- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- eI3-1442-331/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04100-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai žemės ūkio ministerijos, žemės ūkio ministrui K. N., Žemės ūkio ministerijai dėl žalos priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo įpareigoti ministrą K. N., nutraukti psichologinio smurto (mobingo) veiksmus pareiškėjo – A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, priteisti iš atsakovų solidariai 20 000,00 EUR dydžio neturtinę žalą bei priteisti teismo išlaidas.
1.1. Paaiškina, kad Paaiškina, kad nuo (duomenys neskelbtini) eina Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūros) (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini) metų kadencijos laikotarpiui laimėjus konkursą iki (duomenys neskelbtini), Agentūros steigėja yra žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija), jo tiesioginis vadovas yra ministras.
1.2. Pažymėjo, kad jo atžvilgiu nėra sukurta tinkama ir saugi darbo aplinka, o taikomas psichologinis smurtas, mobingas, sukėlė ir neturtinę žalą, fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimą, nes jo kasmetinis (už (duomenys neskelbtini) m.) tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktus, o tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai bei pateiktas siūlymas perkelti mane į žemesnes pareigas – Agentūros kanclerio pareigas. Su šio vertinimo teisingumu bei teisėtumu nesutiko, nes vykdant kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą buvo padaryta daugybė esminių procedūrinių ir turinio pažeidimų, į kuriuos atkreipiu dėmesį. Šie procedūriniai pažeidimai laikyti sąmoningais ir planuotais, kas yra laikoma mobingu. Tačiau, Ministras, vertindamas kitų pavaldžių įstaigų vadovų metinius veiklos rezultatus, tokių procedūrinių pažeidimų nepadarė.
1.3. Mano, kad jis kaip Ministerijai pavaldžios įstaigos direktorius, yra ignoruojamas, jam nėra atsakoma į el. laiškus, neatsižvelgiama į jo teikiamus objektyvius komentarus, todėl tokį elgesį galima laikyti vienareikšmiškai psichologiniu smurtu, mobingu, nes ministras , atlikdamas mano, kaip valstybės tarnautojo, kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą, pažeidė Apraše nustatytus procedūrinius reikalavimus, nesilaikė nustatytų taisyklių, nemotyvavo atlikto vertinimo, nenurodė priežasčių, kurios nulėmė būtent tokį vertinimą, nesuteikė galimybės pateikti argumentus dėl šio vertinimo nepagrįstumo, neišaiškino einamiesiems metams nustatytų užduočių tikslo, turinio, įvykdymo sąlygų, nesuteikė galimybės išsiaiškinti einamiesiems metams keliamų užduočių esmės, nepagrįstai pateikė siūlymą perkelti į žemesnes pareigas, tokiais veiksmais pažeidė jo turimas teises bei teisėtus interesus. Visi šie ministro, jo atžvilgiu atlikti veiksmai, laikytini psichologinio, smurto, mobingo veiksmais, kuriais siekta jį pažeminti, sumenkinti dalykinę reputaciją, sukelti abejones jo kompetencija žemės ūkio sektoriuje prieš klientus – ūkininkus, bei dirbtinai sudaryti visas sąlygas pačiam pasitraukti iš pareigų.
1.4. Teigia, kad 2022 m. birželio 30 d. jo teiktas komandiruotės prašymas į Serbiją dėl ES Dvynių projekto Serbijoje „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir pritaikymas žemės ūkio rinkų organizavimo diegimui“, ministro buvo ignoruotas, kartu buvo ignoruotas jo 2022 m. birželio 30 d. prašymas dėl atostogų atšaukimo (būtent dėl šios komandiruotės prašė ministro atšaukti jo kasmetines atostogas), todėl 2022 m. liepos 5 d. dieną nesulaukęs nei patvirtinimo, nei atmetimo dėl komandiruotės skubos tvarka buvo priverstas įsakymu deleguoti kitą NMA asmenį. Todėl buvo pažeista jo teisė į lygiateisišką galimybę vykti į komandiruotę, į kurią turėjo vykti kaip Projekto lyderis, buvo paneigta ministro, be jokios konkrečios argumentacijos ir motyvų, o tokie ministro ir vadovaujamos Ministerijos veiksmai daro neatitaisomą žalą tarptautiniu lygmeniu.
1.5. Atkreipia dėmesį, kad buvo atliekami neteisėti tarnybiniai tyrimai dėl neva netinkamo jo, kaip Agentūros direktoriaus pareigų, atlikimo, t. y. ministro 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 3P-76 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo pradėjimo“ jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis tyrimas pagal paramos gavėjos J. A. 2022 m. balandžio 29 d. prašymą. Tačiau, laikotarpiu, kol vyksta pažeidimo tyrimas, negali būti pradėtas tarnybinis tyrimas konkretaus projekto pažeidimo tyrimo kontekste, todėl tokie vadovaujančios institucijos veiksmai laikytini kaip įtakos darymas atliekamam pažeidimo tyrimui.
1.6. Akcentuoja, kad visų šių aplinkybių kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašė pagal kompetenciją suteikti pranešėjo statusą. Taip pat kreipėsi į Ministrę pirmininkę ir Vyriausybę dėl ministro ir jo vadovaujamos Ministerijos veiksmų psichologinio smurto, mobingo veiksmų jo atžvilgiu.
1.7. Nesutinka su nepagrįstais kaltinimais dėl tarnybinių nusižengimų padarymo, nes jam iki šiol negavusiam jokios tarnybinės nuobaudos per trumpą laiką buvo pradėti keli tyrimai dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomas psichologinis spaudimas (mobingas). Nagrinėjamu atveju, mano atžvilgiu per tokį trumpą laiką pradėta net keletas tyrimų dėl galimų pareigų pažeidimų, trukdymas tinkamai atlikti tiesiogines funkcijas, tik dar kartą parodo, kad tiesioginis vadovas siekia jį pažeminti, o darbo sąlygas padaryti nepakeliamas ir galiausiai nepagrįstai atleisti.
1.8. Pažymėjo, kad jo atostogų metu Ministerija įvedė tiesioginį valdymą (nors ir buvo paskirtas pavaduojantis departamento direktorius) – Agentūros vadovu paskiriamas Ministerijos Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėjas. Tačiau to nėra buvę nuo Agentūros gyvavimo pradžios, buvo sutrikdyta jos veikla, sukuriant neužtikrintumo jausmą tarp darbuotojų. Naujasis laikinai paskirtas direktorius nepriėmė jokių organizacijos veiklai sprendimų, kas tik patvirtina, kad jo skyrimui nebuvo jokio pagrindo. Be to, ministro (duomenys neskelbtini) D. R. viešame renginyje pasisako, kad Agentūros direktorius jau turėjo būti atleistas, tačiau niekaip nepavyksta. Ministras trukdo jam tinkamai atlikti man pavestas pareigas, dėl ko patiria itin didelį stresą, jo atžvilgiu ne tik siekiama parodyti, kad jis neva netinkamai vykdo pavestas pareigas, bet ir visais būdais trukdo atlikti net menkiausius procesus. Tokie veiksmai yra akivaizdžiai nukreipti prieš jį, yra sistemingi, atliekami siekiant jį atleisti, t. y. jo atžvilgiu yra vykdomas mobingas. Ministras ignoruoja jo prašymą ir nepaneigia bei nepašalina realybės neatitinkančių faktų, šie veiksmai taip pat rodo sąmoningą siekį sumenkinti tiek jo, kaip asmens, vadovaujančio Agentūrai, dalykinę reputaciją, tiek pačios Agentūros, kaip institucijos, administruojančios ES paramą bei darbdavio reputaciją. Šiuos veiksmus vertina kaip sąmoningą siekį apsunkinti ne tik jo, kaip vadovo tiesioginių funkcijų atlikimą, bet ir Agentūros darbuotojų sąmoningą demotyvavimą, ko pasekmė, tikėtina, gali būti prastėjantis tiesioginių funkcijų atlikimas ir atitinkamai dar vieno nepagrįsto tarnybinio patikrinimo inicijavimas.
1.9. Teigia, kad teismų pripažinta, kad didelės apimties pavedimai, reikalaujantys ypatingo susikaupimo ir per labai trumpą laiką, atitinka klasikinius mobingo požymius. Nagrinėjamu atveju būtent taip ir elgiasi ministras, visais, aukščiau aprašytais būdais siekdamas jo tarnybos santykių nutraukimo. Todėl, jo atžvilgiu sąmoningai ir sistemingai daromas spaudimas atliekant tarnybinę veiklą, vykdomas planuojamas, sistemingas ir kryptingas psichologinis smurtas, mobingas, ministro piktnaudžiavimas pareigomis, siekiant su juo susidoroti, sumenkinti reputaciją ir pašalinti jį iš užimamų svarbių pareigų. Dėl darbovietėje taikyto psichologinio smurto sutriko tiek fizinė, tiek ir psichinė sveikata, nedarbingumo metu, ministerija nuolatos kreipiasi į Sodrą, siekdama patikrinti, ar nedarbingumas yra suteiktas teisėtai, tokie veiksmai žemina, kelia papildomą stresą ligos metu. Neturtinei žalai priteisti įrodytos visos sąlygos – neteisėti atsakovo veiksmai (mobingas, psichologinis smurtas), žala fizinei ir psichinei sveikatai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (iki mobingo darbe pareiškėjas sveikatos sutrikimų neturėjo, spaudimas pakilęs nebuvo, o ir jokie kiti įvykiai tokių sveikatos pablogėjimų nulemti negalėjo), todėl visos šios aplinkybės pagrindžia visas neturtinės žalos atsiradimo sąlygas dėl atliekamų mobingo veiksmų jam turėtų būti atlyginama patirta neturtinė žala, kurią įvertino 20 000 Eur dydžiu.
Atsiliepimas
1.10. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad pareiškėjas priešingai, nei Atsiliepime nurodo Ministerija, neišplečia skundo nagrinėjimo ribų, šiuo skundu neformuluoja reikalavimo atlikti pareiškėjo veiklos už 2021 metus tarnybinės veiklos vertinimo ar tarnybinių nuobaudų teisėtumo paskyrimo vertinimą. Pareiškėjas siekia parodyti, kad šiais epizodais, prasidėjusiais nuo neigiamo jo veiklos įvertinimo 2022 m. kovo mėn. (ko iki tol niekada nėra buvę, pareiškėjas visada būdavo vertinimas tik teigiamai) iki dabar yra atliekami sistemingi ir tikslingi mobingo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, kuriais keliant didelę įtampą, stresą ir nerimą, siekiama sumenkinti pareiškėją tiek visuomenės, tiek žemdirbių bei socialinių partnerių, tiek kitų institucijų akyse, užkirsti kelią pareiškėjo kompetencijos kėlimui ir tolimesnei karjerai bei, žinoma, nutraukti tarnybos santykius su pareiškėju.
2. Atsakovas ministras su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad Ministerijoje nuolat gaunama daugybė skundų dėl Agentūros veiklos. Ne išimtis ir 2021-2022 metai, kuomet buvo gauta ne tik pluoštas ūkininkų skundų, tačiau ir Europos Komisija nustatė sisteminius pažeidimus Agentūros veikloje. Ministerijai, kuriai jis vadovauja, įstatymais yra pavesta kontroliuoti ir prižiūrėti Agentūros veiklą. Dėl nežinomų ir nesuprantamų priežasčių, pareiškėjas, kaip Agentūros vadovas, ministerijos duodamus pavedimus Agentūros ir tiesioginių pareigų vykdymą subjektyviai traktuoja kaip psichologinį smurtą (mobingą). Tačiau visi pareiškėjo skunde nurodyti tariamo psichologinio smurto (mobingo) epizodai, yra teisėtas tiesioginių Ministerijos pareigų vykdyti Agentūros veiklos priežiūrą, imperatyviai nustatytų teisės aktuose, vykdymas.
2.1. Pažymi, kad visais pareiškėjo nurodytais veiksmais, kuriuos jis subjektyviai laiko mobingu, buvo realizuojamos tiesioginės Ministerijos ir (ar) jo, kaip ministro, funkcijos, įgyvendinami Agentūros, kaip Ministerijai pavaldžios ir jai atskaitingos įstaigos prie ministerijos, priežiūros ir kontrolės veiksmai, tačiau jokiu būdu ne psichologinis smurtas (mobingas). Ministro ir pareiškėjo, kaip ministerijai pavaldžios įstaigos vadovo, santykiai yra išimtinai formalūs, komunikacija oficiali, pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ministras jį žemino, tyčiojosi, nekonstruktyviai kritikavo, užgauliojo, įžeidinėjo, ignoravo ar pan. Nagrinėjamu atveju, visi ministro sprendimai buvo priimti vykdant tiesiogines funkcijas, t. y. pareiškėjas, kaip Ministerijai pavaldžios Agentūros vadovas, turi pareigą teikti Ministerijai visą informaciją ir dokumentus, reikalingus pastarosios iškeltiems uždaviniams ir pavestoms funkcijoms, įskaitant užtikrinti Agentūros priežiūrą, vykdyti, todėl didelėje dalyje pareiškėjos nurodomų epizodų informacijos reikalavo ar sprendimus priėmė Ministerijos darbuotojai, įgyvendindami jiems pareigybės aprašymuose pavestas funkcijas, o ne ministras asmeniškai.
2.2. Nesutinka su pareiškėjo reikalaujama priteisti 20 000 Eur žala solidariai iš ministro ir Ministerijos, nes nei Vyriausybės įstatymas, nei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas nenumato tokių atveju, kada galima reikalauti žalos atlyginimo iš ministrų.
3. Atsakovė Ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, prašo priteisti teismo išlaidas. Atsiliepime paaiškina, kad visais pareiškėjo nurodytais veiksmais, kuriuos jis subjektyviai laiko mobingu, buvo realizuojamos tiesioginės Ministerijos ir (ar) ministro funkcijos, įgyvendinami Agentūros, kaip Ministerijai pavaldžios ir jai atskaitingos įstaigos prie Ministerijos, priežiūros ir kontrolės veiksmai, tačiau jokiu būdu ne psichologinis smurtas (mobingas). Pareiškėjas nenurodo jokių ministro veiksmų, kurie būtų priešiški, neetiški, žeminantys, agresyvūs, užgaulūs, įžeidžiantys, kuriais būtų išimtinai kėsinamasi į pareiškėjo asmens fizinį ar psichinį neliečiamumą.
3.1. Pastebi, kad psichologinis smurtas, naudojamas vieno individo kito individo atžvilgiu, yra asmeninis santykis, kurį pagrįsti gali tik tiesioginiai psichologinį smurtą taikančio veiksmai, asmeniškai nukreipti į psichologinį smurtą patiriantį asmenį. Pareiškėjas yra įstaigos vadovas, jis į pareigas yra skiriamas ministro ir jam tiesiogiai pavaldus, tačiau jo darbo aplinka yra Agentūra, o ne Ministerija. Ministro ir pareiškėjo, kaip ministro vadovaujamai ministerijai pavaldžios įstaigos vadovo, santykiai yra išimtinai formalūs, komunikacija oficiali. Pareiškėjas kartu su skundu nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ministras jį žemina, tyčiojasi, nekonstruktyviai kritikuoja, užgaulioja, įžeidinėja, ignoruoja ar asmeniškai, ar viešai ar pan. Todėl, pareiškėjo skunde nurodyti tariamai neteisėti veiksmai, pasireiškę psichologinio smurto epizodais, nepagrindžia, kad ministras jo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą (mobingą), nes ministro sprendimai buvo priimti vykdant jo tiesiogines funkcijas, o pareiškėjas, kaip Ministerijai pavaldžios Agentūros vadovas, turi pareigą teikti Ministerijai visą informaciją ir dokumentus, reikalingą pastarosios iškeltiems uždaviniams ir pavestoms funkcijoms, užtikrinti Agentūros priežiūrą, vykdyti. Tačiau, didelėje dalyje pareiškėjo nurodomų epizodų informacijos reikalavo ar sprendimus priėmė ne psichologiniu smurtu kaltinamas ministras, tačiau Ministerijos darbuotojai, įgyvendindami jiems pareigybės aprašymuose pavestas funkcijas.
3.2. Pažymi, kad pareiškėjas savo teisę nesutikti su tiesioginio vadovo - ministro - metinio tarnybinės veiklos vertinimo išvada realizavo pateikdamas Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 213 redakcija), (toliau - Veiklos vertinimo aprašas) 42 punkte nurodytą rašytinį kreipimąsi ministrui su prašymu, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad neturėjo galimybės išsiaiškinti einamiesiems metams jam keliamų tarnybinės veiklos užduočių esmės, nes visos pareiškėjui einamiesiems metams suformuluotos užduotys yra nurodytos VATIS patalpintoje jo veiklos vertinimo išvadoje. Ministro veiksmai realizuojant pareigą atlikti pareiškėjo metinį tarnybinės veiklos vertinimą ir šios pareigos vykdymo rezultatas - pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas „gerai“ - buvo teisėti, kompetentingo subjekto (teismo) nėra pripažinti neteisėtais, todėl nėra teisinio pagrindo tokių veiksmų laikyti neteisėtais, galėjusiais sąlygoti šioje byloje įrodinėjamos neturtinės žalos kilimą.
3.3. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ir prašymą dėl vykimo į komandiruotę teikė ne ministrui, tačiau Ministerijos kancleriui. Prašymą dėl atšaukimo iš kasmetinių atostogų pareiškėjas taip pat teikė Ministerijos kancleriui. Galiausiai, savo prašymą dėl vykimo į komandiruotę atšaukė pats pareiškėjas, nes komandiruotės metu buvo jo anksčiau suplanuotos kasmetinės atostogos. Pareiškėjas elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai, siekia suklaidinti teismą bandydamas sudaryti įspūdį, kad jis apskritai į jokias komandiruotes neišleidžiamas. Ministerija pareiškėjo dalyvavimo tarptautinėje veikloje ir projektuose, vykimą į užsienio komandiruotes neriboja. Priešingai, pareiškėjas dažnai vyksta į užsienio komandiruotes ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose, įskaitant ir laikotarpiu, kuomet įrodinėja patyręs psichologinį smurtą ir neva buvęs neišleidžiamas į komandiruotes. Pažymėjo, pareiškėjas 2022 m. vyko net į 4 užsienio komandiruotes, t. y. (duomenys neskelbtini) Respubliką ((duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio mėn.), kur dalyvavo kaip ekspertas Dvynių projekte; (duomenys neskelbtini) Respubliką ((duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio mėn.), kur dalyvavo Dvynių projekto (duomenys neskelbtini) sutarties pasirašyme; (duomenys neskelbtini) Respubliką (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės mėn.), kur dalyvavo ES mokėjimo agentūrų vadovų konferencijoje; (duomenys neskelbtini) Respubliką ((duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo mėn.), kur dalyvavo Baltijos šalių ir (duomenys neskelbtini) mokėjimų institucijų konferencijoje. Komandiruotės buvo patvirtintos Ministerijos kanclerio rezoliucija. Taigi, pareiškėjo galimybės dalyvauti tarptautinėje veikloje ir vykti į užsienio komandiruotes apribota nebuvo. Todėl, pareiškėjos kaltinimas ministrui dėl galimybės dalyvauti Projekte apribojimo neatitinka tikrovės, nes nei sprendžiant pareiškėjo dalyvavimo Projekte klausimą, nei sprendžiant pareiškėjo vykimo į komandiruotę klausimą ministras jokia apimtimi nedalyvavo. Pats Pareiškėjas tiek prašymą dėl vykimo į komandiruotę, tiek prašymą dėl atšaukimo iš atostogų teikė ne ministrui, tačiau Ministerijos kancleriui. Todėl, ministras psichologinio smurto (mobingo) pareiškėjo atžvilgiu nevykdė ir net neturėjo galimybių vykdyti sprendžiant jo dalyvavimo Projekte ir vykimo į komandiruotę Serbijoje klausimą, nes šie klausimai nepriskirtini ministro kompetencijai.
3.4. Teigia, kad ministras turi imperatyvią pareigą inicijuoti galimai padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimus ir kontroliuoti pareiškėjo vadovaujamos įstaigos prie Ministerijos veiklą, todėl Ministerijoje gautų skundų pagrindu pradėti galimai padarytų Pareiškėjo tarnybinių nusižengimų tyrimai negali būti laikomi neteisėtais ministro veiksmais. Nėra abejonių, kad ministro veiksmai negali būti laikomi neteisėtais dėl to, kad Agentūra iš Ministerijos įvairių darbuotojų, atliekančių savo tiesiogines funkcijas, gavo paklausimus ir prašymus pateikti informaciją. Juo labiau, kad tokius paklausimus ir prašymus teikia ne pats ministras, tačiau įvairūs ministerijos darbuotojai. Ministro neteisėtų veiksmų kildinimas iš Ministerijos darbuotojų veiksmų, kurie atliekami realizuojant jų funkcijas ir įgaliojimus, yra akivaizdžiai nelogiškas. Pagal Agentūros nuostatų 9.11 punkto nuostatas, Agentūra kaupia ir sistemina informaciją, kurios reikia valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai priemonėms įgyvendinti bei teikia Ministerijai reikalingus duomenis priežiūrai atlikti. Pagal Nuostatų 9.12 punktą, Agentūra teikia valstybės paramos, EŽŪGF, EŽŪFKP, EŽF, EŽŪOGF ir EJRŽF lėšų panaudojimo ataskaitas Ministerijai ir Finansų ministerijai ir kitoms kontroliuojančioms institucijoms bei pagal kompetenciją įgaliotoms ES institucijoms, o pagal Nuostatų 9.13 punktą, Agentūra teikia pasiūlymus ir informaciją Ministerijai dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų rengimo, galiojančių teisės aktų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo valstybės paramos, EŽŪGF, EŽŪFKP, EŽF, EŽŪOGF ir EJRŽF priemonių įgyvendinimo klausimais. Todėl, informacijos, dokumentų ir ataskaitų teikimas Ministerijai yra tiesioginė pareiškėjo vadovaujamos įstaigos pareiga. Pateiktinos informacijos apimtis priklauso ne nuo ministro valios, o nuo objektyvių aplinkybių, sąlygojančių poreikį Ministerijai tokius duomenis ir dokumentus gauti.
3.5. Mano, kad pareiškėjas išdėstė savo subjektyvią nuomonę dėl jo vadovaujamos įstaigos (Agentūros) ir Ministerijos bendradarbiavimo praktikos, tačiau nenurodė, kad Ministerija tokia praktika pažeistų imperatyvias teisės normas. Juo labiau pareiškėjas niekaip nepagrindė ministro veiksmų neteisėtumo, todėl neįrodė, kad ministras atlieka neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, neįrodė neturtinės žalos, kurią sąlygojo ministro ar Ministerijos veiksmai, pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo ministrą nutraukti neteisėtus veiksmus ir atsakovams solidariai atlyginti pareiškėjui jo reikalaujamą 20 000 Eur žalą yra nepagrįsti, skundas turi būti atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl galimai neteisėtų ministro ir Ministerijos veiksmų (mobingo) pareiškėjo atžvilgiu, neturtinės žalos priteisimo.
5. Nustatyta, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) eina Agentūros (duomenys neskelbtini) pareigas, jo tiesioginis vadovas yra (duomenys neskelbtini).
6. Pareiškėjas siekia įrodyti, kad ministras vykdė ir tevykdo neteisėtus veiksmus - naudoja psichologinį smurtą (mobingą) pareiškėjo atžvilgiu, reikalauja teismo įpareigoti žemės ūkio ministrą nutraukti šiuos neteisėtus veiksmus, taip pat reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovų solidariai.
7. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, darbdavys kad imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti, informaciją apie jas paskelbdamas įprastais darbovietėje būdais, ir imasi aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.
8. Taigi teismui šioje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovai ministras ir Ministerija pareiškėjo atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, žeminant žmogiškąjį orumą, ar nebuvo sudarytos sveikatai kenksmingos sąlygos, ar buvo skiriamos neįvykdomos užduotys, ar buvo požymių eliminuoti arba net izoliuoti pareiškėją nuo kolegų ir kt.
9. Todėl, pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir, nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
10. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. 0
11. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.
12. Teismų praktikos apžvalga patvirtina, kad konstatavus darbdavio neteisėtus veiksmus valstybės tarnyboje gali būti priteisiama ir neturtinė žala. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisė į neturtinės žalos atlyginimą tokiu atveju kildinama iš Darbo kodekso 250 straipsnio, pagal kurį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Darbuotojo darbo teisių pažeidimo faktas nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto valstybės tarnautojui ir tokia neturtinė žala kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įrodyta. Taip pat turi būti įvertintas neturtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-239-261/2017).
13. Pareiškėjo teigimu, ministras ir jo vadovaujama Ministerija neteisėtais veiksmais kelia įtampa Agentūroje, ministras neteisėtai paskyrė jam nuobaudą, ignoruoja jo prašymus, sąmoningai siekia sumenkinti tiek jo, kaip asmens, vadovaujančio Agentūrai, dalykinę reputaciją, tiek pačios Agentūros, kaip institucijos, administruojančios ES paramą bei darbdavio reputaciją, sąmoningai siekia apsunkinti ne tik jo, kaip vadovo tiesioginių funkcijų atlikimą, bet ir Agentūros darbuotojų sąmoningą demotyvavimą, nepagrįstai inicijuoja tarnybinius patikrinimus. Pareiškėjas ministro tariamai neteisėtus veiksmus įrodinėja nesutikdamas su jo kasmetinės veiklos vertinimo 2022 m. kovo 4 d. tarpiniais rezultatais; ministro 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu nepagrįstai paskirta tarnybine nuobauda; 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. liepos 29 d. pranešimais dėl jo galimai padarytais tarnybiniais nusižengimais; ministro 2022 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3P-294, kuriuo pripažįstamas netekusiu galios ministro įsakymas dėl papildomų užduočių atlikimo ir priemokos skyrimo, be to, ministras nesuteikė pareiškėjui galimybės vykti į komandiruotę, pašalino jį iš tarptautinio projekto, trukdė atlikti tarnybines pareigas inicijuodamas tarnybinius patikrinimus, nepagrįstai reikalavo informacijos ir duomenų iš Agentūros dėl struktūros pakeitimo, nepagrįstai reikalavo išlaidų planų ateinantiems metams, įvedė Agentūros tiesioginį valdymą.
13.1. Todėl, teismas toliau pasisakys dėl atskirų pareiškėjo teiginių dėl ministro ir Ministerijos neteisėtų veiksmų, psichologinio smurto (mobingo) epizodų, teisiniais ir faktiniais argumentais pagrindžiant pareiškėjo reiškiamų kaltinimų pagrįstumą ar nepagrįstumą.
13.2. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo teiginius pažymi, kad pagal Ministerijos nuostatus, ministras leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi; tvirtina ministerijos struktūrinių padalinių, departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų jai pavaldžių įstaigų bei organizacijų, jos reguliavimo sričiai priskirtų valstybinių įmonių nuostatus (įstatus); skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų ministerijos struktūrinių padalinių, departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų jai pavaldžių įstaigų bei organizacijų, jos reguliavimo sričiai priskirtų valstybinių įmonių vadovus, taip pat kitus ministerijos darbuotojus arba tai padaryti įgalioja vieną iš ministerijos sekretorių; vykdo kitus įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ministro Pirmininko jam suteiktus įgaliojimus ir kt. Taip pat ministras turi teisę organizuoti jam pavaldžių įstaigų vadovų kasmetinę veiklą, inicijuoti tarnybinius patikrinimus, skirti nuobaudas, priemokas, pateikti papildomas užduotis. Tuo tarpu pareiškėjas, nesutikdamas su ministro įsakymais, tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais, užduotimis, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais skųsti teismui šiuos ministro ar Ministerijos sprendimus, užvesdamas atskiras bylas.
13.3. Atkreiptinas dėmesys, kad už darbo organizavimą yra atsakingas darbdavys, šiuo atvejus Ministerija, kuri vertina, ar darbuotojai tinkamai atlieka savo pareigas, esant pagrindui, inicijuoja tarnybinius patikrinimus bei darbo pareigas pažeidusių darbuotojų atžvilgiu taiko tam tikras drausminės atsakomybės priemones. Todėl tiesioginio vadovo (ministro) reikalavimai tinkamai, laiku ir kokybiškai atlikti pavestas užduotis, teisėta konstruktyvi darbdavio kritika, pagarbus pastabų išsakymas nėra laikomi psichologiniu smurtu, nes tai yra darbo proceso dalis ir šiais veiksmais siekiama darbo kokybės. Todėl, pareiškėjo teiginiai dėl tariamai jo atžvilgiu atliekamų tarnybinių nusižengimų tyrimų yra nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Be to, pareiškėjas skunde nenurodo jokių konkrečių tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinių pažeidimų, tačiau teigia, kad nėra pagrindo tokius tyrimus jo atžvilgiu pradėti. Taigi, pareiškėjui nesutinkant su tarnybinėmis nuobaudomis, jų teisėtumas gali būti patikrintas teisme (VTĮ 34 str. 6 d.), todėl jo siekis išvengti tarnybinių pažeidimų tyrimų yra neteisėtas ir nepagrįsta.
13.4. Be to, iš LITEKO sistemos matyti, kad pagal pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 19 d. skundą dėl ministro 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 3P-121, kuriuo jam paskirta nuobauda Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama atskira administracinė byla Nr. eI3-6546-1066/2022, t. y. pareiškėjas pasinaudojo VTĮ 34 straipsnio 6 dalimi.
13.5. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui nesutinkant su jį į pareigas priėmusio ministro atliktu vertinimu (nepatenkinamai), pagal jo prašymą, jo veikla buvo įvertinta Ministerijos komisijoje, kurios išvada su įvertinimu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikta Ministrui. Ministras, nors ir turėdamas teisę neatsižvelgti į vertinimo komisijos išvadą, su ja sutiko ir pareiškėjo tarnybinė veikla už (duomenys neskelbtini) metus buvo įvertinta „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas šio vertinimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais teismui neskundė, nėra teisinio pagrindo veiklos vertinimo laikyti neteisėtu, todėl jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu vertinant jo tarnybinę veiklą nei ministras, nei Ministerijos veiklos vertinimo komisija neatliko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 20 punktu įstaigos vadovo kompetencijas vertinančių kolegų sąrašas yra derinamas su tiesioginiu vadovu, šiuo atveju ministru. Taigi, vertinimo komisijos sąrašo pakeitimai ministro buvo atlikti teisėtai, tiesioginiam vadovui realizavus diskrecijos teisę kolegų sąrašo derinimo procedūros metu, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad ministras į vertinimo komisiją paskyrė jam nepalankius asmenis.
13.6. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jo atžvilgiu buvo taikytas mobingas nesuteikiant jam galimybės vykti į komandiruotę (duomenys neskelbtini) (ES Dvynių projektą (duomenys neskelbtini) „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir pritaikymas žemės ūkio rinkų organizavimo diegimui“, toliau – Projektas), teismas pažymi, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas prašymą dėl vykimo į komandiruotę ir prašymą dėl atšaukimo iš kasmetinių atostogų teikė ne ministrui, tačiau Ministerijos kancleriui. Vėliau 2022 m. liepos 5 d. savo prašymą dėl vykimo į komandiruotę atšaukė, nes komandiruotės metu buvo jo anksčiau suplanuotos kasmetinės atostogos. Visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nevyko į komandiruotę (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 10-12 d. dėl to, kad komandiruotės metu dar 2022 m. gegužės mėn. dokumentu buvo patvirtintos jo kasmetinės atostogos 2022 m. liepos 11-13 d. ir dėl šios priežasties jis pats pateikė prašymą Ministerijos kancleriui 2022 m. liepos 5 d. nebesvarstyti jo 2022 m. birželio 30 d. pateikto prašymo dėl vykimo į komandiruotę. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašymas dėl vykimo į komandiruotę buvo pateiktas 2022 m. birželio 30 d., o po 3-jų darbo dienų, t. y. 2022 m. liepos 5 d., prašymu atsisakė vykti į komandiruotę dėl suplanuotų atostogų. Todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, kad jo prašymo svarstymas buvo nepagrįstai delsiamas, tai galėjo sąlygoti pareiškėjo sprendimą atšaukti savo prašymą dėl vykimo į komandiruotę. Teismo vertinimu, šios aplinkybės akivaizdžiai parodo jo, kaip Agentūros vadovo, nesąžiningą elgesį.
13.7. Be to, Ministerija pateikė daug įrodymų, kad pareiškėjo dalyvavimas tarptautinėje veikloje ir projektuose, vykimas į užsienio komandiruotes nėra ribojamas. Priešingai, pareiškėjas dažnai vyksta į užsienio komandiruotes ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose, įskaitant ir laikotarpį, kuomet įrodinėja patyręs psichologinį smurtą ir nebuvo išleidžiamas į komandiruotes. Pareiškėjas 2022 m. vyko net į 4 užsienio komandiruotes, t. y. (duomenys neskelbtini) Respubliką ((duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio mėn.), kur dalyvavo kaip ekspertas Dvynių projekte; (duomenys neskelbtini) Respubliką ((duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio mėn.), kur dalyvavo Dvynių projekto (duomenys neskelbtini) sutarties pasirašyme; (duomenys neskelbtini) Respubliką ((duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės mėn.), kur dalyvavo ES mokėjimo agentūrų vadovų konferencijoje; (duomenys neskelbtini) Respubliką ((duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo mėn.), kur dalyvavo Baltijos šalių ir (duomenys neskelbtini) mokėjimų institucijų konferencijoje. Komandiruotės buvo patvirtintos Ministerijos kanclerio rezoliucija. Todėl, pareiškėjo galimybės dalyvauti tarptautinėje veikloje ir vykti į užsienio komandiruotes nebuvo apribota, o pareiškėjo teiginiai dėl neteisėtų ministro veiksmų, yra nepagrįsti, nes sprendžiant klausimus dėl dalyvavimo Projekte, vykimo į komandiruotę ministras jokia apimtimi nedalyvavo. Pats Pareiškėjas tiek prašymą dėl vykimo į komandiruotę, tiek prašymą dėl atšaukimo iš atostogų teikė ne ministrui, tačiau Ministerijos kancleriui. Dėl nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad ir dėl šių pareiškėjo teiginių tiek ministras, tiek Ministerija neteisėtų veiksmų, psichologinio smurto (mobingo) pareiškėjo atžvilgiu nevykdė.
13.8. Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad ministras bei Ministerija nepagrįstai inicijuoja tarnybinius patikrinimus, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad tarnybinių nusižengimų procedūros negali būti siejamos su mobingo sąvoka, nes teisinio vieneto administracija, esant tam pagrindo gali ir turi, remiantis Valstybės tarnybos įstatymu, pradėti tokias procedūras. Valstybės tarnautojui išreiškiami priekaištai dėl jo galimai netinkamai atliekamų pareigų ir tarnybinio nusižengimo tyrimų inicijavimas bei atlikimas savaime neįgalina spręsti, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu yra taikomas sistemingas psichologinis spaudimas (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1082-556/2019). Teismas sprendžia, kad ministras turi teisę, o kai kuriais atvejais ir pareigą sudaryti komisiją galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti, todėl komisijos sudarymas pareiškėjo galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti negali būti vertinamas kaip ministro neteisėti veiksmai ar psichologinis smurtas (mobingas). Be to, ministro sprendimas sudaryti komisiją galimai padarytiems pareiškėjo tarnybiniams nusižengimams ištirti rodo siekį kuo objektyviau ištirti galimai padarytus tarnybinių pareigų pažeidimus, o ne ministro neteisėtus veiksmus ar psichologinį smurtą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos medžiaga patvirtina, jog visi galimai pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimai yra pradėti trečiųjų asmenų skundų, adresuotų Ministrui, pagrindu.
13.9. Teismo vertinimu, ministras neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, kai Agentūroje įvedė tiesioginį valdymą, nes bylos medžiaga patvirtina, kad tuo metu Agentūroje nebeliko teisę pasirašyti dokumentus turinčio subjekto susirgus pareiškėjui, be to, tiesioginis valdymas įvestas ne žemės ūkio ministro sprendimu, o jį pavaduojančio Aplinkos ministro sprendimu, todėl negali būti laikomas ministro neteisėtais veiksmais ar psichologiniu smurtu (mobingu) pareiškėjo atžvilgiu, todėl ir šis pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas.
13.10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Agentūra iš Ministerijos įvairių darbuotojų, atliekančių savo tiesiogines funkcijas, gauna paklausimus ir prašymus pateikti informaciją, teismas pažymi, kad pagal Agentūros nuostatų 9.11 punktą, Agentūra kaupia ir sistemina informaciją, kurios reikia valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai priemonėms įgyvendinti bei teikia Žemės ūkio ministerijai reikalingus duomenis priežiūrai atlikti. Pagal 9.12 punktą, Agentūra teikia valstybės paramos, EŽŪGF, EŽŪFKP, EŽF, EŽŪOGF ir EJRŽF lėšų panaudojimo ataskaitas Žemės ūkio ministerijai ir Finansų ministerijai ir kitoms kontroliuojančioms institucijoms bei pagal kompetenciją įgaliotoms ES institucijoms, o pagal 9.13 punkto nuostatas, Agentūra teikia pasiūlymus ir informaciją Žemės ūkio ministerijai dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų rengimo, galiojančių teisės aktų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo valstybės paramos, EŽŪGF, EŽŪFKP, EŽF, EŽŪOGF ir EJRŽF priemonių įgyvendinimo klausimais. Taigi, informacijos, dokumentų ir ataskaitų teikimas Ministerijai yra tiesioginė pareiškėjo vadovaujamos įstaigos pareiga, taip pat ir Agentūros vadovo. Ministerijos reikalaujamos informacijos apimtis priklauso ne nuo ministro valios, o nuo objektyvių aplinkybių, sąlygojančių poreikį Ministerijai tokius duomenis ir dokumentus gauti, todėl Agentūrai teikti Ministerijos paklausimai ir prašymai yra privalomi, jie numatyti Agentūros nuostatuose, tokie veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, kuriais siekiama daryti psichologinį spaudimą Pareiškėjui, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini.
13.11. Pareiškėjas ginčija Ministerijos veiksmus derinant Agentūros išlaidų planus ateinantiems metams, kas trukdo Agentūrai planuoti savo veiklą ir sudaro prielaidas nepagrįstai kaltinti pareiškėją. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad šioje veikloje ministras, kuris kaltinamas psichologiniu smurtu pareiškėjo atžvilgiu nedalyvauja, nėra jokių pasekmių, kilusių pareiškėjui, be to, pareiškėjas nepateikia apskritai jokių įrodymų, kad jis būtų negalėjęs įgyvendinti konkrečių jam pavestų užduočių dėl to, kad nesuderinti išlaidų planai ateinantiems metams. Pareiškėjo nurodomas teiginys, kad jo nurodomi išlaidų planai turi būti pateikti Ministerijai kasmet iki spalio 31 d., jie tvirtinami ateinantiems metams, tačiau skundą teismui jis pateikė 2022 m. rugsėjo mėn., todėl akivaizdu, kad Ministerija, juo labiau ministras, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jokių procedūrinių terminų nepažeidė. Todėl, pareiškėjo teiginiai ir šioje dalyje atmestini, nes pareiškėjas niekaip nepagrindė ministro bei Ministerijos veiksmų neteisėtumo.
14. Atsižvelgęs į byloje nustatytas visas aplinkybes (visetą), įvertinęs proceso šalių pateiktus įrodymus, paaiškinimus, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas sprendžia, kad ministras bei Ministerija pareiškėjo atžvilgiu elgėsi pagarbiai, jo nežemino, jam buvo sudarytos tinkamos sąlygos darbui, užduotys buvo skiriamos Agentūrai, o ne pareiškėjui asmeniškai, nebuvo jokių požymių eliminuoti arba net izoliuoti pareiškėją nuo kolegų, todėl atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, tuo labiau apskritai nenaudojo psichologinio smurto (mobingo), kaip siekia įrodyti pareiškėjas, nes ministro sprendimai buvo priimti vykdant jo tiesiogines funkcijas, o pareiškėjas, kaip Ministerijai pavaldžios Agentūros vadovas, turi ne tik teisę, bet imperatyvią pareigą teikti Ministerijai visą informaciją ir dokumentus, reikalingus pastarosios iškeltiems uždaviniams ir pavestoms funkcijoms vykdyti, užtikrinant Agentūros priežiūrą ir kontrolę.
15. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš mobingo, prasidėjusio (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta neigiamai. Tačiau, įvertinus tai, kad mobingas - tai ilgalaikis, intensyvus, sistemingas psichologinis poveikis, pasireiškęs pareiškėjo negalavimas negali būti laikomas ilgalaikio ir intesyvaus psichologinio smurto pasekme. Suprantama, kad neigiamas tarnybinės veiklos vertinimas galėjo sąlygoti didesnius ar mažesnius pareiškėjo išgyvenimus, iššaukti jau anksčiau diagnozuotų ligų paūmėjimą, tačiau tai nereiškia, kad tokie negalavimai buvo nulemti kryptingai ir sistemingai taikyto psichologinio smurto.
16. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
17. Be to, pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir (ar) jų darbuotojų neteisėtų veiksmų tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu šioje byloje ministro bei Ministerijos neteisėti veiksmai nėra įrodyti, teismas aiškiai konstatavo, kad ministras bei Ministerija neatliko apskritai jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, tuo labiau nenaudojo jokio psichologinio smurto (mobingo), todėl kilusios pasekmės - sveikatos sutrikimai, negalėtų būti laikomi priežastiniu ryšiu susiję su tokiais veiksmais, nes pareiškėjo pateikti įrodymai apie sveikatos sutrikimus patvirtina, kad šie negalavimai jau yra buvę anksčiau nei prasidėjo jo įrodinėjami ilgalaikio psichologinio smurto (mobingo) veiksmai. Be to, pareiškėjo pateikta sveikatos istorija patvirtina, kad laiko perspektyvoje jo sveikatos sutrikimai gerėjo, jokių ilgalaikių, nepataisomų pasekmių pareiškėjo sveikatai neatsirado.
18. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė, kodėl iš byloje esančių rašytinių įrodymų negalima nustatyti tiek ministro, tiek Ministerijos neteisėtų veiksmų ir dėl to būtina kviesti jo nurodytus liudytojus. Todėl pareiškėjo prašymas kviesti liudytojus (žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) V. A., personalo skyriaus (duomenys neskelbtini) A. S.), yra nepagrįstas bei nemotyvuotas, o pareiškėjo teisę į efektyvią jo interesų gynybą nebuvo pažeista. Be to, pareiškėjas prašė išreikalauti iš Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sprendimą, adresuotą ministrui dėl tyrimo nepradėjimo, tačiau Komisija informavo teismą, kad nėra gavusi pareiškėjo skundų.
19. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas neįrodė jokių neteisėtų ministro ir Ministerijos darbuotojų veiksmų, neįrodė neturtinės žalos, kurią sąlygojo atsakovų veiksmai, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo ministrą nutraukti neteisėtus veiksmus ir atsakovams solidariai atlyginti pareiškėjui 20 000 Eur žalą yra nepagrįsti, pareiškėjo skundas atmestinas.
20. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
21. Teismui atmetus pareiškėjo skundą, nėra tenkinamas jo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis teismo sprendimas iš esmės yra priimtas Ministerijos naudai, ji turi teisę gauti iš pareiškėjo savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT administracinėse bylose Nr. AS63-49/2012, Nr. eAS-766-520/2016). Atsakovė Ministerija prašo priteisti 7 820,47 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė sumokėdama už suteiktas teisines paslaugas. Patirtos išlaidos yra grindžiamos suvestine pažyma, patvirtinimu, kad Ministerija už teisines paslaugas atsiskaitė. Nurodyti dokumentai patvirtina, jog Ministerija advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) apmokėjo nurodytą sumą.
23. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
24. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
25. Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Ministerijos atsiliepimas pateiktas per EPP sistemą 2022 m. spalio 12 d., todėl nagrinėjamu atveju aktualūs yra 2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2021 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1 679,3 Eur. Todėl maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už skundo parengimą siekia 4 198,25 Eur (1679,3 * 2,5).
26. Rekomendacijų 8.20. punkte nustatyta, kad už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, taikomas 0,1 koeficientas. Sąskaitoje nurodyta teisinė paslauga – susipažinimas su atsiliepimu į skundą byloje. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už susipažinimą su atsiliepimu į skundą byloje siekia 167,93 Eur (1679,3 * 0,1).
27. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės Ministerijos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies, t. y. iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai priteisiamos 4 366,18 Eur (4 198,25 + 167,93) bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismui atsiliepimus, rašytinius paaiškinimus 5 pareiškėjo skundą, atstovavimą teisme ir kt. dėl galimai neteisėtų ministro ir Ministerijos veiksmų (mobingo) pareiškėjo atžvilgiu, neturtinės žalos priteisimo.
27. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo A. M. atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai 4 366,18 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 18 cnt) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.