Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui K. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims G. M., G. M., A. M., A. M., D. M., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

9. Suinteresuoti asmenys G. M., G. M., A. M., A. M., D. M., Valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

10. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jo motina A. M., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo motinos R. A. mirties (duomenys neskelbtini), sesers G. M. mirties (duomenys neskelbtini), sesers E. A. mirties (duomenys neskelbtini), brolio K. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimus, turtą faktiškai pradėjusi valdyti. Taip pat pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos A. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, turtą faktiškai pradėjęs valdyti. Šių faktų nustatymas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jų priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti A. M. turtą visa apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

11. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

12. Palikėjai R. A. mirė (duomenys neskelbtini), G. M. mirė (duomenys neskelbtini), E. A. mirė (duomenys neskelbtini), K. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl taikomos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) teisės normos. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai, antros eilės – mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Žemesnių eilių įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmos eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalis). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-2 dalys). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 3, 5 dalys).

13. Palikėja A. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant dėl jos palikimo priėmimo fakto nustatymo taikomos galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) nuostatos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

15. Byloje nustatyta, kad 1991-11-25 R. A. su vaikais: K. A., E. A., G. M., A. M. Panevėžio rajono Panevėžio apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti mirusiam K. A. priklausiusią žemę (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) A. M., pasirašydama kartu už mirusiuosius, pateikė prašymą K. A. žemę, esančią (duomenys neskelbtini), užstatytą gamybiniai pastatais, grąžinti natūra, kartu pateikė R. A., K. A., E. A., G. M. mirties liudijimus. 1999-12-21 Apskrities viršininko sprendimais R. A., mirusiai (duomenys neskelbtini), G. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), K. A., mirusiam (duomenys neskelbtini), A. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 1999-12-21 Apskrities viršininko sprendimu E. A., mirusiai (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų atkūrimo metu gyva buvo vienintelė A. M.

16. Bylos duomenimis R. A., K. A., E. A., G. M. palikimą sudarė turtinės teisės į K. A. priklausiusią žemę (duomenys neskelbtini), ir joje esantys neregistruoti sodybos pastatai. Registruoto turto palikėjai neturėjo (CPK 12, 178 straipsniai). Pateikti archyviniai dokumentai patvirtina, kad po R. A., K. A., E. A., G. M. mirčių A. M. toliau tęsė žemės sklypų atkūrimo procedūrą, teikė prašymus, dokumentus. Iš dokumentuose esančio įrašo matyti, kad dar 1995-04-26 A. M. informuota apie E. A. dokumentų trūkumą, kuriuos vėliau pateikė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jo motina A. M. nuo 1994 m. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno senelių sodyboje (duomenys neskelbtini), rūpinosi turtu ir jį prižiūrėjo. Analogišką informaciją apie savo gyvenamąją vietą nurodė pati A. M. 1999-04-27 Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui teiktame prašyme. Po A. M. mirties (duomenys neskelbtini) žemės sklypais (duomenys neskelbtini), rūpinasi, pjauna žolę pareiškėjas R. M., padedamas brolių.

17. Po palikėjų R. A., K. A., E. A., G. M. mirčių yra praėję daugiau kaip trisdešimt metų. Bylos duomenimis į notarą dėl turto, likusio po R. A., K. A., E. A., G. M. mirties, dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, registruoto turto jų vardu nebuvo (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos notarų rūmų atsakyme nurodoma, kad įstaiga neturi galimybės suteikti informacijos apie R. A., K. A., E. A., G. M. sudarytus testamentus, palikimo priėmimo, atsisakymo priimti palikimą faktus, po jų mirties užvestas paveldėjimo bylas, kadangi nėra žinoma mirusiųjų paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) vis dar registruoti palikėjų vardais. Paveldėjimo valstybės vardu procedūros šio turto atžvilgiu taip pat nėra pradėtos. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytų testamentų, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.

18. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Taigi, žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

19. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytoms aplinkybėms, kad po palikėjų R. A., K. A., E. A., G. M. mirties palikimą priėmė jo motina A. M., pradėdama paveldimą turtą – tėvų sodybą ir turtines teises į žemę, valdyti kaip savo, neprieštarauja pareiškėjo broliai G. M., G. M.; pareiškėjo dėdė, G. M. sūnus A. M., dėdės A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė D. M.. Šias aplinkybes pareiškėjas patvirtino teismo posėdžio metu.

20. Nors G. M. anūkas A. M. pateiktame atsiliepime su prašymu dalyje dėl G. M. palikimo priėmimo fakto nustatymo nesutiko, jokių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savarankiško reikalavimo nereiškė. Atsižvelgiant į tai, teismas A. M. nesutikimą laiko deklaratyviu ir atmeta, kaip nepagrįstą.

21. Bylos duomenimis, nustačius pareiškėjo nurodytus faktus, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

22. Tai, kad R. A., E. A., G. M., K. A. neturėjo jiems suteiktų asmens kodų patvirtina Registrų centro pažymos, šie duomenys nenurodyti ir palikėjų mirties liudijimuose, nuosavybės atkūrimo dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, jog šios aplinkybės nesudarė kliūčių atkurti šiems asmenims nuosavybės teises į K. A. turtą ir registruoti nuosavybę jų vardu Nekilnojamojo turto registre.

23. Teismas konstatuoja, kad įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, yra labiau pagrįsta manyti, kad pareiškėjo motina A. M., būdama pirmos eilės įstatymine palikėjos R. A. įpėdine, antros eilės įstatymine palikėjų E. A., G. M., K. A. įpėdine pradėjo paliktą mirusiųjų turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Duomenų apie tai, kad A. M. būtų atsisakiusi palikimų, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti motinos, brolio ir seserų turtą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad A. M. aptartu būdu priėmė po R. A., E. A., G. M., K. A. mirties atsiradusį palikimą. Visų šių duomenų pakanka prašomiems juridiniams faktams nustatyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

24. Taip pat visuma nustatytų aplinkybių, pateiktų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas R. M., būdamas pirmos eilės įstatyminis palikėjos A. M. įpėdinis, pradėjo paliktą mirusiosios turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir vykdė su turtu susijusias prievoles. Duomenų apie tai, kad R. M. būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti motinos turtą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad R. M. aptartu būdu priėmė po A. M. mirties atsiradusį palikimą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

25. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus:

- A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po motinos R. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos R. A. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti;

- A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po brolio K. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjo K. A. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti;

- A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sesers G. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos G. M. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti;

- A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sesers E. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos E. A. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti;

- R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos A. M. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.