Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Marijampolės pataisos namų atsisakymo skirti pareiškėjui papildomą pasimatymą vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalimi.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. vasario 20 d. su prašymu dėl papildomo pasimatymo kreipėsi į Socialinės reabilitacijos skyrių, tačiau jam buvo atsisakyta suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą ir šis atsakymas buvo suformuluotas žodžiu. Žodinis atsakymas nebuvo įformintas bei nebuvo įregistruotas ir pareiškėjo pirminis prašymas (b. l. 90). Pareiškėjas 2017 m. vasario 21 d. (registruotas 2018 m. vasario 23 d. Nr. 49/07-345) prašymu kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su prašymu pateikti jam raštišką atsakymą dėl ko pareiškėjui 2018 m. vasario 21 d. nebuvo suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas (b. l. 40). Marijampolės PN 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 20/07-280 nurodė, jog pareiškėjas 2018 m. vasario 20 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui pateikė prašymą suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą su žmona (2018 m. kovo 10-11 d.), nurodė kiek jam buvo suteikta papildomų pasimatymų bei nurodė BVK straipsnio nuostatas dėl papildomų pasimatymų suteikimų (b. l. 41). Pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. skundu dar kartą kreipėsi į Marijampolės PN ir paprašė nurodyti tiksliai dėl kokių motyvų jam atsisakoma suteikti papildomą pasimatymą (b. l. 42). Marijampolės PN 2018 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 20/07-325 nurodė, jog pareiškėjui papildomas pasimatymas nebuvo suteiktas atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį ir į tai, jog yra galiojančios drausminė nuobaudos, kurios skirtos už grubaus pobūdžio pažeidimus (b. l. 43). Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2018 m. kovo 28d. sprendimu Nr. 2S-1038 nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir nurodė, jog Marijampolės PN netenkindama pareiškėjo prašymo dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo naudojosi jam įstatymo suteikta diskrecijos teise ir teisės aktų nepažeidė (b. l. 44-45).

Nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnis. Šio straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai su Bausmių vykdymo kodekso IV dalies (Bausmių, kuriomis apribojama nuteistųjų laisvė, vykdymo tvarka ir sąlygos) X skyriaus (Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos) II skirsnio (Pataisos namai) 73 ir 74 straipsnių (šio skyriaus VI skirsnyje „Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos“ yra ginčui aktualus BVK 94 straipsnis) bei XI skyriaus (Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės) III skirsnio (Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija) 137-142 straipsnių nuostatomis.

Bausmių vykdymo kodekso 73 ir 74 straipsniuose yra nustatytos paprastajai ir lengvajai grupėms priskirtų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sąlygos. Pagal šias sąlygas paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą (BVK 73 str. 2 p.), lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą (BVK 74 str. 2 p.). Minėtose įstatymo normose numatytas tik pasimatymų lengvosios ir paprastosios grupės nuteistiesiems periodiškumas.

Nuteistųjų specialiosios teisės į ilgalaikius pasimatymus suteikimą detalizuoja Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnis. Šioje įstatymo normoje, be kita ko, nustatyta ilgalaikių pasimatymų trukmė (iki dviejų parų); asmenų, su kuriais gali būti suteikti ilgalaikiai pasimatymai, ratas (su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais, taip pat su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių); nuteistojo teisė ilgalaikį pasimatymą pakeisti į du trumpalaikius pasimatymus arba du telefoninius pokalbius (BVK 94 str. 1 ir 3 d.).

Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Iš Bausmių vykdymo kodekso 73 ir 74 straipsniuose nustatyto pasimatymų periodiškumo galima daryti išvadą, kad paprastosios grupės nuteistajam per metus iš viso gali būti suteikti 4 ilgalaikiai pasimatymai su asmenimis, nurodytais šio Kodekso 94 straipsnio 3 dalyje.

Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, kad nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Minėtoje įstatymo normoje suformuluota įstatymų leidėjo valia, kad nuteistiesiems, priskirtiems paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, aiškiai atriboja, kad Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatyti pasimatymai yra papildomi, t. y. jie gali būti suteikti pagal šioje įstatymo normoje nustatytas sąlygas, jei nuteistasis yra pasinaudojęs Bausmių vykdymo kodekso 73 ir 74 straipsniuose ir 94 straipsnio 1 dalyje numatytu ilgalaikių pasimatymų skaičiumi.

Tokį šios įstatymo normos aiškinimą pagrindžia ir kitos Bausmių vykdymo kodekso normos. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnį viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių yra socialinė reabilitacija. Pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai: padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis; išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis; sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę (BVK 137 str. 1 d.). Bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos pagrindinės socialinės reabilitacijos formos: individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius ir kuris dirbamas atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, išsilavinimą, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes; ilgalaikė nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija; nuteistųjų socialinių, dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas; pagalba sprendžiant nuteistųjų problemas; kultūros, sporto ir kiti masiniai renginiai; paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems. Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės, kurios gali būti skiriamos laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi, tarp jų trijų papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas (BVK 140 str. 1 d. 4 p.). Paskatinimas, kuriuo leidžiama papildomai gauti pasimatymą, gali būti skiriamas tik nuteistiesiems, kurie pagal šį Kodeksą turi teisę gauti pasimatymų (BVK 141 str. 3 d.). Iš minėto įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad nuteistųjų šeimos ir kitų socialinių ryšių išlaikymas turi būti skatinamas. Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatyta nuteistųjų, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastojoje arba lengvojoje grupėje, teisė į papildomus ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus, numatyta siekiant tokio tikslo.

Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pasimatymų tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 102 punkte nustatyta, kad pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašymą. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai.

Pagal pateiktus į bylą įrodymus nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN paprastojoje nuteistųjų grupėje (b. l. 34). Todėl pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti BVK 94 straipsnio 7 dalimi ir gauti papildomą pasimatymą. Tačiau kaip nurodė teisingai atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatyta pataisos įstaigos vadovo diskrecija suteikti papildomą ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą ir sprendžiant tokį prašymą turi būti įvertinama visuma aplinkybių, tarp jų nuteistojo asmenybė, jo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje.

Iš byloje esančios nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelės (b. l. 32-33) matyti, jog pareiškėjui yra skiriami ilgalaikiai pasimatymai. Pateiktoje pareiškėjo charakteristikoje nurodyta, jog pareiškėjui 2017 m. gruodžio 28 d. buvo skirta nuobauda, kadangi turėjo mobiliojo ryšio telefoną (b. l. 34). Nuobauda prašymo pateikimo metu buvo galiojanti. Dėl papildomų pasimatymų suteikimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokia teise asmuo gali pasinaudoti, jei yra išnaudojęs turimą įprastą pasimatymo teisę (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1912-520/2018). Iš pateiktos pareiškėjo pasimatymų apskaitos (b. l. 32-33) matyti, jog pareiškėjas 2018 m. vasario 10 d. turėjo ilgalaikį pasimatymą, todėl turėjo teisę kreiptis dėl papildomo pasimatymo suteikimo.

Atsakovas atsisakydamas skirti pareiškėjui papildomą pasimatymą nurodė, jog buvo atsižvelgta į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Nurodė, jog bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nuobaudos gana grubaus pobūdžio, mobilaus ryšio telefono turėjimas. Nurodė, jog turi galiojančią nuobaudą, todėl atsižvelgus į pareiškėjo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjui nebuvo paskirtas papildomas pasimatymas (b. l. 43).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog dėl Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatytos pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno diskrecijos suteikti (nesuteikti) papildomą ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą teismas pabrėžia, kad naudojimasis šia diskrecija turi būti motyvuotas atsižvelgiant į kiekvieną individualią situaciją, kad būtų galima įvertinti, ar atitinkamu atveju naudojimasis įstatymų leidėjo suteikta diskrecija dėl papildomų ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų skyrimo neprieštarauja bausmių vykdymo tikslams ir uždaviniams, ar nebuvo peržengtos suteiktos diskrecijos ribos. Reikalavimas motyvuoti atsisakymą suteikti papildomą pasimatymą nustatytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 102 punkte.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog atsakovas pateikdamas atsakymus nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų reikalavimų, kadangi sprendimas nebuvo motyvuotas. Teismas konstatuoja, jog Marijampolės PN atsisakydama suteikti pareiškėjui papildomą pasimatymą žodžiu (nepateikdama motyvuoto atsisakymo), neužregistravusi pareiškėjo 2018 m. vasario 20 d. prašymo kaip numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 194 punktas bei 2018 m. vasario 28 d. sprendime Nr. 20/07-280 nepateikus išsamių motyvų kokiu pagrindu pareiškėjui nesuteikiamas papildomas pasimatymas, pažeidė teisės aktuose numatytą pareigą registruoti nuteistųjų skundus bei tinkamai atsakyti į pateiktus skundus (prašymus), t.y. atsakovė pažeidė Taisyklių 102, 194 punkto reikalavimus bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Tačiau atsakovas pateikdamas pareiškėjui 2018 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 20/07-325 papildė ir nurodė sprendimo motyvus nesuteikti pareiškėjui papildomo pasimatymo. Todėl teismas sprendžia, jog viešojo administravimo subjektas pateikdamas papildomą paaiškinimą dėl ko pareiškėjui nebuvo suteiktas papildomas pasimatymas tinkamai jį motyvavo, todėl nėra pagrindo naikinti ir kitų atsakovo atsisakymų vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis.

Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 pažymėjo, jog papildomo pasimatymo suteikimas tiesiogiai su nuteistajam paskirtų nuobaudų klausimu nėra siejamas. Nurodė, jog įstatymas nesieja tokių pasimatymų suteikimo ar nesuteikimo su nuteistiesiems paskirtų nuobaudų buvimu ar nebuvimu. Teismas atkreipia dėmesį, jog minėtos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos nuo šios nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl teismas negali vadovautis nurodyta teismų praktika.

Šiuo aspektu nurodytina, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; kt.).

Teismas konstatuoja, jog teisė į papildomą ilgalaikį pasimatymą su žmona nebuvo suteikta pareiškėjui pagrįstai, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, elgesį bei galiojančią nuobaudą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. KT7-S3/2018 nurodė, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisė į privatų ir šeimos gyvenimą yra užtikrinama ne vien tik leidžiant ilgalaikius pasimatymus, bet ir kitais būdais, Be ilgalaikių pasimatymų BVK (73, 74, 75 ir kituose straipsniuose) yra įtvirtintos ir kitos nuteistųjų ryšių su šeima ir socialinių ryšių palaikymo formos: trumpalaikiai pasimatymai, pokalbiai telefonu, teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat teisė gauti smulkiųjų paketų. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą teisę į privatų šeimos gyvenimą šiuo atveju pareiškėjas galėjo įgyvendinti kitais BVK nustatytais būdais, todėl konstatuoti kokius nors su tuo susijusius neteisėtus Marijampolės PN veiksmus nėra pagrindo.

Įvertinus teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes šioje administracinėje byloje, darytina išvada, kad įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę, bet ne pareigą skirti papildomą pasimatymą BVK 94 straipsnio 7 dalimi. Atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą bei byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, atsakovui nebuvo pagrindo skirti pareiškėjui papildomą pasimatymą, kadangi pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą. Atsakovas tinkamai pagrindė atsisakymą, todėl nėra pagrindo naikinti atsakovo atsisakymo. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, taip pat nustatė, kad šiuo atveju papildomas pasimatymas buvo nepaskirtas pagrįstai ir nėra jokio pagrindo ją naikinti, taigi minėtas aktas taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į papildomą pasimatymą su žmona, į socialinių ryšių palaikymą, teisę į šeimos gyvenimo gerbimą dėl ko pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl to pareiškėjas 2018 m. kovo 7 d. kreipėsi ir į psichologą. Duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus nei atsakovas, nei pareiškėjas į bylą nepateikė.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo neveikimo (neužregistravus pareiškėjo 2018 m. vasario 20 d. prašymo, nepateikus motyvuotų atsakymų dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo nesuteikimo) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, įvertinus aplinkybę, kad 2018 m. kovo 28 d. sprendimu buvo pateiktas tinkamai motyvuotas atsakymas dėl papildomo pasimatymo nesuteikimo, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neužregistravus pareiškėjo 2018 m. vasario 20 d. prašymo, netinkamai atsakant į pareiškėjo prašymus, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.