Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui V. B. su trečiuoju asmeniu notare A. B. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais ir liudytojų N. V., S. P. parodymais nustatyta, kad ieškovę S. K. ir I. B. siejo artimi santykiai nuo 1992 m., nuo to laiko jie gyveno kartu, vedė bendrė ūkį, rūpinosi vienas kiu ir bendru turtu. 1993-06-23 I. B. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą Svarainių tak. 44, Palangos m., kurio naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai (b. l. 9). 1998-1026 I. B. mirė (b. l. 8).

Dėl ginčo esmės, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir įrodinėjimo pareigos

Ieškovė siekia nustatyti, kad žemės sklypas (duomenys neviešinami), kartu su I. B. nuo pat jo įgijimo buvo valdomas jungtinės nuosavybės teise, o po I. B. mirties, šis turtas tapo jos asmenine nuosavybe tvarkomu turtu. Ieškovė S. K. ir I. B. nebuvo susituokę, tačiau jų gyvenimas kartu ir bendro ūkio vedimas, patvirtina tarp jų susiklosčius faktinius sutuoktinių (partnerių) šeiminius santykius. Ginčo objekto žemės sklypo (duomenys neviešinami) įgijimas ir jo tvarkymas bendrai sudaro pagrindą tokius santykius kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos teisinius santykius. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra tokia sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui, arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.). Šiuo atveju, ieškovė S. K. ir I. B. siekė bendrais veiksmais ir lėšomis tvarkyti turtą – sodo žemės sklypą (duomenys neviešinami). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Vien tai, kad jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo šios sutarties sudariusios rašytine forma, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad dėl konkrečių įnašų ir dalių jos nebuvo susitarusios. Pastarosios aplinkybės įrodinėjimo pareiga byloje tenka ja besiremiančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016m.liepos 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016). Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos sutartis baigiasi, vienam iš partnerių atsisakius toliau būti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties dalyviu (CK 6.978 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal šio kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles (CK 6.978 straipsnio 4 dalis).

Šios bylos kontekste jungtinės veiklos susitarimas nutrūko mirus vienam iš jungtinės veiklos partnerių I. B., todėl nesant ginčo tarp jungtinės veiklos partnerių dėl bendrai tvarkyto turto, netaikytinos CK 6.978 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis nuostatos dėl tokio turto padalinimo, laikant, kad ieškovės I. K. ir I. B. jungtinės nuosavybės pabaiga tapo vieno iš jų mirtis (CK 3.100 str. 1 p.).

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra viena iš bendrosios nuosavybės rūšių, kuri reiškia, kad sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl abu sutuoktiniai turi lygias teises naudoti, valdyti visą bendrą turtą ir disponuoti juo pagal CK 3.92–3.95 straipsniuose nustatytas taisykles (2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Preziumuojama, jog sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 3 dalis). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009).

Teismas sprendžia, kad ieškovė S. K. įrodė turto - žemės sklypo (duomenys neviešinami), jungtinės nuosavybės statusą nuo pat turto įgijimo momento iki vieno iš partnerių I. B. mirties, todėl mirus vienam iš partnerių yra pilnas teisinis ir faktinis pagrindas konstatuoti, kad po vieno iš partnerių mirties, turtas tapo ieškovės S. K. asmeninė nuosavybė. Pažymėtina, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių.

Dėl šių aplinkybių teismas laiko, kad ginčo turto registracija I. B. vardu, nesudaro kliūčių pripažinti šį turtą jungtinės ir asmeninės nuosavybės objektu, kai aplinkybių ir įrodymų visuma patvirtina, kad toks turtas, asmenų valdytas jungtinės nuosavybės teise, po vieno iš valdytojų mirties, tampa kito valdytojo asmenine nuosavybe. Vertindamas ieškinio pagrįstumą teismas atsižvelgė ir į aplinkybę, kad I. B. artimieji po jo mirties nepareiškė valios pretenduoti į sodo žemės sklypą (duomenys neviešinami), ir tai taip pat patvirtina aplinkybę, kad nėra faktinių kliūčių šį turtą pripažinti asmenine ieškovės S. K. nuosavybe.

Ieškovė S. K. nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl šios išlaidos neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad iki 1998 m. spalio 26 d. I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus numeris 2501-0009-0353, Svarainių tak. 44, Palangos m., priklausė I. B., a .k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jungtinės nuosavybės teise.

Nustatyti, kad nuo 1998 m. spalio 26 d. nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus numeris 2501-0009-0353, (duomenys neviešinami), asmenės nuosavybės teise priklausė S. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.