- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- e2-14454-871/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08046-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- UAB „Deneira“
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 3.2.6.5.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Deneira“ patikslintą ieškinį atsakovei E. K. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Deneira“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovės E. K. 387,19 EUR negrąžintos skolos, 795,84 EUR palūkanų, 34,85 EUR delspinigių, 92,85 proc. dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos (neskaičiuojant kredito sumos) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 90,00 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2013-06-13 su pirminiu kreditoriumi UAB „Ferratum“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 65172, pagal kurią pirminis kreditorius suteikė atsakovei 434,43 EUR, o atsakovė įsipareigojo gautą kreditą kartu su 538,69 EUR kredito mokesčiu grąžinti ieškovui sutartu terminu. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pirminis kreditorius UAB „Ferratum“ kredito sutartį 2013-12-17 nutraukė. 2015-05-04 pirminis kreditorius su ieškovu UAB „Deneira“ sudarė Gautinų sumų pirkimo sutartį, kuria ieškovas iš pirminio kreditoriaus UAB „Ferratum“ įsigijo pagal kredito sutartį gautinas sumas, tarp jų ir iš atsakovės gautiną 387,19 EUR negrąžintą kreditą. Ieškovas informavo atsakovę apie įvykusį reikalavimo perleidimą. Atsakovė liko skolinga ieškovui 387,19 EUR negrąžinto kredito, 795,84 EUR palūkanų, 34,85 EUR delspinigių.
Atsakovei E. K. adresuoti patikslinto ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas siųsti ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su atžyma, kad atsakovė procesinių dokumentų neatsiėmė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nedirba, todėl procesinių dokumentų įteikti jos darbovietės adresu nebuvo galimybės. Gyventojų registro duomenimis atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi tuo pačiu adresu, kuris nurodytas ieškinyje. Nepavykus dokumentų įteikti atsakovei aukščiau nurodytais būdais, atsakovei adresuoti patikslinto ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas 2016-05-09 įteikti viešo paskelbimo būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-09 nutarties pagrindu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbus atitinkamo turinio pranešimą. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atsakovei, remiantis CPK 130 str., laikomas tinkamu. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 d. terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013-06-13 pirminis kreditorius UAB „Ferratum“ su atsakove sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 65172, kuria ieškovas suteikė atsakovei 434,43 EUR kreditą 24 mėn. laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo kreditą kartu su 538,69 EUR kredito mokesčiu gražinti UAB „Ferratum“ iki 2015-06-03. Atsakovei minėtos sutarties nevykdant, pirminis kreditorius vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytą kredito sutartį. Byloje duomenų, kad atsakovė pagal sutartį būtų atsiskaičiusi su pirminiu kreditoriumi, nėra (CPK 178 str.). 2015-05-04 pirminis kreditorius UAB „Ferratum“ su ieškovu UAB „Deneira“ sudarė Gautinų sumų pirkimo sutartį, kuria UAB „Ferratum“ perleido, o ieškovas perėmė iš UAB „Ferratum“ iš paskolų susigrąžinimo gautinas sumas. Remiantis Priedu Nr. 1 prie 2015-05-04 Gautinių sumų pirkimo sutarties, šia sutartimi, be kita ko, ieškovui buvo perleistos pirminio kreditoriaus reikalavimo teisės į atsakovės 387,19 EUR skolą, kilusią iš 2013-06-13 Vartojimo kredito sutarties Nr. 65172. 2015-05-14 pranešimu Dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo ieškovas kreipėsi į atsakovę, ir nurodė, kad jis iš pirminio kreditoriaus UAB „Ferratum“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą. 2015-07-11 pranešimas apie reikalavimo perleidimą paskelbtas laikraštyje „Lietuvos žinios“. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų apmokėjusi skolą ieškovui, byloje nėra (CPK 178 str.).
CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.881 str. 1 d. numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsi pareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsakovė 2013-06-13 Vartojimo kredito sutartį Nr. 65172 vykdė netinkamai, todėl remiantis CK 6.881 str. 1 d., iš jos priteistina 387,19 EUR negrąžinto kredito.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 795,84 EUR dydžio sutartines palūkanas. Priedas Nr. 1 prie 2015-05-04 Gautinių sumų pirkimo sutarties patvirtina, kad 2015-05-04 gautinų sumų pirkimo sutartimi ieškovas perėmė iš pirminio kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovės 387,19 EUR skolą, kilusią iš 2013-06-13 Vartojimo kredito sutarties Nr. 65172. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėta Gautinių sumų pirkimo sutartimi butų susitarta dėl to, kad ieškovas iš pirminio kreditoriaus perima reikalavimą ne tik į pagrindinę skolą, tačiau ir reikalavimus į iš pagrindinės prievolės kilusias papildomas teises (pvz. teises į palūkanas, delspinigius ir kt.). Vadovaujantis CK 6.101 str. 2 d. reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pasisakęs, kad CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, inter alia teisė į palūkanas, netesybas, vaisius pajamas ir pan., net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta. Taigi asmuo, perėmęs visą piniginį reikalavimą, perima ir visą su juo susijusią teisę reikalauti nesumokėtų palūkanų neatsižvelgiant į tai, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta vėliau nei laikotarpis, už kurį prašoma priteisti palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006). Kadangi iš nurodytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties matyti, kad joje nėra nustatyta jokių išimčių dėl su reikalavimo teise susijusių papildomų prievolių neperleidimo, darytina išvada, kad ieškovas šia sutartimi perėmė iš pradinio kreditoriaus visas reikalavimo teises į pagrindinės skolos sumą bei papildomas teises į palūkanas bei netesybas.
Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės 795,84 EUR sutartines palūkanas, remiasi CK 6.872 str. 1 d., nustatančia, kad kredito gavėjas pagal kredito sutartį privalo mokėti kredito davėjui mokėjimo palūkanas, bei Vartojimo kredito sutarties 10.1 p. nustatančiu, kad kredito gavėjas už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį moka kredito davėjui specialiosiose sąlygose ir tinklalapyje nurodytas palūkanas už kreditą iki faktinio kredito grąžinimo į kredito davėjo sąskaitą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Nagrinėjamu atveju kreditorius prašo priteisti iš atsakovės 387,19 EUR skolos ir 795,84 EUR sutartinių palūkanų, taikant 92,85 proc. dydžio metinę palūkanų normą, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 144,70 proc. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovė (vartotoja) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos daugiau nei du kartus viršija prašomą priteisti negrąžinto kredito sumą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos laikytinos aiškiai per didelėmis (CK 1.5 str.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 36,5 proc. metinių palūkanų (CK 6.258 str. 3 d.). Ieškovui iš atsakovės priteistina 312,85 EUR palūkanų, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 92,85 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos (387,19 EUR) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaudamasis tuo pačiu Vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų 10.1 punktu. Kaip minėta, prašomas priteisti palūkanų dydis prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytam 0,05 proc. dydžiui, mokėtinam už pradelstas sumokėti sumas už kiekvieną pradelstą dieną, kuris taikomas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad prašomos priteisti 92,85 proc. dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. per dieną, kuris sudaro 18,25 proc. per metus (0,05 proc. × 365 dienos) (CK 6.37 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 92,85 procento sutartines palūkanas nuo kredito sumos iki visiško prievolės įvykdymo tenkinamas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos nuo 387,19 EUR kredito sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
CK 6.258 str.1 d. įtvirtinta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 str. numato, jog skolininkas privalo sumokėti kreditoriui delspinigius, kurių dydį nustato sutartis, įstatymas arba teismas, jei prievolė yra neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 10.1 punkte numatyta, kad atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos kredito kainos, ar kitų sutartyje nurodytų mokėjimų. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 34,85 EUR delspinigius už 180 dienų laikotarpį. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas ir palūkanas, atlyginamas tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-25 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Kadangi ieškovas reikalavo tiek palūkanų, tiek netesybų, atliekančių kompensuojamąją funkciją, ir ieškovui priteista 312,85 EUR kompensuojamųjų palūkanų suma, kuri apima prašomą priteisti 34,85 EUR delspinigių sumą, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 34,85 EUR delspinigius atmestinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 90,00 EUR sumą už UAB „Skolų departamentas“ skolų išieškojimą ir administravimą ikiteismine tvarka. Pagal CK 6.249 str. 4 d. 3 p., į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. 2015-06-14 PVM sąskaita išankstiniam apmokėjimui bei 2015-05-14 Kasos pajamų orderio kvitas serija SDK Nr. 010 patvirtina, kad ieškovas, kreipdamasis į UAB „Skolų departamentas“ dėl skolos išieškojimo ir administravimo iš atsakovės ikiteismine tvarka patyrė 90,00 EUR išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovas pats užsiima skolų išieškojimu – perka kreditorių reikalavimo teises ir pagal jas išieško skolas. Siekdamas išsiieškoti skolas ir pirkdamas skolų išieškojimo bei administravimo paslaugas iš kitų asmenų, ieškovas didina skolos išieškojimo išlaidas, pažeidžia silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies – vartotojo – interesus, todėl tokių papildomų skolos išieškojimo išlaidų rizika tenka pačiam ieškovui. Aptariamas išlaidas priteisus iš vartotojo, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai (CK 1.5 straipsnis). Remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas dėl 90,00 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12 str. ir 178 str.).
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas, remdamasis Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 10. 1 p. prašo priteisti iš atsakovės 92,85 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 387,19 EUR kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis sutarties 10.1 p. tuo atveju, jei kredito sutartis nutraukiama, kredito gavėjas kredito gavėjui moka specialiosiose sąlygose ir tinklapyje nurodytas palūkanas už tolesnį naudojimąsi kreditu iki faktinio kredito grąžinimo. Sutarties specialiojoje dalyje nustatyta, kad metinė palūkanų norma – 92,85 proc. Teismo vertinimu, sutartimi nustatytas metinių palūkanų dydis (92,85 proc.) negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas). Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001, 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Atsižvelgiant į išdėstytą, tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovė (vartotoja) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos daugiau nei 18 kartų viršija CK 6.210 str. 1 d. įtvirtintą kompensuojamųjų palūkanų dydį, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos aiškiai per didelėmis (CK 1.5 str.), pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, neproporcingai ir nepagrįstai apsunkina atsakovės (vartotojos) padėtį, todėl mažintinos iki 0,05 proc. per dieną, kuris sudaro 18,25 proc. per metus (0,05 proc. × 365 dienos) (CK 6.37 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 92,85 procento sutartines palūkanas nuo kredito sumos (387,19 EUR) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkinamas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos nuo 387,19 EUR kredito sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (neįskaičiuojant 387,19 EUR dydžio kredito sumos), nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., šis ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 312,85 EUR sutartinių palūkanų sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 67,55 EUR dydžio žyminį mokestį. Ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, jis sumažino ieškinio sumą nuo 3 002,28 EUR iki 1 307,88 EUR. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės žyminį mokestį, mokėtiną už patikslinto ieškinio sumą, bei grąžinti žyminio mokesčio permoką. Kadangi ieškovas patikslintu ieškiniu sumažino iš atsakovės prašomą priteisti sumą nuo 3 002,28 EUR iki 1 307,88 EUR, konstatuotina, kad už patikslintą ieškinį mokėtinas 29,00 EUR žyminis mokestis. Kadangi ieškovas, teikdamas pirminį ieškinį sumokėjo 67,55 EUR žyminio mokesčio, žyminio mokesčio permoka – 38,55 EUR grąžinta ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 53,52 procentai reikalavimų) priteistinas 15,52 EUR žyminis mokestis (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 387,19 EUR (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, 19 ct) negrąžinto kredito, 312,85 EUR (tris šimtus dvylika eurų, 85 ct) palūkanų, 18,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 387,19 EUR negrąžinto kredito sumą nuo civilinės bylos iškėlimo 2016-03-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 312,85 EUR sumą nuo civilinės bylos iškėlimo 2016-03-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15,52 EUR (penkiolika eurų, 52 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Deneira“, į.k. 302880890, naudai.
Grąžinti ieškovui UAB „Deneira“, į.k. 302880890, 38,55 EUR žyminio mokesčio permoką, išaiškinant ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 30 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovė neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.