Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. P. skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos;

išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, nuteistojo kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinkama su šioje byloje teismo nustatyta A. P. atsakomybe sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. veiką padarė recidyvistas. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžio matyti, kad spręsdamas bausmės skyrimo A. P. klausimą teismas nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius šioje byloje nustatytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, nepagrįstai pripažino tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. BK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Nors iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, A. P. šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas 12 kartų teistas už įvairaus sunkumo tyčinius nusikaltimus, o pastarąjį kartą – Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, be kita ko, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo jam skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau šioje byloje nustatyta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje, priskiriama ne nusikaltimų, o baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. Panaikinus nuteistajam A. P. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia ir nuteistajam skirtinos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką klausimą.

9. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. A. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nusikalto A. P. būdamas teistas 12 kartų už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, iš kurių dauguma atvejų – už nusikaltimus nuosavybei. Šioje byloje nustatytą nusikalstamas veiką jis padarė neišnykus teistumui, praėjus vos metams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai, su intensyvia priežiūra, neatlikus 3 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo, iš probuojamų asmens duomenų registro išregistruotas 2024 m. liepos 22 d. Administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus A. P. nebaustas, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nustatyta viena asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, žala nepadaryta. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia nesant pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytas kiek didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį, be intensyvios priežiūros ir nustačius vos vieną draudimą, kuri sumažinta BK 64¹ straipsnio pagrindu, savo rūšimi ar dydžiu būtų aiškiai per griežta, neproporcinga tiek nuteistojo asmenybei, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą

10. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. gegužės 26 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 26 d. pažyma dėl 91,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą A. P. pagal 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. KTS-2025-03415 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

11. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-7-173/2014, 2K-520-303/2015, 2K-218-1073/2020, 2K-7-119-719/2024, 2K-27-788/2024).

12. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, nuteistojo padėtį lengvinančiais pagrindais, skundas pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas, nuteistojo apeliacinis skundas šioje byloje negautas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teisme patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. P. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendį.

Pašalinti A. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, padarė būdamas recidyvistas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. P. neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.