Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-09 · Administracinė byla Nr. I-4842-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-09
Bylos Nr.
I-4842-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02972-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
D. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. I-4842-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02972-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 20 d., Lukiškių tardymo-izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo laikomas kamerose Nr. 210, 220, 217, 223, 205, sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Paaiškino, kad kameroje buvo drėgna, pelėsis, nebuvo ventiliacijos, nebuvo įmanoma atidaryti lango. Kameros buvo rūsyje, tik pradarius duris stovėjo konteineriai, nuo jų sklido nemalonus kvapas, lakstė žiurkės. Kameros neremontuotos, nuo sienų bėgo vanduo, ant palangės buvo žiurkių išmatos.

Nurodė, kad tualetas nebuvo uždengtas užuolaida. Tokiu būdu buvo žeminamas jo orumas, dėl to patyrė stiprius emocinius išgyvenimus. Nurodo, kad dėl tokių kankinamų sąlygų sutriko jo psichinė būklė, sutriko miegas. Todėl prašo atlyginti jam neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 6–12) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jame pateikti argumentai ir keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

Atkreipė dėmesį, kad teismas jau yra išnagrinėjęs pareiškėjo nusiskundimus dėl kamerų perpildymo, sanitarinio mazgo, privatumo, vėdinimo ir kt. (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla I-2704-1047/2019), už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2019 m. vasario 19 d., kurioje teismo 2019-05-30 sprendimu skundas buvo tenkintas iš dalies, taip pat administracinė byla I-3372-815/2019 (laikotarpis nuo 2014 m. iki 2019 m. vasario 19 d.), kurioje teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimu skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. vasario 19 d. paliktas nenagrinėtu, tenkintas skundas iš dalies, priteisiant pareiškėjui už nurodytą laikotarpį 590 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, teismo žinioje yra administracinės bylos tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu, bei laikotarpis sutampa, prašo šią administracinę bylą palikti nenagrinėtą.

Taip pat atsakovės atstovas nurodė, kad D. A. buvo 2018 m. liepos 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 210 Krc; 2018-07-20 perkeltas į kamerą Nr. 220.

Paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo ir tai, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Įstaigos administracija nuolat reikalavo iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkydavo kameras, kuriose gyvena. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104-125, kurias tvarko nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) visada buvo išduodamos švarios ir tvarkingos valymo priemonės.

Nurodė, kad gyvenamųjų kamerų, sanitarinio mazgo kamerose įrengimas atitiko nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Įstaigos gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Pažymėjo, jog įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nurodė, kad įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atsakovės atstovas nurodė ir tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 20 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, atlyginimo priteisimo (b. l. 1).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais dėl skunde nurodomų kalinimo sąlygų.

Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis yra išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl kamerų ploto, sanitarinio mazgo įrengimo, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, blogos ventiliacijos už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2019 m. vasario 19 d. (administracinė byla Nr. I-2704-1047/2019), 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu tenkintas skundas iš dalies, priteisiant pareiškėjui neturtinę žalą dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, apeliacinis skundas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (Administracinė byla Nr. A-4887-624/2019). Taip pat nustatyta, kad teisme yra išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, kilusios dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, privatumo duše neužtikrinimo, dėl užimtumo neužtikrinimo, blogo apšvietimo kamerose laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2019 m. vasario 19 d. (administracinė byla Nr. I-3372-815/2019). 2019 m. birželio 26 d. sprendimu skundas dalyje paliktas nenagrinėtu (dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, privatumo jame), kitoje dalyje tenkintas iš dalies, priteisiant pareiškėjui neturtinę žalą dėl privatumo duše neužtikrinimo. 2019 m. birželio 26 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos, kilusios dėl sanitarinio mazgo įrengimo, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, blogos ventiliacijos kamerose ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 20 d. yra paliekamas nenagrinėtu, kadangi teismo žinioje yra nagrinėjama administracinė byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktas). Šioje byloje ginčo laikotarpis įeina į administracinėje byloje Nr. I-2704-1047/2019 ginčo nagrinėjimo laikotarpį.

Taigi, nustatyta, kad šios bylos ginčo dalykas yra reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų: t. y. kamerose buvo drėgna, buvo pelėsis, neatsidarė langai, kameros buvo rūsyje, prie kamerų buvo šiukšlių konteineriai, nuo kurių sklido blogas kvapas, lakstė žiurkės, kameros buvo neremontuotos, nuo sienų bėgo vanduo. Ginčo laikotarpis nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 20 d.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Į bylą pateikti atsakovės atstovo rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas D. A. Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo: 2018 m. liepos 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 210Krc, 2018 m. liepos 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 220 (b. l. 17).

Pagal Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. HN 134:2015 17 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc.

Vilniaus PN 2019 m. rugpjūčio mėnesio pranešime dėl D. A. yra nurodęs, kad Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos natūraliai, per langus, kaip nurodyta HN reikalavimuose. Nebuvo finansinių galimybių įrengti atskirą vėdinimo sistemą. Pažymėjo, kad visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose buvo išvengiama ir didelio drėgmės susidarymo ir pelėsio, ir nemalonaus kvapo. Nurodė, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlikdavo operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu matuodavo drėgmę ir oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra ir drėgmė atitiko HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 15-16).

Dėl atliekamo remonto atsakovės atstovas nurodė, kad smulkūs kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių, dušinių remonto darbai atliekami nedelsiant. Kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Pažymėtina ir tai, kad nėra duomenų ir įrodymų, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų nustatyti kenkėjai ar parazitai, graužikai. Kaip nurodė atsakovės atstovas, pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Lukiškių TI-K administracija buvo sudariusi sutartį su įmone UAB „UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 27-30), kuri organizavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atliko visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turi licenziją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K ėmėsi būtinų priemonių parazitams, kenkėjams išvengti. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių ir objektyviai pagrįstų argumentų, kad kenkėjų naikinimo paslaugos nebūtų teiktos ar jos būtų teiktos nekokybiškai, nenurodo jokio konkretaus įvykio, galėjusio konkrečiai pažeisti jo teises šiuo aspektu.

Kaip nurodė atsakovas, įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukciją aprūpina Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais (b. l. 6-12).

Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Juolab, kad nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus dėl kamerose Nr. 210 ir 220 jo buvimo laikotarpiu faktų dėl drėgmės, pelėsio ar neatsidarančio lango. Kaip minėta, pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 210 ir 220. Į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 21-24, 25-26) yra už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 8 d. ir nuo 2018 m. spalio 16 d. iki spalio 19 d., t. y. ne per ginčo laikotarpį, todėl neaktualūs šioje byloje ir teismo nevertinami. Kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl drėgmės, pelėsio, nuo šiukšlių konteinerių sklindančio kvapo, graužikų buvimo kamerose, o jei ir buvo, kad šie nebuvo naikinami, kad buvo reikalingas remontas kameroms, kuriose buvo pareiškėjas, bėgančio nuo sienų vandens nėra. Teismas, remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis neturi pagrindo manyti priešingai, abejoti teikiama informacija, kurios pareiškėjas nepaneigia jokiais įrodymais. Savo nusiskundimus pareiškėjas išdėstė deklaratyviai, nenurodydamas jokio konkretaus įvykio, situacijos ar fakto, tiesiogiai įtakojusio jo kalinimo sąlygas, pasireiškusio neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, sukėlusio tiesiogines pasekmes.

Teismas sutinka su atsakovės atstovo pozicija, kad jeigu kameroje esantys asmenys palaikytų tvarką kameroje, vėdintų patalpą, kaip numato HN 134:2015, per langus, gyvenamosiose kamerose būtų galima išvengti pelėsio ir nemalonaus kvapo, staigių temperatūros pokyčių, kitų nemalonių veiksnių. Be to, atsakovės atstovas pažymėjo ir tai, kad patys nuteistieji dažnai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, dėl ko dažnai tenka daryti remontą, tačiau kaip nurodė remontas daromas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, buvo reikalingas remontas.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Lukiškių TI-K jis buvo apgyvendintas kamerose, įrengtose rūsyje, pažymėtina jog nurodomas nusiskundimas yra nepagrįstas, deklaratyvus, nenurodant konkrečių aplinkybių, įtakojusių dėl to pareiškėjo teisių pažeidimą.

Pažymėtina, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Higienos normą 134:2015, nustatyta, kad tik naujai statomose laisvės atėmimo vietose gyvenamąsias patalpas draudžiama įrengti rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose. Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojamiems, statantiems, kapitališkai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Taigi, darytina išvada, kad kamerų įrengimas rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose yra draudžiamas tik naujai statomuose pataisos namuose, o jau pastatytuose šie reikalavimai nėra taikomi. Remiantis išdėstytu, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų ir šiuo aspektu.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų nusiskundimų nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją, nereiškė prašymų dėl nurodomų aplinkybių, taip pat nėra duomenų, kad būtų kreipęsis į kompetetingas įstaigas dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia emociniais išgyvenimais, nurodė, kad dėl tokių sąlygų buvo pažeistas jo orumas, sutriko psichinė būklė, sunkiai miega.

Tačiau, kaip nustatyta, neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų nėra nustatyta dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Taigi, nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. A. skundą dalyje dėl neturtinės žalos, kilusios dėl sanitarinio mazgo įrengimo, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, blogos ventiliacijos kamerose ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 20 d. palikti nenagrinėtą.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė