- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-2389-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40821-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- R. Ž., I. Ž., N. Š.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Ž. ir atsakovų A. K. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5161-391/2014 pagal ieškovų R. Ž., I. Ž. ir N. Š. ieškinį atsakovams A. K. ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai R. Ž., I. Ž. ir N. Š. ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovų solidariai: 8 150 Lt turtinio nuostolio ir metines 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui R. Ž.; 900 Lt turtinio nuostolio ir metines 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei I. Ž.; 1 050 Lt turtinio nuostolio ir metines 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei N. Š.; taip pat priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad pagal ieškovo R. Ž. pareiškimą 2011-08-28 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas) dėl to, kad 2011-08-28 apie 18.00 val. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), nepažįstami du asmenys paėmę medinę lazdą grasino susidoroti, reikalavo atsiprašyti. Prokurorės 2012-06-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, išaiškinus R. Ž. teisę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Šį nutarimą apskundus, nutarimas 2012-07-04 panaikintas, atnaujinus ikiteisminį tyrimą, nustačius, kad yra būtina atlikti akistatas tarp R. Ž. šeimos narių ir K.. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas prokuroro 2012-10-08 nutarimu, nutariant spręsti klausimą dėl K. patraukimo administracinėn atsakomybėn. Šį nutarimą apskundus, nutarimas panaikintas prokuroro 2012-12-18 nutarimu, atnaujinus ikiteisminį tyrimą. Prokuroro 2013-05-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas vėl nutrauktas, atkreipiant dėmesį, kad A.K. ir A.K. jau skirtos administracinės nuobaudos pagal ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas). R. Ž. skundą dėl prokuroro 2013-05-24 nutarimo atsisakyta tenkinti prokuroro 213-07-15 nutarimu, kurį apskundus, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-19 nutartimi prokurorų 2013-07-15 ir 2013-05-24 nutarimai panaikinti. Prokurorei apskundus teismo 2013-08-19 nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2013-09-16 nutartimi panaikino apylinkės teismo nutartį ir paliko galioti prokurorų 2013-05-24 ir 2013-07-15 nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą. ATPK 249 straipsnis nustato, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, o baudžiamojo proceso įstatymas numato proceso išlaidas nukentėjusiajam ir jų turėtų išlaidų išieškojimo tvarką. Dėl atsakovų priešingų teisei ir kaltų veiksmų ieškovų patirtos išlaidos pripažintinos nuostoliais ir priteistinos ATPK 37 str. ir CK 6.246 str.- 6.249 str., 6.251 str., 6.263 str., 6.279 str., 6.281 str. pagrindu. Ieškovai ikiteisminiame tyrime buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, surašant skundus, ieškovai buvo priversti kreiptis į advokatą teisinės pagalbos, dėl ko patyrė išlaidas. Atsakovai pripažinti kaltais pagal ATPK 174 straipsnį, jų priešingi teisei ir kalti veiksmai yra tiesioginiame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis ir ieškovams atsiradusiais nuostoliais. Ieškovų ikiteisminiame tyrime patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovų solidariai.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad teismo 2013-09-16 nutartis, paliekanti galioti prokurorų 2013-05-24 ir 2013-07-15 nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisiškai pagrįsta, priimta remiantis nurodytomis aplinkybėmis, įrodančiomis faktą, kad ieškovų interesai nebuvo pažeisti, todėl ieškinys turi būti atmestas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Prievolė atlyginti ieškovams jų patirtas išlaidas atsakovams kiltų, konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Ieškinyje nepateikiama jokių objektyvių įrodymų apie tai, kaip atsakovų veiksmai priežastiniu ryšiu galėjo lemti ieškovų galimai patirtas išlaidas, skundžiant prokurorų priimtus sprendimus. Iš pateiktų sąskaitų matoma, kad ieškovai siekė aktyvaus jų atstovo vaidmens ikiteisminio tyrimo metu. Esminės reikšmės turi nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, vertinant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Aplinkybės liudija, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir sąžiningumo principų. Nustatytas draudimas piktnaudžiauti teise. Atsakovai piktnaudžiavo savo teise į teisminę gynybą, neadekvačiai priimdavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimus ir nepateikdami jokių objektyvių įrodymų dėl atsakovų kaltės, siekė atsakovų atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. Atsakovų kaltė baudžiamosios teisės aspektu nebuvo įrodyta, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant atsakovų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., požymių. Ieškovai išlaidas patyrė už teisines paslaugas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jokiose administracinio pažeidimo nagrinėjimo procedūrose ieškovams teisinės paslaugos nebuvo teikiamos. Atsakovų administracinis nubaudimas neturi jokio ryšio su ieškovų patirtomis išlaidomis. Ieškovų naudota advokato paslauga buvo skirta tik asmeninėms ambicijoms patenkinti, o pastovaus prokurorų veiksmų apskundimo pasekoje užsitęsė ikiteisminis tyrimas ir išaugo išlaidos teisinei pagalbai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei I. Ž. priteisė 900 Lt nuostolių atlyginimo ir metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 900 Lt sumą nuo 2013-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų A. K. ir A. K. solidariai; ieškovei N. Š. priteisė 1 050 Lt nuostolių atlyginimo ir metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 1 050 Lt sumą nuo 2013-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų A. K. ir A. K. solidariai; ieškovui R. Ž. priteisė 4 075 Lt nuostolių atlyginimo ir metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 4 075 Lt sumą nuo 2013-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų A. K. ir A. K. solidariai; taip pat ieškovei I. Ž. priteisė 550 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. K. ir 550 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. K.; ieškovei N. Š. priteisė 550 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. K. ir 550 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. K.; ieškovui R. Ž. priteisė 275 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. K. ir 275 Lt iš atsakovo A. K.; ieškinį nepatenkintų reikalavimų dalyje atmetėir atsakovui A. K. priteisė 300 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo R. Ž..
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių 2011-08-28 įvyko konfliktas sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Konfliktas tarp šalių įvyko aiškinantis, kieno šuo trukdė tuo metu sodų bendrijoje poilsiavusiems žmonėms. Atsakovai paaiškino, kad atsakovo A. K. sutuoktinė ir atsakovo A. K. motina, gavusi sodų bendrijos teritorijoje sutiktų vaikų paaiškinimus, kad žmonių ramybę trukdęs šuo priklauso ieškovams, atvyko prie jų sodo sklypo (sodų bendrijos sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)) turėdama tikslą pareikalauti, kad ieškovų šuo nelakstytų sodų bendrijos teritorijoje be priežiūros, kad gyvūnas netrukdytų žmonėms. Atsakovai paaiškino, kad po vizito pas ieškovus atsakovų žmona bei motina jautėsi ieškovų įžeista, pasiskundė atsakovams dėl netinkamo ieškovų elgesio jos atžvilgiu, todėl, paaiškino atsakovai, jie su automobiliu nuvyko prie ieškovų sodo sklypo siekdami išsiaiškinti, ar tai ieškovų gyvūnas be šeimininkų priežiūros lakstė sodų bendrijos teritorijoje, taip pat siekdami gauti ieškovų paaiškinimą dėl atsakovų sutuoktinės ir motinos įžeidimo. Atsakovai paaiškino teismui, kad nuvykus pas ieškovus pasiaiškinti jie ieškovų atžvilgiu elgėsi neperžengdami leistino elgesio ribas, ieškovų neįžeidinėjo ir jiems negrasino, medinės lazdos neturėjo. Ieškovai paaiškino, kad prie jų sodų bendrijoje esančio sklypo atėjusiai moteriai buvo paaiškinta, kad be priežiūros sodų bendrijoje lakstantis šuo ieškovams nepriklauso, kad ieškovams nėra žinomi jo šeimininkai. Ieškovai paaiškino, kad šios moters neįžeidinėjo, bet po jos vizito prie ieškovų sodo sklypo automobiliu atvažiavo du neblaivūs vyrai, t.y. atsakovai, kurie elgėsi itin nepagarbiai ir neleistinai ieškovų šeimos (sutuoktinių R. Ž. ir I. Ž., jų mažamečių vaikų, gimusių 2004-01-07 ir 2010-11-02, bei R. Ž. motinos J. Š.) atžvilgiu, necenzūrine forma reikalavo atsiprašyti bei, išsitraukus iš automobilio bagažinės medinę beisbolo lazdą, grasino ieškovams susidorojimu ieškovų R. Ž. ir I. Ž. mažamečiams vaikams matant bei girdint. Ieškovai buvo emociškai sukrėsti tokiu atsakovų neleistinu elgesiu, kuris taip pat sukėlė ypatingą mažamečių vaikų išgąstį. Ieškovai iškvietė vietos policiją ir, atvykus policijos ekipažui, ieškovas R. Ž. su policijos automobiliu nuvyko prie atsakovų sklypo sodų bendrijoje, policijos pareigūnams apžiūrėjus atsakovų automobilį, medinė lazda, kuria atsakovai grasino ieškovams susidorojimu, nebuvo rasta, o atsakovai savo paaiškinimais neigė neleistiną savo elgesį ieškovų atžvilgiu. Atsakovai teismui paaiškino, kad jiems kilo įtarimų dėl atvykusių policijos pareigūnų nešališkumo, nes iš ieškovo R. Ž. ir policijos pareigūnų elgesio jie įtarė, kad R. Ž. ir atvykusius policijos pareigūnus sieja pažinties santykiai. Išvykus policijos ekipažui atsakovai taip pat kvietė vietos policiją, bet policijai atvykus, ieškovų šeima tuo metu jau buvo išvykusi iš savo sodo valdos. Rašytiniai baudžiamosios bylos Nr.57-1-01552-11 įrodymai liudija, kad ieškovas R. Ž. 2011-08-28 kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK su rašytiniu pareiškimu, nurodęs, kad 2011-08-28 apie 18.00 val. prie sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) automobiliu „Audi“ atvažiavo du nepažįstami vyrai, kurie dėl nežinomų priežasčių įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, o vienas iš vyrų paėmęs į rankas medinę lazdą grasino fiziniu susidorojimu, reikalavo atsiprašyti. Pagal šį ieškovo R. Ž. pareiškimą 2011-08-28 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos nuovadoje, pagal BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas). R. Ž. 2011-08-28 nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju dėl padarytos moralinės žalos. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-06-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatuojant, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, išaiškinant R. Ž. teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl veikos, numatytos BK 155 str. 1 d. (viešas įžeidimas), padarymo, nustačius, kad A. ir A. K. keikė R. Ž. necenzūriniais žodžiais. Šį nutarimą ieškovas R. Ž. apskundė, prašydamas atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Ieškovo R. Ž. apskųstas 2012-06-07 nutarimas panaikintas Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo 2012-07-04 nutarimu, atnaujinant ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas neatlikus visų ikiteisminio tyrimo veiksmų, kad būtina apklausti Ž. K., tikslinga spręsti dėl mažametės R. Ž. dukros apklausos apie įvykio aplinkybes, dėl akistatų tarp K. ir R. Ž. šeimos narių. Ieškovas R. Ž. 2012-06-25 sudarė teisinių paslaugų sutartį su adv. J. K.. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-09-18 nutartimi nutarta atlikti ieškovų R. Ž. ir I. Ž. dukros liudytojos P. Ž., gim. 2004-01-07, apklausą. Mažametės liudytojos 2012-09-18 apklausoje dalyvavo P. Ž. tėvas, kaip įstatyminis mažametės liudytojos atstovas ir jai atstovaujantis advokatas J. K., su kuriuo teisinių paslaugų 2012-09-17 sutartį sudarė ieškovas R. Ž.. Mažametė P. Ž. 2012-09-25 pripažinta nukentėjusiąja dėl padarytos moralinės žalos. Tyrėjos 2012-09-25 nutarimu nukentėjusiojo R. Ž. atstovui adv. J. K. leista dalyvauti procese. Advokatas 2012-09-25 dalyvavo R. Ž. ir atsakovo A.K. akistatoje. Advokatas 2012-10-03 dalyvavo R. Ž. ir A.K. akistatoje. Tyrėjos 2012-09-25 nutarimu leista dalyvauti procese liudytojos N. Š. atstovui adv. J. K., su kuriuo teisinių paslaugų sutartį N. Š. sudarė 2012-09-24. Advokatas 2012-09-25 dalyvavo N. Š. ir A.K. akistatoje. Advokatas taip pat 2012-10-03 dalyvavo N. Š. ir A.K. akistatoje. N. Š. 2012-10-03 pripažinta nukentėjusiąja dėl padarytos moralinės žalos. Tyrėjos 2012-10-03 nutarimu leista dalyvauti procese liudytojos I. Ž. atstovui adv. J. K., su kuriuo teisinių paslaugų sutartį ieškovė I. Ž. sudarė 2012-09-24. Advokatas 2012-10-03 dalyvavo I. Ž. ir A.K. akistatoje. Advokatas taip pat 2012-10-03 dalyvavo I. Ž. ir A.K. akistatoje. I. Ž. 2012-10-09 pripažinta nukentėjusiąja dėl padarytos moralinės žalos. Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2012-10-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatuojant, kad nepadaryta veika, turinti BK 294 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymių, pavedant Vilniaus rajono PK spręsti Aleksandro ir A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str. klausimą. Prokuroro nutarime nurodyta, kad grasinimas turi būti realus, kad K. galimai išsakyti grasinimai ir mosikavimas lazda stovint už tvoros nebuvo realūs, kad K. veiksmai iš dalies buvo išprovokuoti Ž., atlikti konflikto metu ir yra daugiau emocinio pobūdžio, neturint tikslo įbauginti nukentėjusiųjų, kad K. tyčia nebuvo nukreipta įbauginti nukentėjusiuosius, bet išsiaiškinti, kieno šuo laksto be priežiūros. Šį prokuroro nutarimą R. Ž. apskundė, prašydamas atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojo 2012-12-18 nutarimu R. Ž. skundas patenkintas, 2012-10-18 nutarimas panaikintas atnaujinant ikiteisminį tyrimą, pavedant jį atlikti Elektrėnų PK pareigūnams. Atsakovui A.K. 2013-05-22 įteiktas pranešimas, kad jis įtariamas padaręs viešosios tvarkos pažeidimą, grupėje su A.K. viešoje vietoje nukentėjusiųjų R. Ž., I. Ž., N. Š., mažamečių P. Ž. ir H. Ž. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi įžūliai, baugino žodžiais, grasino susidorojimu. Įtarimo A.K. nepripažino. Analogiškas pranešimas apie įtarimą 2013-05-22 įteiktas A.K., kuris taip pat nepripažino kaltės dėl pareikšto įtarimo. Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2013-05-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant A.K. ir A.K. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., nutarime pažymint, kad A.K. ir A.K. 2012-11-28 jau skirtos nuobaudos pagal ATPK 174 str., kad draudžiama asmenį už teisei priešingą veiką bausti du kartus. Šį nutarimą R. Ž. apskundė, prašydamas atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apylinkės prokuratūros l.e. Šeštojo skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojos 2013-07-15 nutarimu atmestas R. Ž. skundas. Prokurorų 2013-05-24 ir 2013-07-15 nutarimus R. Ž. apskundė. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-19 nutartimi R. Ž. skundas tenkintas, panaikinant prokurorų 2013-05-24 ir 2013-07-15 nutarimus. Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyr. prokurorė apskundė šią teismo nutartį. Vilniaus apygardos teismo 2013-09-16 nutartimi panaikinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-19 nutartis, paliekant galioti prokurorų 2013-05-24 ir 2013-07-15 nutarimus. Apygardos teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, surinkti visi reikalingi faktiniai duomenys, jie įvertinti, kad nėra pagrindo laikyti, kad prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra pagrįsti ir teisėti.
Teismas taip pat nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu 2012-11-28 nutarimu A.K. ir A.K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str., paskiriant jiems po 100 Lt baudą.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų argumentus, kad jų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti turi būti priskiriamos prie ieškovų tiesioginių nuostolių, patirtų dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Tačiau teismas nesutiko ir su atsakovų argumentais, kad ieškinyje nurodytos ieškovų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra susietos priežastiniu ryšiu su atsakovų veiksmais.
Konstatavo, jog aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal ieškovo R. Ž. pranešimą dėl galimos atsakovų nusikalstamos veikos padarymo, nutrauktas, o atsakovų veiksmai kvalifikuoti kaip nedidelis chuliganizmas, užtraukęs atsakovų administracinę atsakomybę, nereiškia, kad ieškovų ikiteisminio tyrimo metu patirtos atstovavimo išlaidos nelaikytinos ieškovų išlaidomis, patirtomis dėl atsakovų veiksmų. Būtent dėl atsakovų neteisėtų 2011-08-28 veiksmų ieškovams teko kreiptis į policiją, būtent dėl atsakovų teisei priešingų veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (apklausos, mažametės ieškovų R. Ž. ir I. Ž. dukros apklausa, akistatos, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, procesinių dokumentų parengimas ir kiti procesiniai veiksmai) ieškovams, neturintiems pakankamų žinių apie baudžiamąjį procesą, kilo būtinybė samdyti advokatą. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu net mažamečiai ieškovų R. Ž. ir I. Ž. vaikai buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, buvo atliekama mažametės P. Ž. apklausa. Administracinių bylų, kuriose atsakovai patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str., medžiaga, t.y. administracinių teisės pažeidimų protokolai, nutarimai ir kiti dokumentai, patvirtina, kad atsakovai administracinėmis nuobaudomis nubausti dėl to, kad sukėlė barnį ne su abstrakčiais asmenimis, bet būtent su ieškovais, kad keikėsi ne abstrakčių asmenų ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje, bet būtent ieškovų ir ieškovų R. Ž. ir I. Ž. vaikų akivaizdoje. Atsakovų patraukimas administracinėn atsakomybėn yra ieškovo R. Ž. 2011-08-28 kreipimosi į policiją ir visų atsakovų atkaklių veiksmų dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ištyrimo ir atlikto ikiteisminio tyrimo, jį nutraukus ir iškėlus atsakovams administracines bylas, pasekmė. Per visą ikiteisminį tyrimą atsakovams neigiant savo neteisėtas veikas, dėl ko buvo atlikta eilė apklausų, buvo atliktos akistatos ir net mažametės liudytojos apklausa, administraciniame procese atsakovai visiškai pripažino, kad sukėlė barnį, kad keikėsi necenzūriniais žodžiais ne tik ieškovų, bet ir mažamečių vaikų akivaizdoje. Tačiau pažymėjo, kad ieškovams, nukentėjusiems nuo atsakovų neteisėtų veiksmų, nebuvo suteikta galimybė dalyvauti administracinių bylų nagrinėjime, kuriame be kitų procesinių teisių nukentėjusiems asmenims priklauso teisė naudotis teisine advokato pagalba (ATPK 273 str.). Nesuteikus ieškovams galimybės dalyvauti administracinių bylų nagrinėjime, ieškovai neteko galimybės pareikalauti iš pažeidėjų ieškovų patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovais, jog ieškovai, sudarydami teisinių paslaugų sutartis su advokatu, piktnaudžiavo teise. Priešingai, konstatavo, kad atsakovai piktnaudžiavo teise, veikė nesąžiningai, ne pagal protingumo ir teisingumo principus, nes iki pat jų patraukimo administracinėn atsakomybėn neigė, kad atvykę prie ieškovų sodo sklypo sukėlė barnį, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais sukeldami ne tik ieškovų didelį sukrėtimą, bet ir mažamečių vaikų didelį išgąstį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovų patirtos atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu išlaidos priskirtinos prie ieškovams atlygintinų nuostolių, kuriuos ieškovai patyrė dėl atsakovų priešingų teisei kaltų chuliganiškų veiksmų. Tarp aptariamų ieškovų patirtų nuostolių ir atsakovų kaltų priešingų teisei veiksmų yra netiesioginis priežastinis ryšys. Todėl egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės dėl ieškovų patirtų atstovavimo išlaidų sąlygos ir todėl atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovams patirtus dėl atstovavimo ir kitų teisinių paslaugų nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, kad nuostoliai, patirti dėl advokato teisinės pagalbos, ieškovams turi būti atlyginami vadovaujantis protingumo kriterijumi, teismas sprendė, kad ieškovių I. Ž. ir N. Š. reikalavimai tenkinami visiškai, o ieškovo R. Ž. ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies. Vertindamas ieškovo R. Ž. patirtų nuostolių dydį, teismas atsižvelgė, kad išlaidos susidarė ne tik dėl advokato teisinės pagalbos konkrečių ikiteisminiame tyrime buvusių atliekamų procesinių veiksmų, bet taip pat ir dėl advokato pagalbos, kuri tiesiogiai nesusijusi su atliktu ikiteisminiu tyrimu, t.y. skundžiant prokurorų veiksmus, už kuriuos atsakovai nėra atsakingi.
Šalies argumentai
Ieškovas R. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą ir ieškovo R. Ž. ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirma, teismas nustatęs ieškovų piktnaudžiavimą teise ir veikimą nesąžiningai, nepagrįstai netaikė CK 1.137 str. 3 d. nuostatų, o tuo pačiu nepagrįstai iš dalies gynė atsakovų subjektines teises. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013 konstatavo, jog šalies elgesį pripažinus nesąžiningu ir įvertinus kaip piktnaudžiavimą subjektine teise, tokiu atveju, teismas tokios šalies subjektinę teisę gali atsisakyti ginti (CK 1. 137 str. 3 d.), ką perdavus bylą nagrinėti iš naujo ir padarė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2452-653/2013. Antra, teismo padaryta išvada, kad tarp ieškovų parirtų nuostolių ir atsakovų kaltų priešingų teisei veiksmų yra netiesioginis priežastinis ryšys, pripažintina prieštaraujantis teismo nustatytoms aplinkybėms ir bylos duomenims, ir proceso teisės normoms, nustatančioms įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pripažinus nustatytu tiesioginį priežastinį ryšį ir remiantis teismo nustatytu faktu, kad visos išlaidos yra ikiteisminio tyrimo pasekmė, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu advokato teisinės pagalbos veiksmai negali būti skirstomi į susijusius ir/ar tiesiogiai nesusijusius, nes visi jie yra susiję tiesiogiai ir neatsiejamai su atliktu ikiteisminiu tyrimu, įskaitant ir prokurorų veiksmų skundimą.
Atsiliepimas
Atsakovai A. K. ir A. K. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovai viso proceso metu įrodinėjo, kad savo veiksmais jie nepadarė Baudžiamajame įstatyme numatytų veikų, o jų nekaltumą vėliau patvirtino ir ikiteisminio tyrimo pareigūnaim nutraukę atsakovų atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Dėl šių aplinkybių ieškovo teiginiai dėl atsakovų tariamo piktnaudžiavimo teise ir nesąžiningo veikimo yra atmestini kaip nepagrįsti. Antra, ieškovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kaip atsakovų veiksmai priežastiniu ryšiu galėjo lemti ieškovų galimai patirtus neigiamus padarinius – išlaidas advokato pagalbai skundžiant visus prokurorų priimtus sprendimus. Iš pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas matoma, kad ieškovai siekė aktyvaus jų atstovo vaidmens ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau pažymi, kad esminės reikšmės turi nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo.
Šalies argumentai
Atsakovai A. K. ir A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai neatsižvelgė į svarbią aplinkybę – ieškovai nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais administracinėje byloje dėl veikos, numatytos ATPK 174 str. ieškovai niekada nereiškė noro tapti nukentėjusiaisiais dėl atsakovų veiksmų, numatytų ATPK 174 str., nors su tokia galimybe buvo supažindinti 2012-10-18 prokuroro D. P. nutarime pakartotinai nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ieškovai nesiėmėm jokių veiksmų, siekiant būti pripažintais kaip nukentėjusiais administracinio teisės pažeidimo byloje. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovų veiksmų ištyrimas, ikiteisminio tyrimo atlikimas, jo nutraukimas ir administracinės bylos iškėlimas yra ieškovų atkaklių veiksmų pasekmė, suponuoja šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas teigti, kad atsakovai piktnaudžiavo teise, veikė nesąžiningai, nes iki pat jų patraukimo administracinėn atsakomybėn neigė, kad atvykę prie ieškovų sodo sklypo sukėlė barnį. Teismas padarydamas tokią išvadą parodė savo nesusipažinimą su faktine bylos medžiaga. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovai ieškovų buvo kaltinami BK 264 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. numatytų veikų padarymu. Atsakovai niekada nesutiko su šiais kaltinimais, visomis priemonėmis siekė jų atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas atsakovų atžvilgiu ieškovams savaime turėjo reikšti nepagrįstų kaltinimų panaikinimą ir ikiteisminio tyrimo eigoje turėtų išlaidų advokato pagalbai nepagrįstumą. Tačiau ieškovai viso proceso metu nepripažino atsakovų nekaltumo, beatodairiškai siekė atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Tokie ieškovų veiksmai turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Taip pat nurodo, kad ieškinyje nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kaip atsakovų veiksmai priežastiniu ryšiu galėjo lemti ieškovų galimai patirtus neigiamus padarinius – išlaidas advokato pagalbai ikiteisminio tyrimo metu, kuomet pats ikiteisminis tyrimas atsakovų atžvilgiu buvo nutrauktas dėl nusikalstamos sudėties nebuvimo.
Atsiliepimas
Ieškovai R. Ž., I. Ž. ir N. Š. atsiliepimu prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą pakeisti tik ieškovo R. Ž. reikalavimų dalyje, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad ieškovams, nukentėjusiems nuo atsakovų neteisėtų veiksmų, nebuvo suteikta galimybė dalyvauti administracinių bylų nagrinėjime. Prokuroras D. P. pavesdamas Vilniaus rajono policijos komisariatui spręsti klausimą dėl A. K. ir A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn, apie ikiteisminiame tyrime pripažintus nukentėjusiaisiais ieškovus nenurodė, tokių aplinkybių nesiaiškino ir administracinių pažeidimų bylas išnagrinėję pareigūnai, o svarbiausia, apie esamus pripažintus nukentėjusiaisiais ieškovus policijos pareigūnų neinformavo patys atsakovai. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantų argumentai, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nesusipažino su faktine bylos medžiaga ir neobjektyviai vertino ikiteisminio tyrimo metu buvusią aplinkybių situaciją, nes atsakovai neva nesutiko tik su kaltinimais pagal BK 294 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. Tačiau pažymi, kad atsakovai neigė ne konkrečius straipsnius, o konkrečius savo veiksmus. Kitus atsakovų apeliacinio skundo argumentus taip pat prašo atmesti kaip visiškai deklaratyvius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-08-28 sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) tarp šalių įvyko konfliktas aiškinantis, kieno šuo trukdė tuo metu sodų bendrijoje poilsiavusiems žmonėms. Pagal ieškovų skundą atsakovų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau tyrimas buvo nutrauktas, o atsakovai buvo nubausti administracine tvarka - administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu 2012-11-28 nutarimu A.K. ir A. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str. už chuliganiškus veiksmus paskiriant jiems po 100 Lt baudą.
Dėl ieškovo apeliacijos
Šioje byloje tarp šalių ginčas vyksta dėl nuostolių atlyginimo - ieškovui R. Ž. teismas priteisė iš atsakovų tik dalį t.y. 4 075 Lt jo turėtų atstovavimo išlaidų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ieškovo manymu, teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti visą jo turėtą išlaidų sumą, t.y. 8 150 Lt.
Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas priteisdamas apeliantui tik 4 075 Lt sumą, konstatavo, kad ieškovų patirtos atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu išlaidos priskirtinos prie ieškovams atlygintinų nuostolių, kuriuos ieškovai patyrė dėl atsakovų priešingų teisei kaltų chuliganiškų veiksmų. Tarp aptariamų ieškovų patirtų nuostolių ir atsakovų kaltų priešingų teisei veiksmų yra netiesioginis priežastinis ryšys. Todėl egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės dėl ieškovų patirtų atstovavimo išlaidų sąlygos ir todėl atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovams patirtus dėl atstovavimo ir kitų teisinių paslaugų nuostolius. Vertindamas ieškovo R. Ž. patirtų nuostolių dydį, teismas vadovaujantis protingumo kriterijumi atsižvelgė į tai, kad išlaidos susidarė ne tik dėl advokato teisinės pagalbos konkrečių ikiteisminiame tyrime buvusių atliekamų procesinių veiksmų, bet taip pat ir dėl advokato pagalbos, kuri tiesiogiai nesusijusi su atliktu ikiteisminiu tyrimu, t.y. skundžiant prokurorų veiksmus, už kuriuos atsakovai nėra atsakingi.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvadą, laiko ja teisinga ir teisėta, todėl mano, kad tenkinti apelianto ieškinį pilnai nėra teisinio pagrindo. Apeliano teiginys, kad teismas nustatęs ieškovų piktnaudžiavimą teise ir veikimą nesąžiningai, nepagrįstai netaikė CK 1.137 str. 3 d. nuostatų, o tuo pačiu nepagrįstai iš dalies gynė atsakovų subjektines teises, visiškai nepagrįstas, nes teismas priteisė apeliantui tiek išlaidų, kiek išlaidų buvo susieję su būtinų procesinių veiksmų atlikimu. Apelianto nurodyta kasacinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013 (kur buvo nagrinėjamas apsimestinio sandorio negaliojimo klausimas) negali būti taikoma šioje byloje, nes bylos faktines aplinkybės nieko bendro neturi. Teismo padaryta išvada, kad tarp ieškovų parirtų nuostolių ir atsakovų kaltų priešingų teisei veiksmų yra netiesioginis priežastinis ryšys, atitinka faktinėms bylos aplinkybėms, todėl pripažintina pagrįsta. Tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovui atsiradusių išlaidų ir atsakovų chuliganiškų veiksmų nėra, todėl esant situacijai, kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, apeliantas skundė prokurorų nutarimus savo rizika, todėl priteisti atstovavimo išlaidas, kurias apeliantas turėjo mokant advokatui už skundų surašymą nėra procesinio pagrindo. Taigi, ieškovo apeliacinis skundas nesudaro pagrindo keisti sprendimą, todėl atmetamas, kaip nepagrįstas.
Dėl atsakovų apeliacijos
Minėta, kad atsakovai prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, nes ieškovai nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais administracinėje byloje dėl veikos, numatytos ATPK 174 str. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovų dėmesį, kad šioje byloje ginčas vyksta dėl išlaidų, ieškovų turėtų atliekant ikiteisminį tyrimą. Kad tokių išlaidų ieškovai turėjo, ginčo tarp šalių nėra. Kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų neginčijamai nustatyta iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 57-1-01552-11. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvadą, kad ieškovų patirtos atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu išlaidos priskirtinos prie ieškovams atlygintinų nuostolių, kuriuos ieškovai patyrė dėl atsakovų priešingų teisei kaltų chuliganiškų veiksmų ir kad tarp aptariamų ieškovų patirtų nuostolių ir atsakovų kaltų priešingų teisei veiksmų yra netiesioginis priežastinis ryšys. Todėl atsakovų nurodyta aplinkybė, kad ieškovai nereiškė noro tapti nukentėjusiaisiais dėl atsakovų veiksmų, numatytų ATPK 174 str., neturi teisinės reikšmės. Tam, kad teisingai kvalifikuoti atsakovų neteisėtus veiksmus ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovų skundą, kuriuo metu ir buvo nustatyta, kad atsakovų veiksmuose yra požymiai, numatyti ATPK 174 str. Kiti atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija, pritarius pirmosios instancijos teismui, dėl jų nepasisako.
Taigi, šalių apeliaciniai skundai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.). Atmetus šalių apeliacinius skundus, priteisti atstovavimo išlaidas nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.