Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2YT-575-517/2023

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-30
Bylos Nr.: e2YT-575-517/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-44-3-00878-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rinaldas Adamonis
Pareiškėjas: Širvintų rajono savivaldybės administracijos
Suinteresuotas asmuo: V. V. I., J. I., R. J.
Advokatai: Julius Jasaitis, Virginija Budrevičienė

Kategorijos

2.2.1.4Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.5.5Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
3.4.5.6Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2YT-575-517/2023Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00878-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.4; 3.2.6.1; 3.4.5.5; 3.4.5.6. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 30 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant pareiškėjos Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei Daivai Sadauskaitei,

suinteresuoto asmens V. V. I. atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei,suinteresuotiems asmenims – J. I., jos atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, R. J.,liudytojams I. M., A. M.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Širvintų rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos, turto administravimo nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo neveiksniai V. V. I., suinteresuoti asmenys byloje – V. V. I. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu), J. I., R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2022 m. spalio 28 d. gautas J. I. pareiškimas, kuriame prašoma pripažinti V. V. I. neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; nustatyti V. V. I. globą, paskiriant globėja ir turto administratore J. I. (el. b. l. 1-4).

Šalies argumentai

Pareiškime J. I. nurodė, kad V. V. I. yra garbaus amžiaus, serganti (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. pareiškėjos motinos sveikata ėmė blogėti, laikas nuo laiko dingsta atmintis, ji nesugeba sukoncentruoti dėmesio, yra nesavarankiška ir nesugeba priimti jokių sprendimų, negali savarankiškai nusipirkti maisto ir savęs apsitarnauti, yra reikalinga nuolatinės globos ir slaugos. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindo manyti, kad V. V. I. negali suprasti ir valdyti savo veiksmų esmės atitinkamose civilinių teisinių santykių srityse. Pareiškėja yra V. V. I. dukra, patyręs ir atsakingas asmuo, kuris eilę metų rūpinasi, prižiūri, lanko ir globoja savo motiną, yra neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, todėl yra visos prielaidos manyti, kad ji galėtų tinkamai įgyvendinti globėjo funkcijas. Pareiškėja sutinka būti V. V. I. globėja. Suinteresuotas asmuo R. J. yra pareiškėjos sesuo ir V. V. I. duktė, tačiau gyvena nežinomu adresu Turkijoje, Lietuvoje apsilanko trumpai ir epizodiškai, nesirūpina savo motina ir negalėtų tinkamai atlikti globėjos funkcijų (el. b. l. 1-14).

Teisme 2023 m. sausio 13 d. gautas suinteresuoto asmens R. J. atsiliepimas į pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo nurodo, kad, jei V. V. I. būtų pripažinta neveiksnia ar ribota veiksnia, ji prašo ją paskirti mamos globėja (el. b. l. 61-62).

Atsiliepimas

Atsiliepime suinteresuotas asmuo R. J. nurodo, kad su J. I. pareiškimu nesutinka. Suinteresuotas asmuo R. J. nurodo, kad jai buvo žinoma, jog mama serga (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol nebuvo pastebėjusi, kad mama yra dezorientuota aplinkoje ir nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmę. Anot pareiškėjos J. I., V. V. I. nesugeba sukoncentruoti dėmesio, laikas nuo laiko jos dingsta atmintis, yra nesavarankiška ir nesugeba priimti jokių sprendimų, negali savarankiškai nusipirkti maisto, savęs aptarnauti ir savimi pasirūpinti. Atsiliepime nurodoma, kad V. V. I. sunkiai paeina dėl kojos skausmų, tačiau suinteresuotas asmuo abejoja, kad mama yra neveiksni. Priešingai, mama orientuojasi aplinkoje ir viską supranta. Suinteresuoto asmens nuomone, kad pareiškime nė viena iš nurodytų asmeninių neturtinių santykių sričių negali būti pripažinta aktualia. Dėl būsto tvarkymo pagyvenusiam asmeniui visada gali padėti viena arba kita dukra arba paprašytas (ar pasamdytas) asmuo, kuris nėra šeimos narys. Manoma, kad dėl šių sričių reikalingumo ir išsprendimo klausimas turi būti sprendžiamas kitu būdu ir kitaip, o ne prašymu į teismą dėl veiksnumo apribojimo ir globos nustatymo parengimo. Suinteresuoto asmens manymu, mama pati gali įgyvendinti savo teises ir pareigas. Pažymėtina, kad prie pareiškimo pridėtas medicinos dokumentų išrašas siuntimas, pasirašytas gydytojo. Šiame dokumente nurodytas V. V. I. ligos kodas (duomenys neskelbtini) diagnozė: „(duomenys neskelbtini)“, o kaip gretutinius susirgimai ir nurodytos ligos komplikacijos: (duomenys neskelbtini). Suinteresuotam asmeniui aplankius V. V. I. ligoninėje, kalbėjo su jos gydytoja, kuri paaiškino, kad mama gali gyventi namuose, šiuo metu jai nustatyti tik pirminiai (duomenys neskelbtini) požymiai, bet tai nereiškia, kad ji nesiorientuoja aplinkoje. Pabendravus su mama, suinteresuotas asmuo pastebėjo, kad šiuo metu ji visiškai orientuota laike, pati gali pavalgyti, apsirengti ir aptarnauti save kasdieniniame gyvenime. Todėl suinteresuotam asmeniui kyla abejonių, kad yra poreikis apriboti mamos veiksnumą. Šiuo metu suinteresuotas asmuo apsisprendė pasilikti ir gyventi su mama jos bute Lietuvoje. Iš pateikto pareiškimo neaišku, kokiu būdu pareiškėja pasiryžusi prižiūrėti mamą, jeigu jos gyvena skirtinguose rajonuose: mama – Širvintose, pareiškėja – Vilniaus rajone. Taip pat neaišku, kaip ir kokiu būdu mamai bus suteiktos medicinos paslaugos, jai gyvenant Vilniaus rajone. Pažymėtina, kad pareiškime nenurodyta, kokį nekilnojamąjį turtą turi pareiškėja ir kur ji nuolat gyvens su globotine, ar pareiškėjos gyvenimo sąlygos leidžia priimti globotinį, kur gyvena pareiškėjos šeimos nariai. Šiuo metu, anot V. V. I., pareiškėja aplanko motiną tik vieną kartą per mėnesį ir neturi galimybės skirti jai daugiau laiko. Suinteresuotam asmeniui R. J. atvykus į Lietuvą, mamą ligoninėje pradėjo lankyti beveik kasdien. Iki šiol R. J. gyveno ir dirbo Turkijoje, yra Lietuvos pilietė, Lietuvoje asmeninės nuosavybės teise turi 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nuolat gyvena jos motina, ir dabar ji pati. Suinteresuotas asmuo R. J. nurodo, kad šiuo metu planuoja nuolat gyventi Širvintose ir apsisprendė, kad tuo atveju, jeigu V. V. I. bus pripažinta neveiksnia ir iš tiesų yra poreikis ją slaugyti, suinteresuotas asmuo R. J. dėl mamos nuolat gyvens Lietuvoje, gali ir sutiks ją prižiūrėti ir slaugyti. Tokiu atveju su mama gyvens dviese R. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir ji ją prižiūrės ir slaugys. Suinteresuoto asmens R. J. ir mamos santykiai yra geresni, negu mamos ir pareiškėjos. Suinteresuotas asmuo R. J. yra neteista, nebausta administracine tvarka, neturi nepilnamečių vaikų, puikiai sutaria su V. V. I., ir mano, kad pagal sveikatos būklę gali slaugyti kitą asmenį (el. b. l. 61-62).

Širvintų rajono savivaldybės administracija, susipažinusi su J. I. pareiškimu, teismui pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad Socialinės paramos skyrius sutinka, jog civilinėje byloje esanti rašytinė informacija iš medicinos įstaigos patvirtina, kad V. V. I. yra pripažintina neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o konkrečios sritys turės būti išvardintos, kai bus atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė ir teismo posėdžio metu nustatytos reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, V. V. I., Socialinės paramos skyriaus nuomone, reikalinga paskirti globėją. V. V. I. nesuvokia paslaugų (pagalbos) būtinumo. V. V. I. globėja sutinka būti jos dukra J. I.. Pareiškėjai yra gerai žinomi jos motinos V. V. I. poreikiai, charakterio savybės, ji pastoviai rūpinasi savo motinos poreikiais. V. V. I. yra našlė, vyras V. I. miręs (duomenys neskelbtini). Dukra J. I. sutinka tapti savo motinos globėja. V. V. I. turi dar vieną dukrą R. J. (I.), kuri Pareiškėjos teigimu gyvena Turkijoje nežinomu adresu, Lietuvoje lankosi trumpai ir epizodiškai, savo motina nesirūpina, negalėtų tinkamai atlikti globėjos funkcijų, jos sutikimo, jog sesuo J. I. taptų jų motinos globėja, byloje nepateikta (el. b. l. 36-41).

Atsiliepimas

Atitinkamai Širvintų rajono savivaldybės administracija, susipažinusi su suinteresuoto asmens R. J. atsiliepimu, kuriame išreikšti savarankiški reikalavimai, pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad Socialinės paramos skyrius sutinka, jog civilinėje byloje esanti rašytinė informacija iš medicinos įstaigos patvirtina, kad V. V. I. yra pripažintina neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o konkrečias sritis bus galima išvardinti susipažinus su teismo psichiatrijos ekspertizės aktu ir teismo posėdžio metu nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis bei išklausius abi dukras J. I. ir R. J. (el. b. l. 120-123).

Suinteresuoto asmens V. V. I. atstovė advokatė Virginija Budrevičienė pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad V. V. I. sveikata jau keletą metų vis blogėjo. Ypač jos fizinė ir psichinė būklė pablogėjo nuo 2020 metų. Dėl pablogėjusios psichinės ir fizinės sveikatos V. V. I. nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. VšĮ Širvintų ligoninės 2022 m. spalio 13 d. išduotame medicinos dokumentų išraše siuntime yra duomenys, kad V. V. I. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). V. V. I. dukra J. I. kreipėsi dėl motinos V. V. I. pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo. Pareiškime nėra nurodyta aktuali sritis – asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui ( pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti), kurioje turėtų būti ribojamas V. V. I. veiksnumas. Įstatymas numato, kad asmens veiksnumas turėtų būti kuo mažiau ribojamas, o asmens veiksnumą ribojančios priemonės, kai yra būtinybe jas taikyti, turi būti kuo labiau individualizuojamos, pritaikytos konkretaus asmens situacijai ir visapusiškai pagristos. Tuo atveju, jei kyla abejonių dėl asmens veiksnumo ribojimo tikslingumo ar pagrįstumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai. Manoma, kad atsižvelgiant į V. V. I. amžių ir sveikatos būklę, nereikėtų V. V. I. riboti veiksnumo dėl jos dalyvavimo ūkinėje komercinėje srityje, darbo teisinių, šeimos, santykių srityse. Jai nėra aktuali asmens gebėjimo būti globėju ar rūpintoju pagal sutarti sritis. Asmens gebėjimo būti globėju ar rūpintoju pagal sutartį sritis V. V. I. nėra aktuali ir todėl, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 386 “Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas globėju (rūpintoju), sąrašo patvirtinimo” ( 2015 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-803 redakcija asmenys, kuriems diagnozuota psichinė liga negali būti skiriami globėjais (rūpintojais). Iš Gyventojų registro teismui pateiktoje pažymoje yra duomenys, kad V. V. I. sutuoktinis V. I. yra miręs, mirė (duomenys neskelbtini). V. I. ir V. V. I. turi du vaikus: pareiškėją J. I. ir R. J., kuri nuo 2022 m. gegužės 20 d. išvykusi į Turkiją. Pareiškėja J. I. nurodė, kad ji sutiktų būti paskirta motinos V. V. I. globėja. J. I. nurodė, kad ji ir iki šiol prižiūri ir slaugo motiną V. V. I., todėl geriausiai atstovautų jos interesus ir ja tinkamai prižiūrėtų ir slaugytų. Tačiau pareiškėja teismui nėra pateikusi įrodymų, kaip ji galėtų tinkamai atlikti globėjos pareigas, kai jos gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), o jos motina V. V. I. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 57-60).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. I. parodė, kad mama yra neįgali, sesuo gyvena užsienyje, todėl ji turi nuolat prižiūrėti mamą, ją lankyti ir padėti. Mama šiuo metu gyvena bute, kurį padovanojo seseriai. Nors pati gyvena Vilniaus rajone, pas mamą, gyvenančią Širvintose, atvažiuoja pagal galimybes. Nuo 2010 metų sesuo gyveno Turkijoje, į Lietuvą atvykdavo, kas pusmetį. Jei nebūtų atsiradusi sesuo, mamą būtų lankiusi socialinė darbuotoja. Pastaruosius pusę metų, kai yra grįžusi sesuo, būtent sesuo ir prižiūri mamą. Nurodo, kad paskutiniu metu su mama nesimato, nes sesuo neleidžia joms susitikti, kadangi tarp jų yra konfliktiški santykiai. Nemano, kad sesuo tinkamai rūpinsis mama, nes sesuo veda palaidą gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiu. Jei ji (J. I.) būtų paskirta mamos globėja, pasiimtų mamą gyventi kartu su savimi.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. J. palaikė savarankiškus reikalavimus ir papildomai parodė, kad nuo 2000 m. ji yra išvykusi į Turkiją, ten ištekėjo, dirbo (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįždavo kas pusmetį ir čia praleisdavo pusantro mėnesio. Nuo tada, kai 2022 m. lapkričio 3 d. grįžo į Lietuvą dėl pablogėjusios mamos sveikatos būklės, vienintelė faktiškai prižiūri mamą. Mamos priežiūra trunka visą parą, nes mama jau yra gulintis ligonis, jai reikalingos sauskelnės, būtina padėti pavalgyti, nusiprausti. Kol mama bus gyva, ji planuoja likti gyventi Lietuvoje, kaip ir buvo tartasi su pačia mama sudarant buto dovanojimo sutartį. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad mama yra praktiškai nevaikštanti, tačiau geba kalbėti telefonu, susiskambina su savo seserimi. Sesuo J. I. mamai neskambina, ką įrodo telefono išklotinės, iki jos (R. J.) grįžimo į Lietuvą, nebuvo sumokėti mamos mokesčiai, todėl mano, kad sesuo J. I. netinkamai rūpinosi mama iki šiol. Nurodo, kad su seserimi nesipyksta, pati sesuo nenori palaikyti šiltų santykių ir yra nusistačiusi priešiškai. Netrukdo seseriai ir mamai bendrauti, neprieštarautų, jei sesuo lankytų mamą. Dėl aplinkybių, kad vartoja alkoholį, neneigia, kad švenčių metu vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau eilinėmis dienomis alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. Teismo prašė paskirti ją mamos V. V. I. globėja ir turto administratore.

Liudytojas I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra J. I. sūnus ir V. V. I. anūkas. Jo manymu, močiute geriausiai galėtų pasirūpinti jo mama J. I., nes teta R. J. negyvena Lietuvoje, jos namai yra Turkijoje. Pats su močiute bendravo kažkur prieš keturis mėnesius. Kol nebuvo R. J., tiek jis, tiek mama J. I. dažnai vykdavo pas močiutę, nes jai reikėdavo pagalbos, močiutę prižiūrėti padėdavo ir šalia gyvenanti kaimynė. Taip pat lankė močiutę ir gydymo įstaigoje. Nurodo, kad jis pats negalėtų kasdien vykti į Širvintas pas močiutę, nes gyvena Vilniuje. Palaiko santykius su teta R. J., susirašo. Bendraudamas telefonu su teta R. J. yra pajutęs, kad ji neblaivi, kas buvo justi iš jos balso, tačiau realiai jos neblaivios nėra matęs.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra J. I. sūnus, V. V. I. anūkas. Mano, kad tiek mama, tiek teta R. J. galėtų tinkamai rūpintis močiute. Pats su močiute matosi retai dėl užimtumo. Mama dažnai lankydavo močiutę. Jam yra žinoma, kad mamos ir tetos santykiai nėra geri, tačiau to priežastys jam nėra žinomos. Su teta santykiai nėra blogi, ji nėra priešiškai nusiteikusi. Tetą neblaivią yra matęs švenčių metu dar jai gyvenant Turkijoje.

Suinteresuoto asmens V. V. I., kurią prašoma pripažinti neveiksnia, atstovė advokatė Virginija Budrevičienė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, nurodydama, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog V. V. I. visiškai negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, įtraukiant papildomą sritį – kitos asmeninių neturtinių santykių sritys, sietinos su asmens dokumentų gavimu, keitimu. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas V. V. I. skirti globą ir turto administravimą ir jos globėja, turto administratore paskirti R. J..

Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovė Daiva Sadauskaitė palaikė išvadose nurodytas aplinkybes, prašė pripažinti V. V. I. neveiksnia atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jos veiksnumo neribojant neaktualiose srityse, jos globėja ir turto administratore paskiriant R. J..

Teisme 2023 m. rugsėjo 8 d. gautas J. I. pareiškimo atsisakymas kuriame nurodyta, kad J. I. atsisako pareiškimo reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-575-517/2023. Pareiškimo atsisakymo pasekmės J. I. išaiškintos ir žinomos (el. b. l. 181).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnio 1 dalyje pateikta fizinio asmens civilinio veiksnumo samprata, pagal kurią civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos (t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) 8 straipsnis, Konstitucijos (t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos) 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 18 punktas). LAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., LAT 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas; LAT 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018, 44 punktas).

Byloje nustatyta, kad V. V. I. yra garbingo amžiaus, jai (duomenys neskelbtini), turi sveikatos sutrikimų. Iš VšĮ Širvintų ligoninė medicinos dokumentų išrašo siuntimo nustatyta, kad V. V. I. diagnozuota (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8-9). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. I. fizinė ir psichinė sveikata blogėti pradėjo nuo 2020 metų.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 11 d. išvados Nr. 13-1359 nustatyta, kad V. V. I. siūloma pripažinti neveiksnia šiose srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas ir pan.), 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, 3) kilnojamojo ir nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), 4) paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), 5) dalyvavimu ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyvio vertimasis individualia veikla ir kt.), 6) kitose turtinių santykių srityse, ir asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmens higiena ir pan.), sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), 3) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.), 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininko pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, 5) darbo teisinių santykių sritis, 6) politinių teisi įgyvendinimas (balsavimo teisė), 7) kitose asmeninių neturtinių santykių srityse. Civilinėje byloje esanti rašytinė informacija iš medicinos įstaigos patvirtina, kad V. V. I. yra pripažintina neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santyki srityse (el. b. l. 120-123).

VšĮ „Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos“ 2023 m. balandžio 5 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. V. I. psichikos sveikata pradėjo blogėti 2020 metais, kuomet atsirado užmaršumas, vėliau stebėti nuostolio kliedėjimo idėjų požymiai bei socialinė ir buitinė dezadaptacija. 2022 m. ji buvo konsultuota psichiatro, kuomet atlikus psichodiagnostinius tyrimus, jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), konstatuota (duomenys neskelbtini). Atlikus V. V. I. dabartinės psichikos sveikatos būklės vertinimą, nustatyta, kad klinikiniame vaizde šiuo metu vyrauja (duomenys neskelbtini). V. V. I. yra dezorientuota laike, jos orientacija savyje nepilna, ji negeba disponuoti savo pajamomis, rūpintis savo sveikata, buitimi, mityba bei higiena. Dėl psichikos sveikatos būklės jos gebėjimas vykdyti tikslingą, produktyvią veiklą yra ryškiai sutrikęs. Įvertinus tai, kas išdėstyta, V. V. I. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Dėl psichikos sveikatos būklės ji negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, dėl visiškos buitinės ir socialinės dezadaptacijos jai būtina pastovi kito asmens priežiūra ir globa (el. b. l. 105).

Tokia teismo ekspertizės akto išvada teismas neturi pagrindo abejoti. V. V. I. fizinės ir psichinės sveikatos būklę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys (t. y. medicininiai dokumentai, socialinio darbuotojo išvada ir kt.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą, socialinio darbuotojo išvadą, medicinos dokumentus), darytina išvada, kad V. V. I. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Tiek teismo psichiatrijos ekspertizės akte, byloje esančioje medžiagoje, tiek posėdžio metu duotų paaiškinimų pagrindu, galima daryti išvadą, kad V. V. I. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, V. V. I. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu iš esmės sutinka.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms (savivaldybės administracijos išvadai, ekspertizės akto išvadai, taip pat atsižvelgiant į proceso dalyvių paaiškinimus) V. V. I. pripažintina neveiksnia visose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); taip pat visose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė); kitos sritys – asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti.

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

CK 3.228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo J. I. 2022 m. spalio 28 d. pateikdama teismui pareiškimą dėl V. V. I. pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia prašė ją paskirti motinos V. V. I. globėja, tačiau 2023 m. rugsėjo 8 d. atsisakė pareiškimo reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-575-517/2023, nurodydama, kad pareiškimo atsisakymo pasekmės jai išaiškintos ir yra žinomos (el. b. l. 181).

Suinteresuotas asmuo R. J. pateikdama atsiliepimą, nurodė, kad ji sutinka būti paskirta savo motinos V. V. I. globėja (el. b. l. 61-62). Byloje esančiame medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad R. J. pagal savo sveikatos būklę gali globoti V. V. I. (el. b. l. 91). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. J. registruota Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 90), neteista, nebausta administracine tvarka. Byloje surinktų įrodymų visuma apie suinteresuoto asmens R. J. sveikatos būklę, rūpinimąsi V. V. I. liudija apie R. J. jaučiamą atsakomybę už V. V. I., nuoširdų, nesavanaudišką rūpestį jos sveikata ir įgūdžių formavimą, turi galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas ir globoti kitą asmenį, kuriam reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir slauga (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. V. I. ir R. J. siejo artimi, savitarpio pasitikėjimu grįsti santykiai (el. b. l. 153-167). Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad suinteresuotas asmuo J. I. atsisakė pareiškimo reikalavimų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-575-517/2023, V. V. I. nustatytina globa ir jos globėja skirtina R. J.. Ši sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl turto administravimo ir turto administratoriaus paskyrimo.

CK 3.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių; turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo; turto administratoriui yra taikomi CK normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. V. I. nekilnojamojo ir kito turto neturi, tačiau gauna pensiją. Esant tokioms aplinkybėms V. V. I. turtui nustatytinas turto administravimas.

Suinteresuotas asmuo R. J. prašo skirti ją V. V. I. turto administratore. V. V. I. atstovė ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovė neprieštarauja, kad R. J. būtų paskirta V. V. I. turto administratore. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys pageidautų būti V. V. I. turto administratoriais. Esant tokioms aplinkybėms R. J. skirtina V. V. I. turto administratore.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų; už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai taip pat buvo teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teisinės paslaugos. Esant tokioms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

Kiti klausimai.

CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paskirtam globėjui ar rūpintojui, taip pat turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, R. J. išaiškintinos globėjo ir turto administratoriaus teisės ir pareigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270, 468, 496, 508 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10, 3.242 ir 3.245 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Pripažinti V. V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose srityse:

a) turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

b) asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 6) pilietinių teisių srityje – balsavimo teisė; 7) kitos asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti.

Nustatyti V. V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą šiame sprendime nurodytose srityse ir globėja paskirti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti V. V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui administravimą ir turto administratore paskirti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti R. J. globėjos ir turto administratorės teises ir pareigas:

a) globėjas yra savo globotinių (neveiksnių asmenų tam tikroje srityje) atstovas pagal įstatymą ir gina jų teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai, kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto, kurių dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą; globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; neveiksnaus asmens tam tikroje srityje turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens tam tikroje srityje interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.

b) globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų (CK 3.246 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 3 dalis).

c) turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai. Administratoriaus įgaliojimai pasibaigia panaikinus globą arba rūpybą, taip pat teismo nutartimi jį nušalinus ar jį pakeitus kitu asmeniu. Turto administratorius taip pat turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos XIV skyriuje nustatytas turto administratoriaus teises ir pareigas.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis