Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje numatytą veiką ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant D. K. per 9 (devynis) mėnesius išdirbti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų, neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 21 d. 15 val. 00 min. iki 2017 m. liepos 23 d. 13 val. 40 min. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikta nepakeista, pradėjus bausmės vykdymą nuspręsta ją panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. K. nuteistas dėl to, kad jis 2017 m. liepos 21 d., apie 14 val. 50 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,69 promilių girtumas), nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų eiti į eismo įvykio vietą, iš kurios pasišalino, sėdėdamas ant kėdės tyčia pakeltomis abejomis rankomis darydamas judesius, jog nustums besiartinančius policijos pareigūnus, bei tyčia pakeltomis nuo grindų abejomis kojomis, tai yra batų padais spardydamasis, kad prie jo nebūtų galima prieiti, vieną kartą tyčia spirdamas besiartinančiam policijos pareigūnui G. K. ir pataikydamas su bato padu į dešinės kojos šlaunį ties keliu, taip padarydamas G. K. dešinio kelio sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui G. K..

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs D. K. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, požymius, esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė. Tačiau, skirdamas D. K. viešųjų darbų bausmę, netinkamai taikė bendruosius šios rūšies bausmės skyrimo pagrindus, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Dėl D. K. kaltės padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą

9. Nors, pasak nuteistojo D. K., jo kaltė dėl BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo neįrodyta, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje visapusiškai ir išsamiai įvertinus byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas pagrįstai pripažino apeliantą kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

11. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl nukentėjusiojo G. K. tarnybiniame pranešime nurodomų aplinkybių sutapimo su vyr. patrulio R. K. 2017 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 9) išdėstyta įvykio eiga, teigiant, jog pareigūnų pozicija buvo suderinta tarpusavyje ir ši aplinkybė lemia minėtų įrodymų neleistinumą grindžiant nuteistojo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Susipažinus su minėtais pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nėra pagrindo teigti, kad jų turinys identiškas. Nors dalis aplinkybių nurodoma naudojant tas pačias frazes, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai nesudaro prielaidų tarnybinių pranešimų dėl to paties įvykio, kuriame juos rengę pareigūnai dalyvavo, nevertinti kaip įrodymo byloje, juolab, kad juos surašę pareigūnai savo išdėstytas aplinkybes nurodė ir apklausų metu.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių išliko nuoseklūs ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Apklausiamas jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo darbo pobūdį bei nuo įvykio iki jo apklausos teisme praėjusį laiko tarpą, vien tai, kad G. K. teisme netiksliai nurodė tam tikras nuteistojo skunde aprašytas veikos kvalifikavimui ir aplinkybių vertinimui esminės reikšmės neturinčias įvykio detales, nepaneigia jo parodymų teisingumo. Apklausiamas teismo posėdžio metu nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad jam buvo spirta į dešinės kojos šlaunį, kad šis nuteistojo smurtinis veiksmas buvo atliktas bandant jį sulaikyti, iki uždedant antrankius. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, jog skausmą jautė kelio srityje, nors kraujosruvos nebuvo. Šią aplinkybe patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklausta specialisto išvadą dėl nukentėjusiajam nustatyto sužalojimo parengusi specialistė Z. M.. Specialistė nurodė, jog nukentėjusiajam kraujosruvos iš tikrųjų nebuvo užfiksuotos. Nors nuteistasis skunde dėl šios priežasties ginčijo pareigūnui padaryto sužalojimo faktą, tačiau specialistė patvirtino, kad palpuojant G. K. nurodytą sužalojimo dešinės kojos šlaunyje sritį, ji buvo skausminga, o kraujosruvos galėjo ir neatsirasti, kadangi tai kiekvienu individualiu atveju priklauso nuo organizmo reakcijos. Taip pat paaiškino, kad dėl tokio trauminio poveikio šlaunyje skausmas galėjo būti jaučiamas kelyje, jį lankstant ar pan. Netikėti šiais specialiųjų žinių turinčio asmens paaiškinimais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Objektyvių duomenų, kurie paneigtų specialistės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nuteistasis nepateikė. Nors nukentėjusysis į teismo medicinos ekspertus dėl sužalojimo masto nustatymo kreipėsi po įvykio praėjus penkioms dienoms, tačiau, įvertinus kitus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, jog būtent sulaikant D. K., pastarasis nukentėjusiajam spyrė į koją, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina įrodyta, jog būtent nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, juolab, kad jokių duomenų apie kitus G. K. vykdomos tarnybos metu sukeltus sužalojimus po D. K. sulaikymo nebuvo gauta.

14. Tai, kad būtent D. K. panaudojo prieš savo pareigas atliekantį policijos pareigūną fizinį smurtą, patvirtina byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai. Liudytojas R. K., pagal iškvietimą dėl pastiprinimo atvykęs į įvykio vietą, apklausiamas 2017 m. rugsėjo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog D. K. jam atvykus buvo nusiteikęs agresyviai, G. K. jį pakartotinai įspėjo dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo pasekmių, o pareigūnams einant link šio asmens, pastarasis atliko veiksmus rankomis bei kojomis, kuriais siekė pasipriešinti sulaikymui, ir, avėdamas batais, spyrė G. K. į dešinės kojos šlaunį. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas R. K. apklausiami nurodė, jog virtuvėje, kurioje vyko D. K. sulaikymas, jie buvo vieni, tačiau prie jos durų stovėjo policijos pareigūnė I. S.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 18 d. ši liudytoja parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad D. K. jį sulaikant priešinosi, vengė sulaikymo ir, kadangi kojomis atliko spiriamuosius veiksmus, siekdamas, kad pareigūnai prie jo neprisiartintų, galėjo G. K. įspirti. Šios jos dėstomos aplinkybės iš esmės atitinka nukentėjusiojo bei liudytojo R. K. parodymus. Nors ši pareigūnė apklausiama teisme teigė pati mačiusi, kaip G. K. buvo įspirta, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo teisme nukentėjusiajai – policijos pareigūnei negalint tinkamai atsiminti visų nagrinėjamo įvykio detalių, vien ši aplinkybė nepaneigia prieš nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto fakto. Pirmosios instancijos teismui pagarsinus liudytojos I. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ši juos patvirtino. Įvertinus tai, kad šių apklaustų asmenų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu nekito, tarpusavyje sutapo, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog apylinkės teismas jais rėmėsi nepagrįstai, kadangi jie prieštaringi ir nepatvirtina D. K. kaltės. Pagrindas policijos pareigūnams, vykdžiusiems savo tarnybines funkcijas, apkalbėti nuteistąjį, nenustatytas, o reikalavimas nukentėjusiam asmeniui ir įvykio liudytojams detaliai ir tiksliai nurodyti smūgio sudavimo vietą – kojos šlaunies dalį, į kurią buvo spirta, būtų nepagrįstas ir nelogiškas bei apsunkinantis jo galimybę apsaugoti savo pažeistas teises.

15. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos ir nepagrįstai nesivadovavo nuteistojo įvykio versiją patvirtinančio liudytojo D. D. parodymais, tačiau pagrindo sutikti su tokiais argumentais nėra. Liudytojas M. S. parodė, kad jis nuteistojo D. K. sulaikymo metu su D. D. kalbėjosi prieškambaryje, pastarasis niekaip per pareigūną negalėjo matyti, kas vyko virtuvėje (1 t., b. l. 44–45). Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, nėra pagrindo remtis liudytojo D. D. parodymais. Šis liudytojas dar apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 13 d. nurodė dėl girtumo neprisimenantis nei savo ir D. K. veiksmų iki pastarojo sulaikymo, nei ką pareigūnai atsakė į D. K. klausimą, kokiu pagrindu jis yra sulaikomas, teigė, jog buvo praradęs laiko nuovoką, todėl negali pasakyti, kiek ilgai pareigūnai įkalbinėjo nuteistąjį su jais eiti į įvykio vietą. Šis liudytojas nurodė, kad būdamas prieškambaryje nematė D. K. tuo metu, kai policijos pareigūnai jį sulaikė, tačiau tuo pačiu teigė matęs, jog nuteistasis tyčia policijos pareigūnams nesipriešino. Tiek šie prieštaringi liudytojo parodymai, tiek objektyviai byloje nustatytos aplinkybės, kurias apklausiamas nurodė ir D. D., jog D. K., net ir būdamas keliskart įspėtas, nesutiko eiti su pareigūnais į sukelto eismo įvykio vietą, nesudaro pagrindo vertinti šio liudytojo parodymų kaip patikimų, sprendžiant dėl jo draugo – nuteistojo D. K. kaltės įrodytumo. Todėl liudytojo D. D. parodymai, jog jis suprato, kad D. K. pats davė pareigūnams rankas, kad šie uždėtų antrankius, nepatvirtina kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių visumos ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertinti kritiškai.

16. Kaip nepagrįsti vertinti ir nuteistojo argumentai, jog apylinkės teismas neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, kadangi neapklausė kitų į D. K. eismo įvykio vietą pagal pranešimą atvykusių pareigūnų, kurie buvo nustatyti ir apklausti tik nagrinėjant nuteistojo administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teisme. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymų patyti, jog virtuvėje, kuomet buvo sulaikomas D. K., be paties nuteistojo, buvo tik nukentėjusysis G. K. ir liudytojas R. K., o tarpduryje stovėjo liudytoja I. S.. Kaip parodė teisme apklausta liudytoja I. S., tuo metu, kai nuteistasis priešinosi pareigūnams, nuteistojo skunde minėti pareigūnai jau buvo iš buto išėję į D. K. sukelto eismo įvykio vietą. Kadangi objektyviais įrodymais nenustatyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje vykdant D. K. sulaikymą buvo ir kitų asmenų, kurie galėtų nurodyti reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, todėl apelianto skundo argumentas, jog baudžiamoji byla išnagrinėta neišsamiai, neįvertinus visų D. K. kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, nepagrįstas.

17. Pažymėtina, kad BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-227/2010, 2K-279/2010, 2K-525/2011). Nors nuteistasis skunde teigia, jog nukentėjusiojo nurodomas skausmas kelio srityje nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o skausmo buvimą nukentėjusysis galėjo ir simuliuoti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepašalina D. K. baudžiamosios atsakomybės. Skunde pagrįstai nurodoma, kad fizinis skausmas yra vertinamasis kriterijus ir kiekvienas jį patiriantis asmuo suvokia subjektyviai, tačiau trauminį poveikį sukeliantis asmuo, šiuo atveju D. K. neabejotinai suprato tokių savo veiksmų pasekmes bei jų norėjo. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju fizinis smurtas buvo panaudotas prieš statutinį valstybės tarnautoją – policijos pareigūną, nuteistajam siekiant pasipriešinti pareigūno tarnybos pagrindu atliekamiems veiksmams. Tai, kad D. K. sulaikomas buvo agresyvus, netiesiogiai patvirtina ir faktas, kad jį sulaikant turėjo prisidėti budinčiosios dalies pareigūnai bei pagal Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 punktą, 24 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Aptartos aplinkybės rodo nuteistojo agresyvų nusiteikimą pareigūnų atžvilgiu ir logiškai pagrindžia įvykių seką. Nuteistasis fizinį smurtą panaudojo būdamas pakartotinai įspėtas apie galimą sulaikymą, tačiau, kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų, ir toliau elgėsi agresyviai, vengdamas sulaikymo, sėdėdamas ant kėdės, koja, apauta batu, spyrė policijos pareigūnui į koją, tokiu būdu neabejotinai suvokdamas, jog sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir, tokius veiksmus atlikęs siekdamas išvengti sulaikymo, tokių veiksmų norėjo, tai yra veikė tyčia.

18. Nors skunde teigiama, jog nuteistojo galimas pasipriešinimas mojuojant rankomis ir kojomis pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniška neadekvačia reakcija į situaciją, todėl nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo veiksmai buvo tokio intensyvumo ir pobūdžio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie skundo motyvai tik patvirtina iki šiol išliekantį nuteistojo nekritišką požiūrį į jo priešingais teisei veiksmais sukeltą žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei – valdymo tvarkos subjektų veiklai.

19. Įvertinus aptartas aplinkybes, nuteistojo atliktų veiksmų nevykdant teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų intensyvumą ir pobūdį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. K. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, tinkamai įvertino šios veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, todėl, pripažindamas apeliantą kaltu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

20. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo, nustačius, jog apkaltinamasis nuosprendis jam priimtas pagrįstai, apylinkės teismo paskirtą viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda.

21. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. D. K. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo buvo pažeista normali policijos pareigūnų veikla. Skiriant bausmę, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad jis veikė tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. K. baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinės nuobaudos galiojančios. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, taip pat tai, jog D. K. yra teisiamas pirmą kartą, bedarbis, jam skundžiamu nuosprendžiu skirta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, tačiau nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo su tokia bausmės rūšimi nesutinkantis, prašo ją pakeisti bauda.

22. BK 46 straipsnyje numatyti vienos iš bausmių rūšių – viešųjų darbų skyrimo sąlygos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka, o 8 dalyje numatyta galimybė asmeniui atsisakyti vykdyti viešųjų darbų bausmę net ir nuosprendžiui įsiteisėjus. Šis baudžiamojo įstatymo reikalavimas, suteikiant asmeniui galimybę bet kuriuo metu pareikšti, jog viešųjų darbų jis dirbti nesutinka, grindžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, jog niekas negali būti verčiamas dirbti priverstinį arba privalomąjį darbą.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę nuteistasis neišreiškė. Prokurorui pasiūlius nuteistajam skirti viešuosius darbus, jo nuomonė dėl tokios bausmės rūšies paskyrimo nebuvo išsiaiškinta. Nors nuteistajam buvo suteiktas paskutinis žodis, tačiau jis, teigdamas, jog inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė ir prašydamas jį išteisinti arba atnaujinti įrodymų tyrimą, dėl prokuroro siūlomos bausmės rūšies ir dydžio nepasisakė. Vis tik iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis akivaizdžiai nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam parinkta bausmės rūšimi. Savo nesutikimą jis grindžia tuo, kad yra vienintelis šeimos maitintojas, turi išlaikyti du mažamečius vaikus. Kadangi jis 10 metų buvo profesionalus karys, kitos profesijos nėra įgijęs, todėl ketina vykti dirbti į užsienį, kur turi realų darbo pasiūlymą, o viešųjų darbų bausmė, kurią jis turės atlikti per 9 mėnesius, kiekvieną mėnesį išdirbant nustatytą valandų skaičių, tokią galimybę jam apribos.

24. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nuo 2008 m. dirbo Lietuvos kariuomenės didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, buvo atleistas iš pareigų tik 2017 m. lapkričio 30 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu, o buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Už administracinių nusižengimų padarymą paskirtas baudas sumokėjęs, šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, o skunde nurodo apie ketinimą įsidarbinti užsienyje. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis nesutinka atlikti viešųjų darbų bausmės, todėl jos skyrimas nuteistajam nėra tikslingas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti D. K. paskyrus BK 286 straipsnio sankcijoje bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis BK 61 straipsniu, nuteistajam skirtinas baudos dydis, kuris nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis.

25. Nors viešieji darbai yra švelniausia iš baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių rūšių, tačiau, įvertinus tai, jog nuteistasis pats išreiškė prašymą jam skirti kitos rūšies bausmę ir nurodė motyvus, dėl kurių viešųjų darbų bausmė, jo teigimu, nepagrįstai sunkintų jo teisinę padėtį, BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta įstatymo nuostata nepažeidžiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendį pakeisti:

Pakeisti D. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymą paskirtą 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę į 30 MGL dydžio, tai yra 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 21 d. 15 val. 00 min. iki 2017 m. liepos 23 d. 13 val. 40 min. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti D. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 21 d. 15 val. 00 min. iki 2017 m. liepos 23 d. 13 val. 40 min. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad neatliktoji paskirtos baudos dalis yra 26 MGL dydžio, tai yra 979,16 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 16 ct) bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ją sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.