- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- 2-8-743/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- J. A., N. G.
- Advokatai
- Kazimieras Jukna, Giedrė Martinėnaitė
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovei A. N., jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, atsakovui J. A., jo atstovui advokatui Kazimierui Juknai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovams J. A., N. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovų J. A., N. G. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės 5,4422 ha žemės sklypo Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jos dalį pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir priteisti jai žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1-2, kurios plotas 1,5329 ha, atsakovams J. A. ir N. G. priteisti žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1-3, kurios plotas 0,9467 ha, ir žemės sklypo dalį Nr. 39-1-4, kurios plotas 2,5635 ha; žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1, kurios plotas 0,3991 ha priteisti bendram A. N. ir J. A. naudojimuisi; 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės 12,5920 ha žemės sklypo Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jos dalį pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir priteisti jai žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1-1-1, kurios plotas 0,5375 ha, ir žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1-1-2, kurios plotas 3,2401 ha, J. A. ir N. G. priteisti žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1-1, kurios plotas 8,8144 ha; 3) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2014 m. spalio 10 d. atliktą pastato dalių paskaičiavimą ir jai paskirti naudotis patalpa, pažymėta Nr. 1-5 (18,45 kv. m) ir ½ dalimi patalpos, pažymėtos Nr. 1-6 (5,96 kv. m), viso – 21,43 kv. m, atsakovui J. A. paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis Nr. 1-1 (6,03 kv. m), Nr. 1-2 (1,90 kv. m), Nr. 1-3 (2,46 kv. m), Nr. 1-4 (9,21 kv. m), 1-7 (19,83 kv. m), Nr. 1-8 (11,53 kv. m) ir ½ patalpos, pažymėtos Nr. 1-6 (5,96 kv. m), viso – 53,94 kv. m (t. 2, b. l. 128).
Atsakovas, patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašo: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, kurio bendras plotas 12,5920 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,Aginro“ žemės sklypų padalinimo projektą ir ieškovei A. N. paskirti žemės sklypą, kurio plotas 3,7776 ha, partvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto žemės sklypo Nr. 39-1-1-1, o atsakovams J. A. ir N. G. paskirti žemės sklypą, kurio plotas 7,6382 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto sklypo Nr. 39-1-1-2; 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, kurio bendras plotas 5,4422 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,Aginro“ žemės sklypų padalinimo projektą ir ieškovei A. N. paskirti žemės sklypą, kurio plotas 1,4628 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto žemės sklypo Nr. 39-3, atsakovams J. A. ir N. G. paskirti žemės sklypą, kurio plotas 3,2998 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto sklypo Nr. 39-1, ieškovei A. N. ir atsakovams J. A. paskirti žemės sklypą, kurio plotas 0,6796 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto sklypo Nr. 39-2, bendram naudojimuisi (b. l. 49-52).
Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiami šiais argumentais. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12,5920 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), taip pat 5,4422 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais. Atsakovui J. A. trukdant naudotis šiuo turtu, ieškovė prašo atidalyti žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu. Pagal ieškovės prašymu K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2014 m. spalio 10 d. atliktą gyvenamojo dalių paskaičiavimą, ieškovė prašo paskirti jai naudotis gyvenamojo namo patalpa Nr. 1-5 (18,45 kv. m), ir ½ patalpos, pažymėtos Nr. 1-6 (5,96 kv. m), viso – 21,43 kv. m, o atsakovui skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis Nr. 1-1 (6,03 kv. m), Nr. 1-2 (1,90 kv. m), Nr. 1-3 (2,46 kv. m), Nr. 1-4 (9,21 kv. m), Nr. 1-7 (19,83 kv. m), Nr. 1-8 (11,53 kv. m) ir ½ patalpos, pažymėtos Nr. 1-6 (5,96 kv. m), viso 53,94 kv. m. Tokia naudojimosi tvarka atitiktų šalies nuosavybės teise turimas dalis, tenkančias bendrojoje nuosavybėje ir nepažiestų nė vienos iš jų teisių naudotis gyvenamuoju namu.
Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės 12,5920 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), jį atidalinti pagal ieškovės pateiktą K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ieškovei priteisiant žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1-1-1, kurios plotas 0,5375 ha, ir žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1-1-2, kurio plotas 3,2401, o atsakovams paskirti žemės sklypo dalį Nr. 39-1-1, kurios plotas 8,8144 ha. Atidalijant 5,4422 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovei paskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1-2, kurios plotas 1,5329 ha, o atsakovams priteisti žemės sklypo dalis, pažymėtas Nr. 39-1-3, kurios plotas 0,9467 ha, ir žemės sklypą Nr. 39-1-4, kurios plotas 2,5635 ha, o žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1, kurios plotas Nr. 39-1, palikti naudotis bendrai ieškovei ir atsakovui J. A.. Pagal šį K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, padalintos dalys atitinka bendraturčių turimas dalis pagal jų plotą, proporcingai padalinta ežero pakrantė, nėra nustatoma jokių servitutų, toks padalinimas atitinka abiejų bendraturčių interesus ir yra racionalesnis nei atsakovų pateiktas. Atsakovų pateiktame atidalinimo projekte ieškovei tenka ežero pakrantė, kuri yra pelkėta, žymiai blogesnė nei tenkanti atsakovams, jų projekte nustatyti du kelio servitutai, kurie kels tolesnius ginčus, nes bendraturčių santykiai konfliktiški. Iš žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projekto aiškinamojo rašto matyti, kad atidalijus pagal atsakovų pateiktą projektą, ieškovė netektų dalies nuosavybės, nes aiškinamojo rašto (p. 7 ir 8) nurodyta, kad suformuotas žemės sklypas Nr. 39-3, kurio plotas yra 1,4628 atitenka N. G. ir J. A., nors ši dalis turėtų priklausyti jai. Nors atsakovai pateikė paaiškinimą, kad yra padarytos klaidos, tačiau pačiame aiškinamajame akte ši klaida neištaisyta, paaiškinimas nėra įkeltas į sistemą.
Atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinys grindžiami šiais argumentais. Atsakovas J. A. sutinka, kad naudojimosi patalpomis tvarka būtų nustatyta tokia, kokia nurodyta ieškovės ieškinyje, tačiau nesutinka, kad žemės sklypai būtų atidalinti jos siūlomu būdu, prašo pripažinti racionalesniu ir patvirtinti jo atidalijimo planą dėl šių argumentų: atsakovų pateiktame plane bendram naudojimui liekančioje dalyje patenka visas jo sodas, kūdra, o pagal ieškovės planą dalis sodo ir kūdra į bendro naudojimo sklypo dalį nepatenka, kadangi jis ten ketina suformuoti namų valdą, jie į ją nepatektų; pagal ieškovės pateiktą atidalijimo projektą jam sklype Nr. 39-1-1 tenka menkavertė žemė, kadangi virš griovio esanti dalis yra pelkėta, miškinga, jo plane ši žemės dalis dalijama tiek ieškovei tiek atsakovams; pagal ieškovės projektą jis netektų galimybės susisiekti naudotis patogiausiu keliu, einančiu per ieškovės sklypą, prie kurio tvarkymo jis yra prisidėjęs ir nuolat juo naudojasi, o naudotis bendrojo naudojimo keliu ((duomenys neskelbtini)) jam nepatogu, be to, jis nėra tinkamai prižiūrimas ir tvarkomas, todėl, priklausomai nuo orų sąlygų, juo gali būti sunku ar neįmanoma pravažiuoti, jo projekte ši problema išspręsta suprojektuojant servitutus; atsakovui tenkančiuose žemės sklypuose Nr. 39-1-3 ir Nr. 39-1-1 yra fermų griuvėsiai, be to, pagal ieškovės planą ieškovei tenkantis žemės sklypas Nr. 39-1-1-1 ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, o pagal jo pateiktą planą, ši dalis tektų jam, ji ribotųsi su kita jo nuosavybe ir tai būtų jam žymiai patogiau.
Atsakovė N. G. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį jai pranešta (t. 2, b. l. 127).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,4422 ha žemės sklypas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovės ir atsakovo J. A. pastatai, taip pat 12,5920 ha žemės sklypas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini). Dėl šių sklypų ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos ir atidalijimo šalys nesutaria, todėl naudojimosi tvarka nustatytina teismo sprendimu pagal ieškovės pateiktą K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2014 m. spalio 10 d. atliktą pastato dalių paskaičiavimą, o žemės sklypai atidalintini pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes ji yra racionalesnis, labiau atitinkantis abiejų šalių poreikius, nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, kad gyvenamąjį namą, pažymėtą 1A1m sudaro patalpos nuo Nr. 1-1 iki Nr. 1-8 (t. 1, b. l. 17-20). Pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2014 m. spalio 10 d. paskaičiavimą, ieškovei A. N. 3/12 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sudaro 21,43 kv. m, t. y. sudarytų paskyrus naudotis jai patalpa Nr. 1-5 (18,45 kv. m) bei ½ patalpos Nr. 1-6 (5,96 kv. m); atsakovui J. A. 9/12 gyvenamojo namo sudaro 53,94 kv. m, t. y. sudarytų jam paskyrus naudotis patalpomis Nr. 1-1 (6,03 kv. m), Nr. 1-2 (1,90 kv. m), Nr. 1-3 (2,46 kv. m), Nr. 1-4 (9,21 kv. m), 1-7 (19,83 kv. m), Nr. 1-8 (11,53 kv. m) bei ½ patalpos Nr. 1-6 (5,96 kv. m) (t. 1, b. l. 15). Nekilnojamojo turto registro išrašas-pažymėjimas ir žemės sklypo planas patvirtina, kad šalims - ieškovei A. N. ir atsakovui J. A. (2009-12-23 duomenys) priklausė 18,0800 ha žemės sklypas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k. bendrosios dalinės nuosavybės teise (t. 1, b. l. 6,7,14). Šiame žemės sklype yra ieškovei A. N. ir atsakovui J. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys pastatai – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkio pastatai, iš kurių 3/12 tenka ieškovei A. N., o 9/12 – atsakovui J. A. (t. 1, b. l. 8-13). Ieškovė pagal 2014 m. rugsėjo 24 d. K. K. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, siūlė 18,0800 ha ploto žemės sklypą naudoti: bendrai naudoti 0,77 ha ploto žemės sklypo dalį, kurioje yra bendri šalių pastatai, žemės sklypo dalį virš (duomenys neskelbtini), besiribojančią su (duomenys neskelbtini) ežeru naudoti 11,45 ha ploto dalį skiriant atsakovui J. A., o 1,21 ha ploto dalį paskiriant ieškovei A. N.; žemės sklype žemiau kelio 0,63 ha ploto žemės sklypo dalį siūlė paskirti naudotis atsakovui J. A., o 4,02 ha ploto žemės sklypo dalį paskiriant ieškovei A. N. (t. 1, b. l. 14). 2014 m. lapkričio 15 d. rašytame ieškovei A. N. rašte, atsakovas J. A. su tokia naudojimosi tvarka nesutiko, pripažino, kad ežero pakrantė turi būti padalinta proporcingai turimam žemės sklypo plotui, kad dalis šios pakrantės – menkavertė, sutiko, kad jam tektų žemės sklypo dalis, kurioje yra fermų liekanos (t. 1, b. l. 30). Pagal 2014 m. spalio 10 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad nuo 2014 m. balandžio 23 d. 25/452 dalys žemės sklypo, kurio plotas 18,0800 ha, esančio Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), priklauso ir N. G., ieškovei A. N. tenka 9/30 šio žemės sklypo, o J. A. – 1457/2260 (t. 1, b. l. 29). Ieškovė, atsižvelgusi į N. G. nuosavybės teises ginčo žemės sklype, ieškinį ir naudojimosi tvarkos planą patikslino, numatė dalis ir atsakovei N. G., tačiau naudojamų sklypų išdėstymas nepakito (t. 1, b. l. 56). Atsakovo J. A. iniciatyva žemės sklype atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu iš vieno šalių turimo 18,0800 ha ploto žemės sklypo Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), suformuoti du žemės sklypai: 5,4422 ha žemės sklypas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 12,5920 ha žemės sklypas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos skiria bendrojo naudojimo kelias ((duomenys neskelbtini).) (t. 1, b. l. 31-45, 67-71). Pagal atliktus kadastrinius matavimus, atsakovo J. A. prašymu, UAB ,,AMMP“ 2015 m. liepos 9 d. parengė suformuotų žemės sklypų padalinimo planą, pagal kurį atsakovas prašė 5,4422 ha ploto žemės sklypą atidalinti, bendram naudojimui paliekant žemės sklypo dalį, kurioje yra šalių pastatai, įsiterpusią į atsakovui J. A. ir N. G. skirtiną žemės sklypo dalį, į kurią patenka ir žemės sklype esantis keliukas, ieškovei paskiriant pietvakarinę sklypo dalį; 12,5920 ha ploto žemės sklypą padalijant į tris dalis, viduriniąją paskiriant atsakovams J. A. ir N. G., o iš sklypo kraštų liekančias žemės sklypo dalis paskiriant ieškovei A. N. (t. 1, b. l. 64-66). Ieškovė, nesutikdama su pateiktu atidalinimo planu, patikslino reikalavimus pagal 2015 m. rugpjūčio 26 d. K. K. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį prašė 12,5920 ha ploto žemės sklype palikti jai naudotis dvejomis sklypo kraštuose suformuotomis žemės sklypo dalimis, o viduryje suformuota sklypo dalimi palikti naudotis atsakovams (schematiškai analogiškai pateiktam atsakovo planui), tačiau savo plane pietvakariuose esančią sklypo dalį padalijo ne tiesia linija, o palikdama skirtingus plotus sklypo viršutinėje ir apatinėje dalyje, sklypą formuodama pagal tekančio upelio (griovio) liniją; 5,4422 ha ploto žemės sklype prašė jai skirti žemės sklypo dalį, į kurią patenka per sklypą einantis keliukas, sumažino bendrai naudotis skirtiną žemės sklypo dalį (lyginant su atsakovo pateiktu planu) (t. 1, b. l. 84,89). Iš 2015 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvados matyti, kad atsakovo J. A. pateiktas, UAB ,,AMMP“ 2015 m. liepos 9 d. parengtas žemės sklypų padalinimo planas dėl neteisingai nurodytų plotų yra neteisingas (t. 1, b. l. 102-106). 2015 m. spalio 5 d. atsakovas J. A. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir susitarė dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo. 2016 m. gegužės 10 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimo aktu pritarė R. M. pateiktam 2016 m. balandžio 7 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, pagal kurį, atsakovai pateikė galutinį reikalavimą atidalinti žemės sklypus pagal šį projektą: 5,4422 ha žemės sklype prašo paskirti ieškovės A. N. ir atsakovo J. A. bendram naudojimui žemės sklypą Nr. 39-2 (0,6796 ha ploto), kuriame yra bendri šalių statiniai, kuris pagal planą įsiterpia į žemės sklypą Nr. 39-1, kurį prašo priteisti atsakovams, ieškovei prašo priteisti žemės sklypą Nr. 39-3; privažiavimui prie bendro naudojimosi žemės sklypo Nr. 39-2 formuojami servitutai nuo bendro naudojimo kelių; 12,5920 ha ploto žemės sklype atsakovai prašo jiems priteisti žemės sklypo dalį Nr. 39-1-1 (7,6382 ha) ir Nr. 39-1-1-2 (1,1762 ha) (t. 1, b. l. 110,118; t. 2, b. l. 3-18). 2016 m. spalio 13 d. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimu aktu pritarė 2016 m. rugpjūčio 9 d. K. K. parengtam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui (schematiškai išliko toks pat, kaip ir sugeneruotas 2015 m. gegužės 23 d), pagal kurį ieškovė pareiškė galutinį reikalavimo dėl žemės sklypų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės prašydama: 5,4422 ha ploto žemės sklype suformuoti bendram naudojimuisi skirtą žemės sklypo dalį Nr. 39-1 (0,3991 ha ploto), kuriame yra ieškovei ir atsakovui J. A. bendrosios nuosavybės teise priklausantys statiniai; žemės sklypus Nr. 39-1-3 ir Nr. 39-1-4 prašo priteisti atsakovams J. A. ir N. G., o žemės sklypą Nr. 39-1-2 priteisti jai; žemės sklype servitutai neformuojami, patekimas į juos užtikrinamas iš bendrojo naudojimo kelių sklypo viršuje (šiaurinė dalis) ir sklypo dešinėje (rytinė dalis); 12,5920 ha ploto žemės sklype ieškovė prašo priteisti jai žemės sklypo dalį Nr. 39-1-1-2 bei Nr. 39-1-1-1, o atsakovams prašo priteisti žemės sklypą Nr. 39-1-1; šiame žemės sklype servitutai neformuojami, patekimas į juos užtikrinamas bendrojo naudojimo keliu (Skundžio g.) (t. 2, b. l. 35-45, b. l. 84-102, 111-119).
Dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo
Ieškovė A. N. ir atsakovas J. A. yra statinių (gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų) bendraturčiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos, todėl teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Nors šioms šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik gyvenamasis namas, bet ir ūkio pastatai Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), tačiau ginčas tarp šalių kilo tik dėl naudojimosi gyvenamuoju namu. Pagal ieškovės pateiktą K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2014 m. spalio 10 d. paskaičiavimą, ieškovė reikalavimas paskirti jai naudotis patalpa, pažymėta Nr. 1-5 (18,45 kv. m) ir ½ dalimi patalpos, pažymėtos Nr. 1-6 (5,96 kv. m), viso – 21,43 kv. m, o atsakovui J. A. paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis Nr. 1-1 (6,03 kv. m), Nr. 1-2 (1,90 kv. m), Nr. 1-3 (2,46 kv. m), Nr. 1-4 (9,21 kv. m), 1-7 (19,83 kv. m), Nr. 1-8 (11,53 kv. m) ir ½ patalpos, pažymėtos Nr. 1-6 (5,96 kv. m), viso – 53,94 kv. m (t. 2, b. l. 128), atitinka kiekvieno iš bendraturčių dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovei ir atsakovui J. A. atitenka atskiri, izoliuoti kambariai, šalims bendrai naudotis lieka tik veranda, pro kurią ieškovė iš karto patenka į jai priskirtiną kambarį, kas nesąlygos tolesnių ginčų tarp šalių. Ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos planas patogus abiems bendrataučiams, atsakovas J. A. su šia tvarka sutinka, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas ir nustatytina jos prašoma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka.
Dėl žemės sklypų atidalijimo
Bendraturčių teisė reikalauti atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta CK 4.80 straipsnyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra ta, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai.
Sprendžiant dėl 12,5920 ha ploto žemės sklypo atidalijimo (Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)), pažymėtina, kad šis sklypas ribojasi su Skundžio ežeru, todėl nė vieno iš bendraturčių teisė išnaudoti šią ežero pakrantę savo poreikiams tenkinti negali būti paneigta. Šalys pripažįsta, kad šio ežero pakrantė, maždaug nuo taško Nr. 9 iki taško Nr. 11 yra žymiai prastesnė, nes yra užpelkėjusi ir ja naudotis galimybės yra labai ribotos. Šiuo aspektu vertinant abiejų šalių pateiktus planus, pažymėtina, kad atsakovai siekia, kad sklypas Nr. 39-1-1-2 tektų atsakovams, o sklypas Nr. 39-1-1-1 – ieškovei. Abu šie sklypai ribojasi su ežero pakrante, ežero pakrantė apskaičiuota ir dalijama lygiomis dalimis, tačiau visa geresnė pakrantės dalis kartu su sklypu Nr. 39-1-1-2 atitektų atsakovams, o ieškovei tektų sklypas Nr. 39-1-1-1 su visa užpelkėjusia, sunkiai panaudojama pakrantės dalimi, todėl pripažintina, kad nepagrįstai prioritetas suteikiamas atsakovo teisėms į šią ežero pakrantės dalį, o ši ieškovės teisė yra ignoruojama. Net ir įvertinus tą aplinkybę, kad šalia sklypo Nr. 39-1-1-2 yra kitas atsakovui J. A. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, tai nesudaro pakankamo pagrindo ignoruoti ieškovei svarbius jos interesus šiame žemės sklype. Ieškovės pateiktame žemės sklypo atidalijimo projekte, ši neužpelkėjusi ežero pakrantės dalis padalinta proporcingai abiems šalims. Likusi žemės sklypo dalis padalinta šalims pasirinkus skirtingus jų dalijimo būdus: ieškovės pateiktame projekte žemės sklypas padalintas prioritetą teikiant žemės sklypo ribas derinant su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis ir riba tarp formuojamų žemės sklypų Nr. 39-1-1-2 (tektų ieškovei) ir Nr. 39-1-1 (tektų atsakovams) suformuota pagal nuo Skundžio ežero iki sklypo ribos susiformavusį upelio griovį. Atsakovų plane teiktas prioritetas žemės sklypams formuojamiems stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos. Pagal 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles į šiuos principus turi būti atsižvelgta atidalijant žemės sklypus. Atsakovo J. A. argumentas, kad toks ieškovės siūlomas projektas pažeidžia jo teises, nes žemės sklypo dalis virš upelio (griovio) yra užpelkėjusi, apaugusi mišku, žemės sklype Nr. 39-1-1-2 (pagal ieškovės planą) žemės yra geresnė negu jam tenkančiame sklype Nr. 39-1-1 (pagal ieškovės planą), todėl jam tektų prastesnės kokybės žemė, nepagrįstas. Iš prie ieškovės pateikto plano aiškinamojo rašto matyti, kad žemės sklype Nr. 39-1-1, pagal ieškovės planą tenkančiam atsakovams, ariama žemė sudaro 4,8609 ha, pievos – 1,0300 ha (iš viso 5,8909 ha ploto), o žemės sklype Nr. 39-1-1-2, tenkančiame ieškovei, ariama žemės sudaro 2,4501 ha, pievos - 0,0079 ha (iš viso 2,4580 ha ploto), abiem atitenka ir pelkėta žemės sklypo dalis, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad pagal ieškovės planą atsakovui tenka žymiai prastesnės kokybės žemė. Aplinkybės, kad atsakovui tenkanti ariamos (pievų) žemės dalis prastesnė pagal savo rūšį (ypatybes), naudingumo balą, atsakovas neįrodė. Pripažintina, kad atsakovui atitenkantis plotas yra miškingesnis ir labiau pelkėtas (virš upelio griovio), tačiau ieškovės turima nuosavybės dalis yra žymiai mažesnė, šioje sklypo dalyje yra pakankamai didelis plotas miškingos ir pelkėtos žemės, todėl net atsakovų plane atsakovams priskirta didžioji dalis žemės virš upelio griovio, ieškovei suplanuota tik 15 m (kitoje kraštinėje nuo taško Nr. 6 iki taško Nr. 7 - 19,39 m) ilgio ir 9,60 m pločio sklypo dalis. Net konstatavus šį ieškovės pateikto plano trūkumą, pripažintina, kad jos žemės sklypo projekte labiau įvertinti ir ieškovės, ir atsakovų interesai, jis labiau užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą: patvirtinus atsakovų pateiktą projektą, ieškovė, kurios nuosavybės dalis yra žymiai mažesnė, prarastų ir galimybę naudotis neužpelkėjusia ežero pakrante, jai šiame sklype tenkančią žemės dalį sudarytų pelkėtoji (pavandenijusi) dalis. Tuo tarpu ieškovės projekte proporcingai padalinta geresnė ežero pakrantė, o atsakovams tenkanti žemės sklypo dalis nėra žymiai prastesnė nei ieškovei, be to, pagal upelio griovį suformuotos sklypo ribos būtų pakankamai aiškios visos šalims ir taip būtų sumažinta galimybė kilti tarp šalių ginčams dėl sklypo ribų.
Įvertinus tai, pripažintina, kad ieškovės pateiktas 12,5920 ha ploto žemės sklypo atidalijimo projektas pripažintinas racionalesniu, labiau atitinkančiu proporcingumo ir sąžiningumo principus, kuriame šalių poreikiai įvertinti proporcingiau.
Sprendžiant dėl 5,4422 ha žemės sklypo (Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)) šalių pateiktų atidalijimo projektų reikšmingi šie aspektai. Šiame žemės sklype ieškovė A. N. ir atsakovas J. A. turi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius statinius, todėl čia formuojamas bendro naudojimo žemės sklypas. Ieškovės pateiktame projekte bendram naudojimuisi suprojektuotas 0,3991 ha ploto žemės sklypas (sklypas Nr. 39-1), o atsakovų pateiktame projekte – 0,6796 ha ploto (sklypas Nr. 39-2), apimantis visą sodą ir kūdrą, t. y. žymiai didesnis nei ieškovės siūlomame projekte. Šiame kontekste pažymėtina: šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, todėl tai padidina konfliktų tarp šalių tikimybę; akivaizdu, kad kiekvieno savininko interesas turėti kuo mažesnę nuosavybės dalį bendrojoje nuosavybėje; ieškovės nuosavybės dalis statiniuose yra nedidelė (ieškovės 3/12, atsakovo 9/12), todėl šia žemės sklypo dalimi ji naudosis minimaliai, jos žemės dalis šiame sklype taip pat žymiai mažesnė nei atsakovo J. A. (ieškovės 16327/54422 dalys, atsakovo J. A. – 35086/54422 dalys), todėl suformavus didesnę bendrojo naudojimo dalį, kurią atsakovas J. A. ketina formuoti kaip namų valdą, į kurią patektų ir visas atsakovo J. A. sodas bei kūdra, būtų suteiktas nepagrįstas prioritetas atsakovo J. A. interesams naudotis didele namų valda, iš esmės sukurta jo poreikiams tenkinti, kai tuo tarpu ieškovė minimaliai naudodamasi šia žemės sklypo dalimi, praranda galimybę suformuoti didesnį sklypą, valdomą asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad atsakovo J. A. poreikis naudotis kūdra ir sodu gali būti užtikrintas ir šios žemės dalies nepriskiriant bendram naudojimui (namų valdai). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad toks žemės sklypų atidalijimas būtų nesąžiningas ieškovės atžvilgiu.
Kitas svarbus aspektas yra tas, kad atsakovų pateiktame projekte yra formuojami du kelio servitutai ieškovei tenkančiame sklype Nr. 39-1: privažiavimui prie formuojamo bendrojo naudojimosi sklypo nuo (duomenys neskelbtini) ir privažiavimui prie bendrojo naudojimo sklypo nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis nustatyti servitutą, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ieškovės siūlomą projektą privažiavimas prie bendram naudojimuisi formuojamo žemės sklypo atsakovui J. A. galimas ir nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo keliais, nesuvaržant ieškovės nuosavybės kelio servitutais. Vertinant nuosavybės svarbą, atsakovo interesas naudotis trumpesniu ir geriau prižiūrėtu keliu yra menkavertis, todėl jam negali būti teikiamas prioritetas, nes tai būtų nesąžininga atsakovės atžvilgiu, toks sprendimas pažeistų teisingumo principą. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose taip pat nurodoma, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Tai reiškia, kad servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Taigi procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Tuo tarpu byloje atsakovų pateiktas projektas prieštarauja šiai kasacinio teismo praktikai, nes ne tik, kad formuojami du kelio servitutai, kurių poreikis siejamas ne su būtinybe, o tik su patogumu, bet ir nėra aptartas servituto atlygintinumo klausimas. Todėl šis atsakovų pateiktas projektas pažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principus ir negali būti pripažintas racionaliu, užtikrinančiu abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
Atsakovo J. A. argumentas, kad pagal ieškovės projektą jam formuojamame žemės sklype Nr. 39-1-3 dalį žemės užima fermų griuvėsiai ir tai pažeidžia jo interesus, negali būti pripažintas svarbiu: atsakovų siūlomame projekte fermų griuvėsiai taip pat patenka į atsakovams priskirtiną žemės sklypą Nr. 39-1, todėl pripažintina, kad ši aplinkybė jiems yra priimtina ir negali būti vertinama kaip projekto trūkumas.
Tenka pripažinti, kad atsakovų pateiktas projektas turi ir techninių klaidų, kurios gali kliudyti greitai įteisinti jų siūlomą projektą: aiškinamojo rašto penktoje eilutėje (p. 7), antroje eilutėje (p. 8) vietoj savininko A. N. nurodyti savininkai N. G. ir J. A., todėl ieškovei tenkanti nuosavybės dalis neatitinka ir yra mažesnė nei esanti nuosavybės dokumentuose. Nors paaiškinimas dėl to pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau, kaip pripažįsta pats atsakovų projekto rengėjas, žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ZPDRIS) šios klaidos ištaisyti nėra galimybės, todėl ieškovų projekto rengėjo argumentas, kad tokia klaida gali būti ištaisyta tik pakartojant visą viešo skelbimo procedūrą, taptų kliūtimi greitam projekto įteisinimui.
Įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus dėl abiejų žemės sklypų šalių pateiktų projektų pripažintina, kad dėl aukščiau nurodytų argumentų ieškovės pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, sudaro mažiau prielaidų konfliktinei situacijai kilti, yra racionalesnis, nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), todėl jos ieškinys tenkintinas, o atsakovo priešieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės išlaidas sudaro 966, 82 Eur: 20,50 Eur žyminio mokesčio, kuris pagrįstas kvitu (t. 1, b. l. 4); 246,32 Eur kelionės išlaidų, kurios pagrįstos kvitais, transporto priemonės registracijos liudijimu (t. 1, b. l. 132-134; t. 2, b. l. 71-73,83,132,133), 700 Eur išlaidų už projektų rengimą ir specialisto išvadą, kurios pagrįstos sąskaitomis-faktūromis ir kvitais (t. 1, b. l. 128,129,130,131; t. 2, b. l. 74,75).
Valstybės bylinėjimosi išlaidas sudaro: išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 12,18 Eur, 793,23 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos pažymomis ir sprendimais (t. 1, b. l. 95-96,111,120,130; t. 2, b. l. 79,81,129), o įvertinus tai, kad advokatė ruošė ieškinį, atsiliepimą, pareiškimus dėl dalyko pakeitimo, dalyvavo septyniuose teismo posėdžiuose, kurie užtruko aštuonias valandas, jos neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymui Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.
Kadangi ieškinys tenkinamas, o šios išlaidos buvo būtinos bylai išnagrinėti, jos pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Ieškovės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2014 m. spalio 10 d. atliktą pastato dalių paskaičiavimą ir ieškovei paskirti naudotis patalpa, pažymėta Nr. 1-5 (18,45 kv. m) ir ½ dalimi patalpos, pažymėtos Nr. 1-6 (5,96 kv. m), viso – 21,43 kv. m, atsakovui J. A. paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis Nr. 1-1 (6,03 kv. m), Nr. 1-2 (1,90 kv. m), Nr. 1-3 (2,46 kv. m), Nr. 1-4 (9,21 kv. m), 1-7 (19,83 kv. m), Nr. 1-8 (11,53 kv. m) ir ½ patalpos, pažymėtos Nr. 1-6 (5,96 kv. m), viso – 53,94 kv. m.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 12,5920 ha žemės sklypą Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas patvirtintas 2016 m. spalio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir priteisti A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, pažymėtą Nr. 39-1-1-1, kurio plotas 0,5375 ha, ir žemės sklypą, pažymėtą Nr. 39-1-1-2, kurio plotas 3,2401 ha, J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti žemės sklypą, pažymėtą Nr. 39-1-1, kurios plotas 8,8144 ha.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 5,4422 ha žemės sklypą Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas patvirtintas 2016 m. spalio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir priteisti A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, pažymėtą Nr. 39-1-2, kurio plotas 1,5329 ha, atsakovams J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti žemės sklypą, pažymėtą Nr. 39-1-3, kurio plotas 0,9467 ha, ir žemės sklypą Nr. 39-1-4, kurio plotas 2,5635 ha; žemės sklypą, pažymėtą Nr. 39-1, kurio plotas 0,3991 ha priteisti bendram A. N. a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. A. a. k. (duomenys neskelbtini) naudojimui.
Atsakovų J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 483,41 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 41 centą) iš kiekvieno atsakovo - J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) N. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovų J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 6,09 Eur (šešis eurus 9 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.
Priteisti iš atsakovų J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 396,62 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 62 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.