Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-08-27 · Byla Nr. M1-993-1135/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-27
Bylos Nr.
M1-993-1135/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46861-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Nukentėjusysis
R. B.
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Lionė Užubalienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-993-1135/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46861-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14.; (S) 1.2.4.4.2.3.; 2.10.1.; 2.10.9.; 2.10.11.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 27 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones A. B., gynėjai advokatei Lionei Užubalienei,

nukentėjusiajai R. B.,liudytojui M. I. (per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

ekspertei Sandrinai Šakavičienei (per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

nedalyvaujant nusikalstamos veikos padarymu, būnant nepakaltinamam, kaltinamam A. B.,

žodinio proceso tvarka neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), turinčiam aukštąjį išsilavinimą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedusiam, nedirbančiam, neteistam,

kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, būnant nepakaltinamam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2023 m. gruodžio 7 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis kartus rankų kumščiais ir delnais į dešinę veido pusę ir į dešinę ranką savo šeimos nariui – sutuoktinei R. B., tuo padarydamas R. B. minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje ir užausio srityje, dešiniame skruoste, dešiniame dilbyje rieše ir plaštakos nugarinio paviršiaus viršutinėje dalyje, dešinio stipininio alkūnkaulio distalinio sąnario išnirimą, t. y. padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl minkštųjų audinių sumušimo, poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos-riešo srityje su stipininio alkūnkaulio sąnario išnirimu R. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu dešimt dienų.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, į teisiamąjį posėdį nebuvo kviečiamas, atsižvelgus į 2024 m. balandžio 16-29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, kad A. B. negali būti apklausiamas, duoti parodymus, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme (2 t. b. l. 111-114).

Nukentėjusioji R. B., kaip kaltinamojo šeimos narys, teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Prašė jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pagarsinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu R. B. parodė, kad ji kartu su sutuoktiniu A. B. santuokoje gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Gyvena jai ir sutuoktiniui bendra nuosavybės teise priklausančiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena nepilnametis sūnus A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2023 m. gruodžio 7 d., apie 22.50 val., buvo namuose minėtu adresu, svetainėje. Tuo metu svetainėje buvo sutuoktinis A. B., kuris dėl jai nežinomų priežasčių pradėjo elgtis neadekvačiai ir agresyviai. Jai sėdint svetainėje ant lovos A. B., priėjęs prie jos, ne daugiau 5 kartų sudavė rankų kumščiais ir delnais jai į dešinę veido sritį ir dešinę ranką, su kuria dengėsi veidą tuo metu, kai rankomis jis smūgiavo. Tokiais savo veiksmais A. B. sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Jaučia skausmą dešinėje veido pusėje, ausies srityje, dešinės rankos dilbio srityje ir riešo srityje. Skausmo stiprumą vertina 8 balais. Sutuoktinis A. yra ankščiau prieš ją smurtavęs, kiek pamena, tai buvo senai, gal prieš 20 metų, bet tiksliai pasakyti negali. Gyvenant su sutuoktiniu ji dažnai patiria psichologinį smurtą, jis ją žemina, vadina necenzūriniais žodžiais, kad išmes ją ir vaiką iš namų, bet dėl to į policiją nesikreipė. Dėl šiandienos patirto fizinio skausmo ir sumušimų buvo apžiūrėta GMP medikų, į gydymo įstaigą nevyko. Tuo metu, kai prieš ją buvo smurtaujama, namuose buvo jų nepilnametis sūnus A. B., kuris tuo metu įbėgęs į kambarį A. B. nuo jos patraukė. Dėl šio nusikaltimo jai padaryta fizinė žala, tačiau nėra apsisprendusi ar nori rašyti pareiškimą, nes šiuo metu yra labai išsigandusi ir sutrikusi. Tai pat šiuo metu civilinio ieškinio nereiškia (1 t. b. l. 95-97).

Liudytojas M. I. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl kokio įvykio buvo pakviestas maždaug žino, atsimena pagal pavardes. Žino, kad nukentėjusioji buvo moteris, buvo sužalota ranka, ar riešas, tik tiek gali pasakyti šiuo metu. Lyg tai skundėsi riešo skausmu, riešas buvo sužalotas. Jis vyko pagal iškvietimą kiek prisimena dėl smurto artimoje aplinkoje. Daugiau kažkokių aplinkybių šiuo metu nelabai ką gali paaiškinti, prašo pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, liudytojui neprisiminus aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus bei siekiant byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu M. I. parodė, kad nuo 2023 m. gruodžio 7 d. 20.00 val., dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių r., PK vyriausiuoju patruliu N. T. ir apie 23:05 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad ,“dabar namuose vyras puolė muštis, trenkė iš kumščio pranešėjai į veidą, GMP atsisakė, namuose vienas nepilnametis, anksčiau vyras psichologiškai smurtavo, šiuo metu vyras išėjo į garažą, pareigūnų lauks namuose“. 2023 m. gruodžio 7 d. apie 22.50 val., nuvykus kartu su kolega N. T. adresu (duomenys neskelbtini) juos pasitiko pranešėja R. B., kuri paaiškino, kad jos vyras A. B. kumščiais ir delnais ne daugiau kaip penkis kartus sudavė į dešinės pusės veidą ir dešinę ranką, tokiu būdu taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Žodinis konfliktas vyko svetainėje. Vizualiai apžiūrint R. B. veidą, dešinėje veido pusėje ant skruosto ir ausies matėsi paraudimas, apžiūrint dešinę ranką ant dilbio matėsi paraudimas ir hematoma. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalbos tarnyba, kur po apžiūros R. B. paliko namuose gydytis ambulatoriškai. R. B. pageidavo, kad prieš ją smurtavęs sutuoktinis būtu iškeldintas ir įpareigotas gyventi skyriumi. R. B. teigimu ankščiau sutuoktinis A. B. yra prieš ją smurtavęs ir naudojo psichologinį smurtą. Šeimoje yra nepilnametis sūnus A. B., kuris konflikto metu buvo savo kambaryje ir kaip buvo smurtaujama prieš R. B. nematė, tik girdėjo vykstantį konfliktą. Tuo metu nukentėjusioji R. B. dėl pareiškimo rašymo apsispręsti negalėjo dėl patirto išgąsčio, todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal smurto artimoje aplinkoje faktą. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta nebuvo. A. B. buvo sulaikytas ir uždarytas į (duomenys neskelbtini) AVPK areštinę. Nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi, o įtariamajam A. B. buvo nustatytas neblaivumas, tačiau kiek pamena, tiksliai promilių nurodyti negali, nes nepamena. Daugiau paaiškinti nieko neturi, tiek ir paaiškina (1 t. b. l. 130-132). Dabar įvykį prisimena, daugiau nieko negali pridėti. Dirba Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniuoju tyrėju.

Ekspertė Sandrina Šakavičienė teismo posėdžio metu parodė, kad jie A. B. atliko ekspertizę (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriuje pagal nutartį 2024 m. balandžio mėn. Susipažinus su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinus turimus medicininius dokumentus, ligos istorijos išrašus bei jo psichinę būseną konstatavo tiriamajam psichikos sutrikimą, t. y. (duomenys neskelbtini) simptomais. Dėl šio sutrikimo tiriamasis nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu taip pat yra šis sutrikimas, dėl to taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės bei valdyti ir dėl šio psichikos sutrikimo, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos tiriamajam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones, t. y. ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centro sąlygomis, negali būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdyje. Asmuo susirgęs matomai šia liga, dėl ko pasireiškė minėto įvykio 2023 m. gruodžio mėn. konfliktuose, matomai, liga kažkaip vystėsi, išsiprovokavo, buvo matomai kažkoks gydymas laiku nesuteiktas asmeniui, pasikeitė elgesys, pasireiškė agresija, kuria jis neadekvačius planus dėl verslo, kažkokius verslus sukūrė, priešiškumas žmonos atžvilgiu, dėl ko pasireiškė šis elgesys nederamas. Iki tol jis buvo negydytas psichiatrinio profilio stacionare, bet buvo stacionarizuotas po kelių dienų ir įvertinus būseną, psichiatrai konstatavo šį sutrikimą, t. y. (duomenys neskelbtini), matėsi (duomenys neskelbtini) simptomas, tai toks sutrikimas, kai kaitaliojasi (duomenys neskelbtini), atsiranda (duomenys neskelbtini) epizodai, (duomenys neskelbtini) simptomatikos, buvo sujaudintas. Tų santykių kliedesius išsakė, planus neadekvačius kūrė, bet aišku, artimiesiems nepatiko, jie nesiskaitė ir nesuprato, ką jis čia nori kurti, dėl ko matomai tas konfliktas ir įvyko ligos išdavoje. Asmens, ekspertizės metu jau ta būsena tokia stabilesnė buvo, labai pergyveno dėl skyrybų, dėl šeimos galimai sugriuvimu ir tų santykių. Jis suvokė, kad turi gydytis, tikisi, kad lankysis ambulatoriškai ir nebus kažkokių tai pažeidinėjimų ligos. Režimo prasme vartos medikamentus, tai tokia jų nuomonė. Asmuo supranta, kad šiuo metu reikalingas gydymas, nes žino, kad kito kelio nėra. Ekspertas paaiškino, jei nesigydys, kartosis kažkokie išpuoliai prieš artimus savo šeimos narius, bus griežtinamas gydymo sąlygomis. Jie tikisi, kad lankysis, o jeigu ir nesilankys, tai tuoj psichiatras praneša, kad tas asmuo nesilanko, vengia ambulatorinio gydymo, tada bus pakeistas į griežtesnes gydymo sąlygas. Tokių pažymių, kad vengtų gydymo nežino, gal artimieji pasakytų kaip jis tai laikosi. Ekspertizės metu jis labai išgyveno visą tą situaciją, mano, kad išpuolių tokių ir nebuvo, artimieji galėtų pasakyti. Po nukentėjusios paaiškinimo jos pozicija nesikeičia, visgi buvo sutrikimas, turėjo gal ir šeimos nariai tai suprasti, kad diagnozė nustatyta jau vėlesniame laikotarpyje. Už tai diagnozė nustatyta, kad gydymas gal stabilesnis, o kai gydymo nėra pastovaus, matomai ir išsiprovokavo tokios ligos. Tikisi, kad gydymas bus stabilus, dabar psichiatro pastovus turi būti stebėjimas, kad daugiau tokių dalykų nesikartotų. Reikia pasiekti stabilumo šitoje ligoje. Pagal ligos pobūdį galima remisija, nuotaikos svyravimai, bet turi vartoti pastoviai medikamentus ir tada afektas yra geras ir žmonės darbingi. Galima remisija ir stabilumas, ir pagerėjimas.

Tai, jog A. B. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo ir kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai:

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad jam teisės ir pareigos yra aiškios ir suprantamos, jis jas perskaitė ir viską suprato, sutinka duoti parodymus. Jam yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje. 2023 metų gruodžio 7 dieną, apie 23.00 val. vakaro grįžo tėtis A. B. iš kelionės supykęs. Jis buvo savo kambaryje, namuose adresu (duomenys neskelbtini). Mama R. B. buvo salone. Tėtis pradėjo šaukti ant mamos. Tėtis norėjo parodyti kažką mamai. Jis visko negirdėjo, bet kažką norėjo parodyti. Jis žaidė žaidimą su draugu ir girdėjo kaip tėtis šaukė ant mamos. Mama tada ir pradėjo šaukti. Jis nusiėmė vienos pusės ausinę ir išgirdo, kada mama jį šaukia vardu. Tiesiog šaukė jo vardą. Jis nusiėmė ausines ir nubėgo į saloną. Mama namuose nešūkauja be priežasties, suprato, kad kažkas yra ne taip. Jis į saloną atbėgo. Jis pamatė, kad tėtis pakėlęs dešinę ranką ir suspaudęs kumštį laikė. Jis suprato, kad muša mamą. Jis pačio mušimo nematė, tik matė, kad mama dengėsi rankomis veidą. Mama tuo metu sėdėjo ant sofos ir dengėsi rankomis veidą. Tėtis buvo šalia mamos, vieną koją buvo uždėjęs ant sofos ir iškėlęs laikė kumštį. Jis tada nustūmė tėtį nuo mamos. Jis suprato, kad tėtis muša ir nenorėjo, kad daugiau tai tęstųsi. Jis su rankomis iš nugaros tėtį nustūmė. Tėtis atsisuko į jį ir pradėjo piktai žiūrėti. Tėtis pradėjo eiti link jo, tada mama atsistojo sudrausmino tėtį ir pasakė, kad iškvies policiją. Fiziškai jis pats nenukentėjo, tačiau buvo nemalonu jam matyti, kai tėtis muša mamą, pats tuo metu pyko, nesitikėjo, kad taip gali būti, pats išsigando. Mama tuo metu verkė, skundėsi, kad skauda ranką, dešinę ranką per riešą. Kiek žino, buvo lūžę. Tėtis išėjo į garažą, paskambino į policiją mama. Atvyko policija, medikai. Ant veido mamos buvo žando mėlynė, už ausies, kurios nepasakys, toks buvo sutrenkimas. Tėtis taip elgėsi pirmą kartą, kad muštų mamą. Tėtis įvykio metu buvo kažkiek išgėręs. Buvo raudonas veidas, tiesiog matosi, kad išgėręs elgiasi neįprastai kaip blaivus, pažįsta tėtį ir žino kada būna išgėręs. Sakė tėtis, kad juos iš namų išmes. Sakė nebijo policijos. Toje situacijos jautėsi nemaloniai, fiziškai nenukentėjo. Dabar šiuo metu su tėčiu jis nelabai bendrauja, o su mama santykiai geri (1 t. b. l. 125-127).

2023 m. gruodžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Užfiksuotas bendras gyvenamasis namas, bei jo patalpos. Apžiūros metu nieko nepaimta (1 t. b. l. 9-11, 12-16).

2023 m. gruodžio 8 d. asmens apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota, kad atlikus R. B. kūno apžiūrą, nurodė dešinės pusės veido sritį, dešinę ausį ir dešinę ranką. Apžiūrint dešinės pusės veidą, skruosto srityje matomas paraudimas, tai pat matoma paraudusi dešinė ausis. Apžiūrint dešinę ranką dilbio srityje matoma hematoma. Daugiau sužalojimų nenurodė (1 t. b. l. 17-19, 20-23).

2024 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (taisyta) nurodyta, kad R. B. minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje ir užausio srityje, dešiniame skruoste, dešiniame dilbyje rieše ir plaštakos nugarinio paviršiaus viršutinėje dalyje, dešinio stipininio alkūnkaulio distalinio sąnario išnirimas padaryti kietu buku daiktu ir galimai smūgiuojant rankomis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti suduodant mažiausiai šešis smūgius. Minkštųjų audinių sumušimas, poodinė kraujosruva dešinės plaštakos-riešo srityje su stipininio alkūnkaulio sąnario išnirimu yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrukdyta ilgiau dešimties parų. Visi kiti sužalojimai-poodinės kraujosruvos galvoje, dešinio dilbio vidurinėje dalyje tiek visumoje, tiek atskirai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 68-71).

2023 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. I. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2023 m. gruodžio 7 d. apie 23:05 val. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK buvo gautas pranešimas apie tai, kad dabar namuose vyras puolė muštis, trenkė iš kumščio pranešėjai į veidą, GMP atsisakė, namuose vienas nepilnametis, anksčiau vyras psichologiškai smurtavo, šiuo metu vyras išėjo į garažą, pareigūnų lauks namuose. Nuvykus į įvykio vietą kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių r., PK vyriausiuoju patruliu N. T. nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 07 d. apie 22:50 val. namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu svetainėje neblaivus (0,08 prom.) A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kumščiais ir delnais ne daugiau kaip penkis kartus sudavė į dešinės pusės veidą ir dešinę ranką blaiviai (0,00 prom.) žmonai R. B., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Vizualiai apžiūrint R. B. veidą, dešinėje veido pusėje ant skruosto ir ausies matėsi paraudimas, apžiūrint dešinę ranką ant dilbio matėsi paraudimas ir hematoma. Atvykęs GMP ekipažas po apžiūros R. B. paliko namuose gydytis ambulatoriškai. R. B. pageidavo, kad prieš ją smurtavęs sutuoktinis būtu iškeldintas ir įpareigotas gyventi skyriumi. R. B. teigimu ankščiau sutuoktinis A. B. yra prieš ją smurtavęs ir naudojo psichologinį smurtą. Šeimoje yra nepilnametis A. B. gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris konflikto metu buvo savo kambaryje ir kaip buvo smurtaujama prieš R. B. nematė, tik girdėjo vykstantį konfliktą. Nukentėjusioji R. B. dėl pareiškimo rašymo šiuo metu apsispręsti negali dėl patirto išgąsčio, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal smurto artimoje aplinkoje faktą. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. A. B. sulaikytas ir uždarytas į (duomenys neskelbtini) AVPK areštinę. Asmenims girtumas nustatytas alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFL-0099, metrologijos patikros sertifikato Nr. 1985754, galioja nuo 2023-10-06 iki 2024-04-04 (1 t. b. l. 6-8).

2024 m. gegužės 9 d. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu A. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamasis A. B. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu tiriamajam A. konstatuojamas psichikos sutrikimas-(duomenys neskelbtini). Šiuo metu tiriamasis A. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Dėl psichinės būsenos įtariamajam A. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis. Įtariamasis A. B. negali būti apklausiamas, duoti parodymus, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme (2 t. b. l. 111-114).?

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. 2023 m. gruodžio 7 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis kartus rankų kumščiais ir delnais į dešinę veido pusę ir į dešinę ranką savo šeimos nariui – sutuoktinei R. B., tuo padarydamas R. B. minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje ir užausio srityje, dešiniame skruoste, dešiniame dilbyje rieše ir plaštakos nugarinio paviršiaus viršutinėje dalyje, dešinio stipininio alkūnkaulio distalinio sąnario išnirimą, t. y. padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl minkštųjų audinių sumušimo, poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos-riešo srityje su stipininio alkūnkaulio sąnario išnirimu R. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu dešimt dienų.

A. B. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, objektyviuosius požymius.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamumą apibūdina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška yra asmens psichikos sutrikimas, juridinis kriterijus reiškia tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimą juos valdyti (valinis požymis). Nustačius šiuos abu kriterijus atitinkančias aplinkybes, pripažįstama, kad asmens padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, todėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo jam klausimai nesprendžiami, tačiau tai sudaro pagrindą pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-222/2018, 2K-253-976/2019).???

Teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad A. B. nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai, darytina išvada, kad darydamas įstatymo uždraustą veiką, A. B. dėl psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos tinkamai valdyti, psichikos sutrikimas lėtinis, todėl ir dabar jis negali suvokti savo veiksmų esmės bei negali jų valdyti. Sirgdamas psichine liga, jis nepadarė tyčinių neteisėtų veiksmų, kadangi jų esmės nesuprato, tokiu būdu, nėra ir nusikaltimo sudėties. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad BK uždraustą veiką A. B. padarė būdamas nepakaltinamas.

Asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, kurių viena – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą ir teismo posėdžio metu teiktas teismo eksperto rekomendacijas, į tai, kad A. B., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka apysunkio nusikaltimo objektyviuosius požymius, neteistas, baustas administracine tvarka, į padarytos įstatymo draudžiamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, darytina išvada, kad A. B. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

Kiti klausimai

A. B. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti nustatytu atstumu baigė galioti (1 t. b. l. 184-185, 2 t. b. l. 16-18, 2 t. b. l. 47-48, 2 t. b. l. 57-59), kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 179-180), nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313, 318, 403, 405 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, teismas

nutaria:

pripažinti, kad A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarė būdamas nepakaltinamas.

Paskirti A. B. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre.

A. B. paskirtas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Vaiva Bėčienė