Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-04-13 · Administracinė byla Nr. I-934-473/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-13
Bylos Nr.
I-934-473/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
S. D.
Atsakovas
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 587/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjo atstovei Gemai Zapasnykienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Policijos departamentas) 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 5-S-7901 dalį ir įpareigoti atsakovą suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsnį.

Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. TE-259 jam buvo suteiktas specialus nekarinis inspektoriaus laipsnis. 2008 m. birželio 5 d. tiesioginio vadovo buvo teikiamas aukštesniam vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialiam nekariniam vyresniojo inspektoriaus laipsniui gauti. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Šeštojo policijos komisariato viršininkas pritarė teikimui ir siūlė Lietuvos policijos generaliniam komisarui suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsnį. 2008 m. birželio 26 d. buvo pasirašytinai supažindintas su Policijos departamento 2008 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 5-S-4275, kuriuo buvo atsisakyta suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsnį, nes jis neturi aukštojo išsilavinimo. Nesutikdamas su tokiu atsakovo sprendimu, skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti šio sprendimo dalį ir įpareigoti atsakovą suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsnį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3843-473/2008, kuris nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, jo skundą patenkino iš dalies, panaikino atsakovo 2008 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 5-S-4275 dalį ir įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato III grupės 2008 m. birželio 5 d. teikimą Nr. 17-IL-122 dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo S. D. Taip pat teismas nurodė, kad, vertinant Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 14 straipsnio 6 dalį, darytina išvada, jog vidurinės grandies pareigūno laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas bei tarnybos laiką jau turint tam tikrą tarnybinį laipsnį. Pažymėjo, kad skundžiamame atsakovo sprendime nurodytas kriterijus –aukštasis išsilavinimas – Statute nėra numatytas. Padarė išvadą, kad atsakovas nagrinėjamu atveju jam aukštesnio laipsnio suteikimą nepagrįstai susiejo su būtinumu turėti aukštąjį išsilavinimą ir nevertino, ar jis atitinka kitus Statuto 14 straipsnio 6 dalyje numatytus kriterijus. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2008 m. gruodžio 16 d. buvo pasirašytinai supažindintas su Policijos departamento 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5-S-7901, kuriuo, pakartotinai išnagrinėjus Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato III grupės 2008 m. birželio 5 d. teikimą Nr. 17-IL-122 dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo S. D., buvo atsisakyta suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsnį tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl to, kad jis neturi aukštojo išsilavinimo. Teigė, jog atsakovas neanalizavo, ar jis atitinka kitus Statute numatytus kriterijus. Toks atsakovo sprendimas yra nepagrįstas bei pažeidžia jo teisėtus lūkesčius.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 16 – 17) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Policijos departamentą suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsnį yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pagal Statuto 14 straipsnio 16 dalį pareigūnų laipsnių priklausomybę nuo pareigūno einamų atitinkamų pareigų ir pareigūnų laipsnių suteikimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3843-473/2008, aukštesnio vidurinės grandies policijos laipsnio suteikimo Statutas nesieja su būtinu aukštojo išsilavinimo turėjimu, todėl pareiškėjas atitinka Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas. Pažymėjo, jog Statuto 13 straipsnio 10 dalis nustato keturių lygių (grandžių) policijos laipsnius (pirminės grandies pareigūnų, vidurinės grandies pareigūnų, aukštesniosios grandies pareigūnų ir aukščiausiosios grandies pareigūnų), kurių aukštesnio (tiek aukštesnio lygio (grandies) policijos laipsnio, tiek ir to paties lygio (tos pačios grandies) aukštesnio policijos laipsnio) įgijimas, kaip matyti iš atitinkamų Statuto 14 straipsnio nuostatų, yra sąlygojamas žemesnio policijos laipsnio (žemesnio lygio (grandies) policijos laipsnio arba to paties lygio (tos pačios grandies ) žemesnio policijos laipsnio) turėjimo, o tuo pačiu – ir tokiam laipsniui įgyti reikalaujamų sąlygų atitikimo. Statuto 14 straipsnio 4 dalis nustato, kad vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik kai jie pakelia kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriami į atitinkamas pareigas, o to paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus. Pagal Statuto 13 straipsnio 12 ir 13 dalis, pirmiau paminėti policijos laipsniai (viršila ir inspektorius) priskirtini pirminės ir vidurinės grandžių pareigūnų policijos laipsnių lygiams. Vyresniojo inspektoriaus laipsnis, į kurį pretenduoja pareiškėjas, pagal Statuto 13 straipsnio 13 dalies 2 punktą, priskiriamas vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių kategorijai, tačiau yra aukštesnis policijos laipsnis negu tos pačios grandies inspektoriaus laipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogišką bylą, aiškindamas Statuto 14 straipsnio nuostatas loginiu – sisteminiu būdu, nustatė, kad akivaizdu, jog aukštesnio lygio policijos laipsniai (to paties lygio (grandies) aukštesni policijos laipsniai ar aukštesnio lygio (grandies) policijos laipsniai) nei viršilos ar inspektoriaus suteikiami tik tiems pareigūnams, kurie turi aukštąjį išsilavinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1822/2008). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1V-52 buvo patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Policijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) Personalo departamento 2004 m. gegužės 13 d. raštą Nr. 2D-489, 2006 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. 2D-915 ir Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. spalio 10 d. raštą Nr. 1D-7558(2), 2007 m. spalio 11 d. raštą Nr. 1D-7896-(2) „Dėl aukštesnių specialių nekarinių laipsnių suteikimo“, kuriuose buvo nurodyta, kad pagal Statuto 14 straipsnio 6, 8, 9 ir 13 dalis aukštesnis laipsnis suteikiamas tik tiems pareigūnams, kurie, be kitų Statuto 14 straipsnio nustatytų reikalavimų, yra įgiję aukštąjį (aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį) išsilavinimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 24 d. sprendimu (b. l. 32 – 36) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 5-S-7901, kuriuo buvo atsisakyta suteikti pareiškėjui aukštesnį vyresniojo inspektoriaus laipsnį, motyvuojant tuo, jog jis neturi tam reikalingo aukštojo išsilavinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų suteiktas aukštesnis vidurinės grandies pareigūno laipsnis. Šiuo metu jis turi pirminį vidurinės grandies pareigūno laipsnį – yra inspektorius. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, kad, siekiant įgyti vyresniojo inspektoriaus laipsnį, yra būtina turėti aukštąjį išsilavinimą, ir mano, jog jis atitinka Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Statuto 13 straipsnio 13 dalies 1, 2 punktais, 14 straipsnio 5 – 7 dalimis. Nurodė, kad policijos inspektoriaus laipsnis yra žemiausias iš vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių, todėl reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo yra bendrasis reikalavimas, kuris turi būti taikomas ir aukštesnių už šį laipsnį policijos laipsnių atžvilgiu, t. y. reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo yra taikomas visų vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių, tarp jų ir vyresniojo inspektoriaus ar komisaro inspektoriaus laipsnio, atžvilgiu. Tai lemia, kad asmeniui Statuto 14 straipsnio 6 dalies tvarka suteikiant aukštesnį vidurinės grandies laipsnį, be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, turi būti paisoma šio straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo dėl aukštojo išsilavinimo įgijimo. Šiuo atveju Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai, kurie būtini suteikiant aukštesnį vidurinės grandies laipsnį, vertintini kaip papildomi reikalavimai Statuto 14 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų atžvilgiu. Be to, byloje nagrinėjamus teisinius santykius atitinkamai reguliuoja ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – Statuto įgyvendinimo įstatymas) 1 straipsnis. Teismas padarė išvadą, kad Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, vertinant jas su Statuto įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio nuostatomis, tarpusavyje sąveikauja kaip bendroji (Statutas) ir specialioji (Statuto įgyvendinimo įstatymas) teisės normos. Tačiau Statuto įgyvendinimo įstatyme nėra nuostatų, kurios būtų skirtos reguliuoti klausimus, susijusius su aukštesnių policijos laipsnių suteikimu pareigūnams, jiems einant atitinkamas pareigas, kurias jie užima po Statuto įsigaliojimo. Tai lemia, kad šiems klausimams (aukštesnių policijos laipsnių suteikimo) spręsti Statuto įgyvendinimo įstatymas yra netaikytinas, o taikytinas Statutas, šiuo konkrečiu atveju Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos: Nr. A438-407/2009, Nr. A502-1822/2008, Nr. A822-318/2009, Nr. A143-144/2009, Nr. A502-1969/2008, Nr. A438-370/2009) yra suformavęs praktiką, todėl privalo ja vadovautis (Teismų įstatymo 33 str. 4 d. (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 str.). Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. I-3843-473/2008 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Policijos departamentui, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, tačiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui suformavus teismų praktiką analogiškose bylose Vilniaus apygardos administracinis teismas privalo nuo jos nenukrypti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas užima Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigas, turėdamas inspektoriaus laipsnį, suteiktą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. TE-259, o dabar siekia gauti ir vyresniojo inspektoriaus laipsnį, neturėdamas aukštojo išsilavinimo. Pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba nuo 1997 m., t. y. iki Statuto įsigaliojimo šioje institucijoje nebuvo išdirbęs daugiau nei 10 metų. Ši aplinkybė lemia, kad pareiškėjo atžvilgiu, sprendžiant jo užimamų pareigų tęstinumo klausimą, turėjo būti taikomos Statuto įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos dėl reikiamo išsilavinimo, reikalingo einamoms pareigoms užimti, įgijimo per tam tikrą laikotarpį. Pareiškėjas atitinkamo aukštojo išsilavinimo nėra įgijęs (turi aukštesnįjį išsilavinimą). Jei pareiškėjas net ir naudotųsi Statuto įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtimi, leidžiančia užimti pareigas neturint reikiamo išsilavinimo šioms pareigoms užimti, kai iki Statuto įsigaliojimo turėjo ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą, tai ir ši išimtis nesuteiktų teisės jam gauti aukštesnį vyresniojo inspektoriaus laipsnį už turimą inspektoriaus laipsnį, neturint aukštojo išsilavinimo. Pagal Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas, reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo yra taikomas visų vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių, tarp jų ir siekiant gauti aukštesnį už turimą (inspektoriaus) laipsnį – vyresniojo inspektoriaus laipsnio, atžvilgiu. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovo priimtas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 41 – 44) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Laipsnis yra susietas su pareigybe, t. y. su jos pavadinimu, hierarchija karjeros sistemoje ir vidaus reikalų įstaigų hierarchija. Įstatymų leidėjas susiejo specialius nekarinius pareigūnų laipsnius su einamomis pareigomis, todėl yra nelogiška, kad šiuo atveju jis gali eiti pareigas, kurioms yra būtinas aukštasis išsilavinimas, tačiau negali įgyti aukštesnio specialaus nekarinio policijos laipsnio, nors pagal pareigas gali gauti vyresniojo inspektoriaus laipsnį. Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nėra numatytas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą. Suteikiant vyresniojo inspektoriaus laipsnį sąlyga turėti aukštąjį išsilavinimą nėra būtina tiems pareigūnams, kuriems 2003 m. gegužės 1 d. (įsigaliojus Statutui) turimas pareiginis laipsnis buvo pervardytas į ne mažesnį kaip inspektoriaus laipsnį (pirminį vidurinės grandies policijos laipsnį) vadovaujantis Statuto įgyvendinimo įstatymo 5 straipsniu. Sąlyga turėti aukštąjį išsilavinimą, numatyta Statuto 14 straipsnio 5 dalyje, turėtų būti taikoma tik tiems policijos pareigūnams, kuriems yra suteikiamas pirminis vidurinės grandies policijos (inspektoriaus) laipsnis. Neturi prarasti galimybės gauti aukštesnį vidurinės grandies policijos (vyresniojo inspektoriaus) laipsnį, priešingu atveju yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas. Statutas (14 str. 5 d.) nesieja norimo laipsnio suteikimo sąlygų su reikalavimais pretendento turimam išsilavinimui, aukštojo išsilavinimo turėjimas tikrinamas įprasta tvarka suteikiant inspektoriaus specialų nekarinį laipsnį. Teismas turėjo taikyti Statuto įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį.

2. Šiuo atveju ginčas tarp šalių kilo dėl veiksmų (priimto analogiško sprendimo), atliktų teismo sprendimo vykdymo procese. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3843-473/2008 yra įsiteisėjęs, todėl teismas negalėjo nagrinėti jo pagrįstumo ir teisėtumo (ABTĮ 14 str.). Po šio teismo sprendimo atsakovas priėmė analogišką, teismo panaikintą, sprendimą. Tokia situacija yra ne tik teisiškai nepagrįsta ir pažeidžianti teisėtų lūkesčių, teisingumo principą, bet netgi absurdiška.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 47 – 48) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas, iš esmės pakartodamas atsiliepimo į skundą argumentus, nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliantas šiuo metu neturi aukštojo išsilavinimo, į Vidaus reikalų ministerijos poziciją bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1822/2008, teikimas dėl aukštesnio laipsnio suteikimo buvo pakartotinai grąžintas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 24 d. sprendimu pagrįstai atmetė apelianto skundą dėl aukštesnio laipsnio suteikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti aukštesnį policijos (vyresniojo inspektoriaus) laipsnį, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo esmė - aukštojo išsilavinimo turėjimo būtinumas tam, kad pareiškėjui būtų suteiktas aukštesnis policijos laipsnis - vyresnysis inspektorius.

Teisiniai santykiai dėl pareigūnų specialių laipsnių nustatymo reglamentuojami Statuto (14 str.). Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus bei reikšmingas Statuto 14 straipsnio nuostatų aiškinimas.

Iš nurodyto Statuto straipsnio matyti, kad nuostatos dėl pirminio vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnio – inspektoriaus – suteikimo (Statuto 14 str. 5 d.) yra pateiktos prieš nuostatas, kuriose nurodyta aukštesnio vidurinės grandies policijos laipsnio suteikimo tvarka (Statuto 14 str. 6 d.). Tai leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu yra užtikrinamas teisinių santykių dėl pirminio ir aukštesnių vidurinės grandies policijos pareigūnų laipsnių suteikimo reglamentavimo nuoseklumas. Aiškinant nurodytas Statuto nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, taip pat yra būtina pažymėti, kad jos yra vientisos, t. y. negali būti supriešintos viena kitai. Tai reiškia, kad viena iš būtinų sąlygų gauti minėtą pirminį vidurinės grandies pareigūnų policijos (inspektoriaus) laipsnį - Statuto 14 straipsnio 5 dalyje nustatytas būtinumas turėti aukštąjį išsilavinimą - laikytina absorbuota Statuto 14 straipsnio 6 dalies, t. y. sprendžiant klausimą dėl aukštesnio vidurinės grandies policijos (šiuo atveju vyresniojo inspektoriaus) laipsnio suteikimo, laikytina, kad tokio paaukštinimo siekiantis policijos pareigūnas jau turi aukštąjį išsilavinimą. Tokia nurodytų teisės normų aiškinimo išvada laikytina pagrįsta taikant ir loginį teisės aiškinimo metodą. Todėl Statuto taikymo požiūriu konstatuotina, kad aukštojo išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga ne tik policijos pareigūnui suteikti inspektoriaus laipsnį, bet ir jam suteikti aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų - vyresniojo inspektoriaus - laipsnį.

Nagrinėjamai situacijai taip pat yra aktualus Statuto įgyvendinimo įstatymo 1 ir 5 straipsnių aiškinimas tuo aspektu, kiek šių straipsnių taikymas yra reikšmingas sprendžiant aukštesnio vidurinės grandies policijos pareigūnų laipsnio suteikimo klausimus. Aiškindama nurodytas Statuto įgyvendinimo įstatymo normas, kolegija pažymi: pirma, Statuto įgyvendinimo įstatymas yra specialus tarnybos tęstinumą pereinant prie Statuto reglamentavimo užtikrinantis teisės aktas. Todėl jo taikymas ribojamas laike tol, kol atitinkami teisiniai santykiai netaps paties Statuto reglamentuojamais; antra, šis įstatymas yra specialus teisės aktas Statuto atžvilgiu (turi būti vadovaujamasi juo, o ne Statutu) tik tais atvejais, kai tai yra jame specialiai aptarta. Atsižvelgdama į šį aiškinimą, kolegija pažymi, kad aukštesnio vidurinės grandies pareigūnų laipsnio suteikimas nebuvo aptartas Statuto įgyvendinimo įstatymo, todėl, sprendžiant šį klausimą, būtina vadovautis Statuto 14 straipsnio 6 dalies nuostatomis, o, atsižvelgiant į aukščiau aptartą Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalių vientisumą, laikytina, kad aukštojo išsilavinimo turėjimas yra viena iš būtinų sąlygų pareigūnui suteikti aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų (vyresniojo inspektoriaus) laipsnį. Statuto įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnyje nurodytas pareigūnų laipsnių prilyginimas ir pervardijimas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, užtikrinantis galimybę toliau taikyti paties Statuto nuostatas (pažymėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu jis buvo pritaikytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-05-01 įsakymu Nr. TE-259, kuriuo pareiškėjo prieš tai turėtas pareiginis laipsnis buvo prilygintas inspektoriaus laipsniui), todėl šio straipsnio nuostatos konkuruoja ir laikytinos specialiomis tik Statuto 14 straipsnio 5 dalies atžvilgiu ir nelaikytinos tokiomis Statuto 14 straipsnio 6 dalies atžvilgiu.

Kolegija taip pat pažymi, kad Statuto 14 straipsnio (tuo pačiu ir šio straipsnio 6 d.) aiškinimas buvo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1969/2008, kuri faktinėmis aplinkybėmis iš esmės yra analogiška nagrinėjamai bylai. Todėl, sprendžiant šiai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina laikytis teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A502-1969/2008 ir kitose panašiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimus, teisingai ir pagrįstai rėmėsi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija) bei ABTĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje yra pateiktas sisteminis Statuto 14 straipsnio 6 dalies aiškinimas, pagal kurį pareigūno aukštojo (nebūtinai aukštojo universitetinio) išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti jam aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas tokio (aukštojo) išsilavinimo neturi, todėl pagal Statuto 14 straipsnio 6 dalį jam negali būti suteiktas aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis - vyresniojo inspektoriaus laipsnis.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas bei priėmė faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą sprendimą.

Pasisakydama dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusio 2008 m. spalio 2 d. sprendimo reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai, kolegija pirmiausia pažymi, kad šiuo sprendimu buvo panaikintas kitas negu šioje byloje nagrinėjamas atsakovo sprendimas (buvo panaikinta atitinkama atsakovo 2008-06-19 sprendimo dalis). Taip pat pažymėtina, kad nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo įpareigojimas iš naujo išnagrinėti teikimą dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo pareiškėjui buvo įvykdytas atsakovui priėmus šioje administracinėje byloje skundžiamą 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą. Pasisakydama apie šiame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime (2008-10-02) pateiktas išvadas dėl byloje taikytinų materialinės teisės normų aiškinimo, kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į aukščiau aptartas Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies bei ABTĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, šioje administracinėje byloje jomis negalima vadovautis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasIrmantas Jarukaitis Vaida Urmonaitė - Maculevičienė