Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7 000 Lt baudą pagal 2011-08-31 statybos rangos sutarties Nr. 2011/08/25/97-98 9.3 punktą; priteisti iš atsakovo 15 000 Lt baudą pagal 2011-08-08 statybos rangos sutarties Nr. 2011/08/08/53-66 9.3 punktą; priteisti iš atsakovo 15 000 Lt baudą pagal 2011-09-06 statybos rangos sutarties Nr. 2011/09/06/53-66 9.3 punktą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su atsakovu sudarė tris statybos rangos darbų sutartis: 1) 2011-08-31 statybos rangos sutartį Nr. 2011/08/25/97-98, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti gyvenamųjų namų statybos rangos darbus 97 ir 98 sklypuose, esančiuose jų užstatomame gyvenamųjų namų kvartale „Kalvų slėnis“, Bališkių k., Vilniaus m. sav., bendrai 67 615,41 Lt sumai; 2) 2011-08-08 statybos rangos sutartį Nr. 2011/08/08/53-66, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti statybos rangos darbų sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 0101/0165:1074 (skl. Nr. 66), 0101/0165:1072 (skl. Nr. 66A), 0101/0165:1071 (skl. Nr. 53), 0101/0165:1073 (skl. Nr. 53A) už 128 000 Lt; 3) 2011-09-06 statybos rangos sutartį Nr. 2011/09/06/53-66, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti statybos rangos (stogų įrengimo) darbų sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 0101/0165:1074 (skl. Nr. 66), 0101/0165:1072 (skl. Nr. 66A), Nr. 0101/0165:1071 (skl. Nr. 53), 0101/0165:1073 (skl. Nr. 53A) už 112 000 Lt. Remiantis šiomis Sutartimis atsakovas įsipareigojo vykdyti darbus pagal darbų vykdymo grafiką bei laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir statybos normatyviniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų, tačiau Sutartyse nurodyti darbai atsakovo buvo vykdomi nesilaikant Sutartyse nurodytų terminų. Visi darbų etapai turėjo būti užbaigti: 1) pagal sutartį Nr. 2011/08/08/53-66 iki 2011 m. spalio 9 d.; 2) pagal sutartį Nr. 2011/09/06/53-66 iki 2011 m. spalio 20 d. 3) pagal sutartį Nr. 2011/08/25/97-98 iki 2011 m. rugsėjo 22 d. Vėlavimas, remiantis Sutarčių 9.2 punktu, laikomas esminiu sutarties pažeidimu, suteikė ieškovui teisę nutraukti Sutartis, nenustatant papildomo termino darbų atlikimui. Tačiau, siekdamas išspręsti kilusį konfliktą taikiu būdu, ieškovas atsakovą iš pradžių įspėjo, nurodydamas, kad už kiekvieną pavėluotą dieną darbų kaina gali būti sumažinta po 200 Lt, o vėliau pratęsė darbų atlikimo terminus 5 darbo dienoms. Vėliau statybos rangos darbų atlikimo terminus atsakovui dar pratęsė. Tačiau atsakovas darbus vykdė vangiai, tinkamai įformintų darbų aktų nepateikė ir darbų trūkumų pagal Sutartis nešalino. 2011 m. gruodžio 6 d. nurodytuose objektuose atsakovas darbų dar nebuvo baigęs ar (ir) neištaisęs nustatytų ir aptartų darbų trūkumų ar nepateikęs darbų priėmimui reikalingos dokumentacijos, tačiau reikalavo apmokėti už netinkamai atliktus ir neperduotus bei nepriimtus statybos rangos darbus. Atsakovas nurodytą dieną nutraukė bet kokius statybos rangos darbus bei, nepaisant rangos sutarčių 3.3. punktuose numatyto įsipareigojimo saugoti objektuose esantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, statybos objektus paliko be apsaugos ir priežiūros. Ieškovas atsakovą 2011-12-12 raštu, įteiktu per antstolį, pratęsė darbų atlikimo terminą dar 5 darbo dienoms ir pareikalavo per 5 kalendorines dienas nuo šio pranešimo įteikimo atnaujinti statybos darbų atlikimą nurodytuose objektuose ir papildomai suderinti darbų atlikimo bei trūkumų pašalinimo grafiką. Atsakovas taip pat buvo įspėtas, kad neatnaujinus darbų ir (ar) bent nepradėjus šalinti darbų per 5 dienas, visos aukščiau nurodytos statybos rangų sutartys bus nutrauktos vienašališkai dėl atsakovo kaltės. Sutartis dėl atsakovo kaltės, jeigu šis neužbaigtų aukščiau nurodytų darbų ir nepašalintų darbų trūkumų, buvo numatyta nutraukti kitą darbo dieną po 2011-12-23. Be to, atsakovas, tuo atveju jeigu būtų apsisprendęs nebetęsti darbų pagal Sutartis ir nešalinti darbų trūkumų, buvo paprašytas nedelsiant pranešti apie tai ieškovui. Atsakovui taip pat buvo paaiškinta, kad tai būtina tam, kad pats ieškovas galėtų atlikti būtinus darbus iki esminio oro sąlygų pablogėjimo. Atkreipė atsakovo dėmesį, kad stogo darbų atlikimui oro sąlygos turi ypač svarbią reikšmę ir atsiliepia darbų kokybei ir kad blogos oro sąlygos, apskritai, gali sukliudyti atlikti būtinus stogų dengimo darbus ir dėl to jų patiriami nuostoliai iš esmės gali dar labiau didėti. Atsakovo dėmesys buvo atkreiptas ir į tai, kad pagal Sutarčių 9.2 ir 9.3 punktus dėl jo padarytų rangos sutarčių pažeidimų, ieškovas turi teisę iš jo reikalauti baudų už kiekvieną objektą bei nuostolių atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad pagal Sutarčių 8.2 punktus, rangovui pažeidžiant Sutartyse numatytus terminus, Sutarties kaina mažinama 200 Lt už kiekvieną pradelstą dieną. 2011-12-13 į atsakovo paliktus statybos objektus buvo iškviestas antstolis, kuris konstatavo faktines aplinkybes, užfiksuodamas objektų būklę, atsakovui juos palikus. Atsakovas 2011-12-15 atsiuntė ieškovui raštą nurodydamas, kad jis visus darbus yra atlikęs tinkamai, o darbus nutraukė, kadangi ieškovas nesumokėjo pagal pateiktus darbų aktus ir PVM sąskaitas - faktūras. Esant tokioms aplinkybėms į statybos objektus buvo iškviestas nepriklausomas statybos techninis prižiūrėtojas A. K., kuris parengė atsakovo nebaigtų statyti statybos objektų apžiūros aktą. Remiantis šiuo aktu atsakovui ieškovas parengė papildomą pranešimą dėl statybos darbų trūkumų pagal ginčo sutartis ir nustatė papildomą 5 darbo dienų terminą trūkumams ištaisyti, įspėjant, kad neištaisius trūkumų, Sutartis vienašališkai nutrauks. Atsakovas darbų trūkumų šalinti nepradėjo, todėl Sutartys laikomos nutrauktomis nuo 2012-01-02. Vėliau atsakovas buvo kviečiamas į trūkumų nustatymo ir jų fiksavimo bei jų šalinimo tolesnius veiksmus, tačiau jis apsiribojo tik atsiųsdamas į kai kuriuos iš tų veiksmų savo atstovus bei siųsdamas apmokėjimui neatliktų ar netinkamai atliktų darbų aktus. 2012-02-02 atsakovui buvo įteikta išsami pretenzija dėl baudų paskaičiavimo ir atlyginimo, nurodant, kokius nuostolius ieškovas patyrė ir gali patirti dėl Sutarčių nutraukimo bei pateikė preliminarias atsakovo darbų trūkumų, susijusių su stogų įrengimu, pašalinimo sąmatas. Ieškovas nurodė, kad Sutartis teisėtai ir pagrįstai nutraukė dėl atsakovo kaltės, todėl turi teisę į baudų iš atsakovo pagal Sutartis priteisimą.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 49 885,30 Lt skolą už atliktus darbus, 30 000 Lt netesybų (baudą), 1 599,59 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas kaip rangovas pagal 2011-08-31 statybos rangos sutartį Nr. 2011/08/25/97-98 atliko visus darbus (įrengė gyvenamųjų namų pamatus) ir juos pagal 2011-11-18 ir 2011-12-07 atliktų darbų aktus darbus ieškovas priėmė, tačiau liko skolingas nesumokėjęs 14 969,17 Lt. Atsakovas šiuo atveju atsižvelgdamas į neapmokėtų darbų sumą protingumo ir sąžiningumo principus prašo priteisti iš ieškovo 30 000 Lt netesybas, t.y. po 10 000 Lt už kiekvieną sutartį. Dėl delspinigių priteisimo paaiškino, kad CK 6.210 str. 2 d. numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Tokiu būdu iš ieškovo turėtų būti priteista 1599,59 Lt palūkanų (58268,72 Lt ( skola )x 0,06 (palūkanų dydis) : 365 (dienų skaičius metuose) x 167 ( pradelstų dienų skaičius ) = 1599,59 Lt). Taip pat nurodė, kad pagal CK 6.662 str. 2 d. užsakovas, priimdamas atliktą darbą, pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 str. 3 d.). Šiuo atveju atliktų darbų aktai pasirašyti, juose nėra nurodyta jokių trūkumų, statybos priežiūrą vykdė užsakovo pasamdytas techninis prižiūrėtojas, todėl 14 969,17 Lt skola už atliktus darbus turėjo būti apmokėta, tačiau ieškovas to nepadarė, nors pagal 2011-08-31 statybos rangos sutarties Nr. 2011/08/25/97-98 5.2 punktą atsakovas turėjo sumokėti per tris dienas nuo po atliktų darbų priėmimo akto pasirašymo. Pagal 2011-08-08 statybos rangos sutartį Nr. 2011/08/08/53-66 atsakovas įsipareigojo sumūryti gyvenamųjų namų sienas, įrengti langų sąramas, pertvaras ir perdangą o ieškovas už jo atliktus darbus sumokėti. Atsakovas visus sutartyje numatytus darbus atlikto, o užsakovas 2011-08-24 atliktų darbų aktais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 1, 2011-09-16 atliktų darbų aktais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 3 bei 2012-04-19 atliktų darbų aktais Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 4 darbus priėmė ir dalį jų apmokėjo. Tačiau užsakovas pagal aktus ir PVM sąskaitas - faktūras liko atsakovui skolingas 27461,55 Lt už atliktus darbus ir remiantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis privalo už atliktus darbus apmokėti. Pagal 2011-09-06 statybos rangos sutartį Nr. 2011/09/06/53-66 atsakovas įrengė keturiems gyvenamiesiems namams stogus, pagal šią sutartį atsakovas atliko darbus už 98796,39 Lt. Ieškovas pasirašė aktus už 42727,76 Lt atliktų darbų o už 56068,63 Lt aktų nepagrįstai, vengdamas mokėti, nepasirašo. Todėl atsakovo pasirašytas darbų aktas, kurį vengia pasirašyti ieškovas, kvalifikuotinas kaip vienašalis.

Ieškovas su priešieškiniu sutiko iš dalies, prašė priteisti atsakovui iš jo 860,02 Lt už atsakovo atliktus darbus pagal Sutartis, taikyti įskaitymą, išskaičiuojant šią sumą iš jam priteistinų iš atsakovo 37 000 Lt baudų už Sutarčių nutraukimą. Nurodė, jog atsakovas per visą Sutarčių galiojimo laikotarpį, t.y. iki 2012-01-02, nė karto nebuvo įvykdęs savo prievolių taip, kad galėtų skaičiuoti delspinigius ar netesybas ieškovui. Ieškovas per protingą laiką atsakovui nurodė jo pateikiamų aktų ar (ir) darbų trūkumus. Pareigą įrodyti, kad darbai atlikti tinkamai, pagal CK 6.694 str. turi rangovas (atsakovas), ko jis neįrodė. Atsakovas taip pat neįrodė, kad darbus atliko tinkamai ir kad laikėsi CK 6.694 str. 4 d. nustatytos vienašalio darbų priėmimo – perdavimo įforminimo tvarkos, apie pasinaudojimą tokia tvarka nepranešė ieškovui, todėl laikytina, kad atsakovas neįgijo teisės reikalauti apmokėti už darbus, pagal vienašališkai įformintus darbų priėmimo – perdavimo aktus.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Real ranga“ apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas pakeisti ir iš atsakovo priteistą baudą sumažinti iki 18 500 Lt, o sprendimo dalį, kuria atsakovo priešieškinys atmestas panaikinti ir priimti naują sprendimą: priešieškinį patenkinti iš dalies – priteisti atsakovui iš ieškovo 49 885,30 Lt skolos, 15 000 Lt netesybų, 1 599,59 Lt palūkanų bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymą, priteisti 47 984,89 Lt skolos, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Dėl ieškovo reikalaujamų baudų dydžio. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neneigė fakto, jog darbai buvo atliekami su tam tikru vėlavimu, o kai kurie iš jų (stogų įrengimo darbai), buvo atlikti nesilaikant STR reikalavimų, susijusių su stogo nuolydžio kampu. Tačiau atsakovas teigė, jog vėlavimai ir darbų trūkumai buvo susiję su paties ieškovo veiksmais vėluojant atsakovui apmokėti pagal sutartis numatytus avansus, be to, pačiam ieškovui reikalaujant įrenginėti stogus būtent tokio nuolydžio, koks buvo numatytas projekte ir nepaisant to, kad jis neatitinka STR reikalavimų. Atmesdamas atsakovo argumentus dėl netesybų mažinimo neįvertino to, kad ieškovo reikalaujamos netesybos yra neprotingai didelės būtent dėl tos priežasties, jog jis pats netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimu mokėti atsakovui laiku avansą. Teismas skundžiamame sprendime apskritai netyrė ir nepasisakė, ar ieškovas tinkamai vykdė šią savo pareigą. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad jis pranešė ieškovui apie tai, kad suprojektuotas stogų nuolydis neatitinka STR reikalavimų. Užsakovui reikalaujant vykdyti darbus ne pagal STR reikalavimus, rangovas (atsakovas) privalėjo nutraukti sutartį. Taigi ieškovo prašomos netesybos turėtų būti sumažintos perpus, t. y. pagal kiekvieną sutartį priteisiant pusę joje numatytos baudos sumos – iš viso 18 500 Lt (neišskaičiavus ieškovo skolos atsakovui).

2. Dėl ieškovo pareigos sumokėti skolą už stogo įrengimo darbus. Nurodė, kad užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus vienašališkai UAB „Real ranga“ pasirašytus stogų įrengimo atliktų darbų aktus (2011-11-18 Nr. 02, 2011-11-18 Nr. 01, 2011-12-07 Nr. 02 ir 2011-12-07 Nr. 01), nepagrįstai vertino kaip nesukeliančius ieškovui teisinių pasekmių vien dėl to, kad juose nebuvo žymos apie kitos šalies atsisakymą pasirašyti tokius aktus. Visų pirma, ieškovas jau savo ieškinyje pripažino ir nurodė, jog dėl netinkamo stogų įrengimo jis nepriėmė ir negalėjo priimti atsakovo atliktų statybos darbų 56 068,63 Lt sumai. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas taip pat patvirtino, jog atsakovas atliko visus pagal rangos sutartis numatytus darbus. Taigi byloje įrodyta, jog atsakovas be kitų ieškovo tinkamai priimtų darbų, atliko ir tuos darbus, kurie buvo nurodyti jo vienašališkai pasirašytuose atliktų darbų aktuose. Todėl teismas privalėjo UAB „Real ranga“ pateiktus 2011-11-18 Nr. 02, 2011-11-18 Nr. 01, 2011 -12-07 Nr. 02 ir 2011-12-07 Nr. 01 atliktų darbų aktus vertinti kaip ieškovui sukeliančius teisines pasekmes, t. y. įpareigojančius sumokėti už atsakovo atliktus stogų įrengimo darbus.

3. Dėl ieškovo pripažintos skolos dydžio. Teismas buvo nenuoseklus, neišskaičiuodamas iš ieškovui priteistinų baudų sumos kitų ieškovo dar ieškinyje pripažintų skolos atsakovui sumų. Ieškovas pripažįsta 2012-03-15 jau be jokių pretenzijų priėmęs tinkamai atliktus atsakovo darbus pagal šią sutartį. Tai reiškia, jog, vadovaujantis sutarties 5.2 punktu, ieškovas per 3 darbo dienas nuo šių darbų priėmimo, pasirašęs atliktų darbų aktus, privalėjo sumokėti atsakovui už atliktus ir ieškovo priimtus darbus. Manydamas, jog jis turi teisę reikalauti 15 000 Lt baudos iš atsakovo, išminusavęs šią sumą iš savo skolos atsakovui, jis, vėliausiai 2012-03-20 (per 3 darbo dienas), privalėjo sumokėti atsakovui bent jau tuos 3 347,45 Lt, kuriuos pats pripažįsta esąs atsakovui skolingas. Kadangi to ieškovas nepadarė, jis privalo atsakovui mokėti sutarties 8.4 punkte numatytas netesybas – po 200 Lt už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną, nepriklausomai nuo skolos sumos. Tas pats pasakytina ir apie skolą už darbus, atliktus pagal rangos sutartį Nr. 2011/08/25/97-98. Tai, kad visi šie darbai pagal šias dvi rangos sutartis buvo priimti be jokių pretenzijų ir pastabų, patvirtina ir paties ieškovo su ieškiniu teismui pateikti abiejų šalių (ne vienašališkai atsakovo) pasirašyti atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros bei atliktų darbų bei išlaidų apmokėjimo pažymos.

4. Dėl reikalavimo ribų peržengimo taikant daikto sulaikymo institutą. Teismas, visų pirma, nepagrįstai pripažino ieškovo teisę sulaikyti skolos mokėjimą pagal visas tris rangos sutartis, nors pagal dvi iš jų (Nr. 2011/08/08/53-66 ir Nr. 2011/08/25/97-98), atsakovas savo prievoles, kaip pripažįsta pats ieškovas, 2012-03-15 tinkamai įvykdė. Kita vertus, iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, iki kurio momento ieškovas UAB „Mobiliosios investicijos“ naudosis daikto sulaikymo teise, t. y. nėra aišku kokius veiksmus turi atlikti apeliantas UAB „Real ranga“, kad jam būtų grąžinti sulaikyti mokėjimai. Taip pat atkreipia dėmesį tai, kad atsakovas nei ikiteisminiuose šalių ginčuose, nei viso bylos nagrinėjimo metu, atsisakydamas mokėti skolą, nesirėmė šiuo institutu, t. y. daikto sulaikymo teise, nei kaip teisiniu, nei kaip faktiniu pagrindu, t.y. nenurodė, kad jis sulaiko mokėjimus pagal sutartis iki tol, kol atsakovas tinkamai įvykdys savo prievoles. Tokiu būdu, apelianto nuomone, teismas peržengė reikalavimo ribas ir pažeidė civilinio proceso dispozityvumo principą, todėl ir dėl šios priežasties teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl skolos ir netesybų priteisimo, turi būti panaikinta.