- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-789-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23879-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-31512-910/2014 pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys yra E. V., R. M., antstolis V. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. V. prašė teismo nustatyti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad jam priklauso 1/10 dalis sutuoktinės E. V. darbo užmokesčio. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-17 išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-40416-820/2013 dėl 43 104,96 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš jo, kaip skolininko, išieškotojo R. M. naudai. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 127,26 Lt darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Išieškoma 43 104,96 Lt skola yra asmeninė skolininko prievolė, todėl išieškojimas gali būti vykdomas tik iš asmeninio skolininko turto ir jo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Skolininko sutuoktinė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, tačiau dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 3 947,36 Lt, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį. Nustatant jo turto dalį sutuoktinės darbo užmokestyje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes pareiškėjas gauna labai nedidelį darbo užmokestį ir sutuoktinei tenka didžioji našta išlaikant mažametį vaiką, be to, lėšų reikia jai pačiai, nes laukiasi antro vaiko. Turi būti atsižvelgta ir į tai, kad, gimus antram vaikui sutuoktinės išlaidos vaikams išlaikyti dar padidės. Nustatymas, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis sutuoktinės darbo užmokesčio, prieštarautų proporcingumo, protingumo, teisingumo principams, lemtų akivaizdų skolininko ir sutuoktinės vaikų interesų pažeidimą, suteikiant prioritetą kreditoriaus interesams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. V. atsiliepimu su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio didžioji dalis skiriama nepilnamečio vaiko, kuriam šiuo metu vieneri metai, interesams patenkinti, kadangi sutuoktinis, gaunantis tik 127,26 Lt darbo užmokestį, prie vaiko išlaikymo iš esmės neprisideda. Teismui nustačius, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis sutuoktinės darbo užmokesčio (apie 1500 Lt), neabejotinai nukentėtų vaiko interesai. Vaiko interesai turi prioritetą prieš kreditoriaus interesus. Be to, pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo yra ir tai, kad skolininko sutuoktinė laukiasi antro vaiko; nėštumo metu moteriai labai svarbi medicininė priežiūra, specialus maistas, vitaminai, medikamentai, taigi nėštumo metu reikia daug daugiau išlaidų. Gimus antram vaikui, išlaidos vaikams išlaikyti dar labiau padidės, vadinasi, dar didesnė suinteresuoto asmens pajamų dalis turės bus skirta vaikams išlaikyti.
Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu su pareiškėjo prašoma nustatyti jo turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalimi nesutiko. Nurodė, jog nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Pažymėjo, kad skolininko sutuoktinė, dirbanti (duomenys neskelbtini) vadybininke, gauna 3 947,36 Lt darbo užmokestį, tuo tarpu skolininkas, einantis direktoriaus pareigas – vos 127,26 Lt, t. y. eilinio darbuotojo darbo užmokestis 31 kartą didesnis už direktoriaus. Suinteresuoto asmens teigimu, tokios aplinkybės leidžia teigti, kad skolininkas savo paties atlyginimo dalį išmoka per sutuoktinės darbo užmokestį, taip siekdamas išvengti skolos kreditoriui grąžinimo. Suinteresuoto asmens duomenimis, (duomenys neskelbtini) darbuotojų skaičius nuolat auga, nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. jis išaugo nuo 15 iki 39 darbuotojų. Tai leidžia teigti, kad įmonė veikia pelningai, VSDFV skolų neturi. Dėl to neįtikėtina, kad skolininkas, eidamas pelningai veikiančios bendrovės direktoriaus pareigas, gauna tokias mažas pajamas. Suinteresuoto asmens nuomone, skolininko teiginiai, kad jo šeimos gerbūvį iš esmės lemia sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis, visiškai nepagrįsti. Apie sutuoktinės nėštumą skolininkas pateikė teismui pažymą, išduotą UAB „Kardiolita“, t. y. vienos didžiausių ir brangiausių privačių klinikų. Nekvestionuotina asmens teisė rinktis tas medicinos priežiūros įstaigas, kurių jis nori ir turi finansinių galimybių pasirinkti, tačiau nagrinėjamu atveju skolininko šeimos pasirinkimas parodo tikrąją, o ne deklaruojamą šeimos finansinę padėtį ir skolininko galimybes grąžinti skolą išieškotojui. Aiškinantis skolininko ir jo šeimos tikrąją finansinę padėtį, atkreiptinas dėmesys į UAB „Tikritus“ ir (duomenys neskelbtini) ryšį: UAB „Tikritus“, kurios didžiausias akcininkas – V. V., 2012-12-17 iškelta bankroto byla; prieš šios bankroto bylos iškėlimą 2012-07-16 buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia akcininkė – skolininko sesuo. Suinteresuoto asmens teigimu, akivaizdu, kad abiejų šių įmonių faktinis savininkas ir valdytojas yra skolininkas V. V., kuris visais įmanomais būdais siekia nuslėpti jam nuosavybės teise priklausantį turtą tam, kad į jį nebūtų nukreiptas išieškojimas. Skolininkas yra verslininkas, todėl tikroji šeimos padėtis yra visiškai kitokia, nei deklaruojama teismui. Nors skolininkas 2014-07-16 prašyme teismui nurodė, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o sutuoktinės – (duomenys neskelbtini), tačiau realiai skolininkas su visa šeima gyvena prabangiame name (duomenys neskelbtini). V. V. pokalbio su kreditoriumi metu skolininkas patvirtino, kad šį namą jo šeima nuomojasi. Tokio namo nuoma per mėnesį galėtų viršyti 2000 Lt, be to, namui išlaikyti reikalingos papildomos lėšos. Taigi skolininko turtinė padėtis yra labai gera: jis turi pinigų, kuriuos skiria savo ir savo šeimos prabangiam gyvenimui, tačiau tai slepia, sąmoningai vengdamas atsiskaityti su sąžiningais kreditoriais, be to, teikia teismui pareiškimus, nurodydamas juose neteisingus duomenis apie šeimos finansinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkino iš dalies – nustatė, kad pareiškėjui (skolininkui) V. V. priklauso 1/2 dalis bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto – sutuoktinės E. V. pajamų, gautų ir (ar) gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimo, tikslinės materialinės paramos, skirtos tik vienam sutuoktiniui ir kt.).
Įvertinęs civilinės bylos ir prie jos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0240/14/00948/2014 medžiagą, nustatė kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-17 išduotą vykdomąjį raštą dėl 42 783,96 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojo R. M. naudai. Patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, antstolis nustatė, kad skolininkas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas V. V. 2012-10-10 yra sudaręs santuoką su E. V.. Sutuoktiniai turi 2013-02-05 gimusį sūnų, šiuo metu laukia gimstant antrojo vaiko. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas ir jo sutuoktinė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, priklausančių jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau abu sutuoktiniai dirba (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, V. V. nuo 2012-09-27 buvo įregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) vadovas. Juridinių asmenų registro 2014-07-24 duomenimis, (duomenys neskelbtini) vadovu nurodytas P. S. V. V. draudžiamosios pajamos (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio mėn. – 133,32 Lt, 2014 m. vasario mėn. – 121,20 Lt, 2014 m. kovo mėn. – 121,20 Lt, 2014 m. balandžio mėn. – 127,26 Lt. Jo sutuoktinės E. V. draudžiamosios pajamos (duomenys neskelbtini): 2014 m. kovo mėn. – 3 749,99 Lt, 2014-04-01 – 3 947,36 Lt. Pagal (duomenys neskelbtini) pažymą, E. V. darbo užmokestis 2014 m. balandžio-birželio mėn. – 3 947,36 Lt neatskaičius mokesčių, 3000 Lt – be mokesčių. Sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties. Išieškomos skolos likutis yra 43 104,96 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; kt.). Pažymėjo, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtina nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją.
Kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo pareiškėjas įvardijo mažamečio vaiko interesus, teigdamas, kad jis gauna labai mažas pajamas, todėl sutuoktinei tenka didžioji vaiko išlaikymo našta. Pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abu vaiko tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti savo vaiką. Pareiškėjas yra jauno amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turtintis vyras. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl objektyvių aplinkybių neturi galimybių uždirbti daugiau pajamų ir prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nuo 2012-09-27 ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Nors (duomenys neskelbtini) yra pelningai dirbanti įmonė, 2012 m. gavusi 27 181 Lt grynojo pelno, 2013 m. – 221 193 Lt grynojo pelno, tačiau pareiškėjui, ėjusiam Bendrovės direktoriaus pareigas, mokėtas šiek tiek didesnis negu 100 Lt, atskaičius mokesčius, mėnesinis atlyginimas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojamos pajamos, atsižvelgiant į jauną pareiškėjo amžių, užimamas pareigas, suvokiamą atsakomybę išlaikyti šeimą, neatitinka protingumo kriterijaus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas taip pat nepateikė konkrečių įrodymų, kiek lėšų reikia mažamečio sūnaus poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartį ir pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti visiškai; netenkinus pareiškimo visiškai, nustatyti ne didesnę kaip 1/3 jam tenkančią dalį į sutuoktinės pajamas. Nurodo, kad jo šeimos pajamos yra apie 3 100 Lt per mėnesį, kurių didžiąją dalį, t.y. 3 000 Lt uždirba pareiškėjo sutuoktinė. Palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, šeimos mėnesio pajamos sumažėtų iki 1 500 Lt, nes visa sutuoktinės darbo užmokesčio dalis, kuri nustatyta pareiškėjui, bus skirta tenkinti pareiškėjo kreditorių interesams. Keturių asmenų šeimai išgyventi Vilniuje iš 1 500 Lt yra nepaprastai sudėtinga, o dar sunkiau užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat nurodo, kad pareiškėjui yra sunku pateikti įrodymus, kiek lėšų reikia mažamečio sūnaus poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis) ir išieškojimo nukreipimas į santuokos metu įgyto skolininko turto dalį jo sutuoktinės bei vaikų teisių ir interesų nepažeidžia.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-17 išduotą vykdomąjį raštą dėl 42 783,96 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojo R. M. naudai. Patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, antstolis nustatė, kad skolininkas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas V. V. 2012-10-10 yra sudaręs santuoką su E. V.. Sutuoktiniai turi 2013-02-05 gimusį sūnų, šiuo metu laukia gimstant antrojo vaiko. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas ir jo sutuoktinė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, priklausančių jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau abu sutuoktiniai dirba (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, V. V. nuo 2012-09-27 buvo įregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) vadovas. Juridinių asmenų registro 2014-07-24 duomenimis, (duomenys neskelbtini) vadovu nurodytas P. S.. V. V. draudžiamosios pajamos (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio mėn. – 133,32 Lt, 2014 m. vasario mėn. – 121,20 Lt, 2014 m. kovo mėn. – 121,20 Lt, 2014 m. balandžio mėn. – 127,26 Lt. Jo sutuoktinės E. V. draudžiamosios pajamos (duomenys neskelbtini): 2014 m. kovo mėn. – 3 749,99 Lt, 2014-04-01 – 3 947,36 Lt. Pagal (duomenys neskelbtini) pažymą, E. V. darbo užmokestis 2014 m. balandžio-birželio mėn. – 3 947,36 Lt neatskaičius mokesčių, 3000 Lt – be mokesčių. Sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str.1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ½ dalis E. V. gaunamo darbo užmokesčio nuosavybės teise priklauso jos sutuoktiniui, ir nepažeidė nepilnamečių vaikų interesų, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3. 123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nepilnamečių vaikų interesai nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiami. Tai, kad skolininko sutuoktinei E. V. tenka didžioji dalis šeimos ir šeimos ūkio išlaikymo dalis, o skolininkas V. V. prie šeimos išlaikymo beveik neprisideda, gaudamas apie 100 Lt dydžio darbo užmokestį, nesudaro pagrindo nukrypti nuo įstatymu nustatyto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir savaime nereiškia, kad galima mažinti skolininkui priskiriamą sutuoktinės darbo užmokesčio dalį. Apeliacinė instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie skolininko neįgalumą ar turimus kitus išlaikytinius. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad skolininkas būdamas sveikas, darbingo amžiaus vyras, nesiima visų galimų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių galėtų prisidėti prie šeimos išlaikymo didesne dalimi nei dabar. Byloje nenustatyta, kad atsakovas negali pagerinti savo materialinės padėties, su tuo susijusių įrodymų į bylą taip pat nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Taigi daroma išvada, kad atsakovas pajėgus dirbti ir gauti didesnes pajamas, kad būtų patenkinti ne tik skolininko nepilnamečio vaiko poreikiai, bet ir vykdoma pareiga mokėti skolas savo kreditoriams.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.