- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 1-192-832/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Kaltinamasis
- V. K., R. R.
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamiesiems V. K. ir R. R.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. R., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, teista: Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-10-25 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnį, 22 straipsnį ir 201 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį 8 MGL (1040,00 Lt) bauda,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį.
V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, auginantis mažametį vaiką, dirbantis „MAXIMA LT,“ UAB, apsaugos darbuotoju, neteistas,
kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. 2013-08-01 apie 14.15 val. (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, pasiūlė 500,00 Lt kyšį Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams R. K. ir M. J., siekdama paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus.
V. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-08-01 apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad jo teta, R. R. išvengtų administracinės atsakomybės, pasiūlė 500,00 Lt kyšį Telšių AVPK Mažeikių r. PK KPS tyrėjams R. K. ir M. J., kad jai nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, taip siekdamas valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus.
Kaltinamoji R. R. nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu kalta prisipažino iš dalies. Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. R. parodė, kad ją išprovokavo duoti kyšį, buvo gryna provokacija, reketas. Policijos pareigūnai atėjo pas ją apie 14.00 val. ir rado naminės degtinės, raugo ir aparatą naminei degtinei gaminti. Ji paskambino sesei E. G. ir paprašė paskolinti 500,00 Lt. Po to skambino V. K., kuris atvežė 500,00 Lt ir padėjęs ant stalo pinigus pasakė, kad baisiai neskriaustų jo tetos. Jai kažką pareigūnai sakė, kad kyšio davimas nusikaltimas, tačiau ji sakė, kad viską galima susitarti.
Kaltinamasis V. K. nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu neprisipažino.
Kaltinamasis V. K. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jam mama (E. G.) sakė nuvežti tetai (R. R.) 500 Lt. Jis nuėmė iš bankomato 500 Lt ir nuvežė, padėjo virtuvėje ant stalo, prie kurio sėdėjo teta, K. ir J., ir pasakė čia tau teta. Policijos pareigūnams pasakė stipriai nebauskit tetos, kad baudos didelės neskirtų. Jis matė virimo aparatą, policininkus, atvažiavęs galvojo, kad viskas sutarta, ar baudai, ar jiems susitarti.
Dėl kaltinamosios R. R.
Kaltinamosios R. R. kaltė nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu be jos pačios dalinio prisipažinimo, grindžiama įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje:
Liudytojo R. K. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pas R. R. suradus naminės degtinės iš karto buvo pranešta policijai. Daug kartų perspėjo dėl kyšio davimo, siūlė nuo 200 iki 500 Lt kyšį.
Liudytojo M. J. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje patvirtino, kad belaukiant atvykstant operatyvinei grupei R. R. pradėjo siūlyti kyšį nuo 600 Lt, o atvežė 500 Lt. Jai buvo pasakyta, kad gresia atsakomybė, ji sakė viską galima susitarti.
Motyvuojamoji dalis
R. R. kaltę dėl papirkimo – kyšio pasiūlymo – patvirtina ir liudytojos E. G. parodymai, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad 2013-08-01 po 14.00 val. jai paskambino sesuo R. R. ir pasakė, kad papuolė į bėdą, kad yra berniukai iš policijos, kad jai reikia pinigų – 500,00 Lt. Ji paskambino savo sūnui V. K. ir pasakė nuvežti 500,00 Lt savo tetai R. R., ir jis tuos pinigus nuvežė.
Kaltinamosios R. R. kaltę taip pat netiesiogiai patvirtina ir liudytojų P. J. ir G. G. parodymai, kurie teisiamajame posėdyje patvirtino, kad gavo pranešimą apie Pavenčių gatvėje rastą naminę degtinę bei apie kyšį. Atvažiavus į įvykio vietą juos prie laiptinės pasitiko M. J., kuris viską paaiškino. Taip pat kaltinamojo V. K. parodymai, kuris patvirtino, kad mama jam sakė nuvežti tetai 500,00 Lt. Jis nuvežė, padėjo ant stalo, prie kurio sėdėjo teta, K. ir J., ir pasakė čia tau teta. Tai patvirtina kaltinamosios norą pasiūlyti kyšį, o kyšio davimas jai neinkriminuotas.
Kaltinamosios R. R. nusikalstama veika pagal BK 227 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi ji pasiūlė 500 Lt kyšį. Kyšio davimas kaltinime neinkriminuotas, todėl teismas, neperžengdamas kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis) sprendžia tik dėl R. R. atsakomybės už pasiūlymą duoti kyšį.
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamosios R. R. kaltę nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Skiriant kaltinamajai R. R. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų kategorijos. Veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta. Kaltinamoji R. R. nusikaltimą padarė būdama neteista. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai R. R. straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis.
Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintina iš dalies sudedant su 2013-10-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta 8 MGL (1040,00 Lt) dydžio bauda.
Dėl V. K. kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį
Kaltinamasis V. K., beje kaip ir kaltinamoji R. R., buvo kaltinamas tik vienu iš alternatyvių papirkimo sudėties objektyviuoju požymiu – kyšio pasiūlymu.
BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, o to paties straipsnio 2 dalyje – tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.
Pagal BK 227 straipsnį papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti, dėl jo susitariama ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi, būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus, kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Atitinkamai pripažįstant atlygį kyšiu svarbu yra tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu.
BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui) neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo) veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad už kyšį būtų patenkinti jo interesai. Sprendžiant asmens kaltės dėl papirkimo klausimą, reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus (pvz., perdavimą valstybės tarnautojui tam tikros pinigų sumos) suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo, trečiasis asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį). Pažymėtina, kad prokuroras savo baigiamojoje kalboje teigė, kad V. K. siekė papirkti, davė 500 Lt kyšį, pasiūlė ir davė, siekė juos papirkti. Prokuroro teigimu V. K. suvokė, kad duodamas kyšis, kad ir ką būtų suvokęs V. K., jis nekaltinamas kyšio davimu, o tik siūlymu, kuris byloje nėra įrodytas. Teisminėje praktikoje svarbu tiksliai vartoti sąvokas ir atsakingai reikšti mintis, šiuo atveju prokuroras, peržengdamas kaltinimo ribas (BPK 255 straipsnis), asmenį kaltina kyšio davimu, nors nei pranešime apie įtarimą nei kaltinamajame akte kyšio davimu V. K. nebuvo kaltinimas, toks kaltinimas jam iš viso nebuvo inkriminuotas.
Kaltinamasis V. K. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jam mama (E. G.) sakė nuvežti tetai (R. R.) 500 Lt. Jis nuėmė iš bankomato 500 Lt ir nuvežė, padėjo virtuvėje ant stalo, prie kurio sėdėjo teta, K. ir J., ir pasakė čia tau teta. Policijos pareigūnams pasakė stipriai nebauskit tetos, kad baudos didelės neskirtų. Jis matė virimo aparatą, policininkus, atvažiavęs galvojo, kad viskas sutarta, ar baudai, ar jiems susitarti. Tai, kad V. K. būtų siūlęs policijos pareigūnams kyšį, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Liudytojų R. K. ir M. J. teigimu jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už kyšio davimą, tačiau jis nebuvo kaltinamas kyšio davimu, nors tiek informaciniame pranešime, tiek tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis siūlė ir davė 500 Lt kyšį (1, 5 b. l.). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras kyšio davimo V. K. iš viso neinkriminavo, todėl jis negali būti pripažįstamas kaltu dėl 500 Lt kyšio davimo.
Vertindamas įrodymus, teismas pažymi, kad nors policijos pareigūnai R. K. ir M. J. ir teigė, kad V. K. buvo įspėtas dėl kyšio, tačiau jų parodymai vertintini kritiškai, nes teisiamajame posėdyje jie lakoniškai atsakė, kad ir V. K. buvo įspėtas dėl kyšio, kad ir jis siūlė kyšį, tačiau jokių konkrečių V. K. veiksmų, apart pinigų padėjimo ant stalo, jie nenurodė. Jų parodymai taip pat vertintini kritiškai ir dėl to, kad tiek R. K. 2013-10-14 apklausos tekstas (15 b. l.), tiek M. J. 2013-10-16 apklausos tekstai yra identiški (20 b. l.), kaip antai sakinys: „Minėtu adresu po 20 minučių atvyko vyriškis V. K., gyv. M. S. g. 4-12, kuris pradėjo mums siūlyti susitarti, kad nebūtų įformintas įvykis už tai, kad pas tetą R. R. buvo surasta naminė degtinė ir jos varymo aparatas“. Esminis parodymų skirtumas tik tas, kad liudytojo M. J. apklausoje ištaisytos kai kurios gramatinės klaidos (galūnės). Teismo nuomone, tokie identiški parodymai neatitinka realybės, nes neįmanoma, kad du skirtingi asmenys, matę tas pačias aplinkybes, jas atpasakotų vienodai, todėl konstatuotina, kad protokolai surašyti pažeidžiant BPK 179 straipsnio nuostatas, nes nebuvo surašyti apklaustų asmenų parodymai. V. K. vaidmuo buvo tik epizodiškas, jis paprašytas mamos, o vėliau ir tetos, atvežė tetai paskolinti 500 Lt, kuriuos padėjo ant stalo. Beje, ir iš R. R. kaltinimo formuluotės matyti, kad ji paskambino savo sūnėnui V. K., paprašė, kad jis paskolintų ir atvežtų jai 500 Lt, o ne padėtų pasiūlyti ir duoti kyšį. Be to, pinigus nuo stalo paėmęs policijos pareigūnas M. J. išėjo iš kaltinamosios R. R. buto, tuo galimai leisdamas kaltinamiesiems suprasti, kad kyšį jis priėmė, ir tik po kiek laiko jis grįžęs su operatyvinės grupės darbuotojais pinigus padėjo atgal ant stalo. Taigi, V. K. veiksmuose nebuvo tyčios siūlyti kyšį. Jis atvežė pinigus savo tetai, o ne policijos pareigūnams. Be to, pranešimas apie rastą naminės degtinės aparatą buvo gautas 2013-08-01 14.09 val. (6 b. l.), V. K. 500 Lt nuėmė 14.25 val. (40 b. l.) ir tik tada atvyko pas R. R., kas rodo, kad teisės pažeidimas jau buvo užfiksuotas ir kyšio siūlymas bei davimas jau buvo netgi beprasmiškas. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad V. K. neturėjo tyčios papirkti policijos pareigūnus, be to, kaltinimai V. K. ir R. R. yra skirtingi, neaišku kodėl prokuroras diferencijavo kaltinimus, neaišku kokios atsakomybės siekiant išvengti buvo siūlomas kyšis (pagal kaltinimus: R. R. siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 201 str. 1 d.; V. K., kad R. R. išvengtų administracinės atsakomybės). Kai tuo tarpu kaltinamoji R. R. už vieną ir tą pačią veiką nubausta tiek administracine tvarka, tiek baudžiamąja (72, 76-79, 80 b. l.).
Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013; 2K-540/2013). Taigi teismas konstatuoja, kad byloje yra nepašalintų abejonių, kurios, vadovaujantis principu in dubio pro reo, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, nes, išnaudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones, patikimų išvadų dėl papirkimo – kyšio pasiūlymo (BK 227 straipsnio 2 dalis) buvimo V. K. veiksmuose negalima daryti. Tai, kad kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo prisipažinęs padaręs nusikaltimą neduoda pagrindo teigti, kad jis jį ir padarė. Iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pasiūlė 500 Lt, nes tiek tuo metu turėjo (56 b. l.), tačiau būtent tokią sumą jis ką tik buvo išsiėmęs iš bankomato ir vežė paprašytas savo mamos, o vėliau ir tetos R. R., kaip paskolą, ką patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau, nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių V. K. kaltę padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jis išteisintinas.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai R. R. kardomoji priemonė neskirtina, kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.
Daiktiniai įrodymai: 500 Lt, saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato buhalterijoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini R. R., kadangi jie nelaikytini nusikalstamos veikos priemone. Asmenys buvo kaltinami kyšio siūlymu, o ne davimu, todėl jie nelaikyti nusikalstamos veikos priemone BK 72 straipsnio prasme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalimis,
nusprendė:
R. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 10 MGL (1300,00 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2013-10-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 15 MGL (1950,00 Lt) dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. K. kaltinamą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, išteisinti.
Daiktinius įrodymus: 500 Lt, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato buhalterijoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajai R. R..
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai R. R. kardomoji priemonė neskirtina, kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.