- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- II-203-1049/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00582-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2018 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-5490-2018, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. kovo 17 d. R. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2018 m. kovo 17 d., 21.10 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Alfa Romeo 156 Sportswagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tai yra už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
2018 m. kovo 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2018 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-5490-2018, R. J. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta nuobauda – 60 eurų dydžio bauda.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo R. J. prašo panaikinti Institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą. Pareiškėjas R. J. skunde nurodė, kad nutarimas yra neteisėtas, nes surašytas nenustačius jo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties ir požymių, išsamiai neištyrus aplinkybių, netinkamai jas įforminus, netinkamai konstatavus administracinio nusižengimo požymius, todėl yra naikintinas. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad, nurodytas pareigūnas, viešame posėdyje rašytinio posėdžio tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad R. J. Kaune, (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 17 d., 21.10 val., vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Dėl šios priežasties konstatuota, kad tokiu veiksmu R. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nes pažeidė kelių eismo taisyklių 20 punktą. Anot R. J., šios aplinkybės neatitinka tikrovės ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje pareigūnas netinkamai nurodė, užfiksavo ir vertino jas, todėl priimtas nutarimas neteisėtas. Šį savo teiginį grindžia tuo, kad tamsiu paros metu, jam vykstant iš Kauno miesto į namus Alytuje, vairuodamas transporto priemonę naudojosi GPS navigacija „TOMTOM START 52“. Šis įrenginys nėra priskiriamas prie mobiliojo ryšio įrenginių, jame nėra galimybės statyti SIM kortelę ir naudoti kaip mobiliojo ryšio įrenginį. Jo paskirtis yra GPS signalo pagalba rodyti žemėlapyje automobilio judėjimo kryptį, greitį ir buvimo vietą bei duoda žodinius nurodymus vairuotojui dėl važiavimo krypties ir pan. Tokio įrenginio naudojimas nėra draudžiamas kelių eismo taisyklėse, įrenginys vairuotojo patogumui gali būti specialiu tvirtinimu tvirtinamas prie priekinio automobilio stiklo. Kadangi tokio tvirtinimo neturėjo, įrenginys buvo padėtas prie pavarų svirties, kartais paimamas į rankas, tačiau vairuojant automobilį automatine greičių dėže jis visiškai netrukdo vairuotojui vairuoti, o be to, jo naudojimasis nepriklausomai nuo naudojimosi būdo nėra ribojamas KET. Kauno mieste tamsiu paros metu jį sustabdė policijos automobilis, kuris važiavo iš galo. Priėjusi policijos pareigūnė mergina, prisistačiusi pasakė, kad jis negali vairuodamas naudotis mobiliuoju telefonu, tačiau R. J. paaiškino, kad juo nesinaudojo. Telefonas yra giliai padėtas striukės kišenėje, kuri yra ant galinės sėdynės, ir jis naudojasi navigacija, nes yra iš kito miesto ir gerai nežino kelio. Tuomet ji paaiškino, kad vis tiek negalima rankomis naudotis jokiu mobiliojo ryšio įrenginiu, o jie matė, kaip R. J. jį laikė rankose. Pareigūnei paaiškino, kad gal ji netinkamai vertina šį eismo taisyklių punktą ir kad jo naudotas įrenginys, kuris buvo ant sėdynės šalia jo paties, nėra mobiliojo ryšio telefonas, tačiau jeigu tai nerekomenduojama, žadėjo daugiau juo nesinaudoti. Pareigūnė nepaprašė parodyti įrenginio, juo nesidomėjo, o pasakė, kad tuomet viskas gerai, tačiau ji privalo R. J. patikrinti kompiuteryje, todėl paprašė dokumentų. R. J. padavė dokumentus ir sužinojęs kad patikrinimas užtruks apie 15 minučių liko laukti automobilyje manydamas, kad paaiškino tinkamai ir pareigūnei neliko abejonių dėl jo veiksmų teisėtumo. Maždaug po 15 minučių jam nematytas policijos pareigūnas išlipo iš policijos automobilio ir atidavė dokumentus kartu duodamas pasirašyti administracinio nusižengimo nutarimą. R. J. nustebęs paklausė, kodėl priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, paprašė paaiškinti, ką jis pažeidė, pareigūnas paaiškino kad R. J. kalbėjo telefonu. Pareiškėjui atsakius, kad naudojosi navigacija, o ne mobiliojo ryšio priemone ir pažeidimo nepadarė jis paklausė ar pastarasis nesutinka su pažeidimu, kadangi atsakė kad nesutinka, ir pasiūlė pasirašyti nurodant kad nesutinka ir dar pasakė kad ką jis čia kalba, pareigūnai matė važiuodami kad jis kalbėjo telefonu. R. J. atsakė, kad gali viską paaiškinti ir kad jis netinkamai įvertino situaciją be to policininkė jam nesakė kad surašinės nutarimą, nedavė ir pasiaiškinti tinkamai, Pasiteiravus ar R. J. paaiškinimas gali pakeisti sprendimą dėl priimto nutarimo ir jį anuliuoti, pareigūnas atsakė, kad negali, tuomet R. J. pasakė, kad kadangi paaiškinimas ir pati navigacija kuria naudojosi jiems neįdomi, tuomet skųs nutarimą ir atsisveikinęs nuvažiavo. R. J. atkreipia dėmesį, kad priimdamas nutarimą pareigūnas nesilaikė ir administracinio proceso, t. y. nepaaiškino ir neinformavo, kad jis priims nutarimą dėl administracinio nusižengimo nepasiteiravo ir neapžiūrėjo įrenginio, kuriuo jis naudojosi ir todėl netinkamai konstatavo, kad navigacija „TOMTOM START 52“ yra mobiliojo ryšio įrenginys, nesudarė R. J. galimybės tinkamai pasiaiškinti dėl jo veiksmų. Pažymėjo, kad įstatymo leidėjas Kelių eismo taisyklių punkte ir ANK įtvirtino sąvoką - naudojimasis mobilaus ryšio priemonėmis rankomis - plačiąja prasme, tai yra bet kokį naudojimąsi mobilaus ryšio priemonėmis rankomis. Mobilusis ryšys yra mobiliojo ryšio GSM operatorių tinklas, kuris apjungia keletą vienos šalies mobiliojo ryšio operatorių. Lietuvoje mobilųjį ryšį teikia mobiliojo ryšio operatoriai: Bitė (Labas), Tele2 (Pildyk), Telia (Buv. Omnitel), Teledema Mobiliam ryšiui naudoti ir užtikrinti yra naudojami mobiliojo ryšio bokštai ir stiebai, ant kurių montuojamos GSM bazinių stočių antenos. Taigi, sistemiškai vertinant, tik GSM operatoriaus tam pritaikytas ir skirtas įrenginys gali būti laikomas mobiliojo ryšio priemone. GPS palydovo signalui priimti skirtas įrenginys nėra mobiliojo ryšio priemonė. Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinio patikimumas. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo R. J. skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2018 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-5490-2018, administracinėje byloje. Atsiliepime nurodyta, kad su skundo reikalavimais nesutinka, mano, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertinęs įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pareigūnų teiginiais nėra pagrindo netikėti, jų asmeninis suinteresuotumas bylos baigtimi ar neteisingu apelianto apkalbėjimu nenustatytas, to nenurodo ir pats apeliantas. Institucijos nuomone, skunde išdėstyti argumentai kaip nėra niekuo pagrįsti, vertintini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pastebėtina, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti teisės aktų reikalavimus. Tai matyti iš byloje esančių pažymų apie administracines nuobaudas bei iš pažymos apie teistumus. Pažymėtina, kad apeliantas iškėlė gynybinę versiją, kad nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu, tačiau nemanė, kad reikalinga būtų pateikti telefono išklotines, kurios įrodytų jo teiginius, kadangi, netikėti pareigūnų teiginiais, kad R. J. naudojosi telefonu be laisvų rankų įrangos, pagrindo nėra, prašo asmens skundą nagrinėti Kauno apskrities VPK KPV atstovui nedalyvaujant, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga bei atsiliepime išdėstytais argumentais. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti 2018 m. kovo 17 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūno priimtą nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, ir kuris pateikė skundą dėl institucijos ne teismo tvarka priėmusios nutarimą, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta jo paties skunde nurodytu adresu (skundo b. l. 3), tačiau kelis kartus tikrinant nerastas namuose, o per siuntos saugojimo terminą teismo korespondencijos neatsiėmė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama, šia asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).
ANK 417 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, o Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punkte yra nurodyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui R. J. surašytas dėl to, kad jis 2018 m. kovo 17 d., 21.10 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Alfa Romeo 156 Sportswagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.
Pareiškėjas R. J. savo skunde nurodė, kad jokia mobiliojo ryšio priemone nurodytu laiku nesinaudojo, o tai buvo navigacijos įtaisas.
Tokie skundą padavusio asmens argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi nors administracinio nusižengimo byla pareiškėjui neatvykus į teismo posėdį nagrinėta rašytinio proceso tvarka (teismo korespondencija siųsta paties pareiškėjo skunde nurodytu adresu, kelis kartus tikrinant neatsiimta, o pareiškėjas nerastas), tačiau, kadangi savo skunde R. J. nenurodė telefono numerio, kuriuo naudojasi, o tai yra reikšminga aplinkybė, jos pasirengimo stadijoje vadovaujantis ANK 593 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 640 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas ėmėsi priemonių surinkti objektyviems duomenims, ir išreikalauti papildomus įrodymus, todėl iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) atrinkus teismo procesus, kuriuose dalyvavo, ar dalyvauja pareiškėjas (teistumai, administracinės nuobaudos) raštu kreiptasi į atitinkamus teismus, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismą, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, bei Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus (skundo b. l. 5–6). Ir pagal gautą informaciją nustatyta, kad R. J. naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (skundo b. l. 15, 18), todėl 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi kreiptasi į UAB „Tele2“, pareikalaujant pateikti Kauno apylinkės teismui abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvusius telekomunikacijų įvykius – sujungimų išklotines su konkrečiais juos identifikuojančiais duomenimis – įeinančiais ir išeinančiais sujungimais, sujungimų data, laiku, trukme, bazinių stočių identifikavimo numeriais, laikotarpiui nuo 2018 m. kovo 17 d., 20.00 val., iki 2018 m. kovo 17 d., 22.00 val. (skundo b. l. 20). UAB „Tele2“ 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. SD-28596, pateikė aukščiau nurodyto abonento ir laikotarpio telekomunikacijų įvykių išklotinę, iš kurios matyti, kad iš R. J. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registravosi įvykio vietai artimoje bazinėje stotyje, 2018 m. kovo 17 d., 20:59:51 atliktas išeinantis skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 411 sekundžių, t. y. beveik 7 (septynios) minutės, kai tuo tarpu administracinio nusižengimo protokole nurodytas R. J. naudotos mobiliojo ryšio priemonės laikas yra 21.10 val., kas iš esmės atitinka ir nurodytoje telekomunikacijų įvykių išklotinėje esančius duomenis, todėl nepalieka abejonės dėl protokole nurodytų duomenų teisingumo ir visiškai paneigia R. J. skunde nurodytus teiginius, kad mobilaus ryšio telefonu jis nurodytu laiku nesinaudojo ir jis buvo giliai striukės kišenėje, kuri buvo padėta ant galinės sėdynės, o naudojosi navigacijos įtaisu.
Kita vertus, šiame kontekste nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti įvykio vietoje buvusių ir jį užfiksavusių policijos pareigūnų teiginiais, šališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, kadangi R. J. iškelta gynybinė versija visiškai paneigta objektyviai byloje rašytinio proceso tvarka surinktais duomenimis, kurių visiškai pakanka procesiniam sprendimui dėl skundo priimti.
Pažymėtina ir tai, kas skundo dėl ne teismo tvarka institucijos priimto nutarimo nagrinėjimo proceso negalima tapatinti su dar vienu tų pačių įrodymų tyrimo procesu pareiškėjo prašymu, jei toks jau buvo atliktas institucijos ir surinktais duomenimis abejoti nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų dėl R. J. kaltės, be įvykio vietoje aplinkybes užfiksavusių pareigūnų, R. J. kaltę visiškai pagrindžia teismo surinkti rašytiniai įrodymai dėl jo naudoto mobilaus ryšio abonento buvusių telekomunikacijų įvykių, kiti bylos duomenys todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2018 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-5490-2018, paliktinas nepakeistu, kadangi yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo R. J. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2018 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-5490-2018, palikti nepakeistu ir R. J. skundo netenkinti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.