjo sudaryti skolos padengimo sandorio CK 6.436 straipsnio pagrindu, nes ieškovė tokio sandorio sudarymo dieną turėjo ir daugiau kreditorių, turinčių neabejotinus ir galiojančius reikalavimus ieškovei. Ši aplinkybė atsakovei buvo žinoma. Teismas padarė išvadą, kad 2015 m. gruodžio 31 d. atsiskaitymas turtu pažeidė kitų kreditorių interesus, taip pat įstatymu imperatyviai nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis).
9. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokio privalomumo sudaryti sandorį.
10. Teismas nustatė ir tai, kad UAB „Virica“ vadovas neslėpė nuo kreditorių to, kad įmonės finansinė padėtis sunki, siūlė kreditoriams skolas dengti įmonės turtu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei taip pat buvo žinoma apie sunkią įmonės finansinę padėtį. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad sudarydama įskaitymo sandorį pasidomėjo ieškovės finansine būkle, juolab kad įmonė pardavė pagrindines savo darbo priemones, o tai turėtų kelti pagrįstų abejonių dėl realiai galimos sunkios įmonės finansinės padėties; be to, atsakovė yra verslininkė, todėl turėjo domėtis kitos sandorio šalies padėtimi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas pripažino atsakovę nesąžininga sandorio šalimi. Teismas nepasisakė dėl senaties, nes šiuo klausimu ginčo nebuvo.
11. Nustatęs visų actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygų egzistavimą, teismas pripažino šalių sudarytą skolos dengimo sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (2015 m. gruodžio 31 d.), taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai ieškinyje nurodytas lėšas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai, apeliacinės instancijos teismo sprendimo esmė
12. Atsakovas UAB „Hranipex“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas padarė klaidingą išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris. PVM sąskaita-faktūra konsoliniai plokšti sandėliavimo stelažai buvo perduoti UAB „Hranipex“ nuosavybėn. Perduodant juos UAB „Virica“ atsiskaitė su UAB „Hranipex“ turtu padengdama savo skolą. Tokia galimybė numatyta CK 6.123 straipsnio 1 dalyje, 6.125 straipsnio 1 dalyje bei 6.436 straipsnyje, kuris reglamentuoja skolos padengimą. Kadangi už savo skolą UAB „Virica“ atsiskaitė turtu, sudarant metinę finansinę ataskaitą tarp šalių buvo sudengtos debetinės ir kreditinės skolos. Pirkimo-pardavimo sutarties dėl konsolinių plokščių sandėliavimo stelažų UAB „Virica“ ir UAB „Hranipex“ nebuvo sudarę.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas savo išvadą dėl įvykusio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo padarė remdamasis ne įskaitymą patvirtinančiu dokumentu (tokio dokumento byloje nėra), o prielaidomis. Byloje nėra duomenų, kad būtų atliktas įskaitymas, priešpriešinių prievolių tarp šalių nebuvo. Nesant įskaitymo, niekuo nepagrįstas teismo sprendimas pripažinti niekiniu tariamai 2015-12-31 sudarytą sandorį dėl 3 177,96 Eur įskaitymo ir taikyti su tuo susijusią restituciją – priteisti iš UAB „Hranipex“ 3 177,96 Eur UAB „Virica“ naudai.
14. Teismas netinkamai taikė CK 6.346 straipsnio 2 dalį. Teismas šios normos pagrindu nepagrįstai taikė CK 6.305 straipsnio nuostatą dėl pirkėjo pareigos sumokėti už prekę ir nepagrįstai laikė, kad UAB „Hranipex“ turėjo pareigą sumokėti už turtą, kuris perduotas padengiant UAB „Virica“ skolą.
15. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsiskaitymas turtu 2015-12-31 pažeidė kitų kreditorių interesus. Tokia išvada prieštarauja aplinkybėms, kad kiti kreditoriai nesutiko perimti ieškovo turto skoloms dengti, o bankroto administratorius nesutiko su atsakovo pasiūlymu grąžinti iš UAB „Virica“ skolos padengimui gautus stelažus ir tokiu būdu užbaigti bylą taikos sutartimi.
16. Sprendimas priimtas netinkamai pritaikius CK 6.930¹ straipsnį. 2015-12-31 ieškovas atsakovui skolą padengė ne pinigais, o perduodamas turtą.
17. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010; 2012-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).
18. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas yra nesąžiningas. Atsakovas negalėjo suvokti, kad ieškovas negalės tęsti veiklos, skirtos pajamų uždirbimui ir atsiskaitymui su kreditoriais. Atsakovas ir ieškovas negali būti laikomi nesąžiningais ir dėl to, kad kiti kreditoriai nesutiko perimti stelažų taip padengiant ieškovo skolas.
19. Sprendimu iš atsakovo priteista nepagrįstai didelė žyminio mokesčio suma.
Atsiliepimas
20. Ieškovas BUAB „Virica“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ištaisyti 2017-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo aritmetinę klaidą dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo; apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad stelažų pirkimo-pardavimo ir įskaitymo 2015-12-31 sandorių kvalifikavimas pagal CK 6.436 straipsnį neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo. Pirma, skolos padengimo turtu sandoris negali būti apmokestinamas PVM, grindžiamas PVM sąskaita-faktūra ir finansinėje atskaitomybėje apskaitomas kaip pirkimas-pardavimas. Antra, nėra įrodymų apie šalių ketinimą sudaryti CK 6.436 straipsnyje numatytą sandorį. Trečia, atliktas įskaitymas atitiko sandorio sudarymo teisinį reguliavimą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Actio Pauliana pagrindais ieškovo ginčijamas prieštaraujantis CK 6.930¹ straipsnyje nustatytam atsiskaitymo eiliškumo imperatyvui tik 3 177,96 Eur sumos 2015-12-31 įskaitymo sandoris, kadangi būtent neteisėtu įskaitymu buvo pažeistos kreditorių teisės, o piniginė restitucija labiausia atitinka bankroto proceso tikslus.
22. Teismo vertinimas, jog bet koks UAB „Virica“ atsiskaitymas su atsakovu 2015-12-31 esančiomis aplinkybėmis pažeidė kitų kreditorių interesus, atitinka įstatymą ir kasacinio teismo jurisprudenciją.
23. CK 6.930¹ straipsnis (nuo 2013-10-01 yra Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo atitikmuo) reglamentuoja visas nemokaus skolininko atsiskaitymo formas.
24. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu atsakovo UAB „Hranipex“ apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo BUAB „Virica“ ieškinį atmetė ir iš ieškovo BUAB „Virica“ atsakovo UAB „Hranipex“ naudai priteisė 977,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo BUAB „Virica“ atsakovo UAB „Hranipex“ naudai priteisė 586,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
25. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytas skolos padengimo, o ne stelažų pirkimo-pardavimo sandoris, todėl joks įskaitymo sandoris tarp šalių neįvyko. Nors CK 6.436 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolos padengimo sandoriui yra taikomos pirkimo-pardavimo sutarčių taisyklės, tačiau šioje straipsnio dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, perduodančiam turtą (skolininkui) pagal skolos padengimo sutartį, tenka visos pardavėjo pareigos. Tai reiškia, kad skolininkui pereina pardavėjo pareigos, tuo tarpu jo teisės – nepereina, nes žvelgiant iš pirkimo-pardavimo perspektyvos, jis atlygį už perduodamą turtą yra gavęs dar iki jo perdavimo momento. Ieškovui perdavus atsakovui ginčo stelažus dengiant skolą, skola buvo padengta, t. y. atsakovo teisė reikalauti skolą pasibaigė, o ieškovas jokių reikalavimo teisių į atsakovą neįgijo, kas lemia, jog neliko jokių, įskaitant ir priešpriešinių vienarūšių, reikalavimų tarp šalių, todėl įskaitymas buvo negalimas. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog nesant sudaryto sandorio, kurį siekiama nuginčyti actio Pauliana pagrindu, ieškinys turėjo būti atmestas.
IV. Kasacinio teismo išaiškinimai ir nurodymai
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas ieškovės BUAB „Virica“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartyje nurodė, kad ieškiniu prašoma, pripažinus įskaitymo sandorį niekiniu ir negaliojančiu, taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 3177,96 Eur; ieškovė neprašo grąžinti turto (stelažų). Kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teisngai kvalifikavęs šalių santykius kaip skolos dengimo, nepagrįstai ginčijamo sandorio nevertino pagal actio Pauliano sąlygas. Jeigu nagrinėjant apeliacine tvarka bylą iš naujo būtų nuspręsta, jog yra pagrindas pripažinti skolos dengimo sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 3177,96 Eur (stelažų vertę) (ne)tenkinimo, turėtų nustatyti, ar stelažai yra išlikę, kur jie yra, kokios jie būklės, kokia jų vertė ir pan., tam, kad galėtų nuspręsti, ar šiuo atveju byloje yra pagrindas taikyti CK šeštosios knygos I dalies 10 skyriaus normas, inter alia, CK 6.145 straipsnio 2 dalį ir 6.146 straipsnį.
V. Šalių paaiškinimai dėl restitucijos būdo
28. Atsakovas UAB „Hranipex“ paaiškino, kad ginčo stelažai 2018-05-15 parduoti už 3075 EUR Estijos Respublikos įmonei ir išvežti į Estiją.
Šalies argumentai
29. Ieškovas nurodė, kad atsakovo paaiškinimais stelažai yra parduoti, restitucija natūra neįmanoma, o tokių atveju, pagal CK 6.146 str., restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Tuo atveju, kai ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius, sandorio pripažinimas negaliojančiu teisinius padarinius sukelia viso sandorio apimtimi. Pagal CK 6.147 str. 2 d., jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas, tai jis privalo grąžinti didžiausią turto vertę.
30. Actio Pauliano instituto paskirtis yra kompensuojamoji: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti.
31. Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Pagal teismų jurisprudenciją, vykdant restituciją tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių, netaikomos daiktinės teisės normos. Nagrinėjamu atveju netaikytinas CK 6.150 str., o visos stelažų priežiūros nuo 2015-12-31 išlaidos (jeigu tokios buvo realiai patirtos, kadangi įrodymų nepateikta) tenka pačiam atsakovui.
Atsiliepimas
32. Atsakovas UAB „Hranipex“ paaiškino, kad ginčo sandoris atitiko įprastą praktiką ir buvo sudarytas tuo metu, kai ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla, todėl neturi būti taikomas kreditorių lygybės principas. Tam, kad būtų konstatuota, jog tokiu atsiskaitymu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, būtina nustatyti, kad kiti kreditoriai buvo suinteresuoti sudaryti tokį sandorį, t.y. gauti atsiskaitymą ne pinigais, o turtu. Tokio kitų kreditorių suinteresuotumo byloje nėra nustatyta, ieškovas, nors jam atsakovo buvo pasiūlyta, taip pat nesutiko perimti ginčo stelažų. Taigi, šioje byloje nėra pagrindo pripažinti skolos padengimą turtu negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu kaip pažeidžiantį kreditorių teises.
33. Pripažinus sandorį negaliojančiu, restitucijos taikymas natūra nėra galimas, nes apeliantas stelažus yra pardavęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
35. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus teisėjų kolegija ginčo sandorį kvalifikuoja kai skolos padengimo, tačiau sandorį vertina pagal actio Pauliano sąlygas. Taigi vien tai, kad ieškovė actio Pauliana ginčijamą sandorį įvardijo ir vertino kaip įskaitymo sandorį, o apeliacinės instancijos teismas jį kvalifikavo kaip skolos dengimo, nekeičia ieškinio esmės – byloje pareikštu ieškiniu siekiama apginti kitų kreditorių interesus ginčijant sandorį, kuriuo prioritetas atsiskaitant suteiktas vienam kreditoriui, todėl teismas privalo tai įvertinti. CK 6.66 straipsnio pagrindu gali būti ginčijami bet kokie sandoriai, neatsižvelgiant į jų rūšį.
Dėl actio Pauliano sąlygų taikymo
36. Kasacinio teismo praktikoje dėl actio Pauliana instituto taikymo išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas šiuo pagrindu pareikštus ieškinius, turi nustatyti būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Nustačius, kad yra visos šios sąlygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu.
37. 2016-03-22 UAB “Virica” iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2016-04-04). 2015-05-05 ieškovas UAB „Virica“ su UAB „Hranipex“ buvo sudarę pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20150505-001 dėl prekių pirkimo – pardavimo. 2015-12-10 atsakovas UAB „Hranipex“ sudarė Aktą dėl skolų suderinimo, kuriame nurodė, kad UAB „Virica“ skola 2015-11-30 dienai yra 3.290,95 Eur. Minėtas aktas nebuvo pasirašytas UAB „Virica“. 2015-12-31 šalys sudarė kitą Aktą dėl skolų suderinimo, kuriame ieškovo UAB „Virica“ skolos suma 2015-12-31 dienai yra 3.177,96 Eur, UAB „Virica“ grąžinus UAB „Hranipex“ prekių už 112,99 Eur pagal kreditinę sąskaitą Nr. H1517689. 2015-12-31 ieškovas UAB „Virica“ išrašė atsakovui UAB „Hranipex“ PVM sąskaitą – faktūrą, kuria pardavė atsakovui konsolinius plokščių sandėliavimo stelažus už 3.177,96 Eur sumą. 2015-12-31 ieškovui pardavus nurodytus stelažus, atsakovas laiko, kad ieškovas jam neskolingas, atsakovas taip pat neskolingas ieškovui., nes sudarant metinę finansinę ataskaitą buvo sudengtos debetinės ir kreditinės skolos tarp šalių.
38. Taip pat byloje nustatyta, kad 2015-12-31 įmonės balanso duomenimis turto ir įsipareigojimų santykis sudarė 74.488 Eur / 171.037 Eur, įmonė patyrė 54.754,17 Eur nuostolių. 2015-08-12 VMI atlikus UAB „Virica“ mokestinį patikrinimą, Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65) FR1042-7563 nurodyta, kad įmonė, būdama skolinga biudžetui ir vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio nuostatų reikalavimų ir nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo deklaruotų mokesčių. Iš bankroto administratoriaus pateiktų įmonės dokumentų matyti, kad įmonės paskutinis atsiskaitymas per AB DNB banko sąskaitą buvo atliktas 2015-09-04 pagal VSDFV inkasinį nurodymą, o komercinės paskirties ūkinė operacija paskutinį kartą įvykdyta 2015-08-03; pinigų apyvarta per AB DNB banke esančią sąskaitą nevyko nuo 2015 m. spalio mėnesio. 2015-11-03 VMI prie Finansų ministerijos priėmė spendimą dėl 12.186,68 Eur nepriemokos iš įmonės turto. 2015-12-08 dėl 21.156,61 Eur pradelstos skolos socialinio draudimo fondui buvo areštuotas ieškovo turtas. Turto arešto aktas viešai įregistruotas nuo 2015-12-15, nuo 2015-12-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos tinklalapyje buvo skelbiama informacija apie draudėjo viešus duomenis, pagal kuriuose UAB „Virica“ skola biudžetui 21.156,61 Eur. UAB „Virica“ 2015-10-16 raštu Nr. 15-ĮV-30, adresuotu UAB „Furnitor“, nurodė jai priklausančią 3.665,94 Eur sumą paskirstyti ir tiesiogiai pervesti rašte nurodytoms bendrovėms.
39. Byloje nustatyta, kad bankrutuojanti UAB „Virica“ 2015-12-31 buvo skolinga atsakovui 3.177,96 Eur sumą už jai parduotas prekes, o tai dienai, kaip matyti iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų, įmonės skola kreditoriams, kurių reikalavimo teisės buvo galiojančios ir suėję prievolių įvykdymo terminai, buvo 145.557,14 Eur.
40. Ginčo sandoris kvalifikuojamas kaip skolos padengimo sandoris pagal CK 6.436 straipsnį, kurio 1 dalyje nurodyta, kad pagal skolos padengimo sutartį skolininkas perduoda savo turtą, kuris kreditoriui neįkeistas, kreditoriui nuosavybės teise kaip užmokestį už savo piniginę ar kitą turtinę prievolę. CK 6.436 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolos padengimo sutarčiai taikomos pirkimo – pardavimo sutarčių taisyklės; asmeniui, parduodančiam turtą (skolininkui) pagal skolos padengimo sutartį, tenka visos pardavėjo pareigos, Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, būdamas ieškovo kreditoriumi iki turto iš ieškovo įsigijimo negalėjo sudaryti sandorio CK 6.436 straipsnio pagrindu, nes tai dienai ieškovas turėjo ir daugiau kreditorių, turinčių neabejotinus ir galiojančius reikalavimus ieškovo atžvilgiu, ir ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma, ką teismo posėdyje patvirtino paties atsakovo prašymu apklaustas UAB „Virica“ vadovas V. R., kuris paaiškino, kad patys kreditoriai atvykdavo į įmonę ir domėjosi skolos atgavimu, dėl ko jiems buvo siūloma perimti ieškovo turtą skoloms dengti, stelažus sutiko perimti atsakovas, kiti kreditoriai nesutiko.
41. Pirmosios instancijos teisingai sprendė, kad sistemiškai aiškinant CK 6.436 straipsnio ir CK 6.305 straipsnio nuostatas, atsiskaitymas turtu 2015-12-31 dienai pažeidė kitų kreditorių interesus. Ginčo stelažus pardavus, už juos gauti pinigai būtų patekę į ieškovo turto masę ir panaudoti teisės aktų nustatyta tvarka proporcingai atsiskaityti su kreditoriais teisės aktų nustatytu eiliškumu.
42. Skolininkas UAB „Virica“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes nebuvo privalomų teismo ar kitų institucijų sprendimų.
43. Atsakovas, kaip asmuo suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu, neįrodė, kad elgėsi apdairiai ir iki ginčijamos sutarties sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus, svarstė ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų, todėl atsakovas nelaikytinas sąžininga sandorio šalimi. Taigi ginčo sandorio nuginčijimui nustatytos visos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos, nurodytos nutarties 36 punkte.
Dėl restitucijos
44. Teisėjų kolegija kvalifikuodama ginčo sandorį ne kaip įskaitymo sandorį, bet kaip skolos padengimo nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas įskaitymo sandoris, rezoliucinės dalies, nes materialinės sprendimo pasekmės nuo to nesikeičia. Tačiau atskirai pasisako dėl restitucijos būdo.
45. Gavęs ieškinį, atsakovas ieškovo bankroto administratoriui pasiūlė grąžinti minėtus stelažus ir tokiu būdu užbaigti bylą taikos sutartimi, tačiau bankroto administratorius nesutiko atsisakyti reikalavimo priteisti iš atsakovo 3 177,96 Eur. Ginčo stelažus atsakovas 2018-05-15 pardavė už 3075 EUR Estijos Respublikos įmonei. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė lemia tai, kad restitucija natūra negalima, todėl ieškovui iš atsakovo priteisia stelažų kainą (CK 6.146 str., 6.145 str.).
46. Teismo vertinimu 3075 EUR ginčo stelažu pardavimo kainos sąžiningumu abejoti nėra pagrindo. Stelažai nebuvo nauji, nes ieškovas juos eksploatavo nuo 2015-12-31. Ieškovas neteikė įrodymų, kokia yra panaudotų stelažų rinkos vertė, todėl taikant restituciją pinigais imama faktinė stelažų pardavimo kaina ir už stelažus 3075 EUR suma iš atsakovo priteisiama ieškovui (CK 6.147 str. 1 d.).
47. Apeliacinį skundą atmetus ieškovui iš atsakovo priteisiama bylinėjimosi apeliacinės instancijos bei kasacinės instancijos teismuose išlaidos. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ieškovas sumokėjo atsakovui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą 1563,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kasacinis teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą panaikino ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjant antrą kartą priimamas ieškovui palankus sprendimas, todėl teismas atgręžia šios sprendimo dalies vykdymą ir ieškovui iš atsakovo priteisia 1563,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo UAB „Hranipex“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės
teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą ir išdėstyti sekančiai:
”Ieškinį tenkinti. Pripažinti 2015-12-31 tarp UAB „Virica“ ir UAB „Hranipex“ sudarytą sandorį dėl 3.177,96 Eur įskaitymo niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Priteisti iš atsakovo UAB „Hranipex“ 3075 Eur UAB “Virica“ naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Hranipex“ į valstybės biudžetą 95 Eur žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.”
Priteisti atsakovui BUAB „Virica“ iš atsakovo UAB „Hranipex“1563,33 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.