Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovei A. N., su trečiaisiais asmenimis, nepareiškusiais savarankiškų reikalavimų, N. G. ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) dėl leidimo suderinti kadastrinių matavimų bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-829-259/2017 J. A., A. N. ir N. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 5,4422 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), atidalijo į tris žemės sklypus pagal UAB ,,Aginro“ parengtą žemės sklypų atidalijimo projektą. A. N. priteisė 1,4628 ha ploto žemės sklypą, sprendinių brėžinyje pažymėtą Nr. 39-3, J. A. ir N. G. priteisė 3,2998 ha ploto žemės sklypą, sprendinių brėžinyje pažymėtą Nr. 39-1, A. N. ir J. A. priteisė 0,6796 ha ploto žemės sklypą, sprendinių brėžinyje pažymėtą Nr. 39-2. Tuo pačiu sprendimu teismas J. A. ir N. G. priteistame žemės sklype, sprendinių brėžinyje pažymėtame Nr. 39-1, nustatė penkių metrų pločio kelio servitutą, prasidedantį nuo Veisiejų gatvės ir einantį iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), projektinis Nr. 39-2, ribos, skirtą važiuoti transporto priemonėms, varyti galvijams. NŽT prie ŽŪM 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4FPĮ-64-(14.4.124.) buvo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Teismui sprendimu sumažinus servituto plotą, 2017 m. rugpjūčio 14 d. UAB ,,Aginro“ NŽT prie ŽŪM pateikė paaiškinimą dėl kelio servituto ploto ir nurodė, kad sumažinus servituto plotą, vietoje žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatyto 1 087 kv. m ploto servituto, naujo servituto plotas turėtų būti 724 kv. m ir šį kelio servitutą pažymėjo topografiniame plane. 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 4VĮ-980-(14.4.2.) NŽT prie ŽŪM pakeitė 2017 m. gegužės 24 d. įsakymo 2.2.1. papunktį, nurodė, kad žemės sklypui, projektinis Nr. 39-1, nustatomas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis daiktas) 0,0724 ha plote. Remiantis šiuos sprendimu, kadastrinius matavimus atlikusi K. Kazlausko IĮ ,,Geoplius“ nustatė kelio servituto koordinates, pažymėjo jas žemės sklypo, projektinis Nr. 39-2 plane ir parengtus kadastrinius matavimus pateikė tvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. 2018 m. balandžio 13 d. teritorinis padalinys informavo, kad negali patvirtinti ir leisti įregistruoti kadastrinių matavimų, kadangi bendrasavininkė A. N. nėra savo parašu patvirtinusi, kad sutinka su žemės sklypo ribomis. 2018 m. balandžio 18 d. A. N. buvo pranešta, kur ir kada ji turėtų atvykti ir pasirašyti žemės sklypo plane. Atsakovė A. N. to nepadarė, dėl ko ieškovas J. A. negali pagal patvirtintą UAB ,,Aginro“ žemės sklypo atidalijimo projektą vykdyti žemės sklypo pertvarkymo. Atsižvelgus į tai, prašo leisti derinti kadastrinių matavimų bylą be atsakovės N. N. parašo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad šalys siekia atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 5,4422 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami). 2017 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-829-259/2017 nuspręsta atidalinti šį žemės sklypą pagal UAB ,,Aginro“ žemės sklypų padalinimo projektą, A. N. priteisiant žemės sklypą, kurio plotas 1,4628 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto žemės sklypo Nr. 39-3, J. A. ir N. G. bendrosios nuosavybės teise priteisiant žemės sklypą, kurio plotas 3,2998 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto sklypo Nr. 39-1, A. N. ir J. A. bendrosios nuosavybės priteisti žemės sklypą, kurio plotas 0,6796 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto sklypo Nr. 39-2. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais. Siekdamas šį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą įgyvendinti, ieškovas J. A. atliko formuojamų žemės sklypų kadastrinius matavimus, tačiau atsakovė A. N. nesutinka pasirašyti naujai formuojamo 0,6796 ha ploto žemės sklypo, projektinis Nr. 39-2, plane, penktojoje lentelėje, kurioje turi patvirtinti sutikimą dėl žemės sklypo ribų ir ploto.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbiami) 5,4422 ha ploto žemės sklypas su pastatais priklauso J. A., A. N. ir N. G. (t. 1, el. b. l. 28-33). 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2016 Lazdijų rajono apylinkės teismas, be kita ko, atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės 12,5920 ha žemės sklypą (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), pagal Kęstučio Kazlausko IĮ ,,Geoplius“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas patvirtintas 2016 m. spalio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir priteisė A. N. žemės sklypą, pažymėtą Nr. 39-1-1-1, kurio plotas 0,5375 ha, ir žemės sklypą, pažymėtą Nr. 39-1-1-2, kurio plotas 3,2401 ha, J. A. ir N. G. priteisė žemės sklypą, pažymėtą Nr. 39-1-1, kurios plotas 8,8144 ha. Taip pat atidalijo ir 5,4422 ha žemės sklypą (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) (t. 1, el. b. l. 100–108). Iš 2017 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-829-259/2017 matyti, kad 2016 m. gruodžio 5 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2016 dalis dėl 5,4422 ha ploto žemės sklypo atidalijimo panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas sprendimas, kuriuo nuspręsta: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, kurio bendras plotas 5,4422 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)), esantį (duomenys neskelbiami), pagal UAB ,,Aginro“ žemės sklypų padalinimo projektą, ieškovei A. N. priteisti žemės sklypą, kurio plotas 1,4628 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto žemės sklypo Nr. 39-3, atsakovams J. A. ir N. G. bendrosios nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, kurio plotas 3,2998 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto sklypo Nr. 39-1, ieškovei A. N. ir atsakovui J. A. bendrosios nuosavybės priteisti žemės sklypą, kurio plotas 0,6796 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto sklypo Nr. 39-2; 2) nustatyti atsakovams J. A. ir N. G. priteistame bendram naudojimui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami), kurio plotas 3,2998 ha, (pertvarkomo sklypo sprendinyje nurodomo Nr. 39-1), penkių metrų pločio kelio servitutą, prasidedantį nuo Veisiejų gatvės ir einantį iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), kurio plotas 0,6796 ha, priteisto ieškovei A. N. ir atsakovui J. A. bendrosios nuosavybės teise (pertvarkomo sklypo sprendinyje nurodomo Nr. 39-2) ribos, skirtą važiuoti transporto priemonėmis, varyti galvijus (t. 1, el. b. l. 6–20). Iš 6 796 kv. m ploto žemės sklypo plano matyti, kad 2017 m. birželio 19 d. K. Kazlausko IĮ ,,Geoplius“ pažymėjo kelio servitutą, prasidedantį nuo bendrojo naudojimo kelio iki žemės sklypo, projektinis Nr. 93-2 sklypo ribos, kurioje susiformavęs įvažiavimas; įvertinus mastelį (1 mm : 1 m) servitutinis kelias yra 5 m pločio; schemoje matyti, kad Veisiejų g. su suprojektuotu servitutiniu keliu jungia bendrojo naudojimo kelias, nuo kurio ir pažymėta servitutinio kelio pradžia; žemės sklypo plane, lentelėje, skirtoje žemės sklypų savininkų sutikimui dėl žemės sklypo ribų ir ploto išreikšti, A. N. parašo nėra (t. 1, el. b. l. 21–22; t. 1, b. l. 18). 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo NŽT prie ŽŪM teritorinis padalinys patvirtino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą UAB ,,Aginro“; 2.2.1. punkte siūloma žemės sklypui, projektinis Nr. 39-1 (tarnaujantis daiktas), nustatyti kelio servitutą 0,1087 ha ploto (t. 1, el. b. l. 23–24). 2017 m. birželio 19 d. Lazdijų r. sav. Veisiejų sen. Smarliūnų k. pažymėtos 6 796 kv. m ploto žemės sklypo ribos (t. 1, el. b. l. 36–37). K. Kazlausko IĮ ,,Geoplius“ atliktuose kadastro duomenų žymėjimuose nurodyta, kad 0,6796 ha žemės sklype, projektinis Nr. 39-2, viso 0,4112 ha žemės ūkio naudmenų, užstatyta teritorija – 0,2364 ha, vandenys – 0,0320 ha (t. 1, el. b. l. 59–60). Iš 2017 m. rugpjūčio 3 d. UAB ,,Aginro“ direktoriaus R. M. paaiškinimo bei servituto schemos matyti, kad kelio servituto žemės sklype, projektinis Nr. 39-1, plotas nuo 1 087 kv. m mažinamas iki 724 kv. m remiantis 2017 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimo pagrindu; pagal žymėjimus, kelio servitutas eina nuo bendrojo naudojimo kelio (nuo Veisiejų g. pusės) iki žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 39-2, ribos (t. 1, el. b. l. 26–27). 2017 m. rugpjūčio 21 d. NŽT prie ŽŪM teritorinio padalinio įsakymu, 2017 m. gegužės 24 d. įsakymo 2.2.1. punktas pakeistas ir žemės sklype, projektinis Nr. 39-1, siūloma nustatyti 0,0724 ha ploto kelio servitutą (t. 1, el. b. l. 25). 2018 m. balandžio 23 d. pareiškimu J. A. pranešė A. N., kad ji iki 2018 m. gegužės 10 d. 11 val. turi atvykti į NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyrių pasirašyti pertvarkomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), projektinis Nr. 39-2, dokumentų; nepasirašius J. A. kreipsis į teismą (t. 1, el. b. l. 34–35). 2018 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštais NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyrius informavo J. A., kad jo prašymo dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), pertvarkymo į tris atskirus žemės sklypus – projektinis Nr. 39-1, Nr. 39-2 ir Nr. 39-3, įregistruoti negali, nes ne visi žemės sklypo planai suderinti su žemės sklypo savininkais; tuo atveju, jeigu bendraturčiai atsisako pasirašyti, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą dėl plano derinimo be bendraturčio parašo (t. 1, el. b. l. 38-42). Iš situacijos schemos matyti, kad nuo žemės sklypų, projektinis Nr. 39-1, Nr. 39-2 ir Nr. 39-3, į šiaurės vakarus yra ir žemės sklypai, kurių projektiniai Nr. 39-1-1-1, Nr. 39-1-1-2, priklausantys A. N., bei J. A. ir N. G. priklausantis žemės sklypą, projektinis Nr. 39-1-1 (t. 1, el. b. l. 56–58). 2019 m. rugpjūčio 13 d. prašymu A. N. kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyrių prašydama panaikinti 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą, kadangi jis savo turiniu pakeičia 2017 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimą, nes UAB ,,Aginro“ žemės sklypų atidalijimo projekte nurodytas 0,1087 ha ploto kelio servitutas, taip nurodyta ir žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje atliekant kadastrinius matavimus (t. 1, el. b. l. 86–87). NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyrius A. N. prašymo netenkino, nurodė, kad 2017 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendime pasisakyta, kad kelio servitutas turi būti nustatytas tik tiek, kiek yra būtina, todėl jo plotas nuo 1087 kv. m sumažintas iki 724 kv. m, todėl įsakymu patikslinus nustatytas būtent 724 kv. m ploto servitutas (t. 1, el. b. l. 88–90). 2018 m. vasario 27 d. K. Kazlausko IĮ ,,Geoplius“ raštas A. N. patvirtina, kad 2017 m. birželio 19 d. buvo ženklinamas A. N. žemės sklypas, projektinis Nr. 39-2, su žemės sklypo ribomis J. A. sutiko, tačiau atsisakė pasirašyti parengtuose žemės sklypo planuose (t. 1, el. b. l. 99). 2018 m. liepos 9 d. prašymu J. A. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-829-259/2017 išaiškinimo, prašydamas išaiškinti, ar po teismo sprendimo reikalingas pakartotinis projekto derinimas su A. N.; 2018 m. spalio 11 d. nutartimi Kauno apygardos teismas prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmetė; dėl to J. A. patyrė 275 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 1, el. b. l. 178).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl ieškovo reikalavimo

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4. 75 straipsnio 1 dalis).

Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Interesų konflikto grėsmė dažnai kyla iš nuosavybės santykių įgyvendinimo. Kiekvienam asmeniui rūpi, kad jo turimo turto neatimtų bei netrukdytų juo naudotis. Tuo pačiu metu toks asmuo, naudodamasis savo nuosavybe, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civilinė teisė reguliuoja laisvų asmenų, turinčių priešingus interesus, santykius. Juos reikia sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti socialinį kompromisą, užtikrinantį abiejų šalių interesų įgyvendinimą. Šiam tikslui tarnauja proporcingumo principas, įtvirtintas CK 1.2 straipsnyje, kuris reikalauja interesų – tiek viešojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros.

Šio teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad žemės sklypo bendrasavininkas gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę (šiuo atveju įgyvendinti žemės sklypo atidalijimą), bet šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jo teises ar teisėtus interesus į jo nuosavybę.

Ieškovas siekia įgyvendinti UAB ,,Aginro“ parengtą žemės sklypų padalijimo projektą, pagal kurį 5,4422 ha ploto žemės sklypas, priklausantis J. A., A. N. ir N. G. būtų padalintas į tris atskirus žemės sklypus: 3,2998 ha ploto žemės sklypą Nr. 39-1, 0,6796 ha ploto žemės sklypą Nr. 39-2, 1,4628 ha ploto žemės sklypą Nr. 39-3. 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Kauno apygardos teismas leido vykdyti žemės sklypo padalijimus pagal šį projektą.

Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją; (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.1. punktas). Atsižvelgus į šią nuostatą, tam, kad būtų įgyvendintas UAB ,,Aginro“ parengtas žemės sklypų atidalijimo projektas, būtina atlikti naujai formuojamų trijų žemės sklypų kadastrinius matavimus.

Kadastrinių matavimų atlikimo metu, 2017 m. birželio 19 d. žemės sklypų ribos paženklinto vietovėje, kadastrinių matavimų byla perduota Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui tikrinimui, jo metu nustatytas trūkumas – su žemės sklypo planu nesutiko bendrasavininkė A. N., nes žemės sklypo penktojoje lentelėje nėra jos parašo.

Atlikus kadastrinius matavimus, 5 lentelėje nurodoma žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto data ir numeris; apačioje žemės sklypo savininkas (naudotojas) pasirašo, kad sutinka su žemės sklypo ribomis ir nustatytu žemės sklypo plotu (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 53.6.5. papunktis; priedas Nr. 3) (2014 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 3D-780 redakcija, galiojusi kadastro bylos tikrinimo metu). Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad 6 796 kv. m žemės sklypo, projektinis Nr. 93-2, bendrasavininkė A. N. šioje lentelėje nėra pasirašiusi.

Atsižvelgus į tai, atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji pagrįstai nesutinka su atliktais kadastriniais matavimais, nes tai pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus į jos nuosavybę.

Atsakovė, nesutikdama su 2017 m. birželio 19 d. 6 796 kv. m žemės sklypo ribomis ir nepasirašydama žemės sklypo plano 5 lentelėje, nepareiškė jokio nesutikimo su šio žemės sklypo ribomis ir plotu, vykdytos procedūros teisingumu. Atsakovės nesutikimo argumentai susiję su 3,2998 ha ploto žemės sklype, projektinis Nr. 39-1 (priteistas J. A. ir N. G.), esančiu servitutinio kelio ploto pasikeitimu.

Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, 2017 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismas nusprendė 5,4422 ha ploto žemės sklypą atidalinti pagal UAB ,,Aginro“ parengtą žemės sklypų padalijimo projektą, pagal kurį 3,2998 ha ploto žemės sklype, projektinis Nr. 39-1, buvo suprojektuotas 0,1087 ha ploto kelio servitutas. Tačiau sprendime teismas nustatė ir 5 m pločio kelio servitutą, prasidedantį nuo Veisiejų gatvės ir einantį iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami) (projektinis Nr. 39-2) ribos, t. y. nustatė trumpesnį, mažesnės apimties, kelio servitutą: vietoje UAB ,,Aginro“ projekte suprojektuoto servituto nuo Veisiejų g. iki Skundžio g., nustatė kelio servitutą nuo Veisiejų g. iki atidalijamo žemės sklypo Nr. 39-2 ribos. Tai leidžia spręsti, kad teismas nustatė kitokį kelio servitutą nei jis buvo suprojektuotas UAB ,,Aginro“ parengtame atidalijimo projekte. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis).

Nors 2017 m. gegužės 24 d. NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymu tvirtinant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (2.2.1. papunktyje) bei 2017 m. birželio 19 d. pažymint žemės sklypų ribas vietoje ir formuojant žemės sklypų kadastro bylą nurodomas 0,1087 kv. m ploto kelio servitutas (kaip UAB ,,Aginro“ parengtame atidalijimo plane iki 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo), tačiau vėliau, 2017 m. rugpjūčio 3 d. matininkui pateikus paaiškinimus ir schemą, vykdant 2017 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimą, jo apimtis sumažinta iki 0,0724 ha ploto ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. pakeistas 2017 m. gegužės 24 d. NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymas, kuriame nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), formavimo ir pertvarkymo projekte nustatomas 0,0724 ha ploto kelio servitutas (2.2.1. papunktis). Atsižvelgus į tai, nepagrįstas atsakovės A. N. argumentas, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas pažeidžiant 2017 m. balandžio 21 d. teismo sprendimą.

Atsakovė nurodo ir tai, kad žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje, pateikiant 3,2998 ha ploto žemės sklypo, projektinis Nr. 39-1, žemės naudmenų eksplikaciją, nurodytas 0,1087 ha ploto kelio servitutas iškreipia duomenis apie žemės naudmenas ir prieštarauja duomenims apie kelio servitutą 6 796 kv. m ploto, projektinis Nr. 39-2, žemės sklypo plane bei patikslintame 2017 m. rugpjūčio 21 d. NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyriaus vedėjo įsakyme nurodytam 0,0724 ha ploto kelio servitutui. Šis atsakovės pastebėjimas yra teisingas. Iš žemės naudmenų eksplikacijos lentelės (t. 1, el. b. l. 87) matyti, kad 3,2998 ha ploto žemės sklype, projektinis Nr. 39-1, nurodytos šios naudmenos: žemės ūkio – 3,1283 ha, keliai – 0,1087 ha, vandenys – 0,0171 ha, nenaudojama – 0,0457 ha, nes kadastro byla suformuota pagal UAB,,Aginro“ parengtą projektą iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymo. Atsižvelgus į tai, kad kelio servituto apimtis šiuo įsakymu nuo 0,1087 ha yra sumažinta iki 0,0724 ha, atitinkamai turėtų būti patikslinta ir žemės naudmenų eksplikacija. Tačiau ši techninė klaida nekeičia kelio servituto ploto, apibrėžto teismo sprendimu bei nustatyto NŽT prie ŽŪM įsakymu tvirtinant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ši techninė klaida padaryta 3,2998 ha ploto žemės sklypo (Nr. 39-1) naudmenų eksplikacijoje, kuris priteistas J. A. ir N. G. nuosavybėn, ši klaida gali būti ištaisoma ir ji nekeičia formavimo ir pertvarkymo projekto esmės, ji nėra esminis trūkumas tvirtinti kadastro duomenų bylą ir niekaip nepažeidžia atsakovės teisių ar teisėtų jos interesų į nuosavybę. Atsižvelgus į tai, šis atsakovės argumentas atmestinas, nes jis mažareikšmis ir nepakankamas tam, kad būtų pripažinti nepagrįstais atliktų žemės sklypų kadastriniai matavimai ir jų pagrindu suformuota kadastro byla.

Atsakovė nurodo ir tai, kad toks kelio servituto sutrumpinimas apsunkins jos naudojimąsi kitais, po 12,5920 ha ploto žemės sklypo pertvarkymo formuojamais, jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (projektinis Nr. 39-1-1-1 ir Nr. 39-1-1-2). Iš žemės sklypo formavimo projekto sprendinių brėžinio (t. 1, el. b. l. 56–57) matyti, kad šie žemės sklypai yra į šiaurės vakarus nuo aptariamo žemės sklypo. Šie žemės sklypai ribojasi su Skundžio gatve, todėl jokių kliūčių patekti į juos atsakovei nėra. Svarbu ir tai, kad atsakovė, pagal kurios pateiktą pasiūlymą atidalintas 12,5920 ha ploto žemės sklypas iš bendrosios dalinės nuosavybės su J. A. ir N. G. (aukščiau aptarti sprendimai civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2016 ir Nr. 2A-829-743/2017), šio ginčo nagrinėjimo metu niekada nenurodė, kad jai būtinas koks nors servitutinis kelias naudotis šiais sklypais, priešingai, niekada nesutiko su J. A. ginčo byloje pateiktu tokiu atidalijimo projektu ir servitutinio kelio nustatymu. Faktinė situacija nėra pasikeitusi, todėl šis atsakovės argumentas negali būti pripažintas pagrįstu vykdant 5,4422 ha ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir dėl to, kad žemės sklype suformuotas kelio servitutas neatitinka kelio servituto taip, kaip jis apibrėžtas 2017 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendime. 2017 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendime nurodyta: nustatyti atsakovams J. A. ir N. G. priteistame bendram naudojimui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami), kurio plotas 3,2998 ha (Nr. 39-1), penkių metrų kelio servitutą, prasidedantį nuo Veisiejų gatvės ir einantį iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), kurio plotas 0,6796 ha, priteisto ieškovei A. N. ir atsakovui J. A., bendrosios nuosavybės teise (Nr. 39-2), ribos, skirtą važiuoti transporto priemonėmis, varyti galvijus. Iš servituto schemos (t. 1, el. b. l. 27) matyti, Veisiejų gatvę ir projektuojamą servitutinį kelią 3,2998 ha ploto žemės sklype (Nr. 93-1) jungia bendrojo naudojimo kelias, taigi, faktiškai servitutas yra formuojamas ne nuo Veisiejų gatvės, o nuo bendrojo naudojimo kelio (nuo Veisiejų g. pusės) iki žemės sklypo Nr. 92-2 ribos. Formaliai žiūrint atsakovės pateikiamas sprendimo aiškinimas galimas, tačiau teisingumas negali būti formalus – sprendimas turi būti teisingas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Iš konkrečių bylos aplinkybių matyti, kad servitutinis kelias niekada nebuvo projektuojamas bendrojo naudojimo kelio atkarpoje nuo Veisiejų g. iki pertvarkomo žemės sklypo ribos, tokio klausimo niekada nekėlė nė vienas iš bendraturčių, tarp šalių buvo sprendžiamas ginčas dėl to, ar patekimas iki gyvenamųjų pastatų turėtų būti formuojamas per pertvarkomą žemės sklypą nustatant servitutinį kelią, ar bendrojo naudojimo keliu. 2017 m. balandžio 21 d. teismo sprendimu ginčas išspręstas prioritetą teikiant servitutiniam keliui per naujai formuojamą žemės sklypą Nr. 39-1, todėl šiame kontekste 6 796 kv. m ploto žemės sklypo plane suprojektuotas servitutinis kelias per žemės sklypą Nr. 39-1 nuo bendrojo kelio ribos, atitinka bylos aplinkybes, teismo sprendimą ir yra teisingas. Priešingas teismo sprendimo aiškinimas reikštų, kad teismas sprendimu nustatė kelio servitutą ten, kur yra bendrojo naudojimo kelias, o toks aiškinimas prieštarautų servituto paskirčiai.

Įvertinus anksčiau aptartus argumentus, pripažintina, kad atsakovė be teisėto pagrindo nepasirašo 0,6 796 ha ploto žemės sklypo (projektinis Nr. 93-2) plane ieškovui siekiant įteisinti ginčo žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą, todėl ieškovui tokia teisė pripažintina teismo sprendimu.

II. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 575 Eur (t. 2, el. b. l. 110–111): 75 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtina kvitas (t. 1, el. b. l. 43), 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kuriuos patvirtina pinigų priėmimo kvitas (t. 1, el. b. l. 45–46).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovo atstovas surašė ieškinį, atstovavo dvejuose teismo posėdžiuose, kurie truko 3 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.

Atsižvelgus į tai, jos priteistinos iš atsakovės, nes ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti ir 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų civilinėje byloje Nr. 2A-829-259/2017 kreipiantis dėl 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo išaiškinimo (t. 1, el. b. l. 179). Šios išlaidos nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimu, jos nebuvo būtinos šioje byloje, J. A. prašymas dėl sprendimo išaiškinimo atmestas kaip nepagrįstas, todėl nėra pagrindo šioje byloje šias išlaidas priteisti iš atsakovės (CPK 88 straipsnis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, 50 procentų atsakovės bylinėjimosi išlaidų apmoka valstybė pagal 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą (t. 1, el. b. l. 95). Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 16,87 Eur, todėl iš atsakovės priteistina 50 procentų šios sumos – 8,44 Eur (16,87 Eur/2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.

Leisti J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui derinimui UAB ,,Aginro“ paruoštą 5,4422 ha (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), žemės sklypo padalijimo projektą, projektiniai Nr. 39-1, Nr. 39-2, Nr. 39-3 be bendrasavininkės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) parašo K. Kazlausko IĮ ,,Geoplius“ 6 796 kv. m paruoštame žemės sklypo plane (projektinis Nr. 39-2).

Priteisti iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų J. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,44 Eur (aštuonis eurus 44 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.