- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 2-928/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- T. J.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. atstovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria ieškovas A. D. įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 2 608 Lt žyminio mokesčio, civilinėje byloje Nr. 2-2894-125/2010 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui T. J. .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. J. , prašydamas pripažinti negaliojančia 2010 m. balandžio 7 d. statybų rangos sutartį Nr. 101, taikyti dalinę restituciją ir iš atsakovo T. J. priteisti ieškovo naudai 20 530 Lt neatliktų darbų vertę pinigais, taip pat priteisti 84 893,90 Lt žalos atlyginimo, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios dalies žyminio mokesčio prašė atleisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė įpareigoti ieškovą A. D. per 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 2 608 Lt žyminio mokesčio.
Skundžiama 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi, Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti duomenys nepatvirtina sunkios jo turtinės padėties. Iš pateiktos Klaipėdos darbo biržos pažymos nematyti, kokia bedarbio pašalpa jam mokama. Be to, ieškovas dirba kompanijos DOELHE MANNING AGENCY laive „Celine“ kapitonu, turi nekilnojamojo turto bei savo vardu registruotas dvi transporto priemones. Teismas sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis nėra sunki, todėl prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, netenkintinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovo A. D. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio išspręsti iš esmės, t. y. visiškai jį patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Turimas nekilnojamas turtas bei dvi transporto priemonės, niekaip nepalengvina ieškovui galimybę sumokėti visą žyminį mokestį, nes šis mokestis mokamas pinigais.
2. Teismui pateikta Klaipėdos teritorinės darbo biržos pažyma patvirtina, kad ieškovas nedirba laivo kapitonu, nes dėl atsakovo kaltės turėjo šio darbo atsisakyti. Darbo sutartis pateikta teismui tik siekiant pagrįsti ieškovo patirtos turtinės žalos dydį, t. y. darbo užmokestį, kuris ieškovui būtų išmokėtas, jei nebūtų neteisėtų atsakovo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo A. D. prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir jis įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti trūkstamą 2 608 Lt žyminio mokesčio dalį, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo atstovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtinti CPK. Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.
Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės susimokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio arba negali to padaryti kreipimosi į teismą dieną. Įstatymas, suteikdamas asmeniui teisę būti atleistam nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigoja, motyvuoti ir įrodyti, jog jis turi teisę pasinaudoti tokia įstatymo suteikiama teise (CPK 83 str. 3 d.). Asmuo nevykdantis įstatymo nustatytų pareigų negali tikėtis, jog įgis įstatymo suteiktas pareigas. Todėl asmuo, turintis teisę būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, privalo pateikti įrodymus, jog įstatymas jam tokią teisę suteikia. Nepateikus šią teisę patvirtinančių įrodymų, asmuo negali būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
Taigi, ieškovas A. D. , siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiama teise, turėjo atlikti savo pareigą – motyvuoti ir įrodyti, jog atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir pateikti duomenis, kurie atspindėtų jo gaunamas pajamas, socialinę padėtį, jo šeimos turtinę padėtį. Į bylą pateikta Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2010 m. spalio 4 d. pažyma, patvirtinanti, kad ieškovas A. D. yra bedarbis ir yra registruotas darbo biržoje. Be to, ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teismui kartu su 2011 m. vasario 17 d. prašymu pateikė Medicininės jūrininko knygelės nuorašą, patvirtinantį, kad dėl sveikatos būklės A. D. negali dirbti laivyne. Remdamasis šiais įrodymais, apeliantas mano, jog apygardos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, skundžiamą nutartį nepagrįstai motyvavo tuo, kad ieškovas dirba laivo kapitonu. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiu atskirojo skundo argumentu, tačiau atkreipia dėmesį, kad nors iš aukščiau paminėtos darbo biržos pažymos matyti, jog ieškovas yra bedarbis, tačiau jis į bylą nepateikė jokių įrodymų apie jam skirtą ar neskirtą bedarbio pašalpą. Be to, pastebėtina, kad ieškovo iš darbo santykių gaunamos pajamos nėra vienintelis kriterijus sprendžiant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, klausimą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo siejamas ne tik su gaunamomis pajamomis, bet su visa asmens (šeimos) turtine padėtimi. Turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, šeimos turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį, todėl vien tik formalių pažymų iš įvairių institucijų pateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-288/2007; Nr. 2-347/2007; Nr. 2-380/2007; Nr. 2- 756/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui A. D. nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,1020 ha žemės sklypo su statiniais, kurių vidutinė rinkos vertė siekia 523 000 Lt, taip pat 0,0920 ha sklypas, kurios vidutinė rinkos vertė siekia 45 100 Lt (b. l. 40 – 44). Be to, byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės (b. l. 47). Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas aukščiau aptartų bylos duomenų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog bylos medžiaga bei ieškovo pateikti duomenys nepatvirtina tokios blogos ieškovo turtinės padėtis, kad būtų pagrindas atleisti jį nuo jo prašomos dalies žyminio mokesčio už paduotą ieškinį.
Kartu atmetamas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad ieškovo turimas nekilnojamasis turtas bei dvi transporto priemonės niekaip nepalengvina ieškovui galimybę sumokėti visą žyminį mokestį, nes šis mokestis mokamas pinigais. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio, svarbu atsižvelgti ne tik į jo pajamos ar turimus grynuosius pinigus, bet vertinama jo turtinė padėtis apskritai.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl jis atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.
Kadangi skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas primokėti žyminio mokesčio dalį pasibaigė, nustatytinas naujas terminas atlikti šį procesinį veiksmą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutari a:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. D. terminą iki 2011 m. balandžio 22 d. sumokėti trūkstamą – 2 608 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų aštuonių) litų žyminio mokesčio dalį už Klaipėdos apygardos teismui paduodamą ieškinį bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.