- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 2YT-14931-155/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08674-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 12.9pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. S. pateikė antstolei I. B. skundą dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad nesutinka su antstolės veiksmais, kai ši nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, esančias jo sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl pareiškėjui nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų panaudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Pareiškėjas skunde remiasi LAT 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016 ir joje suformuotais išaiškinimais, jog antstolio veiksmai nurašyti (nuskaičiuoti) iš nuteistojo pinigines lėšas, kurios viršija LR nustatyto MMA, yra neteisėti, kadangi tokiais antstolio veiksmais apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas prašo skundą tenkinti ir panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai prašo sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti tokioms lėšoms areštą toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.
A. I. B. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė su vykdomosiomis bylomis teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad vykdo Vilniaus m. apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.11.-12892-369/2013, Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK nutarimą Nr. 13N-5842544-14, Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK nutarimą Nr. 14N-12209598-14 dėl baudų išieškojimo iš skolininko D. S. išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 PK naudai. Geruoju skolų (baudų) skolininkas nesumokėjo, todėl antstolė pradėjo aktyvius vykdymo veiksmus. Vykdymo proceso metu iš skolininko buvo išieškotos nedidelės sumos, nukreipus vykdymą į skolininko darbovietes. Vėliau antstolė nustatė, jog skolininkas D. S. atlieka bausmę pataisos namuose, todėl 2016-08-25 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose, išsiunčiant šiuos vykdymo proceso dokumentus į Pravieniškių pataisos namus. Laikotarpiu nuo 2016-09-16 iki 2017-02-17 buvo gautos tam tikros išskaitos iš pataisos namų, kurios buvo paskirstytos. 2017-02-20 antstolė gavo skolininko skundą. Antstolė nesutinka su pareiškėjo skundu, remiasi, jog areštuotos ir išieškotos skolininko lėšos nepriskirtinos prie LR CPK 739 str. priskirtinų lėšų, iš kurių negalima išieškoti. Skolininkas nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, nurodytas CPK 739 str., nepateikė nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų. Be to antstolė pažymėjo, jog 2016-08-25 antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo pagrindu gali būti atskaitomos lėšos tik iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos. Minėtame patvarkyme reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Tuo tarpu skolininkas su skundu nepateikė jokių įrodymų, jog vadovaujantis 2017-02-02 patvarkymu buvo išieškotos visos skolininkui priklausančios lėšos, esančios pataisos namų administruojamoje sąskaitoje. Be to pažymėjo, jog skundžiamas patvarkymas priimtas 2016-08-25, todėl pareiškėjas pateikdamas 2017-02-20 antstoliui skundą, praleido LR CPK 512 str. numatytus skundo padavimo terminus.
Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Iš vykdomųjų bylų Nr. 997/14, Nr. 6955/14, Nr. 1941/14 medžiagos nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo Vilniaus m. apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.11.-12892-369/2013, Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK nutarimą Nr. 13N-5842544-14, Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK nutarimą Nr. 14N-12209598-14 dėl baudų išieškojimo iš skolininko D. S. išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 PK naudai. Geruoju skolų (baudų) skolininkas nesumokėjo, todėl antstolė pradėjo aktyvius vykdymo veiksmus. Vykdymo proceso metu iš skolininko buvo išieškotos nedidelės sumos, nukreipus vykdymą į skolininko darbovietes. Vėliau antstolė nustatė, jog skolininkas D. S. atlieka bausmę pataisos namuose, todėl 2016-08-25 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose, išsiunčiant šiuos vykdymo proceso dokumentus į Pravieniškių pataisos namus, šias lėšas areštuojant. Laikotarpiu nuo 2016-09-16 iki 2017-02-17 buvo gautos tam tikros išskaitos iš pataisos namų, kurios buvo paskirstytos. 2017-02-20 antstolė gavo skolininko skundą. Pareiškėjas skunde iš esmės remiasi LAT 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016 ir joje suformuotais išaiškinimais, jog antstolės veiksmai areštuoti, nurašyti (nuskaičiuoti) iš nuteistojo pinigines lėšas, kurios viršija LR nustatyto MMA, yra neteisėti, kadangi tokiais antstolės veiksmais apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką.
Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (LAT, 2009, civ.b. Nr. 3K-3-472/2009). Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
LR CPK 510-514 str. numato tvarką, kuria galima apskųsti antstolio veiksmus. LR CPK 512 str. numato skundo padavimo terminus, t.y. jog skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad skolininkas savo skunde neskundžia jokio konkretaus antstolės patvarkymo, tačiau iš skundo turinio galima daryti tikėtina išvadą, jog skolininkas nesutinka su antstolės veiksmais atliktais 2016-08-25, t.y. priėmus patvarkymus dėl skolos išieškojimo bei išmokėtinų lėšų arešto, nukreipiant šiuos patvarkymus vykdymui Pravieniškių pataisos namams. Skolininko 2017-02-17 skundas antstolės kontoroje gautas 2017-02-20, tokiu būdu skundžiami antstolės veiksmai, kurie buvo atlikti praėjus daugiau nei 1 metams nuo jų atlikimo, ir atitinkamai dėl to yra ženkliai praleistas ne tik 20 dienų terminas, tačiau ir naikinamasis 90 dienų terminas, numatytas CPK 512 str. ir jis negali būti atnaujintas. Be to pažymėtina, kad skolininkas šio skundo neprašo atnaujinti ir nenurodė teismui priežasčių dėl ko jį praleido. Todėl vien šio pagrindu skundas turėtų būti nenagrinėtas, tačiau pažymėtina, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, kada skolininkas tiksliai sužinojo apie šiuos antstolės atliktus veiksmus ir kada skolininkui tiksliai buvo įteikti minėti antstolės priimti procesiniai vykdymo proceso dokumentai, todėl teismas pasisako ir dėl šių skundžiamų antstolės veiksmų ir jų teisėtumo ar neteisėtumo.
Teismas pažymi, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Sprendimo vykdymo instrukcijos 4 punktas reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taigi, antstolė tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Pažymėtina, jog tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog antstolė išieškojimą nukreipė į turtą, kuris yra skirtas būtiniausiems dalykams įsigyti, jam yra apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas skunde remiasi LAT 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016 ir joje suformuotais išaiškinimais.
Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią pataisos namuose būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos (CPK 178 str.). Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkas per nustatytą terminą antstolei būtų pateikęs nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjui D. S., įrodinėjančiam, kad antstolei skundžiamu patvarkymu areštavus ir išieškojus jo asmenines lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, areštuotos ir ieškotos lėšos viršija MMA ir t.t. (remiantis LAT 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016), tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.) (ŠAT 2016-04-11 nutartis Nr. 2S-420-267/2016), tačiau šiuo atveju šių aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo, jų konkrečiau teismui nenurodė, o tik abstrakčiai motyvuojant pateikė skundą, kuriame nurodė, jog pažeidžiamos jo teisės remiantis teismų praktika, remiasi minėta LAT nutartimi. Teismas pažymi ir tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. numato, kad areštuojant skolininko pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba kad areštuotos lėšos, iš kurių negali būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Tuo atveju, jeigu skolininkas Spendimų vykdymo instrukcijos 89 p. numatytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams. Vykdomųjų bylų duomenimis jis nepateikė antstolei tinkamų duomenų apie jo pataisos namų sąskaitose esančias lėšas bei jų kilmę. Pažymėtina, kad ir antstolė ginčo 2016-08-25 patvarkyme, nurodė, kad reikalauja išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Tokiu būdu antstolė išieškodama iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio įkalinimo įstaigoje laikėsi CPK 736 str. reikalavimų. Nepagrįstas skolininko argumentas ir tai, jog dėl to, kad skolininko laisvės atėmimo įstaigoje gaunamos piniginės lėšos, į kurį nukreiptas išieškojimas, neviršija 1 MMA per mėnesį, iš jų negali būti daromos skundžiamame antstolio patvarkyme nurodytos išskaitos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. 1 d. numatyti apribojimai, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), taikomas tais atvejais, kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą ir pinigines lėšas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. 1 d. numatyti apribojimai netaikomi išieškojimui iš darbo užmokesčio. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos; išskaitų iš darbo užmokesčio dydį numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 str. Ginčijamu patvarkymu buvo nustatytas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dydis atitinka minėtos teisės normos reikalavimus. Pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, nukreipus išieškojimą į skolininko darbo užmokestį, numato ne skolininko nurodyta teisės norma, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 str. Kaip minėta, skolininkas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog ginčijamu antstolės patvarkymu būtų nukreiptas išieškojimas į minėtoje teisės normoje numatytas pinigų sumas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, yra išaiškinęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. reglamentuoja išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Minėtoje nutartyje teismas taip pat išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
Be to aiškinant ir taikant CPK 668 straipsnio nuostatas visų pirma atsižvelgtina į tai, kokiu tikslu draudžiama vykdyti išieškojimus, nes nustatyti ribojimai turi būti taikomi proporcingai siekiamam tikslui. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Į šį sąrašą patenka namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims, maisto produktai, kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną bei asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.), nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas jų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas
Kaip jau minėta pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, tai yra nurodę ir aukštesnės instancijos teismai. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas-skolininkas D. S. nepateikė teismui duomenų, kad iš jo Pravieniškių pataisos namų sąskaitoje buvo išieškotos piniginės lėšos, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sąrašą (CPK 178 str.). Kaip jau buvo pažymėta, teisės aktuose nėra nustatytas draudimas nukreipti skolos išieškojimo į laisvės atėmimo įstaigos administruojamoje nuteistajam priklausančioje sąskaitoje esančias lėšas, pareiškėjas taip pat neįrodė, jog areštavus sąskaitoje esančias lėšas jis neturi galimybės pasirūpinti savo būtiniausiais poreikiais.
Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog antstolė I. B. nepažeidė CPK vykdymo procesą reglamentuojančių normų ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pateikto skundo reikalavimų, todėl pareiškėjo skundai atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo D. S. 2017-02-17 skundo dėl antstolės I. B. veiksmų netenkinti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.