Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. K., M. G., F. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. (A. G.), miręs Duomenys neskelbtini, yra pareiškėjo tėvas, taip pat nustatyti, kad Duomenys neskelbtini gimimo akto įrašo Nr. 251 grafoje „Duomenys apie tėvą“ nurodyti vardas „A.“ ir pavardė „K.“ yra nesusiję su kokiu nors realiu žmogumi ir yra išgalvota, todėl taisytina, paliekant grafoje „Duomenys apie tėvą“ tuščią eilutę; juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas siekiant priimti palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio mėn. susisiekė A. G. sesuo M. G., kuri pranešė, jog A. G. nori kuo greičiau susitikti. 2016-11-10 su motina N. K. nuvyko į nurodytą vietą, rado A. G. gulintį lovoje: jis atrodė labai ligotas, buvo labai silpnas. Kambaryje kartu buvo F. G. ir M. G.. A. G. pasakė, kad jaučiasi kaltas, jog nedalyvavo pareiškėjo auklėjime, nerėmė materialiai, todėl nori padovanoti keletą žemės sklypų kaip kompensaciją. Po kelių dienų nuvykus tuo pačiu adresu susitikti su tėvu A. G. nepavyko, nes nebuvo įleistas, o dar po kelių dienų sužinojo, kad tėvas Duomenys neskelbtini mirė ir yra palaidotas. Suinteresuotas asmuo N. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko. Suinteresuotas asmuo M. G. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Ar pareiškėjas yra brolio A. G. sūnus, nežino. Atlikti ekspertizės nesutiko.Suinteresuotas asmuo F. G. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjo ir jo motinos niekada gyvenime nematė, jų nežino. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjas meluoja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškimą atmetė.Nurodė, kad suinteresuoti asmenys F. G. ir M. G. nesutiko su bet kokios ekspertizės byloje skyrimu ir atlikimu, kategoriškai atsisakė pateikti savo kraujo mėginius, todėl, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, suinteresuotų asmenų Marinos ir F. G. atsisakymo nelaikė laikyti tėvystę patvirtinančiu įrodymu. Pareiškėjo pareiškimo pagrįstumą vertino remiantis kitais byloje esančiais duomenimis.Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos teismas sprendė, kad pareiškėjo ir A. G. niekada nesiejo giminiški šeimos santykiai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo motina iki sūnaus pilnametystės dėl tėvystės nustatymo į teismą nesikreipė, o pareiškėjas į teismą dėl tėvystės nustatymo kreipėsi būdamas bemaž 25 metų amžiaus, juridinę reikšmę turintį faktą siekdamas nusistatyti paveldėjimo tikslu, t. y. turint turtinį interesą.Pareiškėjo prašymą nustatyti, kad Duomenys neskelbtini gimimo akto įrašo Nr. 251 grafoje „Duomenys apie tėvą“ nurodyti vardas „A.“ ir pavardė „K.“ yra nesusiję su kokiu nors realiu žmogumi ir yra išgalvota, todėl taisytina, paliekant grafoje „Duomenys apie tėvą“ tuščią eilutę, atmetė kaip neteisėtą. Pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatytinas giminystės santykių nustatymo ir paveldėjimo tikslu. Atkreipė dėmesį, kad tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius pakeisti gimimo akto įrašo duomenis būtų galima kreiptis į teismą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Lietuvos Respublikos teismų praktika, jog atsisakymas atlikti ekspertizę gali būti vertinamas kaip tėvystės įrodymas tik spėjamo vaiko tėvo, kuris yra tėvystės teisinių santykių dalyvis, atžvilgiu, yra ydinga ir prieštarauja pamatinėms Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.

9.2. Spėjamiems vaiko giminaičiams pagal kilmę - jo broliams, seserims, seneliams ir kitiems asmenims atsisakius atlikti ekspertizę CK 3.148 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma be jokių išlygų.

Suinteresuoti asmenys F. G. ir M. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad pareiškėjo prašomam faktui nustatyti įrodymų nepakanka, todėl pareiškėjo pareiškimą atmetė.Suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Byloje kilo ginčas dėl tėvystės nustatymo. Pareiškėjas A. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jis yra A. G. sūnus, o A. G. - jo tėvas. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo tikslu, t. y. kad pareiškėjas galėtų paveldėti savo tėvo A. G., mirusio Duomenys neskelbtini, turtą. Pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013). Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodeksu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001). Pagal CK 3.148 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys). Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra gimęs Duomenys neskelbtini, todėl, vadovaudamasis minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodytu išaiškinimu ir konstatavęs, kad suinteresuotų asmenų Marinos ir F. G. atsisakymo atlikti ekspertizę negalima laikyti tėvystę patvirtinančiu įrodymu, pareiškėjo pareiškimo pagrįstumą vertino remdamasis kitais byloje esančiais duomenimis. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius ir ištirtus įrodymus padarė išvadą, kad šių įrodymų prašomam nustatyti faktui nepakanka.Esminis apeliacinio skundo argumentas - atsisakymas atlikti ekspertizę - gali būti vertinamas kaip tėvystės įrodymas ne tik spėjamo tėvo, tačiau ir spėjamų kitų vaiko giminaičių pagal kilmę atžvilgiu.Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu teismas išaiškino apie galimybę atlikti DNR ekspertizę siekiant nustatyti, ar mirusysis A. G. yra pareiškėjo tėvas, suinteresuotiems asmenims M. G. ir F. G. pateikiant savo kraujo mėginius. Suinteresuoti asmenys M. G. ir F. G. nesutiko su bet kokios ekspertizės skyrimu, kategoriškai atsisakė pateikti savo kraujo mėginius.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog minėtų suinteresuotų asmenų atsisakymas atlikti DNR ekspertizę nepagrįstai nevertintas kaip įrodymas, patvirtinantis pareiškėjo pareiškimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktiką dėl atsisakymo atlikti ekspertizę vertinimo suvienodino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 21d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004, toliau minėta nutartimi vadovaujantis praktika plėtojama ir kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-425/2006). Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje konstatuota, jog CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata – atsisakymas ekspertizės, teismo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas – taikytina tik atsakovui spėjamam vaiko tėvui. Tuo atveju, kai ekspertizės tėvystei nustatyti atsisako spėjamo vaiko tėvo artimieji giminaičiai: tėvai, vaikai, broliai, seserys (CK 3.135 straipsnis), CK 3.148 straipsnio 2 dalis netaikoma. Toks CK 3.148 straipsnio 2 dalies aiškinimas grindžiamas tuo, kad artimieji spėjamo vaiko tėvo giminaičiai nėra tėvystės teisinių santykių dalyviai, tik spėjamas vaiko tėvas gali būti šių santykių dalyvis. Įstatyme įtvirtinta nuostata – atsisakymas ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas – atsakovas (spėjamo vaiko tėvas) skatinamas atlikti ekspertizę ir nevengti pagrindinio įrodymo (mokslinio tyrimo) tėvystei patvirtinti ar paneigti gavimo. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat laiko, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė, kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus, šios Konvencijos 3 straipsnis, įtvirtinantis geriausių vaiko interesų prioritetą, CK 3.3 straipsnis, įtvirtinantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principus, bei CK 3.146-3.148, 3.150 straipsniai, numatantys, jog tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais, negali lemti priverstinio spėjamo vaiko tėvo artimųjų (tėvų, vaikų, brolių, seserų) ekspertizės atlikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus asmuo neliečiamas. Dėl to priverstinės ekspertizės atlikimas šios kategorijos bylose negalimas spėjamo vaiko tėvo, juolab spėjamo vaiko tėvo artimųjų atžvilgiu. Šių asmenų atsisakymo atlikti ekspertizę negalima laikyti tėvystę patvirtinančiu įrodymu, nes įstatymas - CK 3.148 straipsnio 2 dalis - nenumato tokios procesinės pasekmės spėjamo vaiko tėvo artimiesiems giminaičiams.Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai suformuotai kasacinio teismo praktikai, apelianto argumentai dėl suinteresuotų asmenų atsisakymo nevertinimo įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo prašymo pagrįstumą, atmestini.Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Analogiškos pozicijos dėl spėjamo vaiko tėvo artimųjų atsisakymo atlikti ekspertizę negalimumo laikyti tėvystę patvirtinančiu įrodymu laikosi ir Kauno apygardos teismas (civilinė byla Nr. e2A-519-221/2016).

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Nustatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suinteresuotas asmuo M. G. sumokėjo 200 Eur sumą (2017-07-19 Pinigų priėmimo kvitas Ser. LAT Nr. 821055). Turėtas bylinėjimosi išlaidas ji prašo priteisti iš apelianto. Prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.