Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, D. K., dalyvaujant ieškovei D. G. ir jos atstovei advokatei M. K., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei E. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė nuo 1972-02-04 iki šiol savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi bute, esančiame adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei (b.l.11, 58). 2004-06-17 tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 8-9), pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei gyvenamąją patalpą, esančią „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda. Ieškovė nurodė, kad anksčiau nuomos sutartis buvo sudaryta su jos motina D. K.. Nurodo, kad kreipėsi į Butų namų valdybą su prašymu dėl buto privatizavimo, tačiau privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. prašo pripažinti teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą.

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.). Ieškinio senatis iki 2001-07-01 buvo 3 metai (1964 m. CK 84 str. 1 d.). Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškovė pateikia 1992-11-30 kvitą, kuriuo esą sumokėta už gyvenamosios patalpos, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, privatizavimą. Ieškovė 2012-07-30 pareiškė ieškinį teisme dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo (b. l. 21). Buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta beveik 20 metų ir per šį laikotarpį teisminės gynybos nesikreipta. Aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties eiga būtų sustojusi ar nutrūkusi, ar svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių byloje nenustatyta (1964 m. CK 88-89, 90 str. 2 d.). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ieškinys yra atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino (1984 m. CK 90 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo taip pat pasisakytina, jog 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šio įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, kad įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, t. y. nustatė tam tikras sąlygas, kurioms esant įgyjama teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 2001-01-01, naikinamasis įstatymo galiojimo terminas negali būti pratęstas ar atnaujintas. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Taigi ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008). Narinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė prašo pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamas patalpas Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) 12 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu – kai teismas savo sprendimu pripažįsta teisę privatizuoti butą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos bylose yra visiškai suformuota: aiškinama, kad teisė privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis gali būti pripažįstama nuomininkams, kurie Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ir tinkama forma išreiškė savo valią privatizuoti nuomojamas patalpas, t. y. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. norma suteikia galimybę apginti Butų privatizavimo įstatymo metu įgytas asmenų subjektines teises į nuomojamos patalpos privatizavimą, kurios buvo pažeistos, atsakovams atsisakius užbaigti pradėtą privatizavimo procedūrą (LAT 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2004-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2004, 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2008; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2008; ir pan.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2,3 straipsniai); 3) ieškovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009). Apibendrinant konstatuotina, kad tam, jog būtų realizuota teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, asmuo turėjo būti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, gyvenamoji patalpa (butas) galėjo būti privatizavimo objektu ir nuomininkas turėjo išreikšti ketinimą įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas iki 1992 m. gruodžio 1 d. arba Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. VIII-206 numatyta tvarka buvo priimtas sprendimas leisti paduoti pareiškimą dėl buto privatizavimo iki 1997 m. gruodžio 31 d.

Atsakovė neginčija, kad ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, ir kad butas, kuriame gyvena ieškovė, galėjo būti privatizuotas. Taigi tarp šalių kilęs ginčas tik dėl sąlygos, ar ieškovė yra atlikusi veiksmus, būtinus teisei privatizuoti butą įgyti. Pagal BPĮ 1 straipsnio 1 dalį, pareiškimai dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis galėjo būti pateikti iki 1992 m. gruodžio 1 d. Tačiau jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal BPĮ, ne dėl savo kaltės nustatytu laiku nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, jie galėjo kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. (BPĮ 1 str. 2 d.). BPĮ (su išimtimis) galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. (LR Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus specialiojo BPĮ galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. .P. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba bylos Nr. 3K-3-189/2006, kt.). Pasibaigus BPĮ galiojimui, galimybė teismine tvarka įgyvendinti šio įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas ir pradėtas įgyvendinti asmenų privatizavimo teises nustatyta LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme. Šio įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamas savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis. Kasacinis teismas, aiškindamas minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra nurodęs, kad šios teisės normos paskirtis – sudaryti galimybę BPĮ pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti BPĮ nustojus galioti. Pagal šią teisės normą teismine tvarka galima apginti tik BPĮ pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Ši teisės norma taikytina tokiais atvejais, kai, nustojus galioti BPĮ, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme išspręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi būti privatizuotas (parduotas) arba kai nustojus galioti BPĮ ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme dar neišspręstas ir jį išsprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butą reikėtų privatizuoti (parduoti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-98/2002; 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2002; kt.). Kreipimosi dėl butų privatizavimo tvarką nustatė Butų privatizavimo įstatymas (visa apimtimi galiojęs iki 1998 m. liepos 1 d.) ir jo nuostatas konkretizuojantys teisės aktai: Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 “Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos”, Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. I-118 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos”, Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. potvarkis Nr. 290p “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos” vykdymo”.

Byloje keliamas klausimas, ar ieškovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais atliko veiksmus, būtinus įgyvendinti teisę privatizuoti butą. Pažymėtina, jog CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, nurodė, kad ji pateikė dokumentus dėl buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda privatizavimo, tačiau privatizuoti tuo metu nebuvo leista. Ieškovė nurodė, kad 1992 m. pabaigoje išreiškė savo valią privatizuoti ginčo butą ir pateikė 1992-11-30 kvitą, kuriuo esą sumokėta už gyvenamosios patalpos, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, privatizavimą. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji su savo šeimos nariais nebuvo sudarę notariškai patvirtinto susitarimo, kieno vardu bus privatizuojamas nuomojamas butas, nors šis sutikimas buvo būtina buto privatizavimo sutarties sudarymo sąlyga (BPĮ 5 str. ir Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų LRV 1991-07-31 nutarimu Nr. 309, 18 p.). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai kreipusis dėl buto privatizavimo, buvo atsisakyta priimti prašymą ir nurodyta, kad ji privalo gauti šeimos narių sutikimą ir susirinkti visus privatizavimo procedūrai reikalingus dokumentus ir tik tada kreiptis su prašymu dėl privatizavimo, tačiau ji tokio sutikimo iš šeimos narių negavo ir daugiau nesikreipė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų kreipusis dėl ginčo buto privatizavimo ir kad buto privatizavimo procedūra pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo pradėta, bet neužbaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės ar valios, konstatuotina, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka, forma ir terminais nesikreipė į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, taigi ieškovė neišreiškė, kaip to reikalavo įstatymas, savo valios (ketinimų) įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda. Nustačius, kad neišreikšta valia privatizuoti ginčo butą, laikytina, kad ieškovės teisės privatizuoti ginčo butą įgijimas ir tolesnis įgyvendinimas apskritai negalimas, nes ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą (CPK 175 str., 178 str., 185 str.). Butų privatizavimo įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta, remiantis įstatymu, jo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui ginčo santykio, t.y. teisinio santykio dėl buto privatizavimo tarp ieškovės ir atsakovo, neatsirado, nes tuo metu ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą, o kai subjektinės teisės nėra, negali būti ir šios teisės pažeidimo (LAT 2008-12-15 nutartis c.b. Nr. 3K3-543/2008). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog tenkinti ieškovės ieškinį nėra teisinio pagrindo ir jis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 185 str.).

Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.